Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „S“ darbininku, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2021 m. vasario 20 d., apie 12 val., gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo sūnumi A. P. metu, tyčia kaire ranka sugriebė pastarajam už kaklo ir spausdamas kaklą alkūne abu griuvo ant grindų koridoriuje, po to, savo kūnu užgulęs A. P., toliau stipriai spausdamas kaire ranka jo kaklą, sudavė jam mažiausia 5 smūgius kumščiu į galvą, tuo padarydamas A. P. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosyje, kaktoje su odos nubrozdinimais, kraujosruvas kaktos, nosies, skruostų audiniuose, kairės akies obuolyje, nosies kaulų ir kremzlių bei kairės akiduobės lūžimą, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, dešiniame žande, dėl to nuo mechaninės asfikcijos suspaudus kaklą A. P. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė savo artimą giminaitį - sūnų A. P..

K. P. iš dalies pripažino kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir parodė, kad sūnui buvo 32 m., su juo buvo normalūs santykiai. Praeitų metų pavasarį sūnui pakriko nervai, nes išsiskyrė su savo mergina, su kuria turėjo vaiką, apsigyveno pas juos. Pastaruoju metu jis neteko darbo, teisių, sudaužė mašiną. Pradėjo girtuokliauti. Grįždavo iš darbo, rasdavo sūnų apsvaigusį, bet niekada tokių konfliktų nebūdavo. Kai būdavo apsvaigęs po 3 promiles, sūnus susižodžiuodavo su mama, jam duodavo po keliolika kartų per galvą. Jei nepavykdavo nuo sūnaus pabėgti, paimdavo jį už sprando ir pargriaudavo, palaikydavo. Nuo ketvirtadienio pas juos namuose buvo sūnaus draugai N. ir Š., gėrė alkoholį visi penkiese – jis, žmona, sūnus ir jo draugai, nuo ketvirtadienio, penktadienį į darbą nėjo. Penktadienio vakarą sūnus apsižodžiavo su mama. Gavo nuo sūnaus kelis smūgius į galvą, išsprūdo ir nuėjo į antrą aukštą, visą naktį bėgo kraujas iš nosies. Sūnus daugiau prie jo penktadienį nelindo. Šeštadienį sūnus vėl apsižodžiavo su mama, nes ji turėjo važiuoti prižiūrėti savo mamą, tačiau buvo išgėrusi, todėl sūnus ant jos pradėjo šaukti, kad daugiau negertų. Tuo metu visi sėdėjo virtuvėje ir gėrė degtinę. Sūnus Š. pasakė, kad jis daugiau nepiltų mamai, bet Š. jai stumtelėjo įpiltą stikliuką. Sūnus kirto Š. per veidą. Pats nesikišo. Sūnus kažką pasakė mamai ir iš karto šoko kumščiu prieš jį, gavo smūgį per galvą ir iš karto puolė bėgti. Sūnus pavijo ir vėl smūgiavo. Sugriebė sūnų už sprando ir skaudžiai krito. Pats krito ant sūnaus, ant jo galvos. Kaip užkrito, taip ant jo ir gulėjo, uždėjęs ranką per kaklą. Tą kartą jis labai muistėsi, jį laikė. Sūnus jį daužė gulėdamas, judėjo, kažką sakė. Sūnaus kairė ranka buvo po juo, o dešinė jo ranka buvo laisva, jis bandė ištrūkti. Sūnaus laikymas truko kokias 5 min. Dešine ranka laikė užsidengęs galvą nuo sūnaus smūgių, o kaire ranka laikė jam per kaklą. Sakė išjungti, tai reiškia nukreipti jo dėmesį, kad gautų smūgį per veidą, sūnus pasimestų ir leistų jam atsistoti. Jų išskirti niekas nebandė, nematė, ar kas buvo šalia jų, nes gulėjo veidu į sūnų. Sūnų paleido, nes jis nustojo jį daužyti, pašoko ir nuėjo į virtuvę. Atsikeldamas dar sudavė vieną smūgį kumščiu sūnui į galvą, į kurią vietą, negali pasakyti, kad spėtų nuo jo atšokti. Po kiek laiko pamatė, kad nekvėpuoja, iškvietė medikus. Nuo to laiko, kai paliko sūnų gulėti, iki to, kai pažiūrėjo ir pamatė, kad jis vėsta, užtruko 20-30 min. Prie gulinčio sūnaus nėjo pažiūrėti, nes galvojo, kad jis guli pavargęs. N. tuo metu gulėjo kambaryje. Penkių smūgių sūnui nesudavė. Sūnus jam daužė per pakaušį, o ne jis jam. Kai paliko sūnų gulintį ant žemės, nuėjęs į virtuvę dar išgėrė 5-7 stikliukus degtinės. Viskas įvyko apie 12 val. Nebuvo blaivas, jam buvo nustatytas 2.76 promilių girtumas, bet įvykio momentu tokio girtumo nebuvo. Jo svoris 120 kg. Negali paaiškinti, kodėl jam nėra nustatyta sužalojimų galvoje. Pasmaugti sūnaus nenorėjo, norėjo tik jį sutramdyti.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (3 t., b. l. 22-24) nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu K. P. nusikaltimo vietoje (duomenys neskelbtini), parodė ir papasakojo, kaip padarė nusikaltimą, nurodė, kad sėdint virtuvėje viso A. sudavė jam apie 10 kartų per galvą, smūgių metu jis pradėjo bėgti iš virtuvės. Prie išėjimo durų A. užsimojo ranka jam suduoti ir jis griebė A. už sprando. A. paėmė už kaklo, tai yra kaire ranka per alkūnę suspaudė A. kaklą. Jie abu virto, išvirto į koridorių, trenkėsi į koridoriaus sieną. Kaip jau buvo įsikibęs A. už kaklo, tai jau ir nepaleido. Jam pavyko A. išlaikyti po savimi. Ranka stipriai laikė A. kaklą. A. savo dešine ranka jam smūgiavo per pakaušį, sudavė apie 6 smūgius. Jis laikė A. kaklą, spaudė. Tada po kurio laiko kėlėsi, keldamasis dešine ranka sudavė vieną smūgį A. į nosį ir nuėjo į virtuvę, ten atsisėdo ir sėdėjo, o A. taip ir liko gulėti. Vienu metu jis kažkam kalbėjo, šaukė, kad ,,reikia jį išjungt, nes mane užmuš“. Turėjo omeny, kad A. netektų sąmonės, apsvaigtų, kad jis galėtų pasitraukti. Kai jis atsistojo, A. jau nejudėjo. Kadangi A. nesikėlė, greičiau nei po pusės valandos jis priėjo prie A., pulso nebuvo. Grįžo į virtuvę ir paskambino 112. Taip elgėsi, nes gynėsi. Kiek rankose jėgos yra, tiek laikė A., kad neištrūktų. Nematė, kad A. dustų. Iš pradžių A. šaukė, paskui nustojo šaukti.

