Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

nustatė: I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus pareigūnas 2007 m. rugsėjo 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „Edana“ padalinio vadovui E. G. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad 2007-09-23 atliekant patikrinimą Tauragėje statomoje parduotuvėje „Norfa“ (Šilalės g. 87B) darbo vietoje darbininkai dirbo be šalmų, buvo naudojami reikalavimų neatitinkantys paklotai, objektui vadovaujantis darbų vadovas E. G. nepateikė darbo apskaitos dokumentų, darbų instruktavimo darbo vietoje žurnalų.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu E. G. pagal ATPK 41 str. 1 d. skirta 1500 Lt bauda. Nutarime nurodyta, kad kad 2007-09-23 atliekant patikrinimą Tauragėje statomoje parduotuvėje „Norfa“ (Šilalės g. 87B) darbo vietoje darbininkas V. E. dirbo be šalmo, buvo naudojami reikalavimų neatitinkantys paklotai. Objekte vykdant ventiliacijos sistemų montavimo darbus, vadovaujantis E. G. , kuris darbdavio įsakymu (Nr. 2007/08/06-03) paskirtas atsakingu už darbų vykdymą ir darbų saugą objekte, nepateikė darbo apskaitos bei darbų saugos žurnalų instruktavimo darbo vietoje dokumentų. E. G. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d., Darbo kodekso 147 str. 6 d. ir Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymo Nr. 1-107 26 punkto reikalavimus. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. G. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjo teigimu, jis nepažeidė skundžiamame nutarime nurodytų darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų, sudarančių pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad jis nepažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies, reikalaujančios, kad darbuotojams turi būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, jeigu kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, nes darbuotojui V. E. , patikrinimo metu darbo vietoje nedėvėjusiam šalmo, buvo išduotas šalmas, jis buvo instruktuotas dėl šalmo naudojimo, darbo pradžioje patikrintas jo naudojimas, ką patvirtina darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelė, darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo ir įvadinių (bendrų) priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalai. Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalis taip pat nebuvo pažeista, nes darbuotojų dirbtas darbo laikas buvo žymimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir darbų saugos instruktavimo registracijos žurnalai yra saugomi įmonėje, o ne vežiojami kartu su komandiruotu darbuotoju į atitinkamus darbo objektus. E. G. teigimu, jis nepažeidė ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 26 punkto, nes darbuotojų instruktavimas buvo atliekamas tinkamai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos norminiai aktai.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. nutarimu nutarė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Teismas konstatavo, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Teismas nustatė, kad V. E. ir kitiems darbuotojams asmeninės apsaugos priemonės - šalmas, batai su aulais, darbinis švarkas ir kt., periodiškai buvo išduodamos pagal patvirtintą sąrašą pasirašytinai. Teismas pažymėjo, kad pats V. E. pasiaiškinime nurodė, kad šalmą turėjo, tačiau dirbo be šalmo (adm. byla Nr. II-1286-609/2007, b.l. 33), todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad E. G. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį.

Taip pat teismas konstatavo, kad Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse. Byloje pateikti duomenys, kad UAB „Edana“ pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį, laikantis Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintų Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraše nurodytų reikalavimų. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 2 punktas numato, kad darbuotojams turi būti suteikta galimybė susipažinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiu įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo nustatyta tvarka, tačiau nėra įstatyminės normos, įpareigojančios darbų vykdytoją darbo laiko apskaitos žiniaraščius turėti su savimi, važiuojant į kiekvieną darbo objektą. E. G. patikrinimo metu objekte – statomos parduotuvės „Norfa XL“ aikštelėje, su savimi darbo laiko apskaitos, darbuotojų instruktavimo saugos ir kitais klausimais dokumentų neturėjo, todėl ir negalėjo jų pateikti. Minėti dokumentai buvo pateikti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui E. Š. , tačiau, kaip nurodė E. G. , priimant nutarimą į tai atsižvelgta nebuvo. Šių E. G. nurodytų aplinkybių institucija priėmusį nutarimą nepaneigė. Todėl teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, jog E. G. pažeidė Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalį.

