- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-1087-432/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01040-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- R. Š., V. Š., L. S., G. B., J. B., K. M., S. J., V. P., V. N., A. T.
- Atsakovas
- UAB „Ukmergės šiluma“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. Š., V. Š., L. S., G. B., J. B., K. M., S. J., V. P., V. N. ir A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 10 03 sprendimo byloje pagal ieškovų R. Š., V. Š., L. S., G. B., J. B., K. M., S. J., V. P., V. N. ir A. T. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pareikštą atsakovui- UAB „Ukmergės šiluma“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą perskaičiuoti šilumos energijos paskirstymą name (duomenys neskelbtini), taikant Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisijos patvirtintą 5-ą metodą su nuliniu (0) koeficientu nuo 2017 m. spalio 1 d., vykdyti ieškovo namo butų savininkų sprendimus dėl teisingo centralizuotos šilumos energijos paskirstymo, taikyti nulinį koeficientą bendro naudojimo patalpų šildymui ir visą centralizuotą šilumos energiją išdalinti tik centralizuotai šildomiems butams pagal jų bendrą naudingą plotą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Šalies argumentai
3. Ieškinyje parašyta, kad ieškovai į teismą kreipėsi, pasinaudoję išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 str. Ieškovai kreipėsi 2018 01 31 raštu kreipėsi į atsakovą AB „Ukmergės šiluma“, reikalaudami vykdyti ieškovų namo butų savininkų sprendimus dėl teisingo centralizuotos šilumos energijos paskirstymo, taikyti nulinį koeficientą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ir visą centralizuotą šilumos energiją išdalinti tik centralizuotai šildomiems butams pagal jų bendrą naudingą plotą. Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu, ieškovui pateikė 2018 02 07 motyvuotą atsakymą, kuriuo atsisakė vykdyti ieškovų reikalavimus. Ieškovai nesutikdami su energetikos įmonės atsakymu, 2018 02 15 šį atsakymą apskundė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, prašydami įpareigoti atsakovą vykdyti ieškovų namo butų savininkų sprendimus dėl ieškovų reikalaujamo centralizuotos šilumos energijos paskirstymo, visą centralizuotą šilumos energiją išdalinant tik centralizuotai šildomiems butams pagal jų bendrą plotą. Komisija 2018-05-10 sprendimu Nr. O3E-143 ieškovo skundą atmetė, todėl ieškovai savo reikalavimus pareiškė teisme.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovo su buitiniais šilumos vartotojais sudaromos sutartys yra atitinkančios standartines sutarčių sąlygas ir suderintos su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Šiose sutartyse yra nurodomas šilumos paskirstymo metodas, bet ne vartotojų pasirinktas koeficientas dėl šilumos kiekio skyrimo bendrosioms reikmėms. Taikant VKKEK patvirtintą metodiką, namuose, kuriuose yra vartotojų, atsijungusių nuo centralizuotos šildymo sistemos, nėra galimybės pasirinkti bendrosioms reikmėms skirto šilumos kiekio priskyrimo koeficiento „0“, t. y. atsijungusiems vartotojams yra priskirtas atitinkamas šilumos kiekis bendrosioms namo reikmėms. Naujos metodikos įsigaliojimas nekeičia šilumos paskirstymo vartotojams praėjusiais laikotarpiais, todėl perskaičiavimo už ankstesnius (iki naujos metodikos įsigaliojimo) laikotarpius nėra. Naujai įsigaliojusioje VKKEK patvirtintoje metodikoje vartotojui yra galimybė taikyti pastato energijos vartojimo audito metu nustatytą kitokį, nei metodikoje nurodyta, bendrosioms reikmėms skirto šilumos kiekio priskyrimo koeficientą. Bendraturtis, atsijungę nuo centralizuoto šildymo sistemos, kaip ir kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako šilumos tiekėjui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojai 2018 02 22 kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos komisiją, kuriai yra pavesta kontroliuoti šilumos tiekimo įmonių veiklą bei nagrinėti vartotojų skundus dėl šilumos paskirstymo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino įmonės poziciją šiuo klausimu. Nurodęs šiuos argumentus, atsakovas prašo atmesti ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjos 2018 10 03 sprendimu ieškinys atmestas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti valstybei iš ieškovų R. Š., V. Š., L. S., G. B., J. B., K. M., S. J., V. P., V. N. ir A. T. bylinėjimosi išlaidas po 1,95 € iš kiekvieno ieškovo.