- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2-395-370/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02337-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- L. L., V. L., J. Ž.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6138-577/2014 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovėms L. L., V. L. ir J. Ž. dėl restitucijos taikymo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė koncernas „ACHEMOS GRUPĖ“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą prašydamas taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovės L. L. 120 vnt., iš atsakovės V. L. – 36 vnt. ir iš atsakovės J. Ž. – 36 vnt. paprastųjų nematerialiųjų UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ akcijų. Ieškovas taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą.
Nurodė, kad 1994 m. rugsėjo 8 d. buvo įsteigta UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ (toliau – Bendrovė). Ieškovui, kaip vienam iš steigėjų, priklausė 8 vnt. paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų. Šias akcijas ieškovas 1995 m. vasario mėn. perleido valdyti kitam steigėjui B. L.. Akcijų valdymas buvo perleistas nesudarius rašytinės sutarties. Ieškovas 1995 m. vasario 3 d. pateikė Bendrovės valdybai prašymą leisti perleisti akcijas B. L., o valdyba 1995 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą leisti ieškovui perleisti akcijas. Nors ieškovas ir B. L. neįvardijo susitarimo tipo teisine prasme, ieškovo vertinimu, neatlygintinis valdymo perleidimas gali būti kvalifikuojamas kaip panaudos sutartis. Mirus B. L., jam priklausančias ir panaudos teise valdytas Bendrovės akcijas, ieškovo žiniomis, paveldėjo atsakovės. Ieškovo teigimu, jis ne vieną kartą kreipėsi į atsakoves dėl ginčo akcijų, tačiau šis klausimas buvo atidėliojamas. Ieškovas, pacitavęs kasacinio teismo praktiką dėl turto pripažinimo įgytu be pagrindo, vindikacijos ir restitucijos, nurodė, kad ieškovą ir atsakoves sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kurių šalimi atsakovės tapo dėl universalaus teisių perėmimo (CK 5.1 straipsnis). Ieškovo įsitikinimu, jo teisės nagrinėjamu atveju gali būti apgintos taikant sutarčių teisės nustatytą gynimo būdą – restitucijos taikymą, grąžinant panaudos objektu esančius daiktus nutraukus panaudos sutartį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.442 straipsnis). Ieškovo teigimu, atsakovėms atsisakius spręsti bet kokius klausimus, susijusius su panaudos sutartimi, ieškovui neliko kitos alternatyvos, kaip tik pasinaudoti teise vienašališkai ją nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, suformuluoti ieškinio reikalavimai neatitinka ieškinio turinio. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas nurodo, jog jo akcijomis buvo naudojamasi panaudos pagrindais, o panaudos santykiai nesibaigia mirus panaudos sutarties šaliai, tačiau vėliau pats sau prieštaraudamas tvirtina, kad atsakovės turtą įgijo be pagrindo, todėl teismo prašo taikyti restituciją. Be to, ieškovas nurodė, kad pagal CK 6.642 straipsnį kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutartis šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, tačiau su ieškiniu nepateikė įrodymų, patvirtinančių šios įstatyme numatytos sąlygos tinkamą įgyvendinimą. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad vien teismų praktikos tam tikrais klausimais citavimas negali būti vertinamas kaip tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas. Teismo vertinimu, nurodyti ieškinio trūkumai laikytini esminiais ir turi būti šalinami ieškinio priėmimo stadijoje, nes, nepašalinus nurodytų trūkumų, nėra galimybės nustatyti konkrečių bylos nagrinėjimo ribų pagal ieškovo formuluojamą ieškinio dalyką ir nurodomą pagrindą. Teismas taip pat atmetė ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo atidėjimo.
Šalindamas teismo nurodytus ieškinio trūkumus ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį ir sumokėjo žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, taip pat grąžino sumokėtą žyminį mokestį. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys negali būti laikomas tinkamu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimu. Teismas nurodė, kad ieškovas nepatikslino nei ieškinio pagrindo, nei dalyko. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas taip pat kaip ir pirminiame ieškinyje nurodo, jog jo akcijomis buvo naudojamasi panaudos pagrindais, o panaudos santykiai nesibaigia mirus panaudos sutarties šaliai, tačiau vėliau pats sau prieštaraudamas tvirtina, kad atsakovės turtą įgijo be pagrindo, todėl dabar teismo prašo taikyti restituciją remdamasis bendrais sutarčių reguliavimo principais ir sutarčių nutraukimo pasekmėmis. Teismo vertinimu, nurodyti ieškinio trūkumai laikytini esminiais, o jų nepašalinimas ieškinio priėmimo stadijoje apriboja galimybę nustatyti konkrečias bylos nagrinėjimo ribas pagal šiuo metu formuluojamą ieškinio dalyką ir nurodomą pagrindą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismui nurodžius, kad ieškovo ieškinio reikalavimai neatitinka ieškinio turinio, o ieškovas pats sau prieštarauja nurodydamas, jog akcijos buvo valdomos ir panaudos pagrindais, ir įgytos be pagrindo, ieškovas patikslino reikalavimo pagrindą.