Teismas pažymėjo, kad pagal Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymo Nr. 1-107 26 punktą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos nuostatomis, įmonės vadovas nustato darbuotojų instruktavimo tvarką įmonėje. Įmonės vadovas, darbdavio įgaliotas atstovas savarankiškai organizuoja darbuotojų instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir užtikrina, kad darbuotojai gautų informaciją, nurodytą informaciniame 4 priede pateiktuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. E. G. pripažįsta, kad darbdavio įsakymu jis yra paskirtas atsakingu už darbų vykdymą ir darbų saugą objekte. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pasirašytinai darbuotojai periodiškai instruktuojami saugos ir sveikatos bei kitais klausimais, o žodžiu instruktuojami kiekvieną rytą prieš pradedant darbus. Priimami į darbą darbuotojai pasirašytinai supažindinami su jų pareiginėmis instrukcijomis. Teismas pažymėjo, kad Vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymas Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo nenumato, kad darbų vadovas su savimi kiekviename darbo objekte privalo turėti instruktavimo darbų saugos klausimais žurnalus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad E. G. pažeidė Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymo Nr. 1-107 26 punktą.

Be to teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2007-11-16 buvo nagrinėjama administracinė byla pagal E. G. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus nutarimo panaikinimo. Skundas iš dalies patenkintas ir byla grąžinta institucijai nagrinėti iš naujo, tačiau institucija nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, iš naujo pažeidimo netyrė, o tik priimtą nutarimą papildė data, nes nutarimas buvo be datos (adm. b. II-1286-609/2007, b.l. 40-41, 13). Įvertinus byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, bylos medžiagą teismas konstatavo, kad institucijos 2007-12-20 nutarimas priimtas neišsiaiškinus pilnai visų aplinkybių, nesurinkus pakankamai įrodymų neginčijamai patvirtinančių, jog E. G. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymo Nr. 1-107 26 punktą ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 str. 1 d. Todėl teismas nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė (ATPK 297 str. 1 d.).

IV.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarimą ir palikti galioti valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimą. Apelianto nuomone, teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir nepagrįstai nutraukė bylą, motyvuojant tuo, jog trūksta įrodymų. Paaiškina, kad pagal Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatus visi asmenys statybvietėje privalo dėvėti apsauginius šalmus. Už šios nuostatos vykdymą yra atsakingas darbų vadovas, šiuo atveju – E. G. . Kiekviename statybos objekte taip pat privalo būti Darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kurį pildo darbų vadovas. Tai, kad E. G. tokį žiniaraštį pateikė po poros mėnesių, jo atsakomybės nešalina. Pažymi, kad pagal Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymą Darbuotojų instruktavimo žurnalai privalo būti pagrindinėje darbovietėje, o jeigu darbai vykdomi kitose vietovėse ar statybos objektuose, šie žurnalai arba jų nuorašai turi būti ir tuose objektuose. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas visai nepasisakė dėl kaltinimo E. G. netinkamai naudojus paklotus – šiuo atveju E. G. pažeidė Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 37 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad jis negali pastoviai kontroliuoti, kaip darbuotojai naudojasi šalmais ir todėl negali atsakyti už tai, kad vienas iš jų nusiėmė šalmą. Teigia, kad kaltinimas nepateikus darbo laiko apskaitos žiniaraščio nėra pagrįstas konkrečia teisės norma, kuri įpareigotų šį žiniaraštį laikyti kiekviename statybos objekte. Be to, už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą numatyta atsakomybė ATPK 41⁵ str., o ne ATPK 41 str. Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 patvirtintoje Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkoje nėra numatyta, kad darbų vadovas su savimi kiekviename darbo objekte privalo turėti instruktavimo darbų saugos klausimais žurnalus. Tokia pareiga numatyta tik kai darbuotojas laikinai siunčiamas į kitą įmonę. Apeliantas netinkama nurodo teisės normas, reglamentuojančias paklotų (pastolių) naudojimą, nenurodo faktinių aplinkybių, dėl ko paklotai nebuvo saugūs. E. G. įsitikinimu, teismas teisingai konstatavo, kad jo veikoje nėra inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties. Tokios teismo išvados atitinką administracinių teismų praktiką (LVAT administracinė byla Nr. N11-679/2001).

