- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-15
- Bylos Nr.
- I1-2799-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00910-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjos), priteisti 3 458 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2019 m. kovo 21 d. iki birželio 19 d. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintos pareiškėjui tinkamos kalinimo sąlygos, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą.
Pareiškėjo nuomone, nežmoniškos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K iš esmės pasireiškė tuo, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m². Didelį kameros plotą užėmė baldai. Dėl per mažo ploto pareiškėjas juto diskomfortą, kuris pasireiškė nugaros skausmais (paaiškina, kad dėl to kreipėsi į Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros įstaigą). Naktimis kamerose buvo tvanku, nemalonus kvapas, buvo sunku užmigti. Dėl nemigos kreipėsi į psichiatrus.
Taip pat nurodo, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Sanitarinis mazgas neturėjo oro šalinimo sistemos ir buvo netinkamai įrengtas. Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik 1 – 1,5 m aukščio sienele, kas neužtikrina privatumo (atlikti gamtinius reikalus, tenkinti lytinę aistrą) nei nuo kalinčių kameroje asmenų, nei nuo pareigūnų stebinčių per duryse esantį stebėjimo langelį. Dušo užuolaidėlė pritvirtinta sanitariniame mazge prie unitazo, pasinaudoti ja neįmanoma, nes užuolaidėlė pritvirtinta per arti ir ją užtraukiant krisdavo ant galvos.
Pažymi, kad dušuose taip pat nėra užtikrinamas privatumas, nes yra stebėjimo langelis, per kurį buvo nuolat stebimas pareigūno arba pareigūnės. Nebuvo atskirų dušų kabinų ir persirengimo kambarių. Nedidelės pertvaros 1,5 m aukščio ir 0,5 m ploto. Teisė pasinaudoti dušu buvo suteikiama tik vieną kartą per savaitę ir 15 minučių. Nurodo, kad Lukiškių TI-K nesuteikė galimybės palaikyti tinkamą kūno higieną. Vizualiai dušuose buvo matomas juodas ir žalsvas pelėsis.
Aliarmo iškvietimo mygtuko nebuvo dušuose, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir mankštos kambariuose. Prisikviesti personalą, nesant aliarmo iškvietimo mygtuko, neįmanoma. Dėl iškvietimo teko belsti į duris, kvietimas užtrukdavo nuo 10 minučių iki 30 minučių.
Nebuvo užtikrinamas pakankamas užimtumas. Nebuvo jokių užsiėmimų ar kitokių socialinės reabilitacijos priemonių, išskyrus mokyklą ir sporto salę. Nebuvo informuotas apie vykstančius konkursus, nebuvo išduoti jokie stalo žaidimai. Nebuvo sudaryta galimybė praleisti tinkamą dienos dalį ne kameroje, užsiimti skirtingo pobūdžio veikla. Pareiškėjo teigimu buvo laikomas kameroje 24 valandas ir tai pažeidžia jo teises.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K lovos buvo akivaizdžiai pasenusios. Lovos pagrindas surūdijęs bei lovos patalynė suplyšus ir purvina. Lovos galiojimo terminas 10 metų, tačiau pareiškėjas nurodo, kad lovos Lukiškių TI-K buvo daug senesnės. Minkštas inventorius buvo išduodamas senas, su pelėsio ir šlapimo kvapais.
Nesuteikta teisė savarankiškai skalbti viršutinius rūbus (nemokamai) ir džiovinti. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K administracija nurodė, kad skalbykla mokama, o nemokamai skalbiamas tik 1 viršutinių rūbų komplektas ir 1 kartą per mėnesį, todėl, būdamas nemokus, turėjo visą mėnesį būti su nešvariais rūbais. Pasivaikščiojimui gryname ore skiriama tik 1 valanda per parą.
Lukiškių TI-K buvo netinkamas dieninis apšvietimas (per silpnas). Natūralus apšvietimas į kamera nepatekdavo. Langų plotas neatitiko patalpų erdvės. Dėl prasto apšvietimo buvo neįmanoma skaityti, rašyti. Kameroje nuolat švietė dieninė arba naktinė šviesa.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 91–104). Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. birželio 19 d. skirtingose kamerose. Kameros, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.
