Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3

2025 m. balandžio 23 d.

nedalyvaujant civilinių ieškovų Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021 m. liepos 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str., laisvės apribojimu 6 mėn.; bausmę atlikęs;

2) 2022 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str., 30 parų areštu, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams;

3) 2023 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d.; pritaikius BK 64¹ str., 30 parų areštu; Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirtą bausmę subendrinus su pagal 2022 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė; bausmę atlikęs;

4) 2024 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėn.; vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 4 d., 5 d. 5, 6, 8, 10 p., bausmės vykdymą atidedant 1 m.;

5) 2024 m. spalio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str., laisvės atėmimu 8 mėn.; vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šią bausmę subendrinus su pagal 2024 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m.; atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime; teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. S. smurtaudamas padarė nukentėjusiajam V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 13 d. 13.16 val., namo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus konfliktui su V. J., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. J., tai yra, suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam V. J. į galvos sritį ir kumščiais suduodamas nemažiau trijų smūgių V. J. į dešinės pusės šonkaulius, šiais savo tyčiniais veiksmais padarė V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešinio smilkinkaulio ir momenkaulio linijinį lūžį, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimus, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje momens - pakaušio srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio smilkinio srityje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje kaktos, momens ir smilkinio srityse bei kairėje kaktos ir momens srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešiniame sėdmenyje ir dešinėje šlaunyje, nes dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo V. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Kaltinamasis V. S. teisme kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024 m., tikslios datos nepamena, rudenį, (duomenys neskelbtini), kieme vartojo alkoholį su E. P., kartu su jais buvo moteris, jis ją pirmą kartą matė, jos pavardė B., vardo nepamena. Buvo vakaras, kai atėjo V. J.. Jis paprašė, eiti pas šį, išgerti. Šis sutiko, nuėjo pas nukentėjusį į kambarį. V. J. pažinojo, 4 metai yra kaimynai, gerai sugyvena, nebuvo jokių pykčių. Jis prisimena, kaip jie įėjo, „baliavojo“, kur nukentėjusysis sėdėjo, kad jis su nukentėjusiuoju susipyko, kaip sudavė, bet, kad tiek smūgių, nepamena. Vartojo alkoholį - išgėrinėjo virtuvėje, prie stalo. Virtuvė sujungta su kambariu. Turėjo du litrus degtinės. Jis tik degtinę gėrė, išgėrė 0,5 litro. Nestipriai buvo apsvaigęs, „pergėręs“ nebuvo. Susipyko, kai V. J. pasakė, kad paliktų degtinę ir eitų lauk. V. J. smūgius jis sudavė priėjęs prie nukentėjusiojo, stovėdamas, V. J. tuo metu sėdėjo ant lovos. Kai jis smūgiavo, šis nieko nedarė, sėdėjo, nieko nesakė. Po jo suduotų smūgių, nukentėjusysis iš pradžių atėjo prie stalo, dar išgėrė, paskui šis nuėjo atsigulti šalia miegančios B.. Jis negali įsivaizduoti, iš kur tie sužalojimai galėjo atsirasti, kadangi jis nesudavė tiek smūgių. Sutinka, kad galėjo būti daugiau smūgių. Nurodė, kad sudavė vieną smūgį delnu nukentėjusiam į galvos pakaušį ir kumščiu smūgiavo į kairės pusės šonkaulius, į nugarą dešinėje pusėje, į šoną. Jis daugiau smūgių neprisimena. Sutinka, kad kaltinime surašyti nukentėjusiojo sužalojimai yra jo veiksmų pasekmė. Kai jis paryčiais išėjo namo, nukentėjusysis miegojo su ta moterimi. Vėliau atėjo S., jis pasakė jam, nueik ir pažiūrėk, kaip V., šis nuėjo ir parėjo. S. pasakė, kad jis eitų žiūrėti, kadangi nukentėjusysis kranus laužo. Jis nuėjo, pamatė, kad šis laužo kranus, „drasko šlangas“, suprato, kad V. reikalinga medicininė pagalba. Jis pasakė S., kad šis paskambintų greitajai. Šis paskambino, jis padėjo aprengti V., išėjo, nes buvo išgėręs. Prieš išeinant namo, jam nebuvo kilusi mintis iškviesti pagalbos nukentėjusiajam, kadangi šis jautėsi normaliai, viskas nukentėjusiajam buvo gerai. Pripažįsta, kad neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams. Niekados blaivas jis taip nebūtų pasielgęs. Po to su nukentėjusiuoju bendravo, skambino, šnekėjosi su juo, bandė atsiprašyti, sakė, kad nepyktų. Civilinius ieškinius pripažįsta visa apimti. Atlyginti žalos nebandė, kadangi neturi pinigų mokėti tokias sumas.

