- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-122/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00031-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė (pirm.), Albinas Bielskis, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- S. L., Kauno apygardos prokuratūros
- Advokatai
- Romualdas Lelertavičius
- Kategorijos
- 1.2.14.7.2Kvalifikuotas turto iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)
- 1.2.19.4Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
- 2.1.15.1Nusikalstama veika padaryta žala
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.2.2.11Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
- 2.1.2.11Nekaltumo prezumpcijos principas (BPK 44 str. 6 d. ir kt. str.)
- 2.1.4.4.2.1Teisė žinoti kuo kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą (BPK 22 str. 3 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. ir Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, aštuoniolikos tūkstančių dviejų šimtų Lt (140 MGL) dydžio bauda;
pagal BK 228 straipsnio 1 dalį septynių tūkstančių aštuonių šimtų Lt (60 MGL) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta aštuoniolikos tūkstančių dviejų šimtų Lt (140 MGL) dydžio bauda.
Iš S. L. priteista Kauno m. savivaldybei – 99 382 litus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. nuteistas už tai, kad, būdamas karjeros valstybės tarnautoju – dirbdamas Kauno m. savivaldybės administracijos M. plėtros departamento Strateginio planavimo skyriuje, Kaune, L. Sapiegos g. 4, skyriaus vedėjo pareigose ir disponuodamas lėšomis pagal Kauno m, savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus vedėjos B. L. 2005-02-10 patvirtintą 2005 m. Plėtros ir verslo programos sąmatą Kauno m. plėtros strategijai kurti, jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi – nevykdydamas Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A-528 „Dėl Strateginio planavimo skyriaus vedėjo ir vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymo patvirtinimo" patvirtinto Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (papildytas Kauno m. savivaldybės Administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. A-2354) 6.16 punkte nustatytos funkcijos (pareigos) atlikti skyriuje einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę, vadovaujantis Finansų kontrolės taisyklėmis, išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
S. L., Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-05-18 įsakymu Nr. A-1772 įgaliotas pasirašyti mažos vertės prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų, kurių užsakovas yra Strateginio planavimo skyrius, sutartis, žinodamas, kad Strateginio planavimo skyriaus specialistės 2005 m. birželio mėnesį parengė „Kauno m. savivaldybės strateginio veiklos plano rengimo tvarkos aprašą“, kuris 2005-07-14 buvo patvirtintas Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-373. sudarė 2005-07-07 sutartį Nr. 1627 su VšĮ „X“, atstovaujama direktoriaus S. L., dėl Kauno m. savivaldybei visiškai nereikalingos „Savivaldybės strateginės veiklos planavimo metodikos“ parengimo bei 2005-07-12 pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį priėmė 1 etapą – „Kauno m. savivaldybės aplinkos (PEŠT), vidaus išteklių ir stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizės atlikimo metodika“, taip pat 2005-07-17 pasirašė VšĮ „X“ 2005-07-12 sąskaitą-faktūrą serija X Nr.050712001 ir šiuos dokumentus laikotarpyje nuo 2005-07-17 iki 2005-08-05, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pateikė Kauno m. savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui, kurio 2005-08-05 mokėjimo pavedimu Nr. 3183 viešajai įstaigai „X“ iš Kauno m. savivaldybės biudžeto buvo išmokėta 16 000 Lt. Po to S. L. 2005-08-22 pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį priėmė 2 etapą – „Kauno m. savivaldybės misijos, strateginių tikslų, reikalingų vykdyti programą ir svarbiausių veiklos krypčių nustatyto metodika“, taip pat 2005-08-23 pasirašė VšĮ „X“ tos pačios dienos sąskaitą-faktūrą serija X Nr. 050823001 ir šiuos dokumentus laikotarpyje nuo 2005-08-23 iki 2005-08-29, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pateikė Kauno m. savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui, kurio 2005-08-29 mokėjimo pavedimu Nr. 3662 viešajai įstaigai „X“ iš Kauno m. savivaldybės biudžeto buvo išmokėta 13382 Lt. Iš viso pagal sutartį Nr. 1627 Kauno m. savivaldybės administracijos Apskaitos skyrius už „Savivaldybės strateginės veiklos planavimo metodikos“ parengimą viešėjai įstaigai „X“ iš Kauno m. savivaldybės biudžeto S. L. nurodymu nepagrįstai išmokėjo 29382 Lt;
Be to S. L., remdamasis 2005-09-26 sutartimi Nr. 1945 „Dėl Kauno m. savivaldybės projektų rengimo, jų įgyvendinimo ir konsultacinių paslaugų teikimo“, sudaryta tarp Kauno m. savivaldybės administracijos, atstovaujamos direktoriaus G. B. ir 2005-08-17 jungtinės veiklos sutarties Nr. 1050817-1 pagrindu veikiančių UAB „X“, atstovaujamos generalinio direktoriaus A. Mz., UAB „X“, atstovaujamos prezidento A. B., VšĮ „X“, atstovaujamos direktoriaus S. L., VšĮ „X“, atstovaujamos direktoriaus V. J. ir VšĮ „“, atstovaujamos direktoriaus A. F. V., žinodamas, kad jo vadovaujamame Strateginio planavimo skyriuje rengiamas Kauno m. savivaldybės 2006-2008 m. strateginis veiklos planas, pagal Kauno m. savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-l44 pavirtintos Kauno m. savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos (papildyta Tarybos 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. T-539 ir 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-487) 15 punktą būdamas asmeniškai atsakingas už šios Tvarkos 5 punkte nurodytų Savivaldybės vardu sudaromų ir Administracijos direktoriaus pasirašomų sutarčių sudarymo tikslingumą, 2005-10-17 pateikė Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriui G. B. pasirašyti su VšĮ „X“, atstovaujama direktoriaus S. L., užsakymą-susitarimą Nr. 2 „Dėl Kauno raj. savivaldybės 2006-2008 m. strateginio veiklos plano parengimo“ bei 2005-11-04 pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį priėmė 1 etapą- „Kauno m. savivaldybės aplinkos, vidaus išteklių ir stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizės atlikimas“, taip pat 2005-11-15 pasirašė VšĮ „X“ 2005-11-04 sąskaitą-faktūrą serija X Nr. 05013 ir šiuos dokumentus laikotarpyje nuo 2005-11-15 iki 2005-11-16, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pateikė Kauno m. savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui, kurio 2005-11-16 mokėjimo pavedimu