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nors pastate visa viena laiptinė (kurioje yra ieškovų butai) yra teisėtai atsijungusi nuo centrinės šildymo sistemos su jų bendrosiomis patalpomis, tai nepaneigia atsijungusiųjų pareigos mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, jų išorinių lauko sienų kiekio, šildymo būdo ir kitų aplinkybių, t. y. jie turi pareigą apmokėti už kitų namo bendrojo naudojimo objektų šildymą- tokių kaip namo pagrindinės konstrukcijos, kurios apima ne tik atsijungusiųjų nuo centrinės šildymo sistemos gyventojų namo dalį, tačiau ir visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų; inžinerinius tinklus, kurie yra atvesti namui, o ne konkrečiai laiptinei; šilumos punktą, nors jis yra ne atsijungusiųjų nuo centralizuotos šildymo sistemos gyventojų namo pusėje. Tuo atveju, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisų nėra, vartotojai privalo apmokėti tik šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato buto ar kitų patalpų. Pirmosios instancijos sprendime parašyta, kad tokia pareiga yra nurodyta CK 4.76 str. nuostatose ir išaiškinta kasacinio teismo praktikoje.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovai jų namo 2009 m. kovo 12 d. vykusiame gyventojų susirinkime nutarė, jog pirmoji laiptinė nenaudoja centralizuotai teikiamos šilumos patalpų šildymui ir su antrąja laiptine neturi centralizuotai šildomų bendro naudojimo patalpų. Be to, 2-osios namo laiptinės gyventojai, t. y. (duomenys neskelbtini) savininkai pritarė ir sutiko, kad 1-osios laiptinės namo gyventojai yra visiškai atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos. Taigi, iš esmės šiame namo gyventojų susirinkime buvo patvirtintas faktas, kad 1-osios laiptinės namo gyventojai yra visiškai atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos. Kaip matyti iš 2009 m. kovo 30 d. UAB „Miesto energija” rašto ieškovams, remdamasis minėtu namo gyventojų susirinkimo protokolu, šilumos tiekėjas pagal tuo metu galiojusias bendrąsias teisės normas, t. y. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodą Nr. 5, pritaikė nulinį koeficientą bendrosioms reikmėms skirtam šilumos kiekiui paskirstyti, todėl nuo tada visa centralizuota šilumos energija buvo išskirstyta tik tarp butų, kurie yra šildomi centralizuotai, pagal šių butų bendrą plotą. Individuali šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalys nebuvo sudariusios. Tiesiog, ieškovai informavo šilumos tiekėją apie jų name esančius atsijungusius nuo centrinės šildymo sistemos butus ir bendrojo naudojimo patalpas, o šilumos teikėjas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, įvertinęs namo gyventojų susirinkimo nutarimą, parinko jiems palankiausią, labiausiai jų interesus atitinkantį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodą tiekiamai šilumos energijai apskaičiuoti.
8. Tuo metu galioję teisės aktai numatė gyventojų pasirinkimo galimybę pagal Komisijos metodą Nr. 5 dėl nulinio koeficiento. Kadangi Komisija 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-178 nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino naujus rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, pagal kuriuos namuose, kuriuose yra vartotojų, atsijungusių nuo centralizuotos šildymo sistemos, neliko galimybės pasirinkti bendrosioms reikmėms skirto šilumos kiekio paskirstymo nulinio koeficiento (pagal naująjį teisinį reguliavimą atsijungusiems vartotojams priskiriamas atitinkamas šilumos kiekis bendrosioms namo reikmėms) dėl to šilumos tiekėjas nebeturėjo pagrindo ieškovams tiekiamą šilumos energiją skaičiuoti, taikant nulinį koeficientą.
9. Teismas nustatė, kad ieškovai, kaip šilumos vartotojai, apie besikeičiantį teisinį reguliavimą buvo informuoti išspausdinant bendro pobūdžio pranešimą vietinėje spaudoje kartu aiškiai nurodant, kad, vadovaujantis naujais Komisijos patvirtintais metodais, ankstesnis nulinio koeficiento parinkimas, nepagrįstas skaičiavimais (auditu), negalios. Ieškovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad jų reikalaujamas taikyti nulinio koeficiento skaičiavimas šilumos kiekiui paskirstyti nėra pagrįstas auditu, nes tokio skaičiavimo (audito) jie nėra atlikę.
