- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-716-614/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- E. A. K.
- Ieškovas
- G. S.
- Advokatai
- Egidijus Galatiltis
- Kategorijos
- 3.2.6.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui E. A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 31-ojo biuro notaras Saulius Svaldenis, Vilniaus miesto 3-iojo notaro biuro notaras Augustas Rasimavičius, advokato padėjėjas Egidijus Galatiltis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui E. A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaras Saulius Svaldenis, Vilniaus miesto 3-iojo notaro biuro notaras Augustas Rasimavičius, advokato padėjėjas Egidijus Galatiltis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančia testamento, kurį 2015 m. balandžio 1 d. sudarė O. L. K., patvirtino Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro Augusto Rasimavičiaus, patvarkymo Nr. 4 dalį, kurioje buvo nustatytas 20 metų terminas atsakovui E. A. K. išmokėti ieškovei G. S. kompensaciją ir iš testamento patvarkymo Nr. 4 pašalinti tekstą „per 20 (dvidešimt) metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos“; likusią ieškinio dalį atmetė.
3. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ir atsakovo E. A. K. apeliacinius skundus dėl Sprendimo, 2021 m. vasario 17 d. nutartimi G. S. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, E. A. K. apeliacinį skundą atmetė: patikslino Sprendimo motyvus ir nustatė, kad O. L. K. 2015 m. balandžio 1 d. sudaryto testamento (notarinio registro Nr. .) 4 punkto turinys keičiamas, pašalinant iš jo tekstą „per 20 metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos“ ir „paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienai“, pripažinus šias sąlygas negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo); pakeitė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalį; kitą Sprendimo dalį paliko nepakeistą.
4. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi, pateikė teismui prašymą išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį (atsižvelgiant į Panevėžio apygardos teismo nutarties rezoliuciją) – nurodyti kokio laikotarpio rinkos kainomis turi būti įkainotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbiami) ir ar yra nustatytas konkretus terminas per kurį turi būti išmokėta kompensacija G.S.. Kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nes Panevėžio apygardos teismas nauja 2021 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo prašymą išaiškinti savo priimtą nutartį, nes neva apeliacinės instancijos teismas sprendimo nepriėmė, tik nutartimi patikslino Sprendimą dėl kai kurių motyvų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi atsakovo E. A. K. prašymą išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo vykdymo tvarką atmetė.
3. Teismas nurodė, kad Sprendime ir apeliacinės instancijos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi nebuvo nustatyta jokių specialių taisyklių pagal kurias turi būti nustatoma testamentu palikto turto vertė, kad apskaičiuoti mokėtinos kompensacijos dydį.
Šalies argumentai
4. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pateikdamas prašymą dėl teismų procesinių sprendimų išaiškinimo siekia teismo išdėstytų motyvų bei argumentų platesnio išdėstymo (atskleidimo), jų papildymo. Pažymėjo, kad procesinio sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta motyvuojamojoje jo dalyje, taip pat sprendimas negali būti pildomas ir naujais motyvais. Dėl to teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų bei motyvų, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar toks teismo sprendimas nėra priimtas kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto jį priėmus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką, teismas konstatavo, kad atsakovas prašymą dėl teismų procesinių sprendimų išaiškinimo iš esmės sieja su šių procesinių sprendimų motyvų ir argumentų, kurių pagrindu priimta atitinkama Sprendimo rezoliucinė dalis, platesniu atskleidimu, kas, atsižvelgiant į CPK 278 straipsnio nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, neatitiktų šio instituto paskirties ir prieštarautų įtvirtintam reglamentavimui, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 kovo 27 d. sprendimo vykdymo tvarką.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas E. A. K. prašo panaikinti panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-199-987/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės: išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-199-987/2019 rezoliucinę dalį (atsižvelgiant į Panevėžio apygardos teismo Nutarties rezoliuciją) pagal šiuos klausimus: a) kurių metų (kurio momento) rinkos kainomis turi būti atliktas nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbiami) įvertinimas; b) ar yra konkretus momentas, kada E. A. K. turi sumokėti kompensaciją G. S. pagal testamentą už ½ paveldimo turto adresu (duomenys neskelbiami) rinkos vertės; jeigu tokio konkretaus momento nėra, tai ar yra konkretus laiko tarpas, per kurį turi būti sumokama kompensacija.