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad su kaltinamuoju santykiai normalūs. Su A. P. gyveno 10 metų, turi 7 metų sūnų. Paskutinius pusantrų metų atsirado trintis, nutarė išsiskirti, tačiau bendravo artimai. Su sūnumi jo santykiai buvo labai geri. Paskutiniu metu A. buvo emocionaliai pažeidžiamas. Kai buvo kartu, niekada nebuvo tokių užgėrimų. Išgėręs jis nebuvo agresyvus. Jeigu išeidavo su draugais, tai būdavo, kad susistumdydavo, susimušdavo. Apie įvykį jai pasakojo J., jo sesuo. Prieš kelias dienas iki įvykio su A. susirašinėjo per Messenger, jis rašė, kad jo tikslas buvo susirasti darbą ir išeiti iš tėvų, nes tėvų namuose jaučia didelę įtampą, tėvai labai geria. Žinojo, kad tuose namuose išgėrinėjama. Yra girdėjusi iš A., kad yra buvę konfliktų. Jis sakė, kad yra buvę, kai tėvas nerimsta, tai jis atsistoja ir tėvui plekšteli, tėvas nurimsta. Penktadienį A. turėjo pasiimti vaiką, bet pasakė, kad nepasiims, atsiuntė pinigų. Šeštadienį paskambino jo sesuo ir pasakė, kad A. išvežė. Nepagalvojo, kad miręs. A. ir tėvo santykiai būdavo ir šilti, ir apsipykdavo, apsižodžiuodavo. Tėvas mylėjo sūnų, rėmė finansiškai, bet mano, kad tarp jų kažkokia trintis buvo nuo mažens. A. matydavo, kaip K. mušdavo mamą, jis ją gindavo, yra sudavęs tėčiui. Prie jos K. išgėręs būdavo normalus, bet kelis kartus matė, kaip jis šaukė ant G., ją koliojo, kad muštų, nematė. A. niekada nepasakojo, kad tėvas jį prismaugdavo ir laikydavo už kaklo. Per laidotuves A. atrodė baisiai. Veidas buvo deformuotas, sustumtas, sumaitotas. Rankos buvo švarios. Sūnus per laidotuves tėvo nepažino. Prie laidotuvių neprisidėjo. Jai moralinė žala padaryta didelė, o vaikui labai sunku. Su K. bendrauja, vaikas labai myli senelį. K. nuo kiekvieno atlyginimo perveda pinigų.

Liudytojas N. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip buvusio draugo A. P. tėvą. Dalyvavo tose išgertuvėse. Su Š. Š. buvo prie kebabinės, jam paskambino A., paklausė, ar sekančią dieną galės jį nuvežti pas sūnų. Sutarė pakalbėti. Nuvažiavo pas jį, turėjo butelį, išgėrė. Prie jų prisijungė ir A. tėvas su mama. Ten yra namas, išgertuvės vyko pirmame aukšte, salone, po to pirmo aukšto virtuvėje. Gėrė dvi paras. Gėrė degtinę. Antrą dieną nuo pat ryto vėl girtavo, dalyvavo visi tie patys asmenys. Antrą dieną lyg ir buvo žodinis konfliktas A. su tėvu, muštynių nematė. Ar buvo sužalotas K., nematė. Trečią dieną pats negėrė, pagiriojo. Trečią dieną vyko konfliktas. A. neleido mamai gerti, nes ji turėjo jį vežti. Š. įpylė mamai stikliuką, todėl A. jam trenkė. A. atėjo pas jį į saloną ir išgirdo kivirčą virtuvėje. K. kažką šnekėjo su mama pakeltu balsu. A. pasakė, kad eina sutramdyti. Virtuvėje buvo konfliktas ir tada jie išvirto į koridorių. Kas vyko virtuvėje, kaip vyko grumtynės, nematė, virtuvėje tuo metu buvo Š., K. ir mama. Matė tik nuo momento, kai jie nugriuvo koridoriuje. K. gulėjo ant grindų, užkritęs ant A. , viena ranka apsikabinęs A. per galvą, kaklą. A. gulėjo ant grindų. A. jį kvietė padėti. Š. sakė nelysti. Bandė pakelti K. nuo A. , bet nepavyko. Š. sakė A. nemušti tėvo. Nežino, ar A. mušė tėvą. K. tada pasakė, kad turi jį atjungti, nes kitaip A. K. užmuš. Matė, kaip K. A. sudavė smūgius į galvą. Smūgiai buvo ne vienas ir ne du, daugiau. K. viena ranka laikė A. apkabinęs per kaklą, kita ranka smūgiavo. Kai vyko grumtynės koridoriuje, mano, kad A. neturėjo galimybės suduoti K., nes buvo apkabintas per kaklą. Manė, kad A. prarado sąmonę. Pasakė Š. pažiūrėti, ar yra pulsas. Š. sakė, kad yra. Pats išėjo namo, nusimaudė, užmigo ir tada atėjo policija, pasakė, kad A. negyvas. Iš viso nematė, kad K. būtų sužalotas, jis nesiskundė, kad buvo sužalotas iš vakaro. Ant laiptų matė kraujo lašus, gal A. skundėsi, kad nukrito nuo laiptų. Kelintą valandą vyko konfliktas negali pasakyti. Ar A. išgėręs agresyvus, nežino. K. už A. stambesnis. A. už K. buvo aukštesnis, bet žymiai liesesnis. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 159-160, 167-168), kad K. viena ranka buvo suėmęs A. už sprando, o kita ranka – dešiniu kumščiu trenkė jam į veidą ir vis kartojo, kad reikia A. ,,išjungti“, K. sudavė mažiausiai keturis smūgius A. į galvą; per šias dienas, kurias buvo tuose namuose, daugiau konfliktų nebuvo įvykę, penktadienį jokio konflikto tarp K. ir A. ar kad jie muštųsi, nematė.

Liudytojas M. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip draugo tėvą. Žino iš brolio, kad per išgertuves buvo muštynės, susimušė tėvas ir sūnus, ir viskas baigėsi tragiškai. A. nenorėjo, kad mama išgėrinėtų, ir gavosi konfliktas. Iki įvykio su A. bendravo kokius du mėnesius. Jis atvažiuodavo, padėdavo bute. Kai jis atvažiuodavo, vartodavo alaus, stipresnių gėrimų – ne. Kai A. grįžo po ilgo laiko, jis buvo pasikeitęs. Buvo skyrybos, dėl to jis labai sielvartavo. Jis norėjo eiti gyventi savarankiškai, sakydavo, kad namuose išgertuvės. Jis prisipirkdavo alaus ir būdavo prie kompiuterio. Pas A. per tuos du mėnesius yra buvęs 2-3 kartus. Jo mama būdavo kaime pas močiutę. Tėvą matydavo namuose ir išgėrusį. A. sakydavo, kad tėvas išgėrinėja. A. yra sakęs, kad tarp tėvų būna kivirčai ir jis bando tą suvaldyti. Kokiais būdais suvaldyti, nepasakodavo. Iš kaimyno yra girdėjęs, kad A. net iš (duomenys neskelbtini) grįžo suvaldyti konflikto, pats to nematė. Nei įvykio metu, nei prieš įvykį nematė nei A., nei K.. Kaimynas yra pasakojęs, kad tėvas ir sūnus buvo susimušę.

Liudytojas V. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį kaip buvusio draugo A. tėvą. Žino, kad įvyko kažkoks šeimyninis konfliktas ir draugo nėra. Su A. G. yra kalbėjęs apie šį įvykį, jis pasakojo, kad K. su A. susigrūmė, K. užgriuvo ant jo, paspaudė kaklą ir tiek. Pats A. G. nematė, kaip viskas įvyko, tik iš žodžių žino. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 5-6), kad yra tekę vežti K. ir A. neblaivius, tuo metu K. kibo prie A. . A. jam niekuo neatsakė. Tai buvo žodžiai, tarp jų jokių konfliktų, muštynių kažkokių nebuvo, bet kabinėjimasis prie sūnaus buvo. A. neblaivus tikrai nebūdavo agresyvus.

Liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamasis yra jo tolimas giminaitis. Apie įvykį yra kalbėjęs su pačiu K. , jis sakė susistumdė, apsikabino, ramino, užgulė ir viskas. Nesakė dėl ko jie susistumdė. Su P. dažnai nebendrauja. Kai susitinka, pasisveikina, paklausia, kaip sekasi, tik taip bendrauja. Nežino P. šeimos tarpusavio santykių, gal yra kelis kartus per gyvenimą matęs jį lengvai išgėrusį. Pažinojo A. P., su juo santykiai buvo tokie patys, kaip ir su jo tėvais, negali jo apibūdinti. Su V. B. kalbėjo apie tą savo pokalbį su K. P..

Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus apie savo sutuoktinį. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 146-147, 150-151), liudytoja juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. P. nurodė, kad nežino dėl ko 2021-02-20 tarp A. ir K. kilo konfliktas, tik prisimena, kad kažkuriuo metu matė, kaip A. trenkė ranka tėvui į galvos sritį vieną kartą, jie susikibo ir griuvo koridoriuje. Smūgį A. sudavė K. į galvos sritį tarpduryje virtuvės ir koridoriaus. Kas vyko koridoriuje, ji nematė. Girdėjosi tik smūgiai koridoriuje, bet kuris kuriam sudavė smūgius, nematė. Prisimena, kad K. po konflikto su sūnumi pasakė atėjęs į virtuvę, kad užmušė A. , ir iškvietė pagalbą pats. Tarp A. ir K. nesutarimų yra kilę ir anksčiau. 2021-02-20 visi buvo pergėrę. Jokio konflikto tarp K. ir A. nebuvo nei 2021-02-18, nei 2021-02-19.

Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus apie savo tėvą. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 131-132), juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. parodė, kad tėvai dažnai vartodavo alkoholį, bet ne ištisai, o momentais, ir tie momentai trunka iki savaitės laiko. Vaikystėje teko girdėti, kad tėvai konfliktuotų, tėtis būdavo agresyvus, kai pergerdavo, t. y. kai pavartodavo ypatingai didelį kiekį alkoholio. Iš brolio neteko girdėti, kad tėvai konfliktuoja tarpusavyje. Iš brolio teko 2020 m. vasarą išgirsti, kad jis konfliktuoja su tėčiu, tačiau priežasties nežino. Vakar telefonu kalbėjo su A. apie 09.55 ir sužinojo, kad jie švenčia, vartoja alkoholį. Nujautė, kad jie vartoja alkoholį kokia savaitė laiko, nes tiek laiko nepavyko susisiekti su mama. To pokalbio metu nebuvo jokių kalbų apie tai, kad kažkas vyktų namuose blogo. Apie 16 val. sužinojo, kad brolis negyvas.

Liudytojas V. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, yra kaimynai, gyvena kitoje gatvės pusėje. Policijos mašinos pradėjo važiuoti į kiemą, išėjo į lauką, atėjo tyrėja, jos paklausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad žmogžudystė. Nieko nematė ir negirdėjo. Vėliau sužinojo, kad buvo nužudytas A., kaimynai visi šnekėjo. P. pažįsta kaip kaimynus iš matymo, bet nebendrauja, nežino, kaip jie gyvena. A. nepažinojo. Žinojo, kad yra A., jo dukros klasiokas buvo, draugaudavo, būdavo labai puikus žmogus, apie jį negali pasakyti nieko blogo. Nėra matęs konfliktų tarp K. ir A. . Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 21-22), kad iš kalbų žino, jog K. girtas yra piktas ir neprognozuojamas.

Liudytojas Š. Š. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, yra kažkada viename darbe dirbę. A. P. taip pat pažinojo, artimesnių santykių nebuvo. Buvo ketvirtadienis, važinėjo su N. J., jam paskambino A., pasiūlė atvažiuoti. Nuvažiavo. Gėrė degtinę, prie jų trijų prisijungė mama. Pavargo nuo degtinės, ,,nulūžo“, liko nakvoti. Atsikėlė penktadienį ryte, A. kažkoks neramus buvo, vėl pradėjo vartoti degtinę. Prisijungė kaltinamasis ir jo žmona. Gėrė visą dieną. A. kažko ant tėtės pyko ir sudavė K. į galvos sritį kelis smūgius. K. dingo, liko trise. N. J. pasiūlė išgerti po tabletę, kad sekančią dieną atsikeltų blaivūs, suvartojo visi po tabletę, virtuvėje viską – butelius, puodelius sudaužė ir užmigo. Atsikėlė šeštadienį, norėjo dar gerti, N. J. kategoriškai atsisakė. Su A. nuėjo į parduotuvę, matė, kad A. ranka buvo supjaustyta ir užsukta bintu ar pleistru, matėsi, kad ten kraujuota. Parduotuvėje nusipirko degtinės, alaus. Vėl susėdo, tik N. negėrė. Gal 10-11 val. pasveikino į A. mamą, A. puolė ant jo, sudavė į lūpą, jis nukrito. A. nenorėjo, kad mama gertų. Gavosi dar didesnis konfliktas, vėl A. kaltinamajam davė smūgių, vėl K. užsidengė galvą ir jie kažkaip išsirito abudu susikabinę į koridorių. A. apsikabino tėtį, kažkaip jie besistumdydami išsirito į koridorių. Norėjo eiti juos skirti, N. J. sakė nesikišti. Buvo parvirtę, K. gulėjo ant žemės, o A. dar jam davė kelis smūgius į galvą. Buvo triukšmas, paskui atėjo K. P. į virtuvę, dar po kelis stikliukus išgėrė ir pats nulūžo, daugiau nieko neatsimena, jį pakėlė policija. Gerai atsimena, kaip viskas buvo. Kai jie nugriuvo koridoriuje, K. apsikabino sūnų, sūnus jį daužė, dar buvo K. užsidėjęs ranką ant galvos. Negali pasakyti, kuria ranka apsikabino sūnų ir kurią ranką buvo užsidėjęs ant galvos. K. apsikabino sūnų gal per petį, per šoną ir dar viena ranka dengėsi galvą. A. buvo ant tėvo viršaus. Kai K. grįžo į virtuvę, tuo metu A. gulėjo koridoriuje. Pažiūrėjo A. pulsą, dar buvo viskas lyg gerai, bet neatsimena, ar A. dar buvo gyvas, ar negyvas. Nežino, kiek laiko praėjo, kai nuėjo pulsą pažiūrėti, grįžo, kiek laiko dar sėdėjo, gal valandą, gal dvi. Nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 180-181), kad nuo pat ketvirtadienio su jais girtavo ir K. P., jokio konflikto tarp A. ir K. nebuvo nei vasario 18 dieną, nei 19 dieną, kad vasario 20 d. buvo padauginęs alkoholio, kas vyko tikrai neprisimena ir negali pasakyti, miegojo prie stalo, kai atvyko pareigūnai į namus pas P., tik tada pamatė gulintį ant žemės A. , kuris nejudėjo, kad A. daužytų galvą K. , tikrai to nematė, dėl girtumo nieko neatsimena, nurodydamas, kad tokius parodymus davė pats, tačiau jam buvo stresas, po to prisiminė daugiau.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 17-43) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra gyvenamajame name Nr. (duomenys neskelbtini). Per duris patenkama į prieangį, kuriame ant grindų yra trys plastikiniai maišai su tuščiais plastmasiniais ir stikliniais buteliais. Iš prieangio patenkama į koridorių. Įėjimo į koridorių durų konstrukcija medinė, durys pravertos į prieangio pusę, tarpduryje yra netvarkingai sulankstyta kiliminė danga. Ant prieangio-koridoriaus durų, koridoriaus pusėje, apie 23 cm nuo vidinio durų krašto ir apie 17 cm nuo durų apačios yra apgadinimo žymės, toje vietoje durų paviršius nežymiai įtrūkęs. Bendras koridoriaus ilgis apie - 237 cm, plotis apie – 138 cm. Iš koridoriaus patenkama į virtuvę, svetainės kambarį, tualeto patalpą bei pietinį prieangį. Įėjimas į virtuvę yra kairėje koridoriaus pusėje, žiūrint iš prieangio. Koridoriaus gale yra svetainės kambarys, dešinėje - tualeto patalpa. Apžiūros metu virtuvės, tualeto patalpos bei svetainės kambario durys pravertos. Koridoriuje ant grindų yra vyriškos lyties lavonas. Lavono kojos yra prie įėjimo į virtuvę, galva yra prie įėjimo į svetainės kambarį. Prie lavono dešinės kūno pusės yra atidarytos virtuvės durys, kurios dalinai užtveria praėjimą koridoriumi link pietinio prieangio. Lavonas į koridoriaus grindis remiasi nugaros dalimi, po lavono pečiais ir dalimi nugaros ant grindų yra nedidelis kilimėlis. Lavono kūnas nuo juosmens nežymiai palinkęs į kairę pusę. Lavono kojos praskėstoje padėtyje, per kelius nesulenktos. Lavono dešinė koja yra virtuvės tarpduryje apie 22 cm atstumu nuo virtuvės durų staktos sienos ir apie 142 cm atstumu nuo dešinės koridoriaus sienos. Lavono kairė koja yra apie 197 cm nuo svetainės durų ir apie 72 cm nuo dešinės koridoriaus sienos. Lavono dešinė ranka yra ant pilvo, nežymiai sulenkta per alkūnę. Dešinė plaštaka yra apie 70 cm nuo galinės koridoriaus sienos ir apie 85 cm nuo dešinės koridoriaus sienos. Kairė ranka ištiestoje padėtyje. Kairė plaštaka yra apie 115 cm nuo galinės koridoriaus sienos ir apie 41 cm nuo dešinės koridoriaus sienos. Lavono galva pasukta į kairę pusę. Galva yra įėjime į svetainę, apie 10 cm nuo svetainės durų ir apie 28 cm nuo svetainės durų dešinės pusės staktos sienos. Ant lavono veido virš viršutinės lūpos, ant apatinės lūpos, ant kairės pusės skruosto bei virš kairės pusės akies yra įvairaus tipo rausvos spalvos skysčio dėmių. Lavonas yra su kojinėmis, džinsinėmis kelnėmis su diržu ir megztiniu. Ant džinsinių kelnių ties juosmeniu ir dalimi kairės kojos šlaunies yra skysčio dėmė. Ant megztinio ties kairiu petimi, priekinėje dalyje yra apie 3,5x6,5 cm rausvos spalvos skysčio dėmė. Patraukus lavoną ant po juo buvusio kilimėlio bei dalies grindų, vietoje, kurioje buvo lavono galva, yra apie 5x12 cm pločio rausvos spalvos skysčio dėmė. Lavono apžiūros metu nuo lavono abiejų rankų pirštų panagių dalies ant atskirų šluotelių buvo padarytos nuoplovos. Šluotelės su panagių nuoplovomis įpakuotos į atskirus vokus Nr. 1 ir Nr. 2 su paaiškinamaisiais užrašais. Apžiūrint virtuvę, ant virtuvės durų vidinės pusės, apie 60 cm nuo durų apačios ir apie 19 cm nuo išorinio krašto bei apie 50 cm nuo durų apačios ir apie 25 cm nuo išorinio krašto yra rausvos spalvos skysčio dėmė.