konstatuoja: V.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad darbdavio įgaliotas asmuo E. G. turėjo pareigą kontroliuoti kaip darbuotojas V. E. darbo vietoje naudoja jam išduotą individualią saugos priemonę (šalmą). Tokio teiginio apeliantas nepagrindė konkrečia teisės norma, nors būtent tai būtina nustatyti kvalifikuojant darbdavio ar jo įgalioto asmens veiką pagal ATPK 41 str. 1 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d. darbdavio įgaliotam asmeniui tokios pareigos nenustato, o jokios kitos teisės normos kaltinimą šioje byloje palaikanti institucija nėra nurodžiusi nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teismui teikiamuose paaiškinimuose. Apelianto teiginiai, kad E. G. turėjo taikyti drausminę atsakomybę V. E. , gali būti suprantami kaip naujas kaltinimas, kurio pagrįstumo teismas šioje byloje negali vertinti.

Taip pat nėra pagrįstas apelianto argumentas, kad E. G. , kaip darbdavio įgaliotas asmuo, turėjo užtikrinti, kad darbo laiko apskaitos bei darbų instruktavimo darbo vietoje žurnalai būtų laikomi darbo vykdymo vietose (statybos objekte). Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalis ar Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 26 punktas tokių reikalavimų neapibrėžia. Darbo kodekso 147 str. 6 d. nustato, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose; darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais; tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 26 punkte nustatyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, šios Tvarkos nuostatomis, įmonės vadovas nustato darbuotojų instruktavimo tvarką įmonėje; įmonės vadovas, darbdavio įgaliotas asmuo savarankiškai organizuoja darbuotojų instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir užtikrina, kad darbuotojai gautų informaciją, nurodytą informaciniame 4 priede pateiktuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose (išskyrus atvejus, jei tokia informacija darbuotojams buvo suteikta mokant pagal Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosius nuostatus).

Apelianto argumentai, kad statybos objekte buvo naudojami netinkami paklotai, nėra pagrįsti nei teisiniais reikalavimais, nei objektyviai užfiksuotais faktais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad gera ATPK 41 str. 1 d. taikymo praktika pripažintini tie atvejai, kai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, pagal kokias teisės normas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo privalo vykdyti darbo, darbo saugos ar darbo higienos reikalavimus. Akivaizdu, kad surašant protokolą tai nebuvo padaryta (b.l. 11). Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos tvarka paminėtą procesinį pažeidimą iš esmės ištaisė: E. G. pareikštą kaltinimą sukonkretino ir pagrįstai byla išnagrinėjo tik dėl 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarime nurodytų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d., Darbo kodekso 147 str. 6 d. ir Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymo Nr. 1-107 26 punkto reikalavimų pažeidimo. Šiuose teisės aktuose paminėti darbo ir darbo saugos reikalavimai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir apeliacinės instancijos teisme, nes priešingu atveju būtų pažeistas procesinių staigmenų negalimumo principas, apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą.

Pažymėtina ir tai, kad apeliacinį skundą teikiančiai institucijai buvo sudaryta galimybė pašalinti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus ir sukonkretinti E. G. reiškiamą kaltinimą, t.y. nurodyti, kokius darbdavio įgaliotam asmeniui taikomus darbo įstatymų, darbų saugos ar darbo higienos norminių aktų reikalavimus jis pažeidė. Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyrius tokia galimybe nepasinaudojo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodytų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų nepašalino (Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. II-1286-609/2007, lapas 40). Todėl apeliacinės instancijos teismas negali viršyti šios bylos nagrinėjimo ribų ar administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos apeliacinio skundo reikalavimo ribų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal E. G. pareikštą kaltinimą administracinė atsakomybė jam negali būti taikoma. Pakeisti ar panaikinti tokį pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.