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pagal priimto Sprendimo rezoliucinę dalį (ir tiek, kiek jis buvo patikslintas Panevėžio apygardos teismo nutartimi) yra neaišku: a) kurių metų (kurio momento) rinkos kainomis turi būti atliktas nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbiami) įvertinimas. Esant tokiam neaiškumui, E. A. K. ir G. S. nesupranta ir nesutaria, kurių metų kainomis turi būti mokama kompensacija, - ar 2015 metų kainomis (kai buvo sudarytas testamentas, mirė testatorė ir E. A. K. priėmė palikimą), ar kitų metų kainomis. Esant neaiškiam Sprendimui (Nutarčiai), kiekvienas šią situaciją supranta skirtingai: a) E. A. K.s mano, kad kompensacija turi būti mokama pagal 2015 metų kainas, kai jis priėmė palikimą, b) tuo tarpu G. S. mano, kad kompensacija turi būti mokama 2021 metų kainomis po viso bylinėjimosi pabaigos; b) ar yra konkretus momentas, kada E. A. K. turi sumokėti kompensaciją G. S. pagal testamentą už ½ paveldimo turto adresu (duomenys neskelbiami) rinkos vertės. Jeigu tokio konkretaus kompensacijos išmokėjimo momento nėra, tai ar yra konkretus laiko tarpas, per kurį turi būti sumokama kompensacija. Kiekvienas šią situaciją supranta skirtingai: a) E. A. K. mano, kad tokio konkretaus momento nėra, tuo tarpu b) G. S. mano, kad yra konkretus momentas ir nuolat prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl kompensacijos išieškojimo;
6.2. pateikdamas atitinkamą išaiškinimą, teismas niekaip nepadarys Sprendime išdėstytų motyvų bei argumentų platesnio išdėstymo (atskleidimo), jų papildymo, Sprendimo nepapildys naujais motyvais, o iš to, kas jau yra Sprendime, išaiškins, ar yra konkretus momentas, kada E. A. K. turi sumokėti kompensaciją G. S. pagal testamentą už ½ paveldimo turto adresu (duomenys neskelbiami) rinkos vertės; jeigu tokio konkretaus momento nėra, tai ar yra konkretus laiko tarpas, per kurį turi būti sumokama kompensacija;
6.3. Panevėžio aptgardos teismo nutarties 78 punkte nurodyta: „Ketvirta, kompensacijos dydis priklauso nuo nustatytos turto vertės, kuri nustatoma ne palikimo atsiradimo (ar artimam jam) laikui, bet vėlgi susieta su paveldėjimo teisės liudijimo gavimo laiku, t. y. galimai neapibrėžtoje ateityje. Dėl natūralių pokyčių turto vertė, nustatyta tik kai bus gautas liudijimas, gali būti ženkliai, lyginant su palikimo atsiradimo laiku, pakitusi.” Apelianto teigimu, kadangi palikimas atsirado 2015 metais, kadangi palikimas buvo priimtas 2015 metais, tai ir kompensacija turi būti mokama 2015 metų kainomis. Tačiau G. S. mano, kad turto vertinimas turi būti atliekamas tomis kainomis, kada atliekamas vertinimas, todėl šis neaiškumas turi būti pašalintas.
Atsiliepimas
2. Ieškovė G. S. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad palieka teisę Vilniaus miesto apygardos teismui savo nuožiūra priimti nutartį ir pritaikyti CK ir CPK normas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas - patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo išaiškinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši nuostata suprantama taip, kad sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, kai yra neaiškiai, nesuprantamai arba nevienareikšmiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą vykdyti.
11. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį ir nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo sprendimo aiškinimas negali pakeisti jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (CPK 278 str. 1 d.). Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006; Nr. 3K-7-242/2009; Nr. 3K-3-381/2010; Nr. 3K-3-712/2013; Nr. 3K-3-35-701/2015). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., kovo 28 d. nutarimai).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos išanalizavęs atsakovo pateiktą prašymą dėl teismų procesinių sprendimų išaiškinimo, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje padaryta išvada, jog atsakovas pateikdamas minėtą prašymą siekia teismo išdėstytų motyvų bei argumentų platesnio išdėstymo, jų papildymo.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. S. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu O. L. K. 2015 m. balandžio 1 d. testamentą, kaip sudarytą asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų bei sudarytą dėl apgaulės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančia testamento, kurį 2015 m. balandžio 1 d. sudarė O. L. K., patvarkymo Nr. 4 dalį, kurioje nustatytas 20 metų terminas atsakovui E. A. K. išmokėti ieškovei G. S. kompensaciją, ir iš patvarkymo pašalino tekstą „per 20 metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos“. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2021 m.vasario 17 d. nutartimi patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo motyvus ir nustatė, jog O. L. K. 2015 m. balandžio 1 d. sudaryto testamento (notarinio registro Nr. AR-1150) 4 punkto turinys keičiamas, pašalinant iš jo tekstą „per 20 metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos“ ir „paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienai“, pripažinus šias sąlygas negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo).
14. Atsakovo keliami klausimai, susiję su testamentu palikto turto vertės nustatymu nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjant bylą tarp šalių nekilo ginčo dėl testamentu palikto turto vertės ir teismai priimdami procesinius sprendimus nenustatė jokių specialių taisyklių, pagal kurias turėtų būti nustatoma testamentu palikto turto vertė, kad apskaičiuoti mokėtinos kompensacijos dydį.
15. Pažymėtina, jog sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta motyvuojamojoje jo dalyje, taip pat sprendimas negali būti pildomas ir naujais motyvais. Dėl to teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų bei motyvų, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar toks teismo procesinis sprendimas nėra priimtas kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto jį priėmus.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl sprendimo išaiškinimo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.