- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-441-657/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01179-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialas
- Kategorijos
- 2.3.2.8Įgyjamoji senatis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-104-308/2015 pagal pareiškėjo V. Č. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuotasis asmuo valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialas. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. Č. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į 1/16 dalį ūkinio pastato plane pažymėto 2I1p ir 1-16 dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1p, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 2-4). Nurodė, kad 1992 m. gegužės 11 d. sutartimi Nr. 2505 jis kartu su sutuoktine A. Č. įsigijo po ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Kartu su butu įsigijo ir dalį ūkinių pastatų, plane pažymėtų 2I1/p ir 3I1/p. Pareiškėjas 2013 m. kovo 12 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras Alytaus filialą, prašydamas įregistruoti jo nuosavybės teises į statinių dalis, tačiau buvo įregistruota tik pareiškėjo nuosavybės teises į ½ dalį buto, o prašymas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ūkinius pastatus netenkintas. Pareiškėjas su šeima nuo 1992 metų gyvena įsigytame bute ir naudojasi dalimi ūkinių pastatų, juos įsigijo sąžiningai. Jam priklausanti ūkinių pastatų dalis viešajame registre nėra įregistruota kito asmens vardu. Ūkinių pastatų dalis, dėl kurių kilo ginčas, pareiškėjas įsigijo 1992 m. gegužės 11 d., o 2002 m. gegužės 11 d. suėjo valdymo terminas, nustatytas CK 4.68 straipsnyje. Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamosios senaties faktą nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo VĮ Registrų centras Alytaus filialas su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 20-22). Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro Nr. 60/59863 centrinio duomenų banko duomenimis bendrosios dalinės nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus – ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių suma yra didesnė už vienetą. Ši situacija susidarė po to, kai teismas 2014-10-28 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-915-308/2014.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Č. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 1/48 (4/192) dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registro įrašo Nr. 60/59863), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 41-44). Teismas pažymėjo, kad šio teismo sprendimo priėmimo dienai ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teisių dalių suma yra didesnė už vienetą, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota 68 nuosavybės dalys iš 64 galimų, kas reiškia, kad bendraturčiai yra įsiregistravę visas įmanomas nuosavybės dalis ir jokia pareiškėjo faktiškai valdoma dalies nuosavybė negali būti patvirtinta teisme ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. CK 4.69 straipsnio 3 dalis numato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teisių dalių suma šio teismo sprendimo priėmimo dienai taip pat yra didesnė už vienetą. Tačiau atsižvelgus, kad 1/16 (kas atitinka 12/192) šio ūkinio pastato dalis bendraturtės A. Č. vardu buvo įregistruota 2014-10-28 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-915-308/2014 pagrindu, kuris preliminariu vertinimu, siekiant atitikimo CK 4.69 straipsnio 3 daliai, yra taisytinas, A. Č. suteikiant 1/48 (4/192) dalį šio ūkinio pastato, atitinkamai tampant neįregistruotai Nekilnojamojo turto registre 1/48 (4/192) šio ūkinio pastato daliai. Ši laisva 1/48 (4/192) ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, gali būti patvirtinta teisme bei įregistruota Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo V. Č. vardu. Teismas konstatavo, kad šioje byloje yra nustatytos dauguma įstatymo numatytų nuosavybės teisės į pareiškėjo nurodomą pastatą įgijimo įgyjamąja senatim sąlygų: pareiškėjas šiuo metu nėra daikto savininkas, nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai (buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti) ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka CK 4.68 str. 1 d. nustatytą įgyjamosios senaties sampratą. Nepaisant to, kad yra tenkinama didžioji dalis reikalingų sąlygų pareiškėjui įgyti nuosavybės teises į jo nurodomas ūkinių pastatų dalis, tačiau 1992-05-11 notariškai patvirtintoje sutartyje reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra konkrečių duomenų, kokią ūkinio pastato dalį įgijo pareiškėjas ir A. Č., neįvardyta, kad buvo įgytos dviejų ūkinių pastatų dalys bei tų dalių skaitinė išraiška. Teismo nuomone, šiuo atveju greta aštuonių butų gyvenamojo namo, esančio, stovinčių dviejų ūkinių pastatų nuosavybės dalys, atsižvelgiant į jų įsigijimo istoriją, nebuvo įgytos ir įregistruotos principu „vienam iš aštuonių butui tenka po 1/8 pirmojo bei po 1/8 antrojo ūkinio pastato dalį“. Iš bylos aplinkybių darytina išvada, kad faktinis ūkinių pastatų dalių valdymas nesutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis nekilnojamųjų daiktų nuosavybės dalimis. Faktiškai egzistuoja toks (2015-02-23 duomenimis) Nekilnojamojo turto registro įrašas ir kol jis bei atitinkami bendraturčių nuosavybės įgijimo sandoriai nenuginčyti, galioja anksčiau priimti teismo sprendimai, nutartys, įrašas laikomas teisingu ir išsamiu. Šiuo atveju valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde pareiškėjas V. Č. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b.l. 49). Kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) duomenis. Apeliantas skunde nurodė:
Atsiradus ginčui, kadangi VĮ Registrų centras nesutiko apelianto pareiškimu, bylą teismas privalėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, o ne rašytinio proceso tvarka.