Nr. 5335 viešajai įstaigai „X“ iš Kauno m. savivaldybės biudžeto buvo išmokėta 16 800 Lt. Po to, S. L. 2005-12-16 pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį priėmė 2 etapą-„Kauno m. savivaldybės misijos suformulavimas, savivaldybės 2006-2008 m. strateginių tikslų ir reikalingų vykdyti programų nustatymas“, taip pat 2005-12-16 pasirašė VšĮ „X“ tos pačios dienos sąskaitą-faktūrą serija „X“ Nr.05029 ir šios dokumentus laikotarpyje nuo 2005-12-16 iki 2005-12-19, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pateikė Kauno m. savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui, kurio 2005-12-19 mokėjimo pavedimu Nr. 5938 viešajai įstaigai „X“ iš Kauno m. savivaldybės biudžeto buvo išmokėta 25 200 Lt. Po to S. L. 2005-12-25 pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį priėmė 3 etapą – „Kauno m. savivaldybės programų tikslų ir uždavinių suformulavimą, priemonių aprašymą, programos ir uždavinių Įgyvendinimo rodiklių bei lėšų nustatymas", taip pat 2005-12-23 pasirašė VšĮ „X“ tos pačios dienos sąskaitą-faktūrą serija Nr. 05030 ir šiuos dokumentus 2005-12-23 pateikė Kauno m. savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui, kurio 2005-12-23 mokėjimo pavedimu Nr. 6583 viešajai įstaigai „X“ iš Kauno m. savivaldybės biudžeto buvo išmokėta 28 000 Lt. Iš viso pagal užsakymą-susitarimą Nr. 2 Kauno m. savivaldybės administracijos Apskaitos skyrius VšĮ ,,X“ už Kauno m. savivaldybės 2006-2008 m. strateginio veiklos plano, kuris iš tikrųjų buvo parengtas S. L. vadovaujamame Strateginio planavimo skyriuje, tariamą parengimą iš Kauno m. savivaldybės biudžeto S. L. nurodymu nepagrįstai išmokėjo 70 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendį panaikinti ir pripažinti S. L. kaltu, padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (4 epizodai, 151 382 Lt apimties) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam dvidešimt septynių tūkstančių trijų šimtų (27 300) Lt (210 MGL) dydžio baudą. Pripažinti S. L. kaltu, padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam septynių tūkstančių aštuonių šimtų (7 800) Lt (60 MGL) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, S. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę dvidešimt septynių tūkstančių trijų šimtų (27 300) Lt (210 MGL) dydžio baudą. Kauno m. savivaldybės administracijos pareikštą civilinį ieškinį 151 382 Lt sumai tenkinti visiškai.
Prokuroro nuomone, skundžiamas nuosprendis naikintinas dalyje dėl išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Be to, teismas nevykdė įstatymo jam nustatytos pareigos įrodymus vertinti vadovaujantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog du iš S. L. inkriminuotų keturių tęstinės nusikalstamos veikos epizodų nepasitvirtino. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokių neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų S. L. kaltę, todėl iš kaltinimo pašalino tęstinės nusikalstamos veikos epizodus dėl „Elektroninių paslaugų kompetencijos centro investicinio projekto“ ir „Kauno m. savivaldybės kredito reitingo nustatymo techninės užduoties“ parengimo, nurodydamas, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroro nuomone, išsami byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų analizė rodo, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos.
Prokuroras pirmiausia pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytas teismo teiginys, jog FNTT specialisto 2008-01-08 išvada nepatvirtino, kad Elektroninių paslaugų kompetencijos centro investicinio projekto ir Kauno m. savivaldybės kredito reitingo nustatymo techninės užduoties parengimas yra nereikalingi ar beverčiai, yra visiškai nepagrįstas ir netgi nekorektiškas. Pažymi, kad minėtoje užduotyje specialistui net nebuvo pateikti klausimai, susiję su šiomis nusikalstamomis veikomis, o S. L. kaltė šioje dalyje buvo įrodinėjama kitais faktiniais duomenimis.
Prokuroras nurodo, jog teismas išvadą dėl nepasitvirtinusio kaltinimo dėl ,,Elektorinių paslaugų kompetencijos centro investicinio projekto“ grindė išimtinai liudytojo V. G. parodymais. Tačiau šio liudytojo parodymai negali būti pripažinti patikimu įrodymų šaltiniu, nes jie iš esmės prieštarauja visiems kitiems šiuo klausimų byloje esantiems įrodymams. Atkreipia dėmesį, jog teisiamojo posėdžio metu prokuroras, vadovaujantis BPK 257 straipsniu, prašė teismo nutartimi pranešti prokurorui apie tai, kad šio liudytojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Be to, bylos nagrinėjimo metu nuteistasis patvirtino, kad sutartį dėl minėto projekto rengimo su VšĮ „X“ jis pasirašė bei darbus priėmė ir nurodė už juos apmokėti iš jo skyriaus limitų, tačiau nurodė, kad kaltinimo teiginys, jog šis projektas Savivaldybei buvo visiškai nereikalingas, yra neteisingas ir nepagrįstas. Savivaldybė į 2005 m. biudžetą įtraukė lėšas e-Kauno strateginiam planui rengti, taip pat inicijavo, kaip šio plano dalį, ir minėto investicinio projekto rengimą. Nuteistasis nurodė, jog tai patvirtina ir Plėtros programų valdymo skyriaus 2005-06-29 raštas Nr. 37-2-229 Ūkio ministerijai. Šis projektas buvo užsakytas per Strateginio planavimo skyriaus Mažos vertės pirkimų komisiją, kadangi investicinis projektas yra paraiškos Ūkio ministerijai dėl paties Elektroninių paslaugų kompetencijos centro projekto finansavimo būtinoji dalis. S. L. taip pat nurodė, kad projektas buvo sėkmingai realizuotas, kadangi tarp VšĮ „X“, kurioje savivaldybė turi akcijų, ir LR Ūkio ministerijos 2005-10-27 buvo pasirašyta sutartis dėl 242 356 Lt skyrimo jam įgyvendinti. Nuteistasis, atsakydamas į jam teisiamojo posėdžio metu užduotus klausimus, taip pat paaiškino, kad minėto investicinio projekto galimi vykdytojai – konkurso dalyviai – buvo parinkti apklausos būdu. VšĮ „X“ buvo parinktas viešo konkurso, kurį vykdė skyriaus darbuotojos, būdu. Kriterijus buvo mažiausia kaina. VšĮ „X“ parengė investicinį projektą, kad gauti finansavimą ir teikė paraiškas dėl finansavimo gavimo. Sutartį su viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju pasirašė jis (S. L.), išanalizavęs jos turinį. Gavus rengėjo produktą jis įvertino to produkto kvalifikacinį lygį, patikrino jo turinį. S. L. kategoriškai patvirtino, kad visus parašus dėl šio projekto pirkimo dėjo pagrįstai. Tai buvo būtina, nes jis suvokė, kad kompetencijos centras savivaldybei buvo reikalingas. Žinojo, kad VšĮ „X“ gavo tą paramą, bet kaip jie elgėsi toliau jis nežinojo. Tačiau žinojo tiek, kiek jam reikėjo žinoti kaip užsakovui. Jis gavo reikiamą produktą, už kurį sumokėjo pinigus.