Lavono apžiūros protokolu (1 t., b. l. 44-47) nustatyta, kad dalyvaujant teismo medicinos ekspertui buvo atlikta A. P. lavono apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad lavonas guli ant nugaros, apčiuopiant šiltas. Lavoninis sustingimas išreikštas stipriai kramtomuosiuose, sprando, rankų ir kojų raumenyse. Lavono oda priekiniuose paviršiuose balkšvos spalvos, blyški. Veido kairėje pusėje kakle, išskyrus priekinį paviršių, violetinės spalvos lavondėmės, kurias paspaudus išnyksta ir po trisdešimt sekundžių atsistato. Iš nosies link viršutinės lūpos ir kairio skruosto ištekėjusio, tamsaus kraujo ruožai. Kairės akies vokuose, antakyje, kaktos kairėje pusėje skruoste patinimas ir rausvai violetinės spalvos poodinės kraujosruvos. Kairės akies obuolyje raudonos spalvos kraujosruvos. Kaktoje keli taškiniai ir netaisyklingos formos odos nubrozdinimai sausu, raudonu dugnu. Lūpų pereinamose dalyse kraujosruvos. Kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir ketvirtame piršte analogiški odos nubrozdinimai. Dešinės rankos antro piršto nugariniame paviršiuje melsva poodinė kraujosruva. Dešiniame žande odos nubrozdinimas. Lavono rektalinė temperatūra 34,8 laipsniai pagal Celsijų.

GMP kvietimo kortele (1 t., b. l. 48-49, 50-51) nustatyta, kad kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), gautas 2021-02-20 14.07 val., asmuo pranešė, kad rado mirusį sūnų. A. P. mirtis konstatuota 2021-02-20 14:14 val., nustačius akivaizdžią mirtį, konstatavus, kad pacientas atšalęs ir sustingęs šiltoje aplinkoje.

Specialisto išvada Nr. M 38/2021 (10) (1 t., b. l. 77-86) nustatyta, kad A. P. mirė nuo mechaninės asfikcijos suspaudus kaklą. Į tai nurodo odos spaudimo plotai kakle su infiltruojančiomis kraujosruvomis, kraujosruvos smakro apatinės dalies, apatinio žandikaulio–dantenų ribos, paliežuvinio kaulo – skydinės kremzlės dešinės pusės rago sričių kraujosruvos, skydinės kremzlės dešinės pusės viršutinio rago lūžimas, ūmus vidaus organų pilnakraujiškumas, skystas tamsus kraujas, taškinės kraujosruvos veido odoje, akių vokų junginėse, po išoriniu širdies klodu, plautine krūtinplėve, inkstų geldelėse, ryškus plaučių pilnakraujiškumas, vietomis su hemoraginiu komponentu į alveoles, židininis pabrinkimas. Mirtis įvyko apie 4-6 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje 2021-02-20 18 val. A. P. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,39 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,30 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Lavone rasti kiti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosyje, kaktoje su odos nubrozdijimais, kraujosruvos kaktos, nosies, skruostų audiniuose, kairės akies obuolyje, nosies kaulų, kremzlių ir kairės akiduobės lūžimas, odos nubrozdijimai kaktos dešinėje pusėje, dešiniame žande, padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti tiek rankos, tiek kitos kūno dalys, mažiausiai 5 smūgiais ar trauminiais poveikiais greitai iki mirties, nes į tai nurodo šviežias sužalojimų pobūdis, nustatytas histologinio tyrimo metu; poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, alkūnės sąnaryje, žąste, dilbyje, kairėje plaštakoje su odos nubrozdijimu, kairės alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairiame klube, kelių sąnariuose, dešiniame sėdmenyje, odos nubrozdijimai dešinio kelio sąnaryje, kairėje pažastyje, kairiame klube, kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, pilve, padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, rankų pirštai, koks tai pagrindas, aplinkos daiktai, mažiausiai 17 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje greitai iki mirties ar mirimo metu. Kai kurie iš sužalojimų, pvz. poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdijimai plaštakose galėjo būti padaryti tiek dengiantis nuo smūgių, tiek ir suduodant smūgius, tiek ir griuvimo, kritimo pasėkoje. Sužalojimai alkūnių, kelių sąnariuose galėjo būti padaryti griuvimų, kritimų pasėkoje. Sužalojimai dilbiuose būdingesni dengimuisi nuo smūgių.

