Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant ieškovui V. Č., atsakovui A. M., o atsakovui R. B. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovams R. B. ir A. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovas A. M. su ieškiniu sutiko iš dalies, jo nuomone, galėtų būti nustatyta dalinė, o ne solidari atsakomybė, prašomų priteisti sumų ir nurodytų ieškovo faktinių aplinkybių neginčijo. Jis dirba, iš jo gaunamo darbo užmokesčio išieškomos teismo baudžiamuoju įsakymu priteistos sumos kreditoriams ir bauda, turto neturi.

Atsakovas R. B. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų jam nusikaltimu padarytą 46 Lt dydžio turtinę ir 6.000 Lt neturtinę žalą.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves, inter alia žmogaus orumą, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjučio 19 d. nutarimas). Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjučio 19 d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimai). Įtvirtinant šį principą siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas). Konstitucinis teisingumo principas suponuoja ir tai, kad žalą paprastai turi atlyginti ją padaręs asmuo arba už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.

Pagal LR CK 6.245 str. nuostatas, civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius. Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Pagal LR CK nuostatas, civilinė atsakomybė atsiranda tik esant šioms sąlygoms: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos bei kaltė (LR CK 6.246str., 6.247str., 6.248str., 6.249 str., 6.250 str.). Pagal LR CK 6.249str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. LR CK 6.250 str. reglamentuoja neturtinės žalos klausimus, pagal šio straipsnio nuostatas, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas ir kt. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl nusikaltimo, ji atlyginama visais atvejais.

Šioje byloje iš naujo nebeįrodinėjama (LR CPK 182 str. 2p.) tai, kad atsakovai Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-194-373/2013 (8-12 b.l.) buvo nuteisti: R. B. pagal LR BK 300 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., o A. M. pagal LR BK 214 str. 1 d.; 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 dalį. O taip pat iš naujo nebeįrodinėjama ir tai, kad abu atsakovai, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, turėdami išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, neteisėtai ieškovo vardu sudarinėjo sutartis su įvairiomis kredito bendrovėmis, jo vardu įgijo ir naudojosi elektronine mokėjimo priemone, gaudavo pinigus, atliko kitas neteisėtas finansines operacijas: AB DNB banke, UAB „4finance", UAB „Bobutės paskola“, UAB „Nordecum“. Taigi atsakovų kaltė ir neteisėti veiksmai yra įrodyti įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ieškovui tenka pareiga įrodyti kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes dėl ieškovo šeimoje patirtų dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, nepatogumų, kuriuos sukėlė atsakovų neteisėti veiksmai, iš dalies patvirtino liudytojos O. Č., V. Č., ieškovo motina ir sesuo (59 b.l.). Jos paaiškino, kad jie visi gyvena viename būste ir veda bendrą ūkį, kad ieškovas pradėjo gauti laiškus iš kredito bendrovių, laiškų turinys juos išgąsdino, nes buvo raginama grąžinti skolas, jos ėmė nebepasitikėti ieškovu, nes raginimų grąžinti skolas buvo ne vienas ar du, ieškovas tapo uždaras, nervingas, pergyveno. Galiausiai visi nusiramino tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo kalti asmenys, neteisėtai veikę ieškovo vardu. Įrodymų, kad ėmė daryti klaidas darbe, ieškovas neteikė (LR CPK 178 str.).

Vertinant minėtų liudytojų parodymus pažymėtina, kad ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, nes jautė pažeminimą prieš artimuosius, jam ne kartą teko aiškintis ir įrodinėti, kad ne jis sudarė paskolų sutartis, negavo pinigų ir jų neišleido neaiškiais tikslais, kad nemeluoja.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-194-373/2013 buvo nustatyta, kad abu atsakovai veikė bendrai, siekė bendro tikslo užvaldyti pinigus: teikė melagingus duomenis, inicijavo ir įvykdė neteisėtas finansines operacijas ieškovo vardu. Akivaizdu, jog dėl tokių atsakovų bendrų veiksmų ieškovas patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus.

Nusikalstamas veikas atsakovai padarė tiesiogine tyčia. Įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad atsakovų turtinė padėtis nėra gera: atsakovas R. B. nedirba, yra tik iš dalies darbingas, o atsakovas A. M. turto neturi, šiuo metu dirba, tačiau iš jo darbo užmokesčio išieškomos priteistos skolos ir bauda. Atsakovų turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus įvertinant nukentėjusio asmens patirtos moralinės žalos dydį pinigais.

Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad dėl atsakovų padarytų nusikaltimų ieškovui būtų sutrikusi sveikata, jis būtų jautęs baimę dėl savo ir turto saugumo, dėl šio įvykio nereikėjo kreiptis į medikus, todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismų praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (LR CK 1.5 str.), ieškovo patirtą moralinę žalą įvertina 2.000 Lt.

Teismas vertina, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų neigiamų pasekmių, kurias jis nurodė ieškinyje: dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, yra priežastinis ryšys, nes ieškovui šios pasekmės kilo dėl to, kad atsakovai apgaule jo vardu su kredito bendrovėmis sudarė paskolos sutartis ir gautus pinigus savinosi, o ieškovui buvo siunčiami raginimai padengti skolas.

Skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai, kai už nukentėjusiojo patirtą žalą atsakyti privalo daugiau kaip vienas asmuo. Pagal bendrąją Civiliniame kodekse įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (LR CK 6.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pagristą principu, kad kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė, solidariosios atsakomybės taikymui konkrečiu atveju būtinas teisinis pagrindas – teisės norma dėl solidariosios pareigos. LR CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų bendrai padarytos žalos atlyginimu, o CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Taigi, nors atsakovas A. M. nurodė, kad, jo nuomone, turėtų būti nustatyta dalinė atsakomybė, tačiau žala padaryta abiejų atsakovų bendrais neteisėtais veiksmais, todėl jie pagal minėtas įstatymo nuostatas privalo žalą atlyginti solidariai.

Ieškovas taip pat prašė solidariai priteisti iš atsakovų 46 Lt turtinei žalai, kuri susidarė jam sumokėjus už kelionę, vykstant autobusu į apklausą ikiteisminio tyrimo metu, atlyginti. Pateikti rašytiniai įrodymai (12-13 b.l.) – kelionės apmokėjimą patvirtinantys kvitai – patvirtina, kad už kelionę 2013-04-02 buvo sumokėta 46 Lt, buvo vykta maršrutu iš Vilniaus į Uteną ir atgal. Teismo baudžiamasis įsakymas priimtas 2013-07-06 (8 b.l.), iki to laiko ieškovas minėtų rašytinių įrodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnui nepateikė. Šios išlaidos yra bylinėjimosi išlaidos ikiteisminio tyrimo byloje, pažymėtina, kad jų atlyginimo klausimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka, t. y. remiantis juose įtvirtintomis tokių išlaidų atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų baudžiamojo proceso metu, atlyginimą, todėl, sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo, turi būti vadovaujamasi BPK normomis. Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas LR BPK 103 straipsnyje. LR BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal baudžiamojo proceso reglamentavimą, jeigu proceso išlaidų atlyginimo klausimas neišsprendžiamas priimant nuosprendį, jį gali spręsti teismas nuosprendžio vykdymo metu LR BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka. Aiškinant šias nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant teismo nuosprendį, tiek ir jį vykdant, taip pat nenustatyta draudimo prašyti šias išlaidas atlyginti, kai teismo nuosprendis apskundžiamas ir bylos nagrinėjimas tęsiasi instancine tvarka, t. y. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo gali būti pateikiamas ir nagrinėjamas viso baudžiamojo proceso metu. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu neturėjo galimybės pateikti jo turėtų kelionės išlaidas pateisinančių dokumentų ir prašyti šias išlaidas atlyginti. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir į faktinę situaciją byloje, ieškovas dėl baudžiamojo proceso metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi teisę kreiptis į Utenos rajono apylinkės teismą LR BPK 361 str. nustatyta tvarka. Kadangi byla dalyje dėl šio reikalavimo nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 1p., 294 str.).

Ištyrus ir įvertinus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą bei nustačius visas keturias civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, pripažintina, kad ieškovas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, todėl solidariai iš atsakovų ieškovui, ginant jo pažeistas teises (LR CK 1.138 str. 6p.), priteistina 2.000 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250 str.), kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Ieškinį tenkinant iš dalies (tenkinamas 33 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1d. 4p.), todėl solidariai iš atsakovų valstybei priteistina 72 Lt žyminio mokesčio ir po 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str.).

Ieškovas už ieškinio parengimą advokato padėjėjui sumokėjo 400 Lt (20-23 b.l.). Ieškovo patirtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 p. (už ieškinį – 3 MMA x 80 proc.), pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (400,00 Lt) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus. Iš atsakovų solidariai ieškovui priteistina 132 Lt (33 proc.) šių bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais, 293 str., 294 str.

nusprendžia:

Civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti 46 Lt turtinei žalai atlyginti nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2.000,00 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, 132,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 72,00 Lt žyminio mokesčio ir iš kiekvieno atsakovo po 13,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.