Prokuroras pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. L. dėl šio projekto nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes dėl investicinio projekto panaudojimo. S. L. parodė, kad iš VšĮ „X“ gautą projektą laikė pas save, kol nepaaiškėjo e- Kauno strateginio plano rengėjas. Vėliau projektą atidavė e-Kauno strateginio plano, kurį rengė A. B. ir jo vadovaujama įmonė „X“, rengėjams. Atiduodamas A. B. minėtą parengtą projektą, jis sumažino e-Kauno strateginio plano parengimo kainą. Apie tai, kad šio projekto parengimas bus reikalingas rengiant e-Kauno strateginį planą, jis žinojo nuo 2004 m., todėl pirkdamas šį projektą, jis pinigų neiššvaistė, o panaudojo juos tinkamai.
Prokuroras teigia, jos iš baudžiamojoje byloje surinktų objektyvių įrodymų – dokumentų akivaizdžiai matyti, jog nuteistojo S. L. parodymai iš esmės neatitinka tikrovės bei kad jis klaidino teismą siekdamas išvengti atsakomybės. Remiantis S. L. ikiteisminio tyrimo metu ir iš dalies teisme duotus parodymais ir Savivaldybėje esančiais oficialiais konkurso dokumentais, S. L. vadovaujamame Strateginio planavimo skyriuje 2005-06-20 buvo patvirtinti (t. 4. b .1. 177-178) jo paties pasirašyti (t. 4, b. 1. 171-172) Elektroninių paslaugų kompetencijos centro investicinio projekto parengimo, paslaugų pirkimo, laikantis įprastos komercinės praktikos, konkurso dokumentai, siekiant iš kažkieno rekomenduotų trijų įmonių (VšĮ „X“, UAB „X“ ir UAB „X“) išrinkti tą, kuri pigiausiai ir kokybiškai paruoštų minėtą projektą. Šį konkursą laimėjo VšĮ „X“, kuris pasiūlė mažiausią 24800 Lt kainą, kuri tik 201 Lt mažesnė už tą, kuriai esant pasiūlymas jau būtų buvęs nepriimtinas, kadangi viršytų maksimalią skirtą 25000 Lt sumą. Tuo tarpų kiti du konkurso dalyviai, nors ir atitiko kvalifikacinius reikalavimus, pasiūlė aiškiai per dideles paslaugų kainas (30900 Lt ir 35400 Lt), todėl automatiškai pralaimėjo konkursą. Tačiau teisiamajame posėdyje S. L. nurodė žinojęs, jog minėtas investicinis projektas buvo reikalingas VšĮ „X“, kadangi būtent ši įmonė pretendavo į Ūkio misterijos beveik dviejų su puse šimtų tūkstančių finansinę paramą minėtam kompetencijos centrui įrengti.
Apelianto nuomone, akivaizdu, jog minėtas viešojo pirkimo konkursas nuteistojo S. L. vadovaujamame skyriuje buvo surengtas „dėl akių", jau iš anksto žinant būsimą konkurso nugalėtoją. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo bandyta, tačiau nepavyko surinkti pakankamai įrodymų dėl eilės dokumentų klastojimo atliekant minėtas viešojo pirkimo procedūras, be to, nuo šių veiksmų jau buvo praėjęs laikotarpis, pakankamas sueiti baudžiamosios atsakomybės dėl nesunkaus nusikaltimo senaties terminui. Prokuroras mano, jog būtina atkreipti dėmesį į tai, kad esminis momentas yra tai, jog S. L., 2005-06-20 paskelbęs tariamą konkursą dėl investicinio projekto parengimo, o 2005-07-05 pasirašęs su konkurso „laimėtoju“ atitinkamą sutartį Nr. 1620, 2005-07-15 Darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 priėmė tinkamai paruoštą „Elektroninių paslaugų kompetencijos centro investicinį projektą“ (priėmė dokumentą kiek kitokiu pavadinimu – „E-paslaugų kompetencijų centro investicinį projektas“) (t. 5, b. l. 55-97), kuris iš tikrųjų VšĮ „X“ tokiu pačiu (kaip priimtasis, o ne kaip užsakytasis) pavadinimu ir tokios pat apimties buvo parengtas jau anksčiau bei 2005-07-01 pateiktas viešajai įstaigai „“ prie LR Ūkio ministerijos kartu su paraiška atitinkamai finansinei paramai gauti, ir tai akivaizdžiai matyti iš byloje esančių dokumentų (t. 5, b. l. 135-200).
Prokuroras, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis daro išvadą, jog kaltinime buvo pagrįstai nurodyta, kad S. L. yra atsakingas už tai, jog Kauno m. savivaldybės lėšomis buvo sumokėta 24 800 Lt už savivaldybei visiškai nereikalingą paslaugą. Kad S. L. veika buvo tyčinė, akivaizdžiai patvirtina tiek jo pastangomis organizuotas tariamas paslaugų viešasis pirkimas, tiek jo prieštaringų, nenuoseklių, tačiau visą laiką labai kategoriškų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, turinys.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šių akivaizdžių S. L. kaltę patvirtinančių įrodymų ne tik kad neanalizavo bei nenurodė, kodėl juos atmeta, bet apie jų egzistavimą nuosprendyje net neužsiminė. Todėl daro išvadą, kad jeigu teismas būtų tinkamai atlikęs BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą įrodymus vertinti vadovaujantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas būtų padaręs priešingą, nei nurodė nuosprendyje, išvadą dėl S. L. kaltės skundžiamoje dalyje.
Prokuroras taip pat nurodo, jog teismas išvadą dėl nepasitvirtinusio kaltinimo dėl ,,Kauno m. savivaldybės kredito reitingo nustatymo techninės užduoties” grindė išimtinai liudytojos L. T. parodymais, pabrėždamas, jog liudytoja L. T. nepatvirtino kaltinamojo S. L. kaltės dėl šio epizodo. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog liudytojos L. T. parodymai iš esmės nei patvirtina S. L. kaltę, nei ją paneigia.