Specialisto išvada Nr. PM 2/2021 (10)-M 38/2021 (10) (1 t., b. l. 99-101) nustatyta, kad A. P. sužalojimai alkūnių, kelių sąnariuose (poodinės kraujosruvos, odos nubrozdijimas dešiniame kelio sąnaryje) galėjo būti padaryti ir griuvimų, kritimo pasėkoje. Kadangi, tiriant makroskopiškai, tokio pobūdžio sužalojimų nėra galimybės identifikuoti, kaip padarytų kelių ar keletos – keliolikos valandų intervale, todėl neatmetama, kad jie galėjo gautis ir kritimo nuo kelių pakopų laiptų ar kito – kitų griuvimų, kritimų metu. Šie sužalojimai jokios įtakos mirčiai neturėjo, todėl histologiškai nebuvo tirti. Neatmetama, kad ir kai kurie kiti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešiniame sėdmenyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdijimu kairiame klube, odos nubrozdijimai kaktoje galėjo gautis kokio tai griuvimo, kritimo metu. A. P. veide rasti sužalojimai- poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosyje, kaktoje su odos nubrozdijimais, kraujosruvos kaktos, nosies, skruostų audiniuose, kairės akies obuolyje, nosies kaulų, kremzlių ir kairės akiduobės lūžimas, odos nubrozdijimai kaktos dešinėje pusėje, dešiniame žande, padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti tiek rankos, tiek kitos kūno dalys, kokie tai aplinkos daiktai ir pan., mažiausia 5 smūgiais ar trauminiais poveikiais greitai iki mirties, nes į tai nurodo šviežias sužalojimų pobūdis, nustatytas histologinio tyrimo metu (minkštuosiuose audiniuose iš kairio skruosto infiltruojančios kraujosruvos be ląstelinės reakcijos) ir jokios įtakos mirčiai neturėjo. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosyje, kaktoje su odos nubrozdijimais, kraujosruvos kaktos, nosies, skruostų audiniuose, kairės akies obuolyje, nosies kaulų, kremzlių ir kairės akiduobės lūžimas, dešiniame žande, remiantis lokalizacija, pobūdžiu, išsidėstymu anatominiuose veido taškuose, kraujosruva kairės akies obuolyje, nosies kaulų, akiduobės sienos lūžimas rodo, kad jie būdingi smūgių sudavimui ir nebūdingi griuvimui. Kai kurie iš sužalojimų (poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdijimai plaštakose) galėjo būti padaryti tiek dengiantis nuo smūgių, tiek ir suduodant smūgius, tiek ir griuvimo, kritimo pasėkoje; sužalojimai dilbiuose būdingesni dengimuisi nuo smūgių. Tam neprieštarauja sužalojimų išsidėstymas galūnių ryškiau nugariniuose paviršiuose. A. P. mirties metu buvo neblaivus - lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,39 promilės etilo alkoholio (sunkus girtumo laipsnis), kas ryškiai apsunkina jo galimybes priešintis, atlikti kokius tai veiksmus. Apžiūrint K. P. įvykio vietoje 2021-02-20 18 val. 30 min., rasti šie sužalojimai: apžiūrimasis apžiūrėtas išrengtas. Dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje išplitusi, su paburkimu, 4 piršto nugariniame paviršiuje proksimalinio pirštakaulio projekcijoje lokali rausvai melsvo atspalvio poodinės kraujosruvos. Kitose kūno vietose sužalojimų nėra.

Specialisto išvada Nr. G60/20219( 10) (1 t., b. l. 106) nustatyta, kad K. P. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos ir ketvirto piršto nugariniuose paviršiuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai kūno dalys, aplinkos daiktai ir pan., vertinant izoliuotai, dviem smūgiais ar trauminiais poveikiais, tikėtina, kelių valandų intervale iki tyrimo pradžios (2021-02-20 18.30 val.). Sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodomu laiku, būdu. Kategoriškai tvirtinti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti esant savigynai, nėra galimybės. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.

Tikrintų asmenų žurnalo išrašu (2 t., b. l. 69) nustatyta, kad K. P. 2021-02-20 14.53 val. nustatytas 2,76 promilių girtumas, G. P. 2021-02-20 15.11 val. nustatytas 3,60 promilių girtumas, Š. Š. 2021-02-20 15.04 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas, N. J. 2021-02-20 15.54 val. nustatytas 0,00 promilių girtumas.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 71-73) nustatyta, kad VTMT teismo med. ekspertas pateikė A. P. rūbus, kuriais jis vilkėjo mirties metu: vilnonį megztinį, sportinius marškinėlius, kelnes – džinsus su diržu ir puskojines.

Daiktų apžiūros protokolu (2 t., b. l. 74-88) nustatyta, kad VTMT teismo med. eksperto pateikti A. P. rūbai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros metu nustatyta, kad ant vilnonio megztinio baltos-juodos spalvos vizualiai sutepimų nefiksuota, vyriškų mėlynos spalvos džinsų ,,R“ su odiniu juodos spalvos diržu su sagtimi viršuje dešinėje nugaros pusėje ties dešinės pusės kišene rastos dėmės, panašios į kraują. Ant sportinių marškinėlių ir puskojinių sutepimų nerasta.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 89-90) nustatyta, kad K. P. pateikė savo batus ir drabužius, kuriuos jis dėvėjo konflikto su sūnumi A. P. metu: žieminius batus, treningines pilkos spalvos kelnes ir mėlynos spalvos megztinį. (2 t. b. l. Nr. 89-96).

Daiktų apžiūros protokolu (2 t., b. l. 97-108) nustatyta, kad K. P. pateikti batai ir drabužiai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros metu nustatyta, kad dešinės pusės kelnių apačioje iš šono išorės ir labiau į nugaros pusę rasta kraujo sutepimų, kurių bendras matmuo 7 x 11 cm – nuo kelnių apačios 1 cm aukštyje (prasideda). Sutepimų, panašių į kraują, rasta ant mėlynos spalvos sportinio džemperio, kurio priekis susideda iš trijų spalvų: mėlynos, žalios ir raudonos, t. y. sutepimų, panašių į kraują, yra ant žalios spalvos juostos nuo kairio krašto 22 cm atstumu, sutepimo dydis 3 x 6 cm, tamsūs sutepimai rasti ant dešinės rankovės apačios, nuo apačios 12 cm atstumu.

Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC arba Centras) Alytaus skyriaus raštu (2 t., b. l. 118) nustatyta, kad pateiktas 2021 m. vasario 20 d. 14:01:03 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. 8 681 65331.

Apžiūros protokolu (2 t., b. l. 119-122) nustatyta, kad buvo perklausytas BPC pateiktas 2021 m. vasario 20 d. 14:01:03 val. užfiksuotas garso įrašas, kuriame girdisi K. P. ir BPC darbuotojos balsai, K. P. praneša, kad sūnus A. P. 33 m. išėjo iš virtuvės, nuvirto ir numirė, guli atšalęs, jokio pulso nėra, greitosios jau nereikia, jis sūnaus nematė gal pusę valandos.

Apžiūros protokolu (2 t., b. l. 123-126) nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, padaryti Bodycam. Apžiūros metu nustatyta, kad greitosios pagalbos medikai informavo policijos pareigūnus, jog lavonas jau sustingęs, pakraujavę iš nosies, miręs jau porą valandų. 2021-02-20 14:37:28 val. pareigūnus kieme pasitiko neblaivus K. P., kuris, pareigūnams pasiteiravus, kas įvyko, nurodė, kad su sūnumi nėra turėjęs konfliktų niekada, ,,sūnus ėjo per duris, gal su galva trenkė, žiūri – guli, namuose dar yra žmona ir draugas“. Virtuvėje bendraujant su akivaizdžiai neblaiviais G. P. ir Š. Š., pastarasis nurodė, kad ,,susimušė tėvas su sūnumi, tėvą bandė gint, tėvas užnešė sūnui, pats gavo į lūpą“, ,,konfliktas čia įvyko, virtuvėje“, ,,šnapso per mažai buvo, todėl ir įvyko konfliktas“. Bendraujant su K. P., šis nurodė, kad sūnus ,,ėjo į viršų miegot, buvo biski ,,įpisęs“, ar jis čia į sieną traukė, žiūriu guli“, ,,nesusipykom, nieko nebuvo“, ,,jis išėjo iš virtuvės, durys atsidarė ir krito“. Apie N. J. nurodė, kad ,,jis lovoj gulėjo, nieko nematė“. Viso bendravimo su pareigūnais metu K. P. neigė buvus konfliktą su sūnumi. Pareigūnei bendraujant su G. P., pastaroji nurodė, kad ,,konfliktą matė kaip K. sudavė A., jam trenkė, dar pasakė, kad ,,puolė ant manęs, tėvas puolė ant jo“. Alkotesteriu patikrinus K. P. girtumą, nustatytas 2,76 promilių girtumas, Š. Š. nustatytas 1,68 promilių girtumas, G. P. nustatytas 3,6 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

