Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant T. V. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

T. V. pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Priteista iš T. V. K. R. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. V. nuteistas už tai, kad jis 2010-07-23, apie 7 val., R. R. gyvenamojo namo kambaryje, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. nukentėjusiajai suduodamas per veidą, laikydamas prispaudęs jos rankas, tampydamas ją už rankų, padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, ir taip šiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios K. R. sveikatą.

T. V. išteisintas kaltinant jį tuo, kad jis 2010-07-23, apie 7 val., R. R. gyvenamojo namo kambaryje, prieš nepilnametės K. R., g., valią, šiai aktyviai priešinantis, reikalaudamas „sekso“, arba „čiulpti“ panaudojo fizinį smurtą, t. y. nu­ken­tė­ju­siąją laikė prispaudęs, bandė nurengti, tampydamas už rankų, padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, sudavė per veidą, taip, padarydamas K. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino išžaginti nepilnametę K. R., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajai pradėjus šaukti į kambarį įėjo A. B..

Nukentėjusioji K. R. ikiteisminio tyrimo metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausų metu davė nuoseklius parodymus, nurodė, kad naudojant fizinį smurtą, užgulant, t. y. atliekant aktyvius veiksmus T. V. ne vieną kartą reikalavo „sekso“ arba ,,čiulpti“, ji pati tokiems T. V. neteisėtiems veiksmams priešinosi, t. y. liepė pasitraukti, nelįsti. Tokius nukentėjusiosios veiksmus patvirtina liudytojo A. B. parodymai, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas. Tai, kad T. V., norėdamas pasiekti savo tikslą naudojo fizinį smurtą, patvirtina asmens apžiūros protokolas bei specialisto išvada, kurioje nurodyti nustatyti sužalojimai ir dėl jų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi nukentėjusioji aiškiai, t. y. aktyviais veiksmais, išreiškė nesutikimą tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, stengdamasi prisikviesti pagalbą, šaukdama, liepdama pasitraukti, nelįsti, verkdama ir stumdama nuo savęs, T. V. suvokė, kad jis sieke lytinę aistrą tenkinti oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią ir to norėjo. Todėl tai negali būti laikoma savanorišku atsisakymu pabaigti veiką, nes veika nebaigta dėl aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo. Esant tokioms aplinkybėms, išteisintasis turi būti pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, T. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, teistumas neišnykęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, todėl skirtina arešto bausmė.

Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios įstatyminė atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teisme T. V. pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis, nepilnametei K. R. aktyviai priešinantis, reikalaudamas „sekso“ arba „čiulpti“ panaudojo fizinį smurtą, t. y. nu­ken­tė­ju­siąją laikė prispaudęs, bandė nurengti, tampydamas už rankų, padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, sudavė per veidą, taip, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino išžaginti nepilnametę nukentėjusiąją, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, nukentėjusiajai pradėjus šaukti, į kambarį įėjo A. B..