Pažymi, kad atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Paaiškina, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Paaiškina, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Siekiant užtikrinti privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro, plotis – 1,2 metro. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji vedami tos pačios lyties pareigūnų. Patalpose buvo įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui. Įstaigoje esamų dušų įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidė. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Pataisos įstaigų įrengimo, ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse buvo įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė, siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus.
Nurodo, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose buvo įrengiamas vadovaujantis PĮVTT 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tokios priemonės buvimas pataisos įstaigoje užtikrina laikomų asmenų saugumą bei nuolatinę elgesio kontrolę. Pažymi, kad, išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti drausmės pažeidimų. Lukiškių TI-K gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui buvo naudojamos nekenksmingos sveikatai lemputės.
Pažymi, kad visiems atvykusiems išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie buvo dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje ir tai atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas kiekvieną darbo dieną. Paaiškina, kad įstaigos administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkindavo. Tai reiškia, kad dėl įvairių priežasčių (pvz., suplyšęs, apipiltas ir pan.) naudojimui netinkamas minkštas inventorius buvo pakeičiamas anksčiau už materialinio buitinio aprūpinimo tvarkoje apibrėžtą minkštojo inventoriaus naudojimo laiką.
Suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gaudavo išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Įstaigoje išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji, kurie neturėjo asmeninėje sąskaitoje pinigų, galėjo išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-06-03 įsakymu Nr. 1-151 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą dienotvarkę. Atkreipia dėmesį, kad gyvenamosiose kamerose yra iškabinama teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Asmenims, laikomiems įstaigoje, yra nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi teisę savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Teigia, kad nuteistajam buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų.
Pažymi, kad kiekvienam suimtajam turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą
per dieną mankštintis atvirame ore. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Akcentuoja, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlydavo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore.
Akcentuoja, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V- 176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.4 punkte numatyta, kad kamerose turi būti įrengtas aliarminis iškvietimas. Pradedant 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti. Skunde pareiškėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis negalėjo iškviesti pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala, todėl mano, kad pareiškėjas buvo laikomas saugiomis sąlygomis. Atkreipia dėmesį, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją, dėl to dalyje įstaigos kamerų įrengta prižiūrėtojų iškvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi. Pažymi, kad aukščiau paminėti teisės aktai nenumato, kad iškvietimo mygtukų įrengimo dušuose, pasivaikščiojimo kiemeliuose.
Nurodo, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ir skundais. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.
Pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad ginčo laikotarpiu jis vienas buvo tik kameroje Nr. 107, visose kitose kamerose jis buvo dar su kitu nuteistuoju, todėl teigia, kad atsakovas pateikė neteisingus duomenis, kad jis balandžio 15 d. kameroje Nr. 331 buvo vienas. Be to, visose kamerose buvo įrengtos dviaukštės lovos. Pažymėjo, kad lovos buvo surūdijusios, šį faktą patvirtina atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktos nespalvotos lovos fotonuotraukos. Kamerose ir kitose patalpose nuolat buvo juodas arba tamsiai mėlynas pelėsis. Visą naktį kamerose degė naktinė šviesa. Pasivaikščiojimo kiemuose, dušuose ir sporto salėje nebuvo iškvietimo mygtukų. Šį trūkumą pareiškėjas labai juto pasivaikščiojimo kiemuose, nes jis labai daug sportavo, gėrė vandens todėl dažnai norėjo į tualetą. Reikėjo ilgai belsti į metalines duris arba kentėti. Nurodė, kad neginčija sanitarinio mazgo ploto dydžio, kurį nurodo atsakovas. Teigė, kad sanitariniame pakabinta užuolaida įrengta netinkamai, krenta ant galvos, iki galo neužsitraukia, todėl jis buvo matomas kito kameroje esančio nuteistojo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais, atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. birželio 19 d., atsakovės atstovė Vilniaus pataisos namai (Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. birželio 19 d. Teismui pateikta nuteistojo asmens įskaitos kortelė (1 t., b. l. 107), todėl ginčo laikotarpį laikyti 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. birželio 19 d. Taip pat iš 2019-05-10 Vilniaus PN atsakymo pareiškėjui Nr. 42-1747 matyti, kad pareiškėjas nurodytu buvimo Lukiškėse laikotarpiu atliko nuobaudą (perkėlimą į kamerų tipo patalpas), kuomet aktualus ir Bausmių vykdymo kodekso 86 straipsnio nuostatos dėl drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygų.
Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.
Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų 2019 m. kovo 22 d. – birželio 19 d. laikotarpiui Lukiškių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.
Dėl minimalaus ploto užtikrinimo
Pareiškėjas skunde teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, teko mažiau nei 3 m². Didelį kameros plotą sudaro sanitarinis mazgas ir baldai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktyje, nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² – suaugusiam asmeniui. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 m². Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 m², neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m² (1 t., b. l. 94). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad savo paskaičiavimo pagrindimo neturi ir nebeginčija atsakovo nurodomo sanitarinio mazgo užimamo ploto dydžio. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K: laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. birželio 19 d. imtinai, buvo laikomas šiose kamerose: 7,38 m² ploto kameroje Nr. 120 (2 asmenys kameroje), 7,25 m² ploto kameroje Nr. 373 (2 asmenys kameroje), 7,21 m² ploto kameroje Nr. 331 (1-2 asmenys kameroje), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 107 (1 asmuo kameroje), 7,60 m² ploto kameroje Nr. 286 (2 asmenys kameroje).
Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 3,32 m² iki 6,82 m² (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,6 m² iki 7,38 m². Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas posėdžio metu pateikė paaiškinimus, kad balandžio 15 d. kamerose Nr. 331 jis buvo dar su kitu nuteistuoju. Atlikus skaičiavimus šioje kameroje, plotą dalijant iš dviejų asmenų, pažeidimų taip pat nebūtų nustatyta nei nacionalinio, nei Konvencijos reguliavimo prasme. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai galėjo jausti žymiai mažesnį jam suteikiamą kameros plotą, neduoda pagrindo nustatyti neteisėtus atsakovo veiksmus. Be to, pakankamai nedidelio gyvenamojo ploto asmeniui galimas neigiamas pasekmes, kaip matyti ir iš paties pareiškėjo paaiškinimų ir atsakovo pateiktų duomenų, buvo kompensuojamos suteikiant pasivaikščiojimams laiką, suteikiant galimybę nuteistiesiems mokytis, sportuoti ir užsiimti kitomis socialinėmis, užimtumo veiklomis, taip praleidžiant laiką ne tik kameroje.
Dėl pozityvaus užimtumo
Lukiškių TI-K užtikrina, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse. Pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis, mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Lukiškių TI-K periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasintus poreikius. Lukiškių TI-K nuolatos vyksta pozityvus užimtumas, suimtiesiems tik reikia išreikšti norą jame dalyvauti. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimu, todėl daro išvadą, kad Lukiškių TI-K veiksmai užtikrinant kalinamųjų užimtumą yra teisėti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats pareiškėjas skunde nurodo, kad jis mokėsi ir lankė sporto salę, o didesnis užimtumas galėjo būti įgyvendintas tik pačiam pareiškėjui išreiškus valią.
Be to, pareiškėjas nekonkretizavo, kokiomis veiklomis jis papildomai norėjo užsiimti ir kuomet kreipėsi į administraciją dėl sąlygų sudarymo įgyvendinti norimą užimtumą, taip pat kokio pobūdžio neturtinės žalos patyrė per 3 mėn. laikotarpį negavęs papildomo užimtumo, apart mokyklos lankymo ir sportavimo.
Visgi atsakovo atsiliepime ir 2019-06-17 atsakyme pareiškėjui Nr. 42-2385 matyti, kad turėjo būti parengtas individualus socialinės reabilitacijos planas kiekvienam nuteistajam. Tokio įrodymo (plano) atsakovui nepateikus, konstatuotinas kalinimo sąlygų pažeidimas (neteisėti veiksmai).
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo atitvertas tik sienele, kurios aukštis buvo iki 1,5 m, o pakabinta užuolaida neužtikrina jo privatumo, nes krenta ant galvos, dėl ko jautė nepatogumus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET, 2016 m. sausio 27 d. akto redakcija), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Nepaisant to, kad ginčo laikotarpiu kalinimo kameros iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau administracinių teismų praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas vien tik 1,5 m aukščio sienele galėtų būti laikomas netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, kadangi tokiu būdu sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos ir nematomas kitiems asmenimis viduje ir/ar išorėje.