Prokuroras pažymi, jog S. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, dėl minėtos nusikalstamos veikos savo kaltę kategoriškai neigė, nurodė, jog jo vadovaujamas skyrius buvo įpareigotas parengti Savivaldybės tarybos sprendimą dėl Kauno m. savivaldybės kredito reitingo nustatymo, todėl parengė 2005-11-02 Aiškinamąjį raštą, kurį išnagrinėjusi Taryba 2005-12-01 priėmė atitinkamą sprendimą Nr. 603. Taip pat nurodė, kad iniciavo techninės užduoties parengimą, nes tai yra privalomas Viešojo pirkimo konkurso dokumentas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. L. nurodė, kad jo vadovaujamame skyriuje nebuvo galimybės parengti minėtos užduoties. Teisme S. L. nurodė, jog remdamasis ilgalaike 2005-09-26 sutartimi Nr. 1945 užsakė šį darbą skubiai atlikti VšĮ „X“.
Prokuroro nuomone, nuteistojo parodymus, duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, visiškai paneigia kiti byloje esantys duomenys. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog gynyba viso proceso metu akcentavo aplinkybę, jog miesto Tarybos oficialiu sprendimu buvo patvirtintas poreikis nustatyti savivaldybės kredito reitingą bei nuteistojo skyriui buvo pavesta rūpintis šios paslaugos viešuoju pirkimu. Taip pat buvo akcentuojama, jog kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad minėta techninė užduotis Kauno m. savivaldybei buvo visiškai nereikalinga. Prokuroro nuomone būtina pažymėti, jog kaltinamuoju aktu nekvestionuojamas Tarybos sprendimas nustatyti Savivaldybės kredito reitingą, tačiau įrodinėjama, jog kaltinamasis nepagrįstai inicijavo užsakymo-susitarimo Nr. 9 su VšĮ „X“ sudarymą bei priėmė nereikalingą paslaugą ir nurodė už ją sumokėti. Kaltinime nėra nurodyta, jog techninė užduotis buvo visiškai nereikalinga, bet teigiama, jog S. L. teikimu buvo sudarytas „visiškai nereikalingas užsakymas- susitarimas Nr. 9”. Kaltinimo šiame epizode logika remiasi visų pirma tuo, kad techninė užduotis Savivaldybės planuojamam viešajam pirkimui yra dokumentas, kuriame pirkėjas nustato esminius minimalius reikalavimus, atspindinčius savo poreikius ir, kaip taisyklė, šiuos poreikius suformuluoja Savivaldybės padalinys, atsakingas už viešojo pirkimo organizavimą. Tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas A. M.. Kad tokia galimybė S. L. skyriuje šiuo atveju buvo, rodo ir tai, jog jam užteko kompetencijos šiuo klausimu surašyti aiškinamąjį raštą Tarybai (t. 8, b. l. 168-169) bei surašyti darbo užduotį paslaugų teikėjui (t. 8, b. l. 181). Be to, nuteistasis teisme pats nurodė, jog jo vadovaujamame skyriuje dirbo specialistė A. P., turinti finansininko išsilavinimą. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apklaustas kaip liudytojas A. M., kalbėdamas apie savivaldybės kredito reitingo nustatymo techninės užduoties parengimą, argumentuotai nurodė, jog tokios užduoties rengimas iš viso nebuvo ir negalėjo būti sutarties Nr. 1945 objektas. Be to, Tarybos 2005-12-01 sprendimu Nr. T-603, savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas tik 2006 m. biudžete numatyti lėšas, reikalingas savivaldybės kredito reitingui nustatyti. 2006 m. biudžetas tvirtinamas 2006 m. pradžioje, tad 2005-12-13, kai buvo sudarytas užsakymas-susitarimas Nr. 9, nebuvo numatyta jokių lėšų tokiai kredito reitingo techninei užduočiai parengti. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje yra ikiteisminio tyrimo metu iš VšĮ „X“ gautos pagal 2005-12-13 užsakymą-susitarimą Nr. 9 parengtų dokumentų kopijos (t. 8, b. 1. 186-199), tačiau šių dokumentų kopijų iš savivaldybės nebuvo gauta. Bylos nagrinėjimo teisme metu, 2011-12-21 raštu papildomai pareikalavus iš Savivaldybės administracijos dokumentų, susijusių su savivaldybės kredito reitingo nustatymo viešuoju pirkiniu, 2012-01-06 raštu Nr. (A27V124)-P-78, be kitų dokumentų kopijų, buvo pateikta ir pirkimo dokumentų 7 priedo – Kauno m. savivaldybės kredito reitingo nustatymo techninės užduoties, susidedančios viso labo tik iš 2 lapų ir patvirtintos Kauno m. savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjo S. L., kopija. Palyginus šį dokumentą su aukščiau minėtais VšĮ „X“ į bylą pateiktais dokumentais, yra neaišku, kokias paslaugas už 27020 Lt iš VšĮ „X“ (tos pačios įstaigos, iš kurios Kauno m. savivaldybė įsigijo Strateginio planavimo metodiką bei savo 2006-2008 m. strateginį veiklos planą) nupirko savivaldybei S. L.. VšĮ „X“ direktorius S. L. (nuteistojo bendravardis ir bendrapavardis) nurodė, jog darbus atliko įstaigoje seniai nebedirbanti bei iš Lietuvos išvykusi darbuotoja. Prokuroro nuomone, nurodytų įrodymų visuma ir šiuo atveju nepalieka abejonių dėl nuteistojo tyčios atliekant jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.
Be to, prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismo pasirinktas nuosprendžio surašymo būdas yra akivaizdžiai neteisėtas, prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Apeliantas pažymi, jog jokia BPK norma nenumato teismo teisės šalinti iš kaltinimo tęstinės nusikalstamos veikos epizodų. Nepaisant aplinkybės, kad S. L. dėl turto iššvaistymo inkriminuota viena BK 184 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, iš bylos medžiagos matyti, jog kiekvienas iš keturių šios veikos epizodų turi visus būtinus savarankiško nusikaltimo sudėties požymius. Be to, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas, nustatęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, turi priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis BPK 307 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje privalo dėl minėtų nusikalstamų veikų suformuluoti sprendimą išteisinti kaltinamąjį ir nurodyti išteisinimo pagrindą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK normų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. L. pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau atsižvelgus į tai, kad S. L. nusikalstamos veikos mastas išauga nuo 99 382 Lt iki 151 382 Lt, atitinkamai turi būti padidinta paskirta bauda. Be to, kaltinimui pasitvirtinus visa apimtimi, Kauno m. Savivaldybės administracijos S. L. pareikštas ieškinys turi būti visiškai patenkintas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis S. L. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nuteistasis S. L. teigia, jog teismo išvada pripažinti jį kaltu yra neteisinga, grindžiama šališku, neobjektyviu įrodymų tyrimu bei vertinimu, dėl ko nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.
Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas išeinant už pareikšto kaltinimo ribų. Nuteistasis nurodo, jog 2010-04-06 ir 2011-07-11 pranešimuose apie įtarimą skiriasi nurodomas piktnaudžiavimo nusikalstama veika laikotarpis, be to, atsirado naujas, ketvirtasis epizodas. Nuteistojo manymu, tokia pareikštų įtarimų formuluotė pažeidė jo teises į gynybą. Be to, kaltinime nenurodyta, kokį įstatymą, poįstatyminį ar norminį aktą, taisykles, jų straipsnius ar punktus pažeidė nuteistasis, atlikdamas tarnybines pareigas, kas leistų vertinti jo veiksmų turinį ir spręsti, ar yra nuteistojo S. L. veiksmuose BK 228 straipsnio dispozicijoje numatyta nusikalstama veika. Tik baigiantis teisminiam nagrinėjimui, teismas suteikė galimybę pakeisti kaltinimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Pakeisto kaltinimo įžanginėje dalyje nurodomas nusikalstamos veikos piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi laikotarpis nuo 2005-07-28 iki 2005-12- 23 ir tai, kad S. L. nevykdė Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.16 punkte nustatytos funkcijos (pareigos) atlikti skyriuje einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę, vadovaujantis Finansų kontrolės taisyklėmis. Šio kaltinimo pirmajame epizode, kurį teismas pašalino ir antrajame epizode, nenurodoma, kuo pasireiškė piktnaudžiavimas, kokius norminius aktus pažeidė S. L. ir kada tai įvyko. Kaltinime dėl trečiojo ir ketvirtojo epizodų (pastarąjį teismas pašalino) nurodomi kiti pažeisti norminiai aktai, nei nurodyti kaltinimo įžanginėje dalyje.
Apeliantas taip pat teigia, jog nuosprendžio aprašomosios dalies įžanga ir jos išvados yra prieštaringos. Iš skundžiamojo nuosprendžio neaišku, kaip pasireiškė nuteistojo veiksmai ir ar pasireiškė jo veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi pagal vedėjo pareigybių aprašo 6.16 p., vykdant einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę, vadovaujantis Finansų kontrolės taisyklėmis.
Nuteistasis nurodo, jog jis buvo kaltinamas, kad nuo 2005-07-28 iki 2005-12-23, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. nusikalstama veika apėmė griežtai nustatytą laikotarpį. Tokiu būdu, nusikalstamą veiką jis ,,padarė“ nuo 2005-07-28 iki 2005-12-23. Todėl sutarties sudarymas su VšĮ „x“ 2005-07-07 „Dėl Savivaldybės strateginio veiklos planavimo metodikos“ ir 2005-07-12 pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas pagal pirmąjį etapą neapima kaltinimo nusikalstama veika laikotarpio. 2005-08-22 pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, priimant antrąjį etapą, pasirašytas teisėtai, byloje nėra pateikta įrodymų, jog šių darbų priėmimo-perdavimo aktas yra nusikalstamas. Nuteistasis mano, jog teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje pašalinęs nusikalstamos veiklos laikotarpį nuo 2005-07-28 iki 2005-12-23, ir pripažinęs jį kaltu dėl 2005-07-07 sutarties Nr. 1627 su VšĮ „X“ sudarymo bei 2005-07-12 darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, išėjo už kaltinimo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, jog jis, žinodamas, kad jo vadovaujamame skyriuje rengiamas Kauno m. savivaldybės 2006-2008 m. strateginis veiklos planas, pateikė G. B. pasirašyti su VšĮ „“ užsakymą- susitarimą Nr. 2 dėl tokio paties plano parengimo. Nuteistasis nurodo, jos užsakymo-susitarimo Nr. 2 pasirašymą įtakojo 2005-09-26 sutartis Nr. 1945 „Dėl Kauno m. savivaldybės projektų rengimo, jų įgyvendinimo ir konsultacinių paslaugų teikimo“ sudaryta tarp Kauno m. savivaldybės administracijos, atstovaujamos direktoriaus G. B. ir 2005-08-17 jungtinės veiklos sutarties Nr. J050817 pagrindu veikiančių 5 įmonių, tame tarpe ir VšĮ „X“. Sutartis Nr. 1945 buvo pasirašyta ir įgyvendinama. Jos ydingumas nenustatytas. Šis užsakymas-susitarimas Nr. 2 (kaip ir Nr. 9) sudarytas pagal sutartį Nr. 1945. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad planas buvo rengiamas S. L. vadovaujamame Kauno m. savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriuje ir todėl buvo netikslinga pateikti G. B. pasirašyti su VšĮ „X“ užsakymą- susitarimą Nr. 2 dėl tokio paties plano parengimo. Strateginio planavimo skyrius, turint omenyje jame dirbusių A. P., A. G. ir I. J. kvalifikaciją, buvo nepajėgus parengti Kauno m. savivaldybės 2006-2008 m. strateginį veiklos planą. Tai suprato Kauno m. savivaldybės tarybos nariai, nutarę, kad tam darbui atlikti turi būti pasamdytas paslaugų teikėjas ir tam 2005 m. savivaldybės biudžete buvo skirtos lėšos 2006-2008 m. strateginio veiklos plano rengimo paslaugai pirkti. Jeigu tikėti teismo išvada, kad Kauno m. savivaldybės 2006-2008 m. strateginį veiklos planą „iš esmės“ paruošė S. L. vadovaujami Strateginio planavimo skyriaus darbuotojai (nuosprendžio 29 psl.), tai tokiu būdu plano parengimo paslaugai pirkti nebūtų numatytos ir skirtos biudžeto lėšos. Teismas klaidingai suprato ir įvertino skyriaus vaidmenį rengiant planą, nesuvokė, kad šiam užsakymui-susitarimui Nr. 2 įgyvendinti skyrius atliko jam priklausantį darbą rinkdamas ir rengdamas duomenis bei kitą reikiamą pagalbinę medžiagą, atlikdamas kitus darbus užsakymui-susitarimui Nr. 2 įgyvendinti. Visa ši medžiaga buvo pateikta paslaugos teikėjui – VšĮ „X“, su kuriuo pastoviai bendravo skyriaus darbuotojos. Pastarosios teisiamojo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybes.
