Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. O. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 20 d. gautas VGTPT teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymoje Nr. APD-2024-05321 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad VGTPT 2024 m. balandžio 20 d. gavo advokato R. Ž. prašymą Nr. ATP-2024-17234 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą T. O. pagal 2023 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. KTS-2023-05812. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 7, 14.2.1, 14.2.2.1 punktais, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 278.51 Eur (du šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai ir penkiasdešimt vienas centas).

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-2605-1078/2023 duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu T. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas R. Ž.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi. Vertinant T. O. turtinę padėtį nustatyta, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, jog nuteistasis vykdo individualią veiklą, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už nuteistajam T. O. suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos; tuo atveju, kai išlaidų neprašoma priteisti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose bylos nagrinėjimo metu, vėliau pateiktas prašymams dėl gynėjo (atstovo) išlaidų priteisimo laikytinas pavėluotu ir negali būti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo T. O.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.