3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes V. S. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėja. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

4. Be pačio kaltinamojo V. S. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. 2024 m. rugsėjo 18 d. V. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. V. J. pažįsta, šis jo kaimynas, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ankščiau konfliktų su V. nėra turėjęs. 2024 m. rugsėjo mėn., galėjo būti 11 d., pas jį į kiemą atėjo draugas E. P. su drauge B., vardo neprisimena (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma, jog O. B. – D.). Jo namo kieme jie visi trys vartojo alkoholį - gėrė degtinę, išgėrė nemažą kiekį, visi trys buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Galimai apie 21.30 val. visi trys nuėjo pas jo kaimyną V. J.. Negali paaiškinti, kodėl nusprendė ten nueiti. Jie pasiėmė 2 butelius degtinės. Lyg ir pasibeldė, V. juos įsileido į namus. Jie visi nuėjo į virtuvę, kuri yra sujungta su kambariu. Virtuvėje sėdėjo prie stalo, gėrė atsineštą degtinę. Kažkuriuo momentu V. pasakė, atiduoti jam degtinę ir liepė jiems eiti lauk. Jis suprato, kad V. juos varo iš namų. Jokio konflikto prieš tai nebuvo, jie tik sėdėjo ir gėrė degtinę. Jis sėdėjo prie šaldytuvo ant kėdės. E. sėdėjo priešais jį prie stalo, jo draugė O. B. – D. sėdėjo šalia E., V. sėdėjo ant lovos. V. dar kartą pasakė, kad jie eitų lauk ir paliktų degtinę. Tada jis atsistojo, priėjo prie V. kairio šono ir kumščiu vieną kartą smogė V. į kairės pusės nugaros sritį, po to iš karto vieną kartą iš delno smogė V. per pakaušį. Tada nuėjo ir atsisėdo prie stalo, išgėrė degtinės. V. nieko nesakė. Parodė, kad jis dėl girtumo visų aplinkybių neprisimena. Bet pamena, kad E. ir O. B. – D. su V. nekonfliktavo. Jis iš V. namų išėjo apie 06.00 val. ryte. Kada išėjo E. su O. B. – D., jis negali nurodyti. Parodė, kad daugiau jokių muštynių nebuvo. Kitą rytą pas jį atėjo S., kuriam jis pasakė nueiti pas V. J. pažiūrėti, ar šis jau atsigavęs nuo alkoholio. S. neilgai trukus grįžo ir pasiūlė eiti kartu pažiūrėti. Jis kartu su S. nuėjo pas V. į namus. Pamatė, kad V. duše laužo vandens kraną, matė, kad V. ant akies buvo kraujosruva, patinimas. V. nieko nekalbėjo. Jis iš S. telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“. Paskambinę, jis nuėjo namo. S. liko laukti medikų. (t. 2, b. l. 142–143);