K. P. parodymus, kad jis norėjo tik nuraminti sūnų, nuo kurio gynėsi, jam smūgių nesudavė, teisėjų kolegija vertina kaip jo gynybos versiją ir juos atmeta, nes jie paneigti byloje ištirtais įrodymais. Paties K. P. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, įvykio dienos aplinkybes jis vis aiškino skirtingai: skambindamas numeriu 112, jis nurodė, kad sūnus A. P. 33 m. išėjo iš virtuvės, nuvirto ir numirė, guli atšalęs, jokio pulso nėra, greitosios jau nereikia, jis sūnaus nematė gal pusę valandos; atvykusiems policijos pareigūnams ir medikams nurodė, kad sūnus ėjo per duris, gal su galva trenkė į sieną, žiūri – guli, jokio konflikto su sūnumi nebuvo, apklausiamas įtariamuoju (3 t., b. l. 14-16) ir parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 22-24) jau nurodė, kad sėdint virtuvėje viso A. sudavė jam apie 10 kartų per galvą, smūgių metu jis pradėjo bėgti iš virtuvės, prie išėjimo durų A. užsimojo ranka jam suduoti ir jis griebė A. už sprando, tai yra kaire ranka per alkūnę suspaudė A. kaklą, jie abu virto, išvirto į koridorių, kaip jau buvo įsikibęs A. už kaklo, tai jau ir nepaleido, jam pavyko A. išlaikyti po savimi, ranka stipriai laikė A. kaklą, spaudė, šaukė, kad ,,reikia jį išjungt, nes mane užmuš“, A. jam toliau smūgiavo į galvą, po kurio laiko kėlėsi, keldamasis dešine ranka sudavė vieną smūgį A. į nosį ir nuėjo į virtuvę, ten atsisėdo ir sėdėjo, o A. taip ir liko gulėti. Teisminio nagrinėjimo metu K. P. pripažino, kad įvykus konfliktui, užgulęs sūnų spaudė ranka sūnaus kaklą apie 5 min., taip pat pripažino, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai taip suimdavo sūnų už kaklo ir prismaugdavo, kad jis nusiramintų, taip pat pripažino sudavęs vieną smūgį sūnui A. į veidą, o tada palikęs pastarąjį gulėti, o pats virtuvėje toliau girtavęs, kol pamatė, kad sūnus miręs. Esant tokiems nenuosekliems kaltinamojo parodymams, teisėjų kolegija, spręsdama K. P. kaltės klausimą, remiasi paties K. P. parodymais, kuriuos atitinka kiti bylos įrodymai, nukentėjusiosios A. L., liudytojo N. J. parodymais, liudytojos G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų V. B., A. G. parodymais, įvykio vietos bei apžiūrų protokolais nustatytomis aplinkybėmis, specialistų išvadomis, kitais nuosprendyje nurodytais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais.

Liudytojo N. J., buvusio kartu su K. P. ir A. P. įvykio metu, parodymais nustatyta, kad A. sudavė smūgį ranka Š. Š., nes jis įpylė mamai stikliuką, ir atėjo pas jį į kambarį, po to išgirdo kivirčą virtuvėje, kad K. pakeltu balsu kažką šnekėjo su mama, A. pasakė, kad eina sutramdyti, virtuvėje buvo konfliktas, tada K. ir A. P. išvirto į koridorių, K. gulėjo ant grindų, užkritęs ant A. , viena ranka apsikabinęs A. per kaklą, A. gulėjo ant grindų, K. sakė, kad turi jį atjungti, nes kitaip A. K. užmuš, matė, kaip K. A. sudavė smūgius į galvą, smūgių buvo daugiau nei du, K. viena ranka laikė A. apkabinęs per kaklą, kita ranka smūgiavo. Šis liudytojas įvykio metu buvo blaivas, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, jam išgalvoti įvykio aplinkybes siekiant apkalbėti, pakenkti kaltinamajam pagrindo nėra, jo parodymus patvirtina objektyvūs bylos įrodymai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo liudytojo parodymais netikėti. Liudytojo A. G. parodymais nustatyta, kad K. P. jam sakė susistumdęs su sūnumi A. , jį apsikabinęs, raminęs, užgulęs ir taip viskas įvykę, o liudytojo V. B. parodymais nustatyta, kad jis iš A. G. žodžių žino, jog K. užgriuvo ant A. , paspaudė kaklą ir tiek. Liudytojos G. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji matė, kaip A. trenkė ranka tėvui į galvos sritį vieną kartą, jie susikibo ir griuvo koridoriuje, kas vyko koridoriuje, ji nematė, girdėjosi tik smūgiai, bet kuris kuriam sudavė smūgius, nematė, K. po konflikto su sūnumi pasakė atėjęs į virtuvę, kad užmušė A. , jokio konflikto tarp sūnaus ir tėvo vasario 19 d. nebuvo. Nukentėjusiosios A. L. parodymais nustatyta, kad laidotuvių metu sūnus nepažino savo tėvo A. , kurio veidas buvo deformuotas, sumaitotas. Liudytojo N. J. parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. Nr. M 38/2021 (10) (1 t., b. l. 77-86), kuria nustatyta, kad A. P. mirė nuo mechaninės asfikcijos suspaudus kaklą, mirtis įvyko apie 4-6 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje 2021-02-20 18 val., lavone rasti kiti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosyje, kaktoje su odos nubrozdijimais, kraujosruvos kaktos, nosies, skruostų audiniuose, kairės akies obuolyje, nosies kaulų, kremzlių ir kairės akiduobės lūžimas, odos nubrozdijimai kaktos dešinėje pusėje, dešiniame žande, padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti tiek rankos, tiek kitos kūno dalys, mažiausiai 5 smūgiais ar trauminiais poveikiais greitai iki mirties, nes į tai nurodo šviežias sužalojimų pobūdis, nustatytas histologinio tyrimo metu; poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, alkūnės sąnaryje, žąste, dilbyje, kairėje plaštakoje su odos nubrozdijimu, kairės alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairiame klube, kelių sąnariuose, dešiniame sėdmenyje, odos nubrozdijimai dešinio kelio sąnaryje, kairėje pažastyje, kairiame klube, kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, pilve, padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, rankų pirštai, koks tai pagrindas, aplinkos daiktai, mažiausiai 17 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje greitai iki mirties ar mirimo metu; kai kurie iš sužalojimų, pvz. poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdijimai plaštakose galėjo būti padaryti tiek dengiantis nuo smūgių, tiek ir suduodant smūgius, tiek ir griuvimo, kritimo pasėkoje, sužalojimai alkūnių, kelių sąnariuose galėjo būti padaryti griuvimų, kritimų pasėkoje, sužalojimai dilbiuose būdingesni dengimuisi nuo smūgių. Specialisto išvada Nr. PM 2/2021 (10)-M 38/2021 (10) patvirtina, kad poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosyje, kaktoje su odos nubrozdijimais, kraujosruvos kaktos, nosies, skruostų audiniuose, kairės akies obuolyje, nosies kaulų, kremzlių ir kairės akiduobės lūžimas, odos nubrozdijimai kaktos dešinėje pusėje, dešiniame žande, remiantis lokalizacija, pobūdžiu, išsidėstymu anatominiuose veido taškuose, kraujosruva kairės akies obuolyje, nosies kaulų, akiduobės sienos lūžimas rodo, kad jie būdingi smūgių sudavimui ir nebūdingi griuvimui. Taigi, šios specialisto išvados patvirtina ne tik A. P. mirties priežastį, t. y. kad jis mirė nuo mechaninės asfikcijos suspaudus kaklą, bet ir tai, kad prieš pat mirtį jam buvo suduota ne mažiau kaip penki smūgiai į veidą, padarant nustatytus sužalojimus, kas paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis sūnui sudavė tik vieną smūgį.