Nuteistasis S. L. teigia, jog teismas išėjo iš kaltinimo ribų ir vertindamas jo veiką dėl antrojo nusikalstamos veikos epizodo, t. y. veiksmus laiko nusikalstamais nuo sutarties Nr. 1627 pasirašymo, t. y. nuo 2005-07-07, nors kaltinime teigiama, kad nusikalstamą veiką S. L. padarė nuo 2005-07-28. Pažymi, jog nei kaltinimas, nei teismas nenurodė, kad veiksmus, susijusius su sutarties Nr. 1627 sudarymu jis atliko piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi. Teismo vertinimas, kad ši sutartis Kauno m. savivaldybei buvo visiškai nereikalinga, yra subjektyvus ir šališkas, grindžiamas išimtinai liudytojo A. M. parodymais ir vyriausiojo specialisto P. M. išvada. Nuteistasis nurodo, jog liudytojo A. M. parodymai yra bendro pobūdžio, tai jo samprotavimai apie sutarčių ar užsakymų-susitarimų sudarymo tvarką, valandinius įkainius. Liudytojo A. M. parodymai susiję su nusikalstamomis veikomis, kurios iš kaltinimo yra pašalintos. Remtis liudytojo A. M. parodymais teismas neturėjo pagrindo. Nuteistajam kelia abejonių ir vyriausiojo specialisto P. M. kompetencija, tačiau teisiamojo posėdžio metu jo prašymas skirti ekspertizę buvo atmestas.
Nuteistasis teigia, jog liudytojų R. V. (t. 9 b. l. 81-82) ir A. P. (t. 9 b. l. 12-13) parodymai yra esminiai. Jie paneigia kaltinimo išvadą dėl metodikos nereikalingumo ir išvados teiginį, kad metodika yra plagiatas. A. P. išsamiai paaiškino apie metodikos bei Kauno m. savivaldybės 2006-2008 m. strateginio veiklos plano rengimo eigą, bendravimo apimtį su paslaugų teikėju VšĮ „X“. Minėti liudytojai nuosprendyje neminimi, todėl nėra aptarti ir įvertinti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu Kauno m. savivaldybės administracija, atsakydama į tyrimą atlikusio Kauno m. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010-08-09 užklausimą Nr. 20-8-S-9206 dėl informacijos pateikimo, pateikė 2010-09-14 atsakymą Nr. (A27V124)-R-4316, iš kurio matyti, kad metodika kartu su kitais parengiamaisiais darbais buvo parengta Savivaldybės vadovų žodiniu nurodymu ir buvo panaudota rengiant Kauno m. savivaldybės 2006-2008 m. strateginį veiklos planą bei dalinai rengiant Kauno m. savivaldybės 2008-2010 m. strateginį veiklos planą, tačiau šią informacijos teismas nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Teismas, aprašomoje nuosprendžio dalyje konstatavęs, kad S. L., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, dviejų epizodų tęstine nusikalstama veika iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, Kauno m. savivaldybei priklausiusį didelės vertės turtą – 99 382 Lt piniginių lėšų, turėjo nurodyti, kada prasidėjo ir kada pasibaigė S. L. nusikalstama veika. Be to, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl 151 202 Lt dydžio turtinės žalos, prieštarauja nuosprendžio rezoliucinei daliai, priteisiant civilinį ieškinį 99 382 Lt sumai.
Nuteistasis S. L. taip pat nurodo, jog BK 228 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl teismas turėjo nurodyti įstatymų ar kitų teisės aktų, už kurių reikalavimų ar draudimų pažeidimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė punktus. Nuosprendyje turėjo būti nurodytas pažeisto norminio akto straipsnis, dalis ar punktas, atskleidžiant turinį, pažymint pažeidimo esmę. Teismas nuosprendyje apsiribojo bendro pobūdžio nuorodomis. Be to, neteisinga ir nepagrįsta teismo išvada, kad abiem atvejais apmokant už atliktus darbus jis iššvaistė jam patikėtas lėšas. Iššvaistymas yra neatlygintinas, betikslis, asmens žinioje esantis, jam patikėtas svetimas turtas, su kuriuo jis gali elgtis savo nuožiūra. Šiuo atveju, Kauno m. savivaldybė savo biudžete numatė konkrečias lėšas paslaugų teikėjui apmokėti už konkrečius darbus. Abiem atvejais darbai buvo atlikti ir už darbus buvo apmokėta, neviršijant biudžete numatytų sumų. Šios Kauno m. savivaldybės biudžete numatytos lėšos buvo tikslingai panaudotos pagal paskirtį, pritarus Kauno m. savivaldybei. Jomis disponuoti savo nuožiūra nuteistasis negalėjo. Lėšos buvo panaudotos atsiskaityti už sutartyse numatytus ir atliktus darbus.
Be to, apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai iš dalies tenkino civilinį ieškinį Kauno m. savivaldybei 99 382 Lt sumai. Kauno m. savivaldybės pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad teismui nusprendus, kad S. L. atliko veiksmus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių atsirado žala, prašo priteisti 151 202 Lt žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas. Nuteistojo nuomone, pareikštame ieškinyje nėra teigiama, kad Kauno m. savivaldybė patyrė žalą, kad ji realiai padaryta. Žala atsirado tik teismui nusprendus, kad jis padarė nusikalstamas veikas. Žala negali būti alternatyvi. Žala yra arba jos nėra, nepriklausomai nuo teismo išvadų. Tarp Kauno m. savivaldybės ir paslaugų teikėjų civilinių teisinių santykių pagrindu buvo suteiktos paslaugos, už kurias buvo apmokėta. Esant šioms aplinkybėms, civilinių teisinių santykių kriminalizavimas yra dirbtinis.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nuteistasis S. L. teigia, jog kaltu pripažintas ir nuteistas nepagrįstai. Nuteistasis, atlikdamas tarnybines pareigas, jomis nepiktnaudžiavo, Kauno m. savivaldybės lėšų nešvaistė, Savivaldybei žala padaryta nebuvo. Teismas šališkai vertino liudytojų parodymus ir nemotyvavo, kodėl vienus atmeta, o kitais grindžia kaltinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė prašė patenkinti Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, o nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis S. L. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo S. L. apeliacinis skundas tenkinamas ir Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo S. L. išteisinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį bei 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas.).