4.2. 2024 m. gruodžio 18 d. V. S., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įvykio dieną, t. y. 2024 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, buvo vakaro metas, kai jis kartu su E. P. ir su B., kurios vardo nežino (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma, jog O. B. – D.), nuėjo pas V. J. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pas V. J. namuose, virtuvėje, sėdint prie stalo, jis žodžiais sukonfliktavo su V., kuris sėdėjo ant lovos. V. juos varė lauk iš savo namų ir liepė palikti jų atneštą degtinę. Jis dėl to supyko, atsistojo, priėjo prie V. ir dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė V. į kairės pusės pakaušį. Trenkė iš galvos galo, stipriau, bet ne iš visų jėgų. Po to iš karto trenkė dar vieną kartą dešiniu kumščiu V. į kairės pusės šonkaulius iš nugaros pusės. Dar kažką V. pasakė ir nuėjo atgal prie stalo ir atsisėdo. Po 5 minučių V. atėjo prie stalo, su jais kartu dar išgėrė degtinės ir nuėjo miegoti ant tos pačios lovos, ant kurios sėdėjo prieš tai, kai jis šiam sudavė smūgius į galvos sritį ir į šonkaulių sritį. V. jam nieko nesakė. Nesakė, kad kas skaudėtų, kraujo nebuvo. E. su O. B.– D. buvo prie stalo. Parodė, kad nematė, jog E. ar O. B.– D. būtų sudavę smūgius V. Jie tik žodžiais su V. konfliktavo dėl tos pačios priežasties. Nežino, kodėl V. sako, kad jis jam sudavė nemažiau trijų kartų į galvos sritį ir nemažiau trijų kartų į dešinės pusės šonkaulius. Parodė, kad V. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jam vaidenosi asmenys, kurių net nebuvo įvykio dieną. Pagalvojęs, parodė, kad gal ir galėjo suduoti ir daugiau nei vieną smūgį į šonkaulius, tiksliai negali parodyti, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Bet dėl smūgio į galvos sritį tvirtina, kad sudavė tik vieną kartą. Iš kur pas V. galėjo atsirasti visi tie sužalojimai, kurie nurodyti pateiktame pranešime apie įtarimą, jis negali parodyti. Parodė, kad kitą rytą po įvykio pažįstamas S., jo paprašytas, buvo nuėjęs pas V. J.. S. grįžęs jam pasakė, kad V. namuose kranus laužo, pasiūlė eiti pažiūrėti. Kai jis su S. nuėjo pas V., pamatė, kad ant V. J. veido aplink akį, negali nurodyti ant kurios akies, buvo nedidelė kraujosruva mėlynos spalvos, matė, kad kraujosruva šviežia, ištinimo po akimi nebuvo, kraujo nebuvo. Jis pasakė S., kad šis iškviestų V. greitąją pagalbą. Jis medikų nelaukė, išėjo pas kaimyną B., o S. liko laukti medikų. Parodė, kad suduodamas tuos smūgius V., neturėjo tikslo jo sužaloti. (t. 2, b. l. 151–152);

4.3. nukentėjusysis V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad vienas gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo mėn., tikslios datos nepamena, buvo namuose vienas. Vakare pas jį atėjo kaimynas V. S., kuris gyvena kaimynystėje. Su V. S. kartu buvo vyras ir moteris, kurių jis nepažįsta, apibūdinti negali. V. S. su tuo vyru ir ta moterimi pas jį atėjo jau būdami apsvaigę nuo alkoholio. Jis taip pat jau buvo truputį išgėręs alaus. Svečiai alkoholio neatsinešė, užėjo į vidų ir visi atsisėdo virtuvėje, kuri sujungta su kambariu. Jie visi prie stalo gėrė jo alų. Negali nurodyti, kiek išgėrė. Jis sėdėjo prie stalo šalia šaldytuvo, o V. S. truputį toliau nuo jo, prie televizoriaus. Praėjus maždaug 15 min. nuo jų atėjimo, įvyko konfliktas su V. S.. Konflikto priežasčių negali nurodyti, nepamena. Konflikto metu V. S. kumščiais jam smogė 3 kartus į dešinę veido pusę ir į kairį smilkinį, po to iš karto jis pajuto ir smūgius į šonkaulių dešinę pusę, kur jam buvo suduoti nemažiau kaip 2-3 smūgiai. Nematė, iš ko V. S. smūgiavo, bet pagal smūgius mano, kad buvo smogta jam iš abiejų rankų kumščių. Parodė, kad nuo smūgių jis nebuvo praradęs sąmonės, liko sėdėti prie stalo. Parodė, kad asmenys, kurie buvo su V. S., turėjo matyti, kaip jis buvo mušamas. Bet jie nieko V. S. nesakė, nes patys bijojo V. S.. Jokių grumtynių nebuvo. Po to, kai jį V. S. sumušė, praėjus gal 15 minučių, jis vienas išėjo iš savo namų, o V. S., tas vyras ir ta moteris liko jo namuose. Jis pėsčiomis išėjo pas savo seserį į (duomenys neskelbtini). Pas seserį pabuvo apie 15 minučių ir vėl pėsčiomis grįžo atgal. Kai grįžo namo, jo namuose jau nieko nebuvo. Parodė, kad jis namuose nebuvo apie 1 valandą. Grįžęs nuėjo miegoti. Kitą rytą atsikėlęs, pamatė, kad jam po dešine akimi kraujosruva ir kraujosruva kairės pusės smilkinyje, atsirado kraujosruvos ant dešinės pusės šono ir dešinės rankos. Visi tie sužalojimai atsirado po to, kai jį sumušė V. S.. Kas jam iškvietė medikus, nežino. Pamena, kad medikai jam pasakė, jog veža į ligoninę, nes jo galva sudaužyta. (t. 2, b. l. 37–40);