2. Teismui nurodžius, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tinkamą panaudos santykių nutraukimą, ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė patikslintas faktines aplinkybes, jog 2014 m. vasarą telefonu informavo atsakoves apie tai, kad nori susigrąžinti perleistas akcijas, tokiu būdu informuodamas atsakoves apie panaudos santykių nutraukimą. Kaip įrodymas, kartu su patikslintu ieškiniu buvo pateikta ieškovo telefono sąskaitos išklotinė su pažymėtais skambučiais atsakovėms.
3. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
4. Teismas nemotyvavo skundžiamos nutarties, tik atkartojo ankstesnėje nutartyje nustatytą pirminio ieškinio trūkumą, kad ieškovas pats sau prieštarauja, jog akcijos buvo valdomos ir panaudos pagrindais, ir įgytos be pagrindo. Tačiau patikslintame ieškinyje net neminimas nei turto įgijimo be pagrindo teisinis institutas, nei sąvoka „be pagrindo“. Teismas net neatsižvelgė į patikslintą ieškinį ir priėmė ieškinio teksto neatitinkančią nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenimis, ieškovas P. K. pareiškė atsakovėms L. L., V. L. ir J. Ž. ieškinį, prašydamas taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovių 192 vnt. paprastųjų nematerialiųjų UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ akcijų. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (ieškinio pareiškimo formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors nurodytos įstatymo nuostatos ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be faktinio ieškinio pagrindo, egzistuoja ir juridinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas gali patenkinti ieškinį. Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jeigu šis pagrindas ir būna nurodytas, tai nesaisto teismo, priimant sprendimą, nes ieškinio teisinio pagrindo nustatymas yra teisės taikymo ir aiškinimo sritis, o šią funkciją ex officio atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo pateikto ieškinio priėmimo klausimą, 2014 m. lapkričio 4 d. nutartyje nustatė ieškinio trūkumus, nes ieškovo suformuluoti ieškinio reikalavimai, teismo vertinimu, neatitinka ieškinio turinio. Kaip matyti iš šios teismo nutarties motyvacijos, pirmosios instancijos teismas turėjo omenyje, kad ieškinio reikalavimai neatitinka ieškinio pagrindo, o ne turinio, nes į ieškinio turinio sąvoką patenka ir ieškinio reikalavimai (dalykas). Pirmosios instancijos teismo teigimu, pats ieškovas nurodo, kad jo akcijomis buvo naudojamasi panaudos pagrindais, o panaudos santykiai nesibaigia mirus panaudos sutarties šaliai, tačiau vėliau pats sau prieštaraudamas ieškovas tvirtina, jog atsakovės akcijas įgijo be pagrindo, todėl prašo teismo taikyti restituciją. Taigi, kaip matyti iš teismo nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, pirmosios instancijos teismui nebuvo aišku, ar ieškovas savo ieškinį grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su akcijų panaudos sutarties (ieškovo nuomone, jam priklausančių Bendrovės akcijų perleidimas B. L. kvalifikuotinas kaip panaudos teisiniai santykiai) nutraukimu ir iš to kylančiais teisiniais padariniais (restitucijos taikymas), ar aplinkybėmis, susijusiomis su turto (akcijų) be pagrindo gavimu. Pažymėtina, kad ieškovas neskundė teismo nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, nors tokią galimybę turėjo, o pateikė patikslintą ieškinį, kuriame, nekeisdamas ieškinio dalyko, patikslino ieškinio pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes, susijusias tik su prievolinių (panaudos) teisinių santykių nutraukimu ir iš sutarties nutraukimo kylančiais padariniais (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.642 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškinio trūkumų nepašalinimą, nurodė, kad ieškovas, kaip ir pradiniame ieškinyje, nurodo, jog jo akcijomis buvo naudojamasi panaudos pagrindais, o panaudos santykiai nesibaigia mirus panaudos sutarties šaliai, tačiau vėliau pats sau prieštaraudamas ieškovas tvirtina, kad atsakovės akcijas įgijo be pagrindo, todėl prašo teismo taikyti restituciją remdamasis bendraisiais sutarčių reguliavimo principais ir sutarčių nutraukimo pasekmėmis. Ši pirmosios instancijos teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Sutiktina su apelianto argumentais, kad patikslintame ieškinyje neminimas nei turto įgijimo be pagrindo teisinis institutas, nei sąvoka „be pagrindo“. Patikslinto ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovas pareikštus reikalavimus (dalyką) dėl restitucijos taikymo grindžia tik aplinkybėmis, susijusiomis su prievoliniais teisiniais santykiais ir jų nutraukimu. Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovas pašalino 2014 m. lapkričio 4 d. teismo nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta ir neteisėta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo nurodytų argumentų dėl susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, paveldėjimo teisinių santykių ir kitų aplinkybių pagrįstumas vertintinas bylą nagrinėjant iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nustatytų ieškinio trūkumų (įrodymų pateikimo, žyminio mokesčio sumokėjimo), nes skundžiama nutartis motyvuojama tik tuo, kad ieškovas nepatikslino ieškinio pagrindo ir dalyko.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas paties nustatytų ieškinio trūkumų pašalinimo klausimą, netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio turiniui taikomus reikalavimus, todėl klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovo P. K. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.