10. Teismas, pasisakydamas dėl lex retro non agit principo, nurodė, kad taikant CK 6.157 str. 2 d. nuostatas, pripažįstamas perspektyvus (nukreiptas į ateitį) teisinio reguliavimo galiojimas būtent tai sutartinių teisinių santykių stadijai, kuri trunka nuo reguliavimo įsigaliojimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Apeliantai (ieškovai) R. Š., V. Š., L. S., G. B., J. B., K. M., S. J., V. P., V. N. ir A. T. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 10 03 sprendimą ir priimti naują sprendimą- įpareigoti atsakovą šilumos tiekėją atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą taikant Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisijos patvirtintą 5-ą metodą su nuliniu (0) koeficientu nuo 2017 10 01, vykdyti ieškovo namo butų savininkų sprendimus dėl teisingo centralizuotos šilumos energijos paskirstymo, taikyti nulinį koeficientą bendro naudojimo patalpoms šildyti ir visą centralizuotą šilumos energiją išdalinti tik centralizuotai šildomiems butams pagal jų bendrą naudingą plotą.
12. Apeliaciniame skunde nurodo, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) viena namo laiptinė yra šildoma centralizuotai, o kita namo laiptinė yra šildoma vietiniu būdu (elektra), todėl visi butų savininkai 2009 03 12 sprendimu yra pasirinkę Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisijos patvirtintą 5-ą metodą su nuliniu (0) koeficientu. Tai visi butų savininkai patvirtino ir vėlesniu susitarimu, kuris buvo pateiktas teismui, todėl visa centralizuota šilumos energija turėjo būti skirstoma tik tarp butų, kurie yra šildomi centralizuotai, pagal šių butų bendrą plotą. Butų savininkai bendru sutarimu pasirinko nulinį (0) koeficientą bendro naudojimo patalpoms- tai yra šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties sąlyga, dėl kurios buvo susitarusios tiek bylos šalys, tiek visi butų savininkai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys nebuvo sudariusios individualios šilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutarties. Ieškovai ir atsakovas konkliudentiniais veiksmais sudarė butų ir bendro naudojimo patalpų šildymo sutartį pagal standartines sąlygas.
13. Apeliantai laiko, kad komisijos metodo Nr. 5 nuostata dėl nulinio koeficiento yra ne imperatyvi norminio akto dalis, kaip teigia teismas, neįvertindamas, kad visi metodai apskritai yra rekomendaciniai, o sutarties nuostata nuo tada, kai dėl jos susitaria visi butų savininkai, pranešdami apie tai šilumos tiekėjui. Pažymi, kad dėl konkliudentinės sutarties sąlygos dėl šilumos energijos paskirstymo tvarkos taikant nulinį koeficientą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti susitarė ne tik visi butų savininkai, bet su ja sutiko ir atsakovas. Visų butų ir kitų patalpų savininkų CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka priimtas 2009 03 12 sprendimas yra galiojantis, nes neužginčytas teisme, taip pat nėra pakeistas kitu sprendimu. Tais atvejais, kai visam pastatui taikomas konkretus šilumos paskirstymo metodas, tai jį pakeisti taip, kad kiekvienam šilumos vartotojui būtų taikomi atskiri šildymo paskirstymo metodai, būtinas bendraturčių daugumos sprendimas. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju sprendimą dėl nulinio koeficiento priėmė ir patvirtino visi butų ir kitų patalpų savininkai, todėl ieškovams negali būti priskiriamas joks šilumos kiekis bendroms reikmėms, kuris iki 2015 m. kovo metode Nr. 5 buvo vadinamos „bendro naudojimo patalpų šildymu“.
Šalies argumentai
14. Apeliantai nurodo, kad nors komisija 2016 06 13 nutarimu Nr. O3-178 yra panaikinusi 5-ą metodą nuo 2017 08 01, tačiau šis metodas ir toliau yra taikytinas ieškovų namo butams, kaip individualiai aptarta šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties sąlyga, nes komisijos nutarimas nėra įstatymo formos teisės aktas, metodai yra rekomendaciniai, o pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2112-656/2016 pateiktą išaiškinimą analogiškomis aplinkybėmis gyventojų pasirinkta paskirstymo tvarka yra sutarties sąlyga, kurios turinio nekeičia vėliau pasikeitę teisės norminiai aktai, kadangi pagal CK 6.157 straipsnio 2 dalį imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. Todėl net pasikeitus rekomendacinėms komisijos paskirstymo metodo Nr. 5 nuostatoms, šis pasikeitimas neturi įtakos ieškovų ir atsakovo sutarties sąlygoms.