4.4. liudytoja Z. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra V. J. sesuo. 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 19.58 val. ji paskambino V., kuris jau buvo grįžęs iš darbo. Jie pasikalbėjo, jokių svečių pas jį nebuvo. 2024 m. rugsėjo 12 d. apie 14.00 val. jos sutuoktiniui K. D. paskambino asmuo K., kuris paprašė atvažiuoti pažiūrėti, kas vyksta jų name, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Tame name jie leido gyventi jos broliui V.. Kaimynas K. pasakė, kad namo durys atidarytos, ten vyksta išgertuvės. Jos sutuoktinis K. po darbo apie 18.00 val. nuvažiavo į tą namą. Name pamatė, kad viskas išversta, išmėtyta, sulaužyti daiktai, nuverstas televizorius. V. gulėjo lovoje. V. ant kairiosios akies buvo kraujosruva. K. pagalvojo, kad V. miega, todėl išvažiavo, duris užrakino. Apie 19.30 val. K. vėl nuvažiavo į namą. V. paprašė atnešti vandens, sunkiai orientavosi aplinkoje, todėl nuėjo miegoti. 2024 m. rugsėjo 13 d. apie 16.24 val. K. vėl paskambino kaimynas K., kuris pranešė, kad pas V. atvyko GMP ir V. išvežė į ligoninę. Įvykio vietoje buvo V. draugas S. L.. K. pasakė, kad medikus iškvietė S.. 2024 m. rugsėjo 13 d. apie 18.30 val. jis su K. atvažiavo apžiūrėti namo. Namo durys buvo neužrakintos. Iš namo kitos dalies išėjo kaimynė O., kuri pasakė, kad naktį iš 11 į 12, nakties metu, pas V. vyko išgertuvės. Sakė, kad namuose alkoholį vartojo asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris gyvena netoliese, bei dar keli asmenys - vyras ir moteris. O. pasakojo, kad pas V. įvyko muštynės, girdėjo, kaip moteris išbėgo šaukdama „baikit, baikit“. O. suprato, kad prieš V. galimai kažkas smurtavo. Parodė, kad apie tai, kas smurtavo, turi žinoti ,, (duomenys neskelbtini)“. (t. 2, b. l. 45–48);

4.5. liudytoja O. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kuriame be jos dar gyvena ir kaimynas V. J.. 2024 m. rugsėjo mėn. 11 d., apie 18 val., iš darbo grįžo V. J., kurio kieme jau laukė vyras ir moteris, kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Ji matė, kaip V. priėjo prie tų asmenų, pasisveikino, lauke dar išgėrė vieną taurelę alkoholinių gėrimų ir tada jie visi trise nuėjo pas V. į namus. Ji tada taip pat nuėjo į savo namus. Tą vakarą ji daugiau į lauką nėjo. Kas vyko pas kaimyną V. J., ji nežino, bet girdėjo, kad pas kaimyną bute grojo muzika, po to buvo garsai panašūs, kaip bildesiai. Viskas nurimo kitos dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 12 d., apie 6 val. ryto. Parodė, kad kaimynas V. dažnai vienas namuose vartoja alkoholinius gėrimus, bet būna, kad kartais prisiveda neaiškių asmenų. (t. 2, b. l. 51–54);