Iš jau susiformavusios teismų praktikos žinoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. papildomai įrengtos ir užuolaidos, kurios pilnai leidžia uždengti matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio viduje asmens higienos procedūrų metu. Durų ar užuolaidų įrengimas paprastai laikomas privatumą užtikrinančiomis priemonėmis ir pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskiru tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018). EŽTT praktikoje konstatuojamas Konvencijos pažeidimas šiuo aspektu Rusijos atžvilgiu, kuomet naudojantis tualetu nuteistasis išlieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo akutę/angą (2009-03-12 sprendimas byloje A. M. v. Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07), 2007-11-15 sprendimas Grishin v. Rusija (pareeiškimo Nr. 30983/02), 2002-07-15 sprendimas Kalashnikov v. Rusija (pareiškimo Nr. 47095/99), 2012-01-10 sprendimas Ananyev v. Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), kt.). Tokios faktinės aplinkybės, kad įrengta sienelė ir pakabintos nuo lubų užuolaidos, kurias turi užsitraukti pats nuteistasis, neužtikrintų asmens higienos procedūrų atlikimo privatumo, šioje byloje nenustatytos. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamai pakabintų užuolaidų, kurios, pasak jo, remiasi į galvą yra abstraktūs. Skunde jokių konkrečių jo privatumo pažeidimų atvejų nenurodo, tad nekonkretizuotas ir neturtinės žalos pobūdis dėl šios kalinimo sąlygos ir atitinkamai neįrodytas jos dydis. Tad, įvertinus faktinę situaciją dėl sanitarinio mazgo kamerose įrengimo, sienelės ir, esant poreikiui, užtraukiamos užuolaidos įrengimas yra pakankamas asmens privatumui užtikrinti tiek asmens higienos procedūrų, tiek ir lytinės aistros tenkinimo metu, kadangi duoda asmeniui galimybę pilnai būti nematomam.
Pareiškėjas mano, kad jo privatumas buvo pažeistas ir dėl to, kad per kameros duryse esančią akutę prižiūrėtojai periodiškai stebėdavo kalinius kamerose. Kaip nurodyta aukščiau nuteistieji turi specifinį teisinį statusą atlikdami laisvės atėmimo bausmę ar būdami suimti, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių ar privatumo suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Be to, pagal tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles kamerose turi būti duryse stebėjimo akutė ir langelis maistui, knygoms ar kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nėra numatyta, kad kuri nors kameros zona galėtų būti per stebėjimo akutę nematoma (aklina), nes stebėjimas laisvės atėmimo vietose būtinas siekiant užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinti vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, užkardyti konfliktines ar suicidines situacijas. Priešingai, nesant galimybės pareigūnams per langelį įvertinti situacijos, galėtų būti svarstoma dėl tinkamo saugumo visiems nuteistiesiems kalinimo įstaigose neužtikrinimo. Be to, net ir atliekant stebėjimą pareigūnams taikomi etikos reikalavimai.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Vilniaus PN taip pat pažymi, kad kameros buvo vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustatė reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Patikrinimo akte nenustatyta pažeidimų dėl netinkamo ventiliacijos įrengimo. Tokį atsakymą pareiškėjui pateikė ir nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai 2019 m. gegužės 14 d. rašte Nr. (10-12 4.80)2-23968 (b. l. 55-56).
Dėl privatumo naudojantis dušu
Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad dušų patalpose buvo įrengtos pertvaros (1 t., b. l. 96–97). LVAT praktikoje (2020 m. sausio 8 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020; 2019 m. rugpjūčio 21 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1987-502/2019 ir kt.) konstatuota, kad pertvarų duše neįrengimas, nors ir neužtikrina visiško privatumo, nėra pakankamas faktas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2335-556/2016, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1917-629/2019). Nagrinėjamoje byloje dušuose pertvaros buvo įrengtos, be to, teismas nenustatė, kad pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos buvo itin prastos arba kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu, taigi nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos ginčijamu aspektu buvo nesuderinamos su Konvencijos 3 straipsnio reikalavimais, todėl pareiškėjo teiginiai dėl jo privatumo pažeidimo naudojantis dušu atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl teisės pasinaudoti dušu
Pagal HN 134:2015 44 punktą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. IR-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkto nuostatas Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1-73 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1- 264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše.
Atvejais, kai pareiškėjas neneigia, kad tardymo izoliatoriaus administracija buvo sudariusi galimybes jam bent vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, paprastai konstatuojama, kad atsakovas nepažeidė Higienos normos HN 76:2010 68 punkto (šiuo konkrečiu atveju – HN 134:2015 44 punkto, analogiško HN 76:2010 68 punktui) reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė prausti visą kūną ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, 15 minučių. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose, pažeidimų šiuo atveju nenustatyta.