Kolegija, atsakydama į abu apeliacinius skundus sprendžia, jog prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmetamas, tuo tarpu nuteistojo S. L. apeliacinis skundas tenkinamas ir jis išteisinamas, kadangi jis nepadarė inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje.
nustatė:
S. L. nuteistas už tai, kad būdamas karjeros valstybės tarnautoju – dirbdamas Kauno m. savivaldybės administracijos M. plėtros departamento Strateginio planavimo skyriuje, Kaune, L. Sapiegos g. 4, skyriaus vedėjo pareigose ir disponuodamas lėšomis pagal Kauno m. savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus vedėjos B. L. 2005-02-10 patvirtintą 2005 m. Plėtros ir verslo programos sąmatą Kauno m. plėtros strategijai kurti, jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi – nevykdydamas Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A-528 ,,Dėl Strateginio planavimo skyriaus vedėjo ir vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymo patvirtinimo“ patvirtinto Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (papildytas Kauno m. savivaldybės Administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. A-2351) 6.16 punkte nustatytos funkcijos (pareigos) atlikti skyriuje einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę, vadovaujantis Finansų kontrolės taisyklėmis, išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės turtą, o būtent:
S. L., Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius, 2005-05-18 įsakymu Nr. A-1772 įgaliotas pasirašyti mažos vertės prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų, kurių užsakovas yra Strateginio planavimo skyrius, sutartis, žinodamas, kad Strateginio planavimo skyriaus specialistės 2005 m. birželio mėnesį parengė ,,Kauno m. savivaldybės strateginio veiklos plano rengimo tvarkos aprašą“, kuris 2005-07-14 buvo patvirtintas Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-373. sudarė 2005-07-07 sutartį Nr. 1627 su VšĮ „X“, atstovaujama direktoriaus S. L., dėl Kauno m. savivaldybei visiškai nereikalingos „Savivaldybės strateginės veiklos planavimo metodikos" parengimo bei 2005-07-12 pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį priėmė 1 etapą - „Kauno m. savivaldybės aplinkos (PEŠT), vidaus išteklių ir stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizės atlikimo metodika", taip pat 2005-07-17 pasirašė VšĮ „X" 2005-07-12 sąskaitą-faktūrą serija Nr.050712001 ir šiuos dokumentus laikotarpyje nuo 2005-07-17 iki 2005-08-05, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pateikė Kauno m. savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui, kurio 2005-08-05 mokėjimo pavedimu Nr. 3183 viešajai įstaigai „X" iš Kauno m. savivaldybės biudžeto buvo išmokėta 16 000 Lt. Po to S. L. 2005-08-22 pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį priėmė 2 etapą - „Kauno m. savivaldybės misijos, strateginių tikslų, reikalingų vykdyti programą ir svarbiausių veiklos krypčių nustatyto metodika", taip pat 2005-08-23 pasirašė VšĮ „X" tos pačios dienos sąskaitą-faktūrą serija Nr. 050823001 ir šiuos dokumentus laikotarpyje nuo 2005-08-23 iki 2005-08-29, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pateikė Kauno m. savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui, kurio 2005-08-29 mokėjimo pavedimu Nr. 3662 viešajai įstaigai „X" iš Kauno m. savivaldybės biudžeto buvo išmokėta 13382 Lt. Iš viso pagal sutartį Nr. 1627 Kauno m. savivaldybės administracijos Apskaitos skyrius už Savivaldybės strateginės veiklos planavimo metodikos" parengimą viešajai įstaigai „X" iš Kauno m. savivaldybės biudžeto S. L. nurodymu nepagrįstai išmokėjo 29382 Lt;
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, vadovaujasi BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios įpareigoja teismą nurodyti nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasi kitaip vertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Pagal BPK 305 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus apeliacinės instancijos teismas išdėstys įrodymų įvertinimo motyvus ir kodėl kitaip juos vertina bei teismo išvadas dėl S. L. išteisinimo. Kolegija nuosprendžio motyvuose nurodys visas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje netinkamai įvertintas aplinkybes bei klaidas, kurios turės įtakos nuosprendžio panaikinimui. Teismo išvadas kolegija pagrįs objektyviu visų bylos duomenų įvertinimu – įvertins kiekvieną įrodymą atskirai, o po to – įrodymų visumą. Vadovaujantis įstatymais ir pagal savo vidinį įsitikinimą padarys nešališkas išvadas (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog S. L. yra tinkamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalies, subjektas, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat byloje nesurinkta įrodymų, jog S. L., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir padarė didelę žalą (turtinę ir neturtinę) Kauno miesto savivaldybei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo ar iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“ su 1999 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 19 padarytais pakeitimais ir papildymais 10 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus.
To paties nutarimo 10 punkto 2 dalyje nurodyta, jog esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, jog turto iššvaistymas – tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perdavimas tretiesiems asmenims.
Aptariamo nusikaltimo objektas – nuosavybė, dalykas – turtas, kuris kaltininkui patikėtas, yra jo žinioje arba kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. L. nėra šioje teisės normoje numatyto nusikaltimo subjektas. Apeliantas buvo kaltinamas, jog iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, t. y. Kauno m. savivaldybei priklausantį turtą. S. L. dirbo Kauno m. savivaldybės administracijos plėtros departamento Strateginio planavimo skyriuje vedėjo pareigose. Jis kaltinamas, jog piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi – nevykdydamas Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A-528 ,,Dėl Strateginio planavimo skyriaus vedėjo ir vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymo patvirtinimo“ patvirtinto Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (papildytas Kauno m. savivaldybės Administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. A2354) 6.16 punkte nustatytos funkcijos (pareigos atlikti skyriuje einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę, vadovaujantis Finansų kontrolės taisyklėmis), iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.
Faktiniai bylos duomenys rodo, kad nei S. L. turimi įgaliojimai, nei jo pareigybės aprašymo turinys su papildyta 6.16 punkte nustatyta funkcija neleidžia teigti, kad Kauno m. savivaldybės turtas jam buvo patikėtas ar buvo jo žinioje. Kaltinime išvis nėra nurodyta, kaip, kokiu būdu S. L. disponavo svetimu turtu, o duomenų apie tai, kad šis turtas buvo jam patikėtas, ar buvo jo žinioje, nėra. Teisme liudytoja B. L. kategoriškai patvirtino, kad S. L. nedisponavo grynaisiais pinigais ir direktoriaus įsakymo 6.16 punktO nepažeidė. Prokuroras taip pat nenurodė jokios teisės normos, kuria vadovaujantis būtų galima tai teigti.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. L. pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir turto išvaistymo buvo išvis nekonkretūs ir abstraktūs (t. 19, b. l. 125-127, 135-138), o kaltinamajame akte taip pat nebuvo nurodyta, kokį įstatymą ar poįstatyminį aktą jis pažeidė kaltinant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d. (t. 10, b. l. 7-27). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme prieš įrodymų tyrimo pabaigą prokuroras pareiškė prašymą pakeisti S. L. kaltinimą - nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (t. 11, b. l. 1-3). Teismas tokį prašymą patenkino ir šiuo klausimu priėmė nutartį (t. 11, b. l. 29). Pakeičiant S. L. teisme kaltinimą, BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, tuo pačiu atmetamas apelianto teiginys dėl jo teisės į gynybą pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinimas piktnaudžiavimą tarnybinė padėtimi pagrindė vieninteliu teiginiu, t. y. tuo, jog S. L. nevykdė skyriaus vedėjo pareigybės aprašo 6.16 punkte nustatytos pareigos atlikti skyriuje einamąją ir paskesnę finansų kontrolę, vadovaujantis Finansų kontrolės taisyklėmis, tačiau kuo konkrečiai pasireiškė šio pažeidimo esmė, taip ir nenurodyta.
