Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „SEB bankas “ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo BUAB „Tauneris“, atstovaujama administratoriaus UAB „Būrai“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AB „SEB bankas “ pareiškė ieškinį atsakovui K. M. kaip skolininko bankrutavusios UAB „Tauneris“ laiduotojui dėl kredito priteisimo, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 2 803 940,74 Lt kredito, 30 000 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą suną nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad ieškovas AB „SEB bankas “ ir UAB „Tauneris“ 2007-02-06 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią įmonei buvo suteiktas 2 520 000 Lt kreditas iki 2009-06-29. Vilniaus apygardos teismui UAB „Tauneris“ iškėlus bankroto bylą ir 2009-10-22 įsiteisėjus teismo nutarčiai, įmonės skola AB „SEB bankas“ sudarė 2 803 940, 74 Lt.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės sumažino ieškovo reikalavimą iki 1 167 295, 74 Lt, nurodė, kad UAB „Tauneris“ bankroto procedūros metu buvo parduotas įmonės turtas, įkeistas bankui, todėl bankas atgavo dalį kredito. Ieškovas prašo priteisti nurodytą sumą iš atsakovo pagal sudarytą 2007-02-06 laidavimo sutartį, kuria atsakovas prisiėmė solidarinę pareigą grąžinti bankui kreditą, sumokėti palūkanas bei netesybas. Skolininkui bankrutavęs, ieškovas 2010-01-13 kreipėsi į laiduotoją dėl prisiimto įsipareigojimo įvykdymo, nes pagal CK 6. 81 str. laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas AB „SEB bankas “ ir UAB „Tauneris“ 2007-02-06 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią įmonei buvo suteiktas 2 520 000 Lt kreditas iki 2009-06-29. Vilniaus apygardos teismui UAB „Tauneris“ iškėlus bankroto bylą ir 2009-10-22 įsiteisėjus teismo nutarčiai, įmonės skola AB „SEB bankas“ sudarė 2 803 940, 74 Lt (b.l. 29). Skolininkui BUAB „Tauneris“ pardavus ieškovui įkeistą turtą, ieškovas atgavo dali reikalaujamos sumos, todėl ieškovas savo reikalavimus sumažino 1 167 295, 74 Lt.

Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui K. M. kaip UAB „Tauneris“ laiduotojui

pagal sudarytą 2007-02-06 laidavimo sutartį (b.l. 35), kuria atsakovas prisiėmė solidarinę pareigą grąžinti bankui kreditą, sumokėti palūkanas bei netesybas. Skolininkui bankrutavęs, ieškovas 2010-01-13 kreipėsi į laiduotoją dėl prisiimto įsipareigojimo įvykdymo, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė.

Laidavimas yra vienas iš prievolės užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Pagal CK 6.81 straipsnį, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti kreditorių ir laiduotoją (CK 6. 76 straipsnio 2 dalis). Laidavimo akcesoriškumas reiškia, kad, tik pagrindiniam skolininkui prievolės neįvykdžius, atsiranda laiduotojo solidarioji pareiga. Laidavimas, kaip skolininko prievolės užtikrinimo priemonė, įgalina kreditorių gauti visišką visų savo reikalavimų patenkinimą (t. y. ir papildomų, tokių kaip palūkanos, netesybos ir pan.) patenkinimą tuo atveju, jei skolininkas pažeidžia savo sutartinę prievolę, nebent laiduotojo įsipareigojimų apimtis sumažinama laidavimo sutartyje. Taigi laidavimo apimtį nulemia laiduotojo įsipareigojimų pagal sutartį apimtis. Negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinama iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis) – taigi akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti. Laiduotojas atsako tiek pat, kiek ir skolininkas pagal sutartį (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą, t. y. už skolininko prievolę visa apimtimi, nebent laidavimo sutartis nustatytų kitaip (CK 6.81 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis AB „Swedbank“ v. G. D., R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011, 2011 m. gegužės 23 nutartis bylos Nr. 3K-3-227-2011).