Kad A. P. mirtis ištiko 2021-02-20 apie 12 val., nustatyta ne tik specialisto išvada Nr. Nr. M 38/2021, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (1 t., b. l. 48-49, 50-51), BPC Alytaus skyriaus raštas (2 t., b. l. 118) bei apžiūros protokolai (2 t., b. l. 119-122, 123-126) patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, kad po smurto sūnaus atžvilgiu pavartojimo, kai A. P. liko gulėti koridoriuje, K. P. nesuteikė sūnui pagalbos, toliau girtavo virtuvėje, o į greitąją pagalbą kreipėsi tik tuomet, kai suprato, jog sūnus negyvas ir jam jau jokia pagalba nėra reikalinga, nes kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), gautas tik 2021-02-20 14.07 val., K. P. pranešus, kad rado mirusį sūnų, greitosios jau nereikia, A. P. mirtis konstatuota 2021-02-20 14:14 val., nustačius akivaizdžią mirtį, konstatavus, kad pacientas atšalęs ir sustingęs šiltoje aplinkoje, o greitosios pagalbos medikai informavo policijos pareigūnus, jog lavonas sustingęs, miręs jau porą valandų.

Taigi, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. P. mirtis įvyko nuo mechaninės asfikcijos suspaudus kaklą, po to, kai K. P. tyčia kaire ranka sugriebė pastarajam už kaklo ir spausdamas kaklą alkūne abu griuvo ant grindų, savo kūnu užgulęs A. P., toliau stipriai spausdamas kaire ranka jo kaklą apie 5 min., sudavė jam mažiausia 5 smūgius kumščiu į galvą, tuo padarydamas A. P. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosyje, kaktoje su odos nubrozdinimais, kraujosruvas kaktos, nosies, skruostų audiniuose, kairės akies obuolyje, nosies kaulų ir kremzlių bei kairės akiduobės lūžimą, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, dešiniame žande. A. P. mirtis įvyko apie 4-6 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje 2021-02-20 18 val., todėl teismui nekyla abejonių, kad A. P. mirtis ištiko dėl K. P. smurtinių veiksmų.

Nors K. P. nurodo, kad jis sūnų savo veiksmais norėjo tik sutramdyti, gindamasis nuo sūnaus pavartoto fizinio smurto jo atžvilgiu, teisėjų kolegija šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip jo gynybos versiją ir juos atmeta. K. P. parodymus, kad dar iš vakaro A. P. jam sudavė 10 smūgių į galvos sritį, o įvykio dieną taip pat gavo nuo sūnaus apie 10 smūgių į galvos sritį, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino tik liudytojas Š. Š., kuris nurodė, kad kaltinamasis K. P. su jais girtavo tik nuo penktadienio, ketvirtadienį pastarasis su jais alkoholio nevartojo, penktadienį A. sudavė kelis smūgius K. į galvą, po ko pastarasis dingo, penktadienį, suvartoję po vieną N. J. duotą tabletę, virtuvėje viską – butelius, puodelius sudaužė, šeštadienį matė, kad A. ranka buvo supjaustyta, kraujuota ir užsukta bintu ar pleistru, matėsi, šeštadienį A. kaltinamajam davė smūgių, K. užsidengė galvą ir jie kažkaip išsirito abudu susikabinę į koridorių, buvo parvirtę, K. gulėjo ant žemės, o A. buvo ant tėvo viršaus, A. dar jam davė kelis smūgius į galvą, tačiau šiuos jo parodymus paneigia paties K. P., liudytojo N. J. parodymai, liudytojos G. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kuriame nėra užfiksuota jokių butelių ar puodelių duženų, ir specialistų išvados, kuriose A. P. rankose nėra užfiksuota jokių pjautinių žaizdų, taip pat ir nėra užfiksuota jokių sužalojimų K. P. galvoje. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. Š. parodė, kad jis, N. J., A. P. ir abu jo tėvai girtavo nuo pat ketvirtadienio, jokio konflikto tarp A. ir K. nebuvo nei vasario 18 dieną, nei 19 dieną, kas vyko vasario 20 d., tikrai neprisimena ir negali pasakyti, miegojo prie stalo, nes buvo padauginęs alkoholio, pamatė gulintį ant žemės A. , kuris nejudėjo, tik tada, kai atvyko pareigūnai, kad A. daužytų galvą K. , tikrai to nematė, dėl girtumo nieko neatsimena (1 t., b. l. 180-181). Po įvykio liudytojui Š. Š. buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas, o vertinant, kad buvo girtaujama tris paras be pertraukos, objektyvias aplinkybes atitinka šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dėl girtumo nieko nepamena. Esant tokiems nenuosekliems liudytojo Š. Š. parodymams, kuriuos paneigia kiti bylos įrodymai, teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti liudytojo Š. Š. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, vertina juos kaip siekimą padėti K. P. sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, juos atmeta ir vadovaujasi šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Taigi, K. P. parodymų, kad A. P. tiek penktadienį, tiek šeštadienį jam sudavė po 10 smūgių į galvą, nepatvirtina ne tik jokie liudytojai, tačiau ir specialisto išvada Nr. G60/20219( 10) (1 t., b. l. 106), kurioje nėra užfiksuota jokių sužalojimų K. P. galvoje, kurie galėtų kelti pavojų jo sveikatai. K. P. buvo apžiūrėtas įvykio vietoje 2021-02-20 18 val. 30 min. išrengtas, tačiau be dviejų poodinių kraujosruvų dešinės plaštakos ir ketvirto piršto nugariniuose paviršiuose, padarytų dviem smūgiais ar trauminiais poveikiais, kitose kūno vietose sužalojimų nerasta. Vienintelės liudytojos G. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji matė, kaip A. sudavė tėvui vieną smūgį ranka į galvos sritį, jie susikibo ir griuvo koridoriuje, liudytojo N. J. parodymais nustatyta, kad jis matė, kaip koridoriuje K. gulėjo ant grindų, užkritęs ant A. , viena ranka apsikabinęs A. per kaklą, K. sakė, kad turi jį atjungti ir sudavė A. daugiau nei du smūgius į galvą, o specialisto išvados patvirtina, kad sužalojimai A. P. galvoje padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad K. P. nebuvo būtinosios ginties situacijoje. Pažymėtina, kad A. P. lavono kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 3,39 promilės etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį, ir specialisto išvadoje pažymėta, jog tai ryškiai apsunkino jo galimybes priešintis, atlikti kokius tai veiksmus, taigi, nukentėjęs tokioje būsenoje negalėjo kelti pavojaus kaltinamajam. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad K. P., po jam suduoto smūgio į galvos sritį, apkabinęs ranka A. P. per kaklą, jį smaugė apie 5 min. iki sąmonės netekimo, tuo pačiu metu suduodamas jam kumščiu ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą, dėl to A. P. nuo mechaninės asfikcijos suspaudus kaklą mirė. Byloje taip pat nustatyta, kad A. P. siekė išsivaduoti nuo kaltinamojo pavojingų gyvybei veiksmų, prašė jį paleisti, tačiau K. P. į sūnaus prašymus nereagavo ir toliau jam spaudė kaklą, siekdamas, jog sūnus prarastų sąmonę, o šiam praradus sąmonę ir visiškai nekėlus jokio pavojaus kaltinamajam, jis dar buvo laikomas, t. y. smaugiamas pakankamai ilgai. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad K. P. nebuvo būtinosios ginties situacijoje.

K. P. inkriminuojama, kad jis nužudė savo artimąjį giminaitį – sūnų A. P.. BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, taigi, ši nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė kaltinamajam inkriminuota teisingai.

Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad K. P. kartu su A. P., G. P. ir Š. Š. savo gyvenamajame name girtavo ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto su savo sūnumi A. P. metu, K. P. tyčia kaire ranka sugriebė pastarajam už kaklo ir spausdamas kaklą alkūne abu griuvo ant grindų, po to, savo kūnu užgulęs A. P., toliau stipriai spausdamas kaire ranka jo kaklą, sudavė jam mažiausia 5 smūgius kumščiu į galvą, tuo padarydamas A. P. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosyje, kaktoje su odos nubrozdinimais, kraujosruvas kaktos, nosies, skruostų audiniuose, kairės akies obuolyje, nosies kaulų ir kremzlių bei kairės akiduobės lūžimą, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, dešiniame žande, dėl to nuo mechaninės asfikcijos suspaudus kaklą A. P. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė savo artimą giminaitį – sūnų A. P.. Tarp K. P. veiksmų, t. y. suduotų smūgių bei smaugimo metu sukeltų pasekmių – A. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes šie K. P. smurtiniai veiksmai tapo A. P. mirties priežastimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad K. P. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jį būtų tenkinę bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. K. P., viena ranka smaugdamas sūnų, o kita ranka suduodamas jam smūgius į veidą, suvokė, kad tokio pobūdžio veiksmai yra pavojingi žmogaus gyvybei, kad nuo tokių veiksmų apsvaigęs nuo alkoholio A. P. gali būti sunkiai sužalotas ar net mirti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad K. P. suprato, jog jo veika yra pavojinga nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei, tačiau pasekmių nedetalizavo, A. P. netekus sąmonės ir likus gulėti ant grindų, nesiėmė jokių priemonių, kad jam būtų suteikta medicininė pagalba, o nuėjo toliau girtauti, tuo parodė, kad jam yra nesvarbus bet kokių padarinių atsiradimas, ir nors A. P. mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems savo veiksmų padariniams atsirasti. Kadangi K. P. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo nusikalstama veika yra kvalifikuotina pagal padarinius – kaip tyčinis nužudymas.

Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl tyčinių smurtinių K. P. veiksmų įvyko jo artimojo giminaičio – sūnaus A. P. mirtis, K. P. veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip tyčinis savo artimojo giminaičio nužudymas.

K. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad jis A. P. padarė poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, alkūnės sąnaryje, žąste, dilbyje, kairėje plaštakoje su odos nubrozdinimu, kairės alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairiame klube, kelių sąnariuose, dešiniame sėdmenyje, odos nubrozdinimus dešinio kelio sąnaryje, kairėje pažastyje, kairiame klube, kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, pilve. Specialisto išvada Nr. PM 2/2021 (10)-M 38/2021 (10) (1 t., b. l. 99-101) nustatyta, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti ir griuvimo, kritimo nuo laiptų metu. Byloje yra duomenų, kad A. P. kelis kartus griuvo ir virto nuo laiptų, taip pat griuvo ant grindų ir dėl K. P. vartoto smurto, buvo prispaustas prie grindų, smaugiamas bei jam suduodami smūgiai į veidą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra galimybės atriboti, kurie iš šių sužalojimų padaryti pačiam A. P. griuvus, ir kurie padaryti dėl K. P. smurtinių veiksmų, todėl šie sužalojimai iš kaltinimo K. P. šalintini.

K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teisėjų kolegija laiko tai, kad jis pripažino esmines faktines įvykio aplinkybes ir nuoširdžia gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

K. P. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį negrįžtamas pasekmes visuomenei – atėmė žmogui gyvybę, jo atsakomybę sunkina tai, kad šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 143-144), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b. l. 145), yra dirbantis, charakterizuojamas kaip besistengiantis nuoširdžiai dirbti, tačiau turėjęs savybę nepranešus neatvykti į darbą ir paskutiniu metu dažnai be priežasties neatvykdavęs į darbą (2 t., b. l. 153), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra (t. 2, b. l. 148), jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė. BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad K. P. už šį tyčinį labai sunkų nusikaltimą, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine neapibrėžta tyčia, K. P. laikomas neteistu, jo atsakomybę lengvina ir sunkina po vieną aplinkybę, skirtina minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė. Teisėjų kolegija mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytina laikas, K. P. išbūtas laikinai sulaikius nuo 2021 m. vasario 20 d. iki 2021 m. vasario 22 d. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: žieminiai batai, pilkos spalvos kelnės, mėlynos spalvos megztinis, vilnonis megztinis, sportiniai marškinėliai, kelnės–džinsai su diržu, puskojinės grąžintini G. P.; šluotelė su nuoplovomis nuo lavono rankų pirštų panagių, šluotelė su nuoplovomis nuo ant virtuvės durų rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelė su nuoplovomis nuo ant spintos rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelė su nuoplovomis nuo ant prieangio sienos rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelė su nuoplovomis nuo ant prieangio sienos rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelė su nuoplovomis nuo ant prieangio kilimo rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelė su nuoplovomis nuo ant pirmos laipto pakopos rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelė su nuoplovomis nuo ant antros laipto pakopos rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelė su nuoplovomis nuo ant trečios laipto pakopos rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelė su nuoplovomis nuo ant dešimtos laipto pakopos rastos rausvos spalvos dėmės, pagalvės užvalkalas su rausvos spalvos skysčio dėme, saugomi Marijampolės AVPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikintini kaip beverčiai; vokas, kuriame yra DVD su įvykio vietos apžiūra; vokas, kuriame yra 2 vnt. DVD su Bodycam įrašais; vokas, kuriame yra CD/DVD su įtariamojo K. P. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu bei vokas, kuriame yra CD-R su įrašu iš BPC, paliktini prie bylos medžiagos; asmens tapatybės kortelė NR. (duomenys neskelbtini), išduota K. P. vardu, perduotina į asmens bylą bausmės atlikimo vietoje.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-8223, patvirtinanti išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam K. P. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Gynėja šioje byloje K. P. paskirta 2021 m. liepos 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BPK 51 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Marytė Vietaitė, pateikusi advokato orderį Nr. 826308, teikia antrinę teisinę pagalbą K. P. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 399,50 Eur (3 t., b. l. 80-82). Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nuteistojo K. P. turtinę padėtį, o būtent, kad jis nors ir dirba šiuo metu, tačiau jam skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo teisme iš K. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, K. P. išbūtą laikinai sulaikius nuo 2021 m. vasario 20 d. iki 2021 m. vasario 22 d.

K. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: žieminius batus, pilkos spalvos kelnes, mėlynos spalvos megztinį, vilnonį megztinį, sportinius marškinėlius, kelnes–džinsus su diržu, puskojines, saugomus Marijampolės AVPK Aptarnavimo skyriuje, grąžinti G. P.; šluotelę su nuoplovomis nuo lavono rankų pirštų panagių, šluotelę su nuoplovomis nuo ant virtuvės durų rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelę su nuoplovomis nuo ant spintos rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelę su nuoplovomis nuo ant prieangio sienos rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelę su nuoplovomis nuo ant prieangio sienos rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelę su nuoplovomis nuo ant prieangio kilimo rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelę su nuoplovomis nuo ant pirmos laipto pakopos rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelę su nuoplovomis nuo ant antros laipto pakopos rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelę su nuoplovomis nuo ant trečios laipto pakopos rastos rausvos spalvos dėmės, šluotelę su nuoplovomis nuo ant dešimtos laipto pakopos rastos rausvos spalvos dėmės, pagalvės užvalkalą su rausvos spalvos skysčio dėme, saugomus Marijampolės AVPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti kaip beverčius; voką, kuriame yra DVD su įvykio vietos apžiūra; voką, kuriame yra 2 vnt. DVD su Bodycam įrašais; voką, kuriame yra CD/DVD su įtariamojo K. P. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu, bei voką, kuriame yra CD-R su įrašu iš BPC, palikti prie bylos medžiagos; asmens tapatybės kortelę NR. (duomenys neskelbtini), išduotą K. P. vardu, perduoti į asmens bylą bausmės atlikimo vietoje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl nuteistojo gynimo teisme iš K. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.