Teismas skundžiamu nuosprendžiu T. V. dėl šio nusikaltimo išteisino, motyvuodamas tuo, kad T. V. nusikalstamo sumanymo atsisakė savanoriškai, nes A. B. įėjimas į kambarį T. V. niekaip nebūtų sutrukdęs baigti nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. V. buvo pateiktas naujas, prokurorės apeliaciniame skunde suformuluotas kaltinimas pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. už tai, kad jis prieš K. R. valią, šiai aktyviai priešinantis, reikalaudamas „sekso“, arba „čiulpti“, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. nukentėjusiąją laikė prispaudęs, bandė nurengti, tampė už rankų, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, sudavė per veidą, tuo padarydamas K. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino seksualiai patenkinti savo lytinę aistrą su K. R. oraliniu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji pasipriešino aktyviais veiksmais. Šiame kaltinime pagrindine aplinkybe, dėl kurios T. V. nebaigė nusikalstamų veiksmų, nurodomas aktyvus nukentėjusiosios pasipriešinimas. Ši nuo T. V. valios nepriklausanti veiksmų neužbaigimo priežastis lemtų jo veikos pripažinimą nusikaltimu, nes priešingu atveju, t. y. nenustačius nukentėjusiosios aktyvaus pasipriešinimo, nuteistojo veiksmai tegalėtų būti vertinami kaip savanoriškas seksualinio prievartavimo nutraukimas, dėl kurio baudžiamoji atsakomybė neiškyla. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 str. 1 d.). Atsisakymo savanoriškumas reiškia, kad objektyviai asmuo turėjo galimybes pabaigti nusikaltimą ir nusikaltimo pabaigimas nebuvo susijęs su kliūtimis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą parengtinę nusikalstamą veiką. Jau nurodyta, kad pagal nuteistajam pateiktą kaltinimą, kliūtimi baigti seksualinį prievartavimą buvo aktyvūs nukentėjusiosios pasipriešinimo veiksmai. Vertinant, ar šie veiksmai lėmė nuteistojo sprendimą nutraukti nusikaltimą, būtina atsižvelgti tiek į jų pobūdį, intensyvumą, tiek į tai, kaip jų keliamą grėsmę vertino pats nuteistasis. Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad jos priešinimasis nuteistojo siūlymui turėti su juo lytinius santykius pasireiškė tuo, kad T. V. prie jos lovos pateikus šį pasiūlymą, ji užsidengė pagalve, po to ėjo prie spintos apsirengti, įsispraudė į kampą, T. V. vėl nuvedus prie lovos, padėjus tampyti, sušėrus per veidą, bandant numauti kelnes, ji prašė nelįsti, šaukė ir grasino pasakyti mamai. Prokurorė, skunde argumentuodama savo teiginį, kad šie veiksmai buvo aktyvus pasipriešinimas, remiasi teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto išvada, jog nukentėjusioji aktyviai priešinosi su ja atliekamiems veiksmams ir jos veiksmai buvo efektyvūs – galiausiai jai pavyko pasipriešinti tiems veiksmams (1 t., 36-38 b. l.). Tačiau ekspertai nukentėjusiosios veiksmų reikšmę įvertino, atsižvelgdami tik į jų pačių nustatytą vienos konflikto pusės – nukentėjusiosios būseną įvykio metu – išgąstį, fizinį silpnumą – ir nevertino T. V. veiksmų. Išvada, kad nukentėjusiosios veiksmai buvo efektyvūs ir galiausiai ji pasipriešino T. V., yra padaryta psichinės sveikatos specialistų, ji nėra teisinė, todėl ja negalima remtis, sprendžiant apie tikrąją nuteistojo veiksmų prieš nukentėjusiąją nutraukimo priežastį. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. V. buvo fiziškai stipresnis už nukentėjusiąją, jo paties ir nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad būtent jis visą laiką kontroliavo įvykio eigą, todėl aptarti nukentėjusiosios fizinio pasipriešinimo veiksmai, kurie nebuvo labai intensyvūs ir agresyvūs, negalėjo būti priežastimi, dėl kurio jis atsisakė savo sumanymo. Šia priežastimi negalėjo būti ir nukentėjusiosios grasinimas iškviesti pagalbą, nes, nepaisant jos riksmo, tokios pagalbos jai niekas nesuteikė, be to, pats nuteistasis apklausų metu nurodė supratęs, kad nukentėjusiosios mamos ar kito suaugusio asmens namuose nėra. Nuteistajam sutrukdyti nesiruošė į kambarį įėjęs liudytojas A. B., kuris tik žiūrėjo ir juokėsi; nereikšmingas liudytojo vaidmuo pripažįstamas ir apeliaciniame skunde, nes naujajame kaltinime nebaigto nusikaltimo priežastimi nebelaikomas A. B. įėjimas į kambarį. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose teigė nebesiekęs su nukentėjusiąja lytinių santykių ne todėl, kad jam būtų sutrukdę nukentėjusiosios veiksmai, o todėl, kad nebenorėjo įgyvendinti ketinimą dėl nukentėjusiosios reakcijos: išgąsčio, ašarojimo, kuriuos jis suprato kaip aiškų nukentėjusiosios nesutikimą. Nustatytos įvykio aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios ir nuteistojo elgesiu, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad T. V. pradėtą nusikalstamą veiką nutraukė savo noru, suvokdamas, kad gali ją pabaigti, o ne dėl nukentėjusiosios pasipriešinimo. Tokie T. V. veiksmai vertintini kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti seksualinį prievartavimą. Kadangi savanoriškas atsisakymas yra baudžiamąją atsakomybę pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. šalinanti aplinkybė, tenkinti apeliacinio skundo prašymą pripažinti T. V. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

NUTARIA:

Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.