4.6. Liudytoja O. B. – D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. jau nuo 15 val. ji vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė su E. P. ir sese J. G.. Vėliau apie 17-18 val., jie, nusipirkę dar 2 butelius degtinės, 0,7 litro talpos, nuėjo adresu (duomenys neskelbtini). E. sakė, kad ten gyvena jo draugas, sakė, kad ten bus galima pagerti. J. G. su jais nėjo. Jie nuėjo nurodytu adresu, bet ten nieko namuose nebuvo, todėl kieme ji su E. dviese gėrė atsineštą degtinę. Jiems begeriant grįžo ir tas E. draugas. Jie lauke dar visi išgėrė po vieną stikliuką ir trise nuėjo į butą. Nuėjo ji, E. P. ir jo draugas. To draugo nei vardo, nei pavardės ji nežino, matė pirmą kartą. Parodė, kad ji sunkiai pamena, kas vyko bute, nes jau buvo girta. Prisimena, kad pas E. draugą vartojo alkoholinius gėrimus, po to iš kažkur atsirado dar vienas nepažįstamas vyras, kuris buvo apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, negražiu veidu. Pamena, kad E. nuo stalo paėmė ir paslėpė ten buvusius peilius, nes tas atėjęs vyras buvo agresyvus, pykosi su E. draugu, t. y. su buto šeimininku. Pamena, kad begeriant minėtas vyras paėmė šluotą, ją perlaužė ir jos kotu norėjo suduoti buto šeimininkui, bet tada atsistojo ji ir tas vyras sudavė jai per kojas, bet neskaudžiai. Ji suprato, kad jos draugas E. P. pažįsta ir tą buto šeimininką, ir tą vyrą, kuris vėliau atėjo. Prisimena, kad išgertuvių metu tas atėjęs vyras vis konfliktavo su buto šeimininku, pamena, kad kvietėsi taksi ir prašė, kad dar atvežtų degtinės. Prisimena, kad kažkuriuo metu, kai jau buvo tamsu, tas E. draugas, t. y. buto šeimininkas, dėl girtumo atsigulė ant grindų. Ji jam paklojo čiužinį, užklojo užklotu. Parodė, kad dėl buvusio girtumo ji negali parodyti, ar vartojant alkoholinius gėrimus ten vyko muštynės ir kas galėjo sumušti tą buto savininką. Buvo daug tada išgėrusi, todėl neprisimena. Nežino, kada, su kuo ir kaip ji išėjo iš to buto. 2024 m. rugsėjo 12 d. apie 18 val. ji prabudo jau savo namuose. 2024 m. rugsėjo 13 d. per „(duomenys neskelbtini)“ jai paskambino E., kuris paprašė paskolinti 10 Eur. Ji su E. susitiko prie (duomenys neskelbtini). E. jai tada pasakė, kad diedas, pas kurį jie vartojo alkoholinius gėrimus išprotėjo ir jį išvežė į psichiatrinę. Ji paklausė, iš kur jis tai žino. E. atsakė, kad jam kažkas paskambino ir pasakė. (t. 2, b. l. 57–64);

4.7. liudytojas E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. S., pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“, pažįsta. 2024 m. rugsėjo 11 d. jis kartu su O. per pietus jau gėrė alkoholį, po pietų jam paskambino V. S. ir pasiūlė jam su O. atvykti pas V. į namus kartu vartoti alkoholį. Jis su O. jau buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, kai vyko pas V. S.. Kai jie atvyko, ,, (duomenys neskelbtini)“ taip pat jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis su O. atsinešė 2 litrus degtinės, kurią su V. gėrė kieme. Būdami V. kieme jie matė, kad parėjo V. kaimynas, kuris gyvena priešais V. S.. Neprisimena, ar V. nusprendė visiems eiti pas kaimyną, ar tas kaimynas pats juos pasikvietė. Prisimena, kad sėdėjo pas V. kaimyną kambaryje, kuris sujungtas su virtuve. Jis sėdėjo prie stalo kartu su O., prie lango. „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo už stalo galo, kaimynas šalia jo. Parodė, kad jie garsiai klausėsi muzikos, jis šoko su O.. Girdėjo, kad V. su kaimynu žodžiais konfliktavo. Matė, kad jie abu buvo agresyvūs. Matė, kaip V. sėdėdamas kelis kartus smogė delnu į veido sritį sėdinčiam kaimynui. Iš karto po to V. kumščiu keletą kartų (buvo serija smūgių, tikslaus skaičiaus negali nurodyti) smogė kaimynui į šonkaulius. Kaimynas liko sėdėti prie stalo. Kaimynas nebuvo susiėmęs už šonkaulių ar galvos, negirdėjo, ar šis ką nors sakė V. S.. Parodė, kad jis V. pradėjo sakyti, kad šis nebemuštų kaimyno. V. jam atsakė, jog viskas gerai ir liepė kaimynui eiti gulti. O. padėjo tam kaimynui atsigulti ant čiužinio, patiesto ant žemės. Kaimynas užmigo, o jie liko namuose toliau gerti. Vėliau O. išėjo namo. O jis su V. toliau gėrė degtinę. Paryčiai tas kaimynas prabudo ir atėjo prie stalo parūkyti. Jis jokių sužalojimų ant kaimyno veido nematė. Parūkęs kaimynas vėl nuėjo miegoti. Jis su V. iš to kaimyno išėjo anksti ryte. Negali nuodyti laiko, kada išėjo. Kaimynas dar miegojo lovoje, kai jie išėjo. Jis su V. nuėjo pas V. kitą kaimyną G. B., po to jo draugė jį išsivedė į (duomenys neskelbtini). Parodė, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. jis buvo nuėjęs pas V., kur jie vėl vartojo degtinę. V. apie kaimyną nieko nesakė. 2024 m. rugsėjo 13 d. jis vėl grįžo pas V., kur vėl gėrė degtinę. Išgertuvių metu V. sakė, kad kažką sudaužė. Jis suprato, kad V. kalbėjo apie tai, kad kažką sumušė, bet neįvardino, ką sumušė. 2024 m. rugsėjo 14 d. jis vėl grįžo pas V., kur vėl gėrė pas G. B.. Tada V. jam pasakojo, kad jo kaimyną išvežė su greitąją, nes jis išprotėjo, išlaužė visus savo namus, todėl kaimynas ar giminaitis iškvietė greitąją pagalbą. (t. 2, b. l. 67–70);