Dėl aliarminio iškvietimo mygtukų
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo įrengti aliarminio iškvietimo mygtukai. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktu, tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pradedant 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti.
Pareiškėjas skunde nenurodė, konkrečios situacijos (kada ir kokiomis aplinkybėmis), kurios metu ginčo laikotarpiu jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios reikėtų kviesti budintį pareigūną, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad jis sportavo ir daug gėrė vandens, todėl ypatingai išleidus jį pasivaikščioti į kiemelius jam visada kilo poreikis pasinaudoti sanitariniu mazgu, teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina, kaip nepakankamus patirtai žalai pagrįsti. Be to pareiškėjas pats pripažįsta, kad į pasivaikščiojimo kiemus jis buvo išleidžiamas vienai valandai, todėl pareiškėjas gali patenkinti savo poreikį naudotis sanitariniu mazgu prieš jam išeinant į pasivaikščiojimo kiemus. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas yra jauno amžiaus. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl pavojaus mygtukų nebuvimo kamerose laikytini abstrakčiais ir nėra susiję su pareiškėjo teisių pažeidimu.
Tai, kad egzistuoja rekomendacijos tarpvalstybiniu lygmeniu įrengti iškvietimo mygtukus ir kitose kalinimo įstaigos patalpose, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi neteisėti veiksmai, kaip minėta, yra teisės aktų nevykdymas ar jų pažeidimas. Tokie faktai byloje nenurodyti, nenustatyti. Pareiškėjo nurodytos rekomendacijos nėra tiesioginio taikymo teisės aktas, kurį atsakovas privalo įgyvendinti, o už jo neįgyvendinimą - atitinkamai atsakyti.
Dėl pasivaikščiojimo takų
Dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose trukmės pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau nei 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims sudaromos sąlygos ne ilgiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.
Dėl pasivaikščiojimo vedimo tvarkos ir pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (Bausmių vykdymo kodekso 103 str. 2 d.). Higienos normos HN 76:2010 18.4 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemų įrengimui taikytini reikalavimai yra nustatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse. Šių taisyklių 18 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų uždarojoje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Konkretaus kalinimo laikotarpio ir ginčo situacijos atitiktį šiems reikalavimams paprastai patvirtina (arba paneigia) byloje esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai). Pažymėtina, kad pagalbos mygtukų pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo teisės aktai nenustato.
Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad teisė kasdien ne mažiau nei vieną valandą pasivaikščioti gryname ore jam buvo užtikrinta. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių naudojimo tvarkos ir netinkamo įrengimo negali būti laikomi pagrįstais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių nesaugumo atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl bendrųjų higienos normos reikalavimų gyvenamosiose kamerose
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K buvo netinkamas dieninis apšvietimas (per silpnas). Dėl prasto apšvietimo buvo neįmanoma skaityti, rašyti, todėl suprastėjo regėjimas. Kameroje nuolat švietė naktinė šviesa, dėl ko negalėjo miegoti. Pareiškėjo teigimu, patalynė buvo suplyšusi ir purvina, lova surūdijusi, kamerose ir kitose patalpose buvo pelėsis.
Pagal PĮĮET 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Pažymėtina, kad naktinis apšvietimas užtikrina pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumą, savižudybių prevenciją ir nuolatinę elgesio kontrolę.
HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su skundais kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl įvairių jo manymu pažeidimų. Atsakovo atstovas teismui pateikė 2019 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktą, kuriame yra konstatuoti būtent apšvietimo ir drėgmės neatitikimai higienos normoms kamerose Nr. 377, 344, 317 ir 286. Be to, pareiškėjui pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gegužės 14 d. atsakyme Nr. (10-12 4.80)2-23968 matyti, kad pareiškėjo kamerose atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu rasti tam tikri pažeidimai: kameroje 331 vizualiai nešvarūs langai, kameroje Nr. 373 greta lango vizualiai nešvarūs sienų paviršiai bei greta sanitarinio mazgo ant sienų vizualiai matomų pelėsių požymiai). Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas įrodė bendruosius higienos normų pažeidimus (bendrieji higienos reikalavimai, pelėsis). Taip pat pažymėtina, kad nustatytas pelėsis ir dušinėse (9, 10, 19 ir 22 postuose ant lubų). Pagal pareiškėjo skundą patikrinimus nenustatyta dirbtinės apšvietos ar kitų jo nurodomų higienos pažeidimų.