Teismas nepagrįstai netenkino pareiškimo dalyje dėl ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Namo techninės apskaitos byloje nurodyta, kad visos 8 šeimos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į ūkinius pastatus 211/p po 1/8 ir 311/p po 1/8. Dėl to, kad VĮ Registrų centras galimai nepagrįstai įregistravo nuosavybės teisę asmenims, kurie nuo ūkinių pastatų gyvena daug toliau ir nėra įtraukti į garažo, buto, namo techninės apskaitos bylą, apeliantui neliko galimybės įregistruoti nuosavybės teisės į ūkinius pastatus, kurie jam teisėtai priklauso, nes juos įsigijo kartu su butu sutarties Nr. 2505 pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Byloje sprendžiamas įgyjamosios senaties fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Nustatyta, kad pareiškėjas kartu su savo sutuoktine A. Č. 1992 m. gegužės 11 d. sutartimi iš (duomenys neskelbtini) įsigijo butą ir dalį mūrinio ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Pareiškėjo vardu Nekilnojamojo daikto kadastro duomenimis yra įregistruotos nuosavybės teisės į ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Pareiškėjo nuosavybės teisės į ūkinius 2I1p ir 3Ilp pastatus nėra įregistruotos. Duomenų apie tai, kokiu pagrindu pareiškėjas valdo žemės sklypą, esantį po pastatais byloje nėra.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 6.48 str.), nepertraukiamai, kaip savas, visą CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Byloje nustatyta, kad ūkinis pastatas pažymėtas 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise yra įregistruotas kitų asmenų vardu: N. L. vardu 1/16 dalis, A. Č. – 1/16 dalis, I. Ž. – 1/64 dalis, G. M. – 1/64 dalis, M. M. – 1/64 dalis, D. M. – 5/64 dalys, S. J. – 1/8 dalis, Z. B. A. – 1/8 dalis, V. V., R. V., J. L., A. L., A. L., D. B., R. B. – po 1/16 dalį, O. S. – 1/8 dalis (b.l. 32-38).
Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad ūkinis pastatas pažymėtas 3I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise yra įregistruotas kitų asmenų vardu: N. L. vardu 1/16 dalis, A. Č. – 1/16 dalis, I. Ž. – 1/64 dalis, G. M. – 1/64 dalis, M. M. – 1/64 dalis, D. M. – 5/64 dalys, L. B. – 1/16 dalis, S. A. – 1/16 dalis, Z. B. A. – 1/16 dalis, I. B. – 1/8 dalis, G. M. ir L. M. – po 1/24 dalį, L. L. ir J. L. – po 1/32 dalį, J. L. ir A. L. – po 1/16 dalį, A. L. – 1/16 dalis, O. S. – 1/8 dalis (b.l. 32-38).
Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ūkinio pastato bendraturtės A. Č. nuosavybės teisės į 1/16 pastatų buvo įregistruotos Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo pagrindu (civilinė byla Nr. 2-915-308/2014), sprendė, kad preliminariu vertinimu, siekiant atitikimo CK 4.69 straipsnio 3 daliai sprendimas yra taisytinas, A. Č. suteikiant 1/48 (4/192) dalį šio ūkinio pastato, atitinkamai tampant laisvai (neįregistruotai NTR) 1/48 (4/192) šio ūkinio pastato daliai, kita likusi laisva 1/48 (4/192) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, gali būti patvirtinta teisme (atsižvelgiant į kitas šiame sprendime aptariamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas) bei įregistruota Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo V. Č. vardu.
Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti, nes nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas negali būti konstatuojamas, jeigu daiktas yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ar yra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Šiuo atveju ūkinis pastatai pažymėti 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise yra įregistruoti kitų asmenų vardu, ką patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b.l. 32-38), o įregistruotų bendraturčių dalių suma yra didesnė už vienetą. Be to pažymėtina, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal CPK 313 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu skundžiamas, sprendimo ar nutarties. Ši norma užtikrina apelianto interesų apsaugą ir garantuoja, kad, nesant kitų asmenų skundų, jam kreipusis apeliacine tvarka nebus priimtas jo interesams nepalankesnis sprendimas, negu tas, kurį jis skundžia. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad blogesniu sprendimu gali būti laikomas toks, kuriuo asmeniui sumažinama teisių ar nustatoma daugiau pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2012; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2013).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, yra suvaržytas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 320 str. 1 d.), dėl apelianto negali priimti blogesnio sprendimo ar nutarties, negu skundžiamas sprendimas, nes sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 str.), todėl apeliacinis skundas tenkintinas – skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pareiškėjui pasiūlant patikslinti savo reikalavimus dėl nuosavybės teisės įgijimo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., CPK 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 330 straipsniu, teismas
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.