4.8. liudytojas S. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. S. pažįsta. 2024 m. rugsėjo 13 d., ryte, galėjo būti po 10.00 val., jis atėjo pas G. B., pas kurį namuose buvo ir V.. Jis prisėdo prie jų kambaryje ir kartu su jais vartojo degtinę. Po kurio laiko jis parnešė 2 butelius degtinės ir pasiūlė pakviesti V. J.. G. bandė paskambinti V., bet šis neatsiliepė, ir tada jis vienas nuėjo pas V. J. į namus. Durys buvo praviros. Jis užėjo į vidų ir pamatė, kad V. duše bando nuplėšti dušo kraną. Jis paklausė V., ką šis daro. V. nesureagavo. Matė, kad V. ant visos akies, galimai dešinės, buvo didelė kraujosruva (mėlynos spalvos). Matė, kad V. elgiasi neadekvačiai, nusimovė kojines ir jas sumetė į tualetą, pamanė, kad šiam sutriko psichika. Parodė, kad jis V. paliko ir sugrįžo atgal pas G.. Pasakė, kad V. elgiasi neadekvačiai, galimai sutriko jam psichika. V. S. pasisiūlė eiti kartu su juo pas V. J.. Jie kartu nuėjo pas V., kurį rado ten pat duše, draskantį kraną. V. jam pasakė skambinti „112“. Jis atsakė, kad nemoka. Tada V. pats iš jo telefono paskambino „112“, pranešė, kad žmogui blogai, nurodė adresą, kuriuo reikia atvykti. Jis su V. permovė V. kelnes, nes V. buvo apsišlapinęs. V. po to išėjo, o jis paliko laukti medikų. Parodė, kad jis nieko nežino apie 2024 m. rugsėjo 12 d. buvusį konfliktą tarp V. J. ir V. S.. V. nieko jam nepasakojo. (t. 2, b. l. 73–76);

4.9. liudytojas K. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. J. yra jo žmonos Z. D. brolis, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyvena V., priklauso jam ir jo žmonai Z.. 2024 m. rugsėjo 12 d. apie 14.00 val. jam paskambino kaimynas K., kuris pranešė, kad name, kuriame gyvena V., visą naktį vyko išgertuvės, prašė atvažiuoti pasižiūrėti, nes namo durys paliktos praviros. Apie 17 val. 30 min. jis nuvyko pas V.. Įėjęs rado namuose netvarką, ant stalo buvo paliktas supjaustytas maistas, nuverstas televizorius, po kambarį išmėtyti daiktai ir drabužiai. Lovoje rado sulaužytą grindų plovimo šepečio dalį, patį šepečio kotą rado sulankstytą lauke prie įėjimo durų. V. gulėjo lovoje, miegojo, buvo užsiklojęs iki pat galvos. V. paprašė jo vandens. Jis matė, kad V. po kaire akimi yra kraujosruvos. Paklausė V., kodėl namuose tokia netvarka. V. jam nieko neatsakė. V. nesakė, iš kur pas jį ant veido sužalojimai. Jis iš namų išvyko, o V. paliko namuose, duris užrakino atsarginiu raktu. Už kelių valandų, apie 20.00 val., jis vėl nuvyko į V. namus. V. gulėjo lovoje. Jie nebendravo. Jis išvyko, duris užrakino. Namuose buvo ta pati netvarka. Sekančią dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 13 d., apie 16.30 val., jam paskambino kaimynas K., kuris pasakė atvažiuoti užsirakinti duris, nes V. išvežė GMP ekipažu į ligoninę. Jis atvykęs rado namus jau aptvarkytus. Nežino, kas juos aptvarkė. Į kiemą išėjo kaimynė O. R., kuri pasakė, kad V. išvežtas į ligoninę. Daugiau jokių aplinkybių ji nenurodė. O. pasakė, kad prieš tai, iš rugsėjo 11 d. į rugsėjo 12 d., visą naktį V. namuose iki pat ryto 6 val. vyko išgertuvės. O. pasakė, kad nepažįsta tų asmenų, kurie su V. vartojo alkoholį. Parodė, kad nežino, kada ir kokioms aplinkybėms esant buvo sužalotas V.. (t. 2, b. l. 81–85).