Iš byloje esančios laidavimo sutarties (b.l. 35) nustatyta, kad laiduotojas (atsakovas K. M.) laidavo už kredito gavėją (UAB „Tauneris“) ir įsipareigojo atsakyti AB „SEB bankas“ visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, taip pat šalys susitarė, kad laidavimo sutartis galioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo.

Tai gi, pagal nurodytų sutartinių įsipareigojimų turinį ir laidavimo, kaip CK reglamentuojamo prievolės užtikrinimo būdo paskirtį, darytina išvadą, kad laiduotojas (atsakovas) pagal laidavimo sutartį yra solidariai atsakingas už skolininko UAB „Tauneris“ įsipareigojimus pagal kreditą neįvykdymą, t. y. suteikto kredito negrąžinimą ir banko priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimą. Nustačius, kad skolininkas UAB „Tauneris“ bankrutavo ir kad pardavus skolininko įkeistą turtą bankas atgavo tik dalį kredito, t.y. 1 626 645 Lt, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo kaip laiduotojo likusią kredito dalį, t.y. 1 167 295, 74 Lt yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat pagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 str. 1dalis), nes atsakovas laiku savo prievolės neįvykdė.

Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu atsiliepime (b.l. 52) motyvuoja tuo, kad laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudaryta labai nenaudingomis sąlygomis, tačiau priešieškinio dėl laidavimo sutartis pripažinimo negaliojančia Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nepareiškė, todėl teismas neturi pagrindo svarstyti laidavimo sutarties teisėtumo klausimą ir aptarinėti atsakovo samprotavimus dėl jos neteisėtumo. Esant galiojančiai ir nenuginčitai laidavimo sutarčiai, teismas neturėjo pagrindo reikalauti ir atsakovo prašomų įrodymų – UAB „Tauneris“ paraiškos kreditui gauti ir kt., nes byloje neginčitinai nustatytos turinčios reikšmės šiam ginčui aplinkybės – kad skolininkas UAB „Tauneris“ suteikto kredito dalies negrąžino, kad atsakovas laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti AB „SEB bankas “ visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, taip pat kad šalys susitarė, kad laidavimo sutartis galioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. LR CPK 79 str. nustato, kas sudaro bylinėjimosi išlaidas- žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovui priteistina žyminio mokesčio dalis 15 673 Lt proporcingai priteistai sumai. Kadangi ieškovas atsisakė dalies reikalavimų, nes dalis kredito buvo grąžinta pardavus po skolininko įkeistą turtą bankroto byloje, tai CPK 87 str. 2 d. pagrindų ieškovui grąžintina iš valstybės biudžeto 75 procentus likusios žyminio mokesčio dalies 14 327 Lt, tai sudaro 10 745, 25 Lt.

Pagal LR CPK 88 str. 1 d. 2 p. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos išlaidos, skirtos procesinių dokumentų įteikimui. Teismas, siųsdamas procesinius dokumentus iš viso turėjo 23,55 Lt pašto išlaidų, todėl minėta suma turi būti priteista valstybės naudai iš atsakovo.

Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2012-03-20 nutartimi buvo areštuotas atsakovo turtas 2 803 940, 74 Lt vertės. Ieškovui atsisakius nuo dalies reikalavimo, atsakovo areštuoto turto mastas mažintinas iki priteistos 1 167 295, 74 Lt sumos (CPK 149 str. 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263 str., 270 str., teismas:

nusprendė:

ieškovo AB „SEB bankas“ (į.k. 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius) ieškinį atsakovui K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) dėl skolos priteisimo, tenkinti.

1 167 295, 74 Lt (vienas milijonas vienas šimtas šešiasdešimt septyni, 74 Litų ) kredito, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 673 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo K. M. valstybės naudai 23,55 Lt pašto išlaidų.

Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2012-03-20 nutartimi atsakovo areštuoto turto mastą iki 1 167 295, 74 Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.