- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-13
- Bylos Nr.
- 2-242-780/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00136-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- A. H.
- Advokatai
- Jonas Gintautas Valvonis
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovei E. A., jos atstovui advokatui Jonui Gintautui Valvoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui A. H.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nutraukti 2009-10-21 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure apskaitytą, akto įrašas Nr. 2179, santuoką tarp ieškovės E. A. ir atsakovo A. H., dėl atsakovo kaltės, ir palikti ieškovei A. pavardę.
Ieškinyje ieškovė nurodo ir teismo posėdžio metu jos atstovas paaiškino, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2009-10-17 Kauno m. musulmonų mečetėje. Po santuokos kartu jie negyveno, tik susitikinėjo. Kiekvienas gyveno savo mokymo įstaigos bendrabučiuose Kaune. Atsakovas sakė, kad baigus studijas jie gyvens Lietuvoje, tačiau jis apgavo ieškovę ir pradingo. Bendrabutyje, kuriame gyveno, atsakovas negyvena, jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys panaikinti 2010-03-02 panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Ieškovė nežino ar atsakovas baigė studijas, nes jis ją paliko ir išvyko nežinia kur, todėl prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo prašo palikti jai A. pavardę.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko nors buvo tinkamai informuotas apie jo datą, laiką ir vietą, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš santuokos liudijimo matyti, kad šalys susituokė 2009-10-17 Kauno musulmonų religinėje bendruomenėje, o jų santuoka 2009-10-21 buvo įtraukta į Kauno m. civilinės metrikacijos biuro apskaitą, įrašo Nr. 2179 (b. l. 5, 16). Iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymos matyti, kad atsakovas A. H. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu: (duomenys neskelbiami), tačiau 2010-03-02 atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys panaikinti, panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 11). Iš VĮ Registrų centro pažymų ir VĮ „Regitros“ pažymų matyti, kad šalys registruotino ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 10-13).
Ištyrus pateiktus įrodymus teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, o atsakovas nepateikė jokių ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.
Santuokos iširimą ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 3 dalimi, nustatančia kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, ir nurodo, kad atsakovas paliko šeimą bei daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Ieškovas privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-49/2008). Tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.
Ieškovė iširimo priežastimi laiko šeimos palikimą ir atsakovo visišką nesirūpinimą šeima, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Teismas pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų pakanka atsakovo visiškam nesirūpinimui šeima ir jo palikimui pagrįsti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis protingo žmogaus požiūrio principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-243/2010), pagal kurį išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Ieškovės paaiškinimus apie tai, kad atsakovas visiškai nesirūpina šeima, patvirtina ir Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymos duomenys, iš kurių matyti, kad 2010-03-02 atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys panaikinti, nes buvo panaikintas jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad atsakovas jau daugiau kaip metus laiko yra palikęs šeimą ir visiškai ja nesirūpina, jis negyvena Lietuvoje ir apie savo buvimo vietą neinformavo sutuoktinės. Be to, jis nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti prezumpciją dėl ieškovės nurodytos santuokos iširimo priežasties, todėl šios prezumpcijos (šeimos palikimo bei visiško nesirūpinimo) jis nenuginčijo, todėl pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo.
Šalys neturi vaikų ir jokio dalintino turto, todėl šie klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami.
Nutraukus santuoką šalims paliekamos jų turimos pavardės.
Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai iš atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis), kurias šioje byloje sudaro 143 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pagrindžiančių duomenų byloje nepateikta.
Tačiau CPK 96 straipsnio 7 dalis leidžia teismui nepriteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei kai nustatoma, kad jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Lietuvoje negyvena ir neturi jokio turto, iš kurio būtų įmanoma išieškoti bylinėjimosi išlaidas valstybei, bei tai, kad jis nėra Europos sąjungos pilietis ir jo gyvenamoji vieta už Lietuvos ribų nėra žinoma, pripažintina, kad išieškoti bylinėjimosi išlaidas būtų neįmanoma. Todėl visos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje atlyginamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Panaikinti santuokos įrašą Nr. 2179, kuriuo 2009 m. spalio 21 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure į apskaitą buvo įtraukta 2009 m. spalio 17 d. Kauno musulmonų religinėje bendruomenėje sudaryta santuoka tarp E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo A. H. kaltės.
Santuoką nutraukus ieškovei palikti pavardę – A., o atsakovui - H..
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.