Atsakovo atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo išduodamas minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), kurie atitiko HN 134:2015 reikalavimus. Minkštas inventorius buvo išduodamas švarus ir tvarkingas. Vadovaujantis HN 134:2015 41 p. visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Informuojama, kad antklodžių, pagalvių, čiužinių pirkimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Suimtiesiems ir nuteistiesiems antklodės, pagalvės, čiužiniai buvo išduodami tinkami naudojimui ir atitinkantys HN 134:2015 reikalavimus.
Atsakovo atstovas pažymi, kad įstaigos administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkindavo. Tai reiškia, kad dėl įvairių priežasčių (pvz., suplyšęs, apipiltas ir pan.) naudojimui netinkamas minkštas inventorius buvo pakeičiamas anksčiau už materialinio buitinio aprūpinimo tvarkoje apibrėžtą minkštojo inventoriaus naudojimo laiką, tačiau asmuo turėjo išreikšti valią.
Pareiškėjo nurodomas Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2017-08-31 iki 2020-01-11) nustato suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes (toliau – suimtieji (nuteistieji)), aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas. Dėl aprūpinimo šiame apraše nurodytais daiktais kiekio prasme pareiškėjas nesiskundė.
Pareiškėjas nurodė, kad jo gultas (lova) neatitiko jam keliamų reikalavimų ir buvo surūdijusi. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, kad ant lovos apatinio gulto yra dėmė, kurios kilmės iš nuotraukos nėra galimybės nustatyti. Daugiau jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo konkretizuotus argumentus nepateikta, nors matyti, kad dėl šios aplinkybės pareiškėjas rašė ir skundus, todėl įstaigoje turėjo būti atliktas skunde nurodomų faktų patikrinimas. Dėl to nustatytinas pažeidimas dėl kokybiško lovos gulto suteikimo, atsakovui nepaneigus pareiškėjo konkretizuotų aplinkybių dėl gulto būklės. Pažymėtina, kad vien 2019 m. liepos 10 d. atsakymas Nr. 42-2587 ir 2019 m. liepos 4 d. atsakymas Nr. 42-2546 į pareiškėjo skundus (b. l. 13, 22) nelaikytinas įrodymu, paneigiančiu konkretų faktą, kadangi rengiant raštą atlikto nuteistojo nurodomo fakto patikrinimo duomenys (apžiūros aktas, patikrinimo aktas, kt.) nepateikti. Iš paties atsakovo pateiktos nuotraukos darytina pareiškėjo argumentą patvirtinanti išvada.
Dėl teisės savarankiškai skalbti viršutinius rūbus (nemokamai) ir džiovinti
Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtieji ir nuteistieji gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi.
Asmeniniai skalbiniai suimtųjų ir nuteistųjų į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TIK direktoriaus 2016-05-30 įsakymu Nr.1-144 “ Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo paslaugą. Neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus striukes ar paltus - vieną kartą per sezoną, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-06-03 įsakymu Nr.1-151 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 “Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Pareiškėjo teiginiai dėl negalėjimo išsiskalbti rūbų, teismo vertinimu, yra abstraktūs ir nepagrįsti. Bylos duomenys rodo, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, t. y. vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Be to, viršutinius drabužius galima skalbti naudojantis ir mokama skalbimo paslauga. Taigi pareiškėjas galėjo vieną kartą per savaitę nemokamai išsiskalbti apatinius drabužius, o pagal galimybes naudotis ir mokama paslauga, o neturint tam lėšų – kreiptis su prašymu dėl nemokamų skalbimo paslaugų suteikimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvadas, kad Lukiškių TI-K administracija šiuo aspektu jokių pareiškėjo teisių nepažeidė.
Byloje yra pareiškėjo prašymas išaiškinti skalbimo tvarką, tačiau konkrečių skundų dėl skalbimo paslaugos negavimo nenurodyta. Į prašymą administracijos atsakyta, paaiškinant bendrąją tvarką. Be to, pareiškėjas, teigdamas, kad neturėjo lėšų šiai paslaugai papildomai įsigyti (nepakankant nemokai skiriamo skalbimo), nepateikia duomenų apie jo asmeninėse sąskaitoje buvusias lėšas. Byloje nenustatyta, jog būtų kreiptasi į administraciją dėl papildomo skalbimo poreikio užtikrinimo neturint lėšų. Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų dėl šios kalinimo sąlygos.