4.10. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo, apžiūra. (t. 1, b. l. 20–60);

4.11. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo V. J. mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy“, kurį V. J. pateikė savanoriško daiktų pateikimo metu 2024 m. rugsėjo 18 d., apžiūra. (t. 1, b. l. 137–140, 141–143);

4.12. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gauto pranešimo apie įvykį garso įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, kad pranešimas gautas 2024 m. rugsėjo 13 d.12.24 val., įrašo trukmė 00:03:01 min., pranešėjas nurodo, kad žmogui sutriko psichika, kalba nesąmones, adresu (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 161–163);

4.13. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo apžiūra. (t. 1, b. l. 164–166);

4.14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1044/2024(04) nurodyta, kad V. J. nustatyti sužalojimai: dešinio smilkinkaulio ir momenkaulio linijinis lūžis, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje momens - pakaušio srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio smilkinio srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje kaktos, momens ir smilkinio srityse bei kairėje kaktos ir momens srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame sėdmenyje ir dešinėje šlaunyje. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti keleto - keliolikos valandų laikotarpyje iki V. J. pristatymo į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2024-09-13 13 val. 16 min. Labiausiai tikėtina, kad poodinė kraujosruva kairės akies vokuose padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, kietu buku daiktu. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griūvant po gauto smūgio ar be pašalinės jėgos poveikio ir kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. V. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio smilkinkaulio ir momenkaulio linijinio lūžio, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje momens - pakaušio srityje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio smilkinio srityje, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje kaktos, momens ir smilkinio srityse bei kairėje kaktos ir momens srityje jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Imant kiekvieną sužalojimą atskirai dešinio smilkinkaulio ir momenkaulio linijinis lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje momens - pakaušio srityje kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio smilkinio srityje kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje kaktos, momens ir smilkinio srityse bei kairėje kaktos ir momens srityje kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 2, b. l. 29–30).

5. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

6. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama V. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Anksčiau aptarti įrodymai, t. y. kaltinamojo V. S. visiškas prisipažinimas teisme, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada ir kita teisme ištirta bylos medžiaga patvirtina, jog V. S. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 13 d. 13.16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam V. J. į galvos sritį ir kumščiais suduodamas nemažiau trijų smūgių V. J. į dešinės pusės šonkaulius, šiais savo tyčiniais veiksmais padarė V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - dešinio smilkinkaulio ir momenkaulio linijinį lūžį, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimus, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje momens - pakaušio srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio smilkinio srityje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje kaktos, momens ir smilkinio srityse bei kairėje kaktos ir momens srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešiniame sėdmenyje ir dešinėje šlaunyje, nes dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo V. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. V. S. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

7. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

8. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinus tai, kad V. S. paskutinių penkerių metų laikotarpyje penkis kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šioje byloje tiriamą nusikaltimą įvykdė pagal 2024 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismo vertinimu jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.) ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

10. Kaltinamasis V. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 4 kartus, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 2, b. l. 95–109), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 110–112), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, kaltinamajam V. S. gali būti pasiekti tik paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.

11. Kaltinamasis V. S. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta, su 2024 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, bausme.

12. Į galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, V. S. įskaitytinas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

13. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės

14. Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 9 822,12 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam V. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 87–89). Už nukentėjusiajam suteiktas paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai apmokėta iš Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžeto lėšų, turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 90), nukentėjusiajam V. J. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos dėl kaltinamojo V. S. kaltais tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų. Kaltinamasis V. S. teisme nurodė visus byloje pareikštus civilinius ieškinius pripažįstantis. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių teritorinė ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas 9 822,12 Eur priteistina iš kaltinamojo V. S..

15. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 1 252,73 Eur žalos, susidariusios dėl V. J. paskaičiuotos ligos išmokos už laikotarpį nuo 2024 m, rugsėjo 15 d. iki 2025 m. vasario 11 d., atlyginimo (t. 3, b. l. 14–15). Ieškinyje nurodė, kad dėl 2024 m. rugsėjo 13 d. įvykio nukentėjusiajam V. J. buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pagal nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. iki 2025 m. vasario 11 d. apskaičiavo 1 252,73 Eur ligos išmoką, kurią būtina išieškoti iš asmens, atsakingo už Fondo biudžetui padaryta žalą. Civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais: pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (t. 3, b. l. 16–18) ir pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus (t. 3, b. l. 19–21). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo V. S. priteistina 1 252,73 Eur žalai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui atlyginti.

16. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. J. 2024 m. gruodžio 12 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl tyčinių V. S. veiksmų buvo gydytas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, gydėsi reabilitacinėje ligoninėje. Nurodė, kad kalto asmens neteisėti smurtiniai veiksmai jam padarė neturtinę žalą, kurią prašo jam priteisti (t. 1, b. l. 77).

17. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais.

18. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis byloje pareiškė 5 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. V. J. fizinio skausmo išgyvenimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1044/2024(04), iš kurios matyti, kad V. J. padaryti sužalojimai: dešinio smilkinkaulio ir momenkaulio linijinio lūžio, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje momens - pakaušio srityje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio smilkinio srityje, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje kaktos, momens ir smilkinio srityse bei kairėje kaktos ir momens srityje jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Nukentėjusysis, dėl patirtų sužalojimų, buvo nedarbingas ilgą laikotarpį. Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, sukėlusių nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis V. J. įvykio metu ir kurį laiką po to patyrė fizinį skausmą, didelius nepatogumus, stresą, baimę, skausmingus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kaip jie nurodyti CK 6.250 straipsnyje, todėl pateiktas V. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visa apimtimi, priteisiant 5 000 Eur iš kaltinamojo V. S..

19. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

20. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. S. (t. 3, b. l. 112). Kaltinamajam V. S. gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismui pripažinus, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, kaltinamasis nedirba, atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje – 335,42 Eur, iš kaltinamojo nepriteistinos.

21. Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 158–161), panaikintina.

22. Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė –dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 154–157), panaikintina. Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), esanti voke, prie bylos antro tomo galinio viršelio, persiųstina į V. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.

23. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: - Stiklinės (3 vnt.) ir taurelės (2 vnt.) su galimais rankų pėdsakais PADIS Nr. (duomenys neskelbtini); metalinis vamzdelis PADIS Nr. (duomenys neskelbtini); nuoplovos (7 vnt.), vokai su nuorūkomis (2 vnt.), plaukais (2 vnt.), daktiloskopinės plokštelės (3 vnt.) voke PADIS Nr. (duomenys neskelbtini); butelis su galimais rankų pėdsakais, dėžėje PADIS Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Saltoniškių g. 19, Vilniuje, – sunaikintini (t.1, b. l. 61–62);

- Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy“, kuris po 2024 m. spalio 7 d. apžiūros grąžintas saugojimui V. J. (t. 1, b. l. 141–143), paliktinas jo neribotai nuosavybei;

- DVD laikmenos (2 vnt.), esančios vokuose prie bylos antrojo tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, V. S. paskirtą sumažintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į V. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktus ir įskaitytus laikus pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, V. S. pripažinti recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti. Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią voke, prie bylos antrojo tomo galinio viršelio, persiųsti V. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijai.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 9 822,12 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš V. S. priteisti 9 822,12 Eur (devynių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų 12 centų) turtinės žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą 1 252,73 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš V. S. priteisti 1 252,73 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 73 centų) turtinės žalos atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. J. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš V. S. priteisti 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. J. naudai.

Proceso išlaidų už kaltinamajam V. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokatės dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

- Stiklines (3 vnt.) ir taureles (2 vnt.); metalinį vamzdelį; nuoplovas (7 vnt.), vokus su nuorūkomis (2 vnt.), plaukais (2 vnt.); daktiloskopines plokšteles (3 vnt.), butelį dėžėje, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Saltoniškių g. 19, Vilniuje – sunaikinti;

- Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, grąžintą V. J. – palikti jo neribotai nuosavybei;

- DVD laikmenas (2 vnt.), esančias vokuose prie bylos antro tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi būti nurodyta dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.