Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė, kuri prižiūrėjo jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektą (nagrinėjamu atveju – bendrojo naudojimo vamzdį). Draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiantis Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ir draudėja A. G. 2019 m. lapkričio 28 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT607625, kuria, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudėja 2020 m. birželio 17 d. informavo ieškovę apie draudiminį įvykį, jog dėl trūkusio šalto vandens vamzdžio name, apgadintas jos turtas. Ieškovės ekspertė V. T. 2020 m. birželio 17 d. surašė Nekilnojamojo turto defektų aktą, kuriame konstatavo, kad buvo aplietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos iš viršaus, kadangi trūko šalto vandens stovas 9 aukšte, (duomenys neskelbtini) bute, prieš sklendę ir apskaitos prietaisą, taip pat surašė Nekilnojamojo turto nuostolių aprašymą. Specialistė padarytą žalą įvertino 233,66 Eur suma. Ieškovė apskaičiavo ir 2020 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. ISM252732 sumokėjo draudėjai A. G. 233,66 Eur draudimo išmoką.

Byloje nekilo ginčo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės. Byloje taip pat nėra ginčo, kad įvykis įvyko dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo teisės, atlyginti subrogacijos tvarka išmokėtą draudimo sumą iš atsakingo asmens, teisėtumo.

Atsakovės nuomone ji nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl patalpų savininkų kaltės. Dėl to iš atsakovės negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su administratoriaus veikla visiškai nesusijusius nuostolius. Dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiūros klausimus sprendžia namo bendraturčiai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, vadovaudamiesi įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

Daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra. Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12,2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.

Administratoriaus pareigos numatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“.

Kaip minėta pirmiau, namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2008). Be to, kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 6 priede Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše įtraukti 1.1. Bendrojo pobūdžio organizaciniai ir tvarkomieji darbai: 1.1.5. nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro išsiurbimo vožtuvų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus); 1.1.6. geriamojo vandens sistemos priežiūra (vamzdyno ir uždaromosios armatūros naudojimo ir sandarumo tikrinimas, periodiškai tikrinant uždaromosios armatūros veikimą, pašalinant nesandarumus srieginėse jungtyse, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, siurblių ir filtrų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus); 1.1.8. stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas).

Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, kadangi vamzdžio dalis iki uždaromojo ventilio yra bendro naudojimo inžinerinė įranga. Tai patvirtina ieškovės pateiktas 2020 m. birželio 17 d. Nekilnojamojo turto defektų aktas. Įrodymų, paneigiančių šią išvadą atsakovė nepateikė.

Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė yra preziumuojama (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tai ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsakovė, savo ruožtu, privalėjo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos.

Atsakovės argumentą, kad vamzdžių, esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, teismas vertina kritiškai. Administratorė nepagrįstai siekia savo pareigų vykdymą bei atsakomybę perkelti tik gyventojams. Teismas sutinka, kad administratorės patekimas į žmonių privačią nuosavybę ir paslėptų po apdaila bendro naudojimo objektų apžiūra yra apsunkinta, tačiau šiuo konkrečiu atveju nekeliamas klausimas, kad esant visiškai tvarkingai namo bendro naudojimo objektų būklei (nesant konstatuotų defektų), namo administratorė norėjo profilaktiškai apžiūrėti bendro naudojimo objektus butuose, bet nebuvo įleistas į kurį nors iš butų. Akivaizdu, kad patekti į butus net nebuvo ketinama, priešingų įrodymų teismui atsakovė nepateikė.

Todėl vertintina, kad žala atsirado dėl administratorės neveikimo bei darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratorės pareigas, prižiūrėti bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko 2020 m. birželio 12 d. įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija ir A. G. priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala.

Teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei A. G. atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Įvertinus pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes bei motyvus, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, ieškinys dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 233,66 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės priteistina ieškovei 17,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 304175726, 233,66 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 17,00 Eur žyminio mokesčio ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, veikiančiai Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.