Kiti pareiškėjo argumentai nėra tiek detalūs ir konkretizuoti, kad galėtų būti svarstytini kaip atskiri kalinimo sąlygų aspektai, sudarantys pagrindą valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Dėl to, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai neužtikrinant nurodytų bendrųjų higienos normų reikalavimų kamerose ir bendrose dušinėse, nesudarant individualios nuteistojo socialinės reabilitacijos programos, neužtikrinant tinkamos asmeninio gulto kokybės. Nustačius nurodytus kalinimo sąlygų pažeidimus, spręstina dėl neturtinės žalos egzistavimo, jos dydžio ir tinkamos civiline prasme satisfakcijos taikymo.
Dėl kitų kalinimo sąlygų, nekonstatavus neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, nekyla ir valstybės civilinė atsakomybė, nes, kaip minėta, būtinas visų trijų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas (egzistavimas) siekiant priteisti asmeniui žalos atlyginimą. Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, pareiškėjo skundas dalyje atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl neturtinės žalos nustatymo
Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: padarytos žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).
Neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pareiškėjas skunde tiksliai įvardijo konkrečius sveikatos sutrikimus kaip neturtinę žalą. Teismas sutinka, kad neturtine žala laikoma įrodyta pareiškėjo aprašyti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas (kamerų neatitikimas higienos normų reikalavimų).
Iš teismui pateikto pareiškėjo medicininių dokumentų išrašo už ginčo laikotarpį matyti, kad pareiškėjas į kalėjimo administraciją buvo kreipęsis pas gydytoją psichiatrą dėl nerimo, nemigos, pas oftalmologą regėjimo funkcijos sutrikimo, taip pat pas chirurgą dėl smulkių traumų (b. l. 124-125).
Įrodžius neteisėtus veiksmus, neturtinę žalą, susijusią su neteisėtais veiksmais, taip pat būtinas nustatyti ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nustatytos neturtinės žalos. Tarp byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų neužtikrinant nurodytų bendrųjų higienos normų reikalavimų kamerose ir bendrose dušinėse (pelėsis, paviršiai), nesudarant (nepateikiant) individualios nuteistojo socialinės reabilitacijos programos, neužtikrinant tinkamos asmeninio gulto kokybės ir nurodytų pareiškėjo sveikatos sutrikimų nėra tiesioginio priežastinio ryšio, tačiau tarp nurodytų neteisėtų veiksmų ir kitokio pobūdžio pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos (dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimo) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys ir taikytina viešoji civilinė atsakomybė.
Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį (3 mėnesiai), pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog konstatuoti pareiškėjo laikymo sąlygų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, o pažeidimo pripažinimas nebūtų tinkama satisfakcijos forma. Tad teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad kalinimo įstaigai operatyviai šalindavo nustatytus pažeidimus informuodama apie tai visuomenės sveikatos centrą, konstatuoja, kad šiuo atveju, nenustačius, jog dėl aukščiau aprašytos trukmės ir pobūdžio higienos normų pažeidimų buvo pakenkta ar kitaip sutrikdyta pareiškėjo sveikata, tam tikros organizmo funkcijos (regėjimas, kvėpavimo sistema, peršalimas, kt. funkcijos), - pažeidimo pripažinimas, komuliatyviai įvertinant kalinimo sąlygas ir atsižvelgiant priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, yra pakankama ir teisinga kompensacija pareiškėjui.
Dėl to skundo reikalavimai iš dalies tenkintinii, pripažįstant aukščiau aprašytus higienos reikalavimų laikymosi pažeidimus (kamerų neatitikimas bendrųjų higienos normų reikalavimų, individualaus socialinės reabilitacijos plano nuteistajam nesudarymas, nepateikimas, tinkamos kokybės gulto užtikrinimas, kt.) Lukiškių TI-K kaip tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimą, tačiau atmestinas reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjo A. A. skundą.
Pripažinti pareiškėjo A. A. kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose (Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) pažeidimus, nurodytus sprendime.
Kitą dalį skundo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.