Atsiliepimas
15. Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovų apeliaciniu skundu nesutinka, nes ieškovai netinkamai aiškina ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, neatskleidžia bylos esmės, selektyviai tik sau naudinga linkme vertina byloje surinktus įrodymus. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas, todėl turi būti paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Valstybinė kainų ir energijos kontrolės komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. 2016 06 13 nutarimu Nr.03-178 nutarė pakeisti Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisykles ir išdėstyti jas nauja redakcija. Valstybinė kainų ir energijos kontrolės komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., 2016 06 13 nutarimu Nr.03-184 patvirtino šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą Nr.5. Taip pat nurodo, kad 2012 09 07 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto šilumos pirkimo- pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo 6 p. nustato, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami šio aprašo nuostatomis. Aprašo 22 p., šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų; kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą ir įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantis metodas.
17. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovai atsisakė sudaryti individualias šilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutartis, todėl įmonės ir ieškovų tarpusavio santykiai grindžiami apraše nustatytomis sąlygomis. (duomenys neskelbtini) taikomi Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisijos 2016 06 13 patvirtinti šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr.5 bei šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr.4.
18. Taip pat 2010 10 25 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.4 p. nustato, kad daugiabučio namo butų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos pirkimo- pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal taisyklių 108.3.3 p. nuostatas nuo taisyklių 102 p. nurodyto dokumento išdavimo dienos. Šiuo atveju butų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos pirkimo- pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti.
19. Nurodo, kad Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisija, išnagrinėjusi ieškovų 2018 02 15 prašymą išnagrinėti gyventojų ir UAB „Ukmergės šiluma“ vartojimo ginčą dėl įmonės veiksmų pagrįstumo, skirstant šilumos energiją name (duomenys neskelbtini), išskiriant šilumos kiekį bendro naudojimo patalpoms šildyti, 2018 05 10 nutarimu Nr.03E-143 pažymėjo, kad 2017 08 01 įsigaliojo nauji komisijos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai, o šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nustatomas pagal metodo Nr.5 nuostatas. Komisija konstatavo, kad nuo 2017 08 01 įsigaliojęs metodas Nr.5 nenumato galimybės taikyti vartotojų pageidavimu pasirinkto ir jų sprendimu patvirtinto šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento, todėl pastato gyventojų 2009 03 12 priimtu sprendimu dėl nulinio šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento taikymo pasirinktas nulinis koeficientas nuo 2017 08 01 negali būti taikomas. 2009 03 12 susirinkime priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip bendrasavininkių susitarimas dėl šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms nustatymo ir nesukelia atsakovui pareigos skirstyti mokėjimus už šilumos kiekį, skirtą namo bendrosioms reikmėms ieškovų nurodytu būdu. Tuo tarpu ieškovai iš 5- 8 butų gali įvykdyti prievolę už skolininkus, nagrinėjamu atveju už ieškovus iš 1- 4 butų, tik geranorišku atitinkamu bendru šalių susitarimu, patvirtintu įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d. 1-7 p., nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
22. Apeliacinio skundo dalykas yra šalių ginčas dėl į daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) centralizuotai tiekiamos šilumos energijos paskirstymo, ieškovams, taikant nulinį koeficientą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ir visą centralizuotą šilumos energiją išdalinant tik centralizuotai šildomiems butams pagal jų bendrą naudingą plotą. Tokia tvarka centralizuotai tiekiama šilumos energija buvo paskirstoma pagal šio namo savininkų 2009 03 12 sprendimu pasirinktą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, naudojant šalių susitarimu patvirtintą pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirtą šilumos kiekio dalies koeficientą lygų 0.
23. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“ (įsigaliojo nuo 2017 08 01) patvirtino naują Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą Nr. 5 ir pripažino netekusiu galios Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Priėmus pastarąjį teisės aktą, nebeliko galimybės taikyti vartotojų pageidavimu pasirinkto ir jų sprendimu patvirtinto šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento.
24. Ieškovai, pasiremdami CK 6.157 str. 2 d. nuostatomis, (imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms) reikalauja toliau (nepaisant pasikeitusio teisinio reguliavimo) į daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) centralizuotai tiekiamą šilumos energiją skirstyti naudojant šalių susitarimu patvirtintą pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirtą šilumos kiekio dalies koeficientą lygų 0.
25. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti ieškovų reikalavimą.
26. Šalių ginčo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo redakcija, patvirtinta 2018 03 29 įstatymu Nr. XIII-1062 (įsigaliojo nuo 2018 10 01). Paminėto įstatymo 12 str. 2 d. buvo nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Ši teisės norma aiškiai nurodo, kad šilumos tiekėjas visam pastate suvartotam šilumos kiekiui paskirstyti (išdalyti) vartotojams privalo taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą, kol šilumos vartotojai Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirinks jų interesus atitinkantį metodą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų arba su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderins kitą metodą. Ankstesniame sakinyje nurodytų sąlygų pirmosios instancijos teismas nenustatė, ieškovai (apeliantai) taip pat nepateikė įrodymų, kad jie po Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. O3-184 įsigaliojimo būtų pasirinkę kitą galiojantį šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą arba ieškovų pageidaujamą metodą būtų suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Todėl atsakovas pagrįstai pastate(duomenys neskelbtini) taiko labiausiai tinkančius Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą Nr. 5, patvirtintą Komisijos 2016 06 13 nutarimu Nr. O3-184 ir Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 06 13 nutari nu Nr. O3-183.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2017 05 12 nutartyje, priimtoje kasacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-3-230-686/2017, nurodyta, kad CK 6.157 str. 2 d. norma taikytina ne mechaniškai, bet atsižvelgiant į sutarties sąlygas ir į konkrečios taikytinos imperatyviosios normos pobūdį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Atsižvelgiant į tęstinį šilumos energijos tiekimo sutarties pobūdį, t. y. į tai, kad nauja teisės norma buvo nustatyta šilumos tiekėjo teisė parinkti tinkamą šilumos paskirstymo metodą tais atvejais, kai vieno iš metodų nepasirinko vartotojas, darytina išvada, jog Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti šilumos tiekėją taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą, taikytina ir šalių šilumos energijos tiekimo sutarčiai, sudarytai iki šio įstatymo normos įsigaliojimo, nes pakeitimas įsigaliojo sutarčiai dar nepasibaigus ir šalių sutartiniams santykiams tebesitęsiant. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis principas, jog įstatymas neturi atgalinio veikimo galios (lot. lex retro non agit), nepažeidžiamas.
28. Vadinasi, imperatyvioje teisės normoje- Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. įtvirtinta prievolė pastate suvartotą šilumos kiekį paskirstyti (išdalyti) vartotojams, o kiekvienam vartotojui mokėti už jam priskirtą šilumos kiekį, ne vienos iš sutarties šalių pageidaujamu būdu, o išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Esant tęstiniams šilumos energijos pirkimo- pardavimo teisiniams santykiams, šalių sutartiniai santykiai turi būti koreguojami, keičiantis teisiniam reguliavimui ir, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 05 12 nutartyje, priimtoje kasacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-3-230-686/2017, toks energijos pirkimo- pardavimo sutarčių koregavimas neprieštarauja lex retro non agit pricipui ir CK 6.157 str. 2 d. nuostatoms.
29. Ieškovų ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir teismų praktika, kuriais apeliantai grindžia tvirtinimą, jog atsakovo veiksmai pažeidžia lex retro non agit principą ir CK 6.157 str. 2 d. nuostatas, yra susiję su bendrųjų teisės normų taikymu. Todėl apeliantų argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2017 05 12 nutartis, priimta kasacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-3-230-686/2017, aptaria specialius šiluminės energijos pirkimo- pardavimo ir šios energijos paskirstymo vartotojams teisinius santykius, todėl spręsdamas šį šalių ginčą pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, suformuota paminėtoje nutartyje Nr. e3K-3-230-686/2017.
30. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai pritaikė materialines teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų pažeidimų, sprendimą pagrindė išsamiais motyvais ir aktualia teismų praktika. Nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.
31. Byla apeliacinės instancijos teisme išspręsta ne ieškovų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nenurodė, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme ir neprašė jų priteisti iš ieškovų. Pirmosios instancijos teismas 2018 10 03 sprendime teisingai paskirstė pirmosios instancijos teisme šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šalių skundo dėl pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų nėra. Esant šioms aplinkybėms, sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų nepriimamas.
32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p., 331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti ieškovų R. Š., V. Š., L. S., G. B., J. B., K. M., S. J., V. P., V. N. ir A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 10 03 sprendimo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 10 03 sprendimą palikti nepakeistą.