Iš byloje esančių administracijos direktoriaus 2004 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. A-528, kuriuo buvo papildytas pareigybių aprašymas 6.16 punktu (t. 11, b. l. 12), Finansų kontrolės taisyklių (t. 11, b. l. 13-19), Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (t. 2, b. l. 40-42) bei Strateginio planavimo skyriaus nuostatų (t. 2, b. l. 47-50) matyti, kad S. L. turėjo vadovauti minėtam skyriui ir atsakyti už jo veiklą, t. y. tarpe jų vykdyti finansų kontrolę – einamąją – lėšų naudojimo metu atliekamą kontrolę ir paskesniąją – jau panaudojus lėšas. Kaltinime nenurodyta, kuo būtent pasireiškė 6.16 punkte ar Finansų kontrolės taisyklėse numatyti pažeidimai – kokių funkcijų S. L. neatliko ar kokias atliko blogai, t. y. kokie konkretūs pažeidimai padaryti vykdant finansų kontrolę jo vadovaujamame skyriuje. Kaltinimas turi būti grindžiamas konkrečiomis nuorodomis į pažeistas norminių aktų nuostatas.
Kaip jau buvo minėta, turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas iššvaistė esantį jo žinioje ar jam patikėtą turtą, kurį neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims nesilaikydamas įstatymais nustatytos perleidimo tvarkos. Baudžiamojo atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto iššvaistymą atsiranda tik tada, kai jis neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Turto iššvaistymas yra padaromas tyčia – tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine. Tiesioginės tyčios atveju kaltininkas suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam turtinę žalą ir to nori. Netiesioginės tyčios atveju kaltininkas savo tyčine veika tiesiogiai šių padarinių nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-615/2006).
Į prokuroro ir nuteistojo S. L. apeliacinius skundus bus atsakyta kartu. Tenkinant S. L. apeliacinį skundą, o prokuroro apeliacinį skundą atmetant, kolegija pažymi, kad nuteistasis buvo kaltinamas, jog piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, keturiomis nusikalstamomis veikomis (šios veikos tęstinės) iššvaistė svetimą Kauno m. savivaldybei priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas S. L. pripažino kaltu ir nuteisė už dvi tęstines veikas pagal BK 184 straipsnio 2 d. ir BK 228 straipsnio 1 dalį, o dvi tęstines nusikalstamas veikas iš kaltinimo pašalino, kadangi jos nepasitvirtino. Prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog teismas taip pasielgdamas padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, yra nepagrįstas. Ir pranešimuose apie įtarimą, ir kaltinamajame akte, ir prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, prokuroras pats pripažino, jog S. L., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, keturių epizodų tęstine veika iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, Kauno m. savivaldybei priklausiusį didelės vertės turtą ir prašė jį pripažinti kaltu pagal BK 184 str. 2 d. ir 228 str. 1 d. Vadinasi, kiekviena iš keturių tęstinių nusikalstamų veikų, pagal BK 184 str. 2 d. bei 228 str. 1 d. nėra kvalifikuojama atskirai, todėl teismas, susiaurinęs kaltinimo apimtį, pagrįstai dvi iš jų iš kaltinimo pašalino, o ne išteisino. BPK 307 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamasis yra kaltinamas ir dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas. Ši norma taikoma tuomet, kai kiekviena veika kvalifikuojama atskirai, o šiuo konkrečiu atveju jos visos (keturios) kvalifikuotos kaip tęstinė veika.
Iš kaltinimo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad kaltinimas S. L. buvo grindžiamas dėl netinkamų, visiškai Kauno m. savivaldybei nereikalingų sandorių sudarymo, dėl to, jog jis pateikė administracijos direktoriui pasirašyti užsakymą–susitarimą Nr. 2 dėl strateginio veiklos plano parengimo, pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus bei pateikė Apskaitos skyriui mokėjimo pavedimus dėl atliktų darbų apmokėjimo. S. L. buvo kaltinamas tęstine veika padaręs keturias nusikalstamas veikas, t. y. jog 2005 m. liepos 5 d. sudarė sutartį Nr. 1620 su VšĮ ,,X“ dėl Kauno m. savivaldybei visiškai nereikalingo ,,Elektroninių paslaugų kompetencijos centro investicinio projekto“ parengimo bei 2005 m. liepos 15 d. pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 ir pasirašė tos pačios dienos VšĮ ,,X“ sąskaitą-faktūrą, šiuos dokumentus pateikė savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui, kuris 2005 m. liepos 28 d. VšĮ ,,X“ iš savivaldybės biudžeto pervedė 24 800 Lt (t. 3, b. l. 59-61). Teismas iš kaltinimo šią nusikalstamą veiką pašalino nesant duomenų, kurie patvirtintų S. L. kaltę.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo S. L. tuo pačiu pagrindu pašalino ir tęstinę ketvirtą nusikalstamą veiką. Jis buvo kaltinamas, jog remdamasis 2005 m. rugsėjo 26 d. sutartimi Nr. 1945, sudaryta tarp Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus G. B. ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių 5 įmonių, jų tarpe VšĮ ,,X“ ir VšĮ ,,X“ 2005 m. gruodžio 13 d. pateikė Administracijos direktoriui G. B. pasirašyti visiškai nereikalingą užsakymą-susitarimą Nr. 9 dėl Kauno m. savivaldybės kredito reitingo nustatymo techninės užduoties, o 2005 m. gruodžio 21 d. pasirašė darbų priėmimo perdavimo aktą, sąskaitą-faktūrą, šiuos dokumentus pateikė Apskaitos skyriui, kuris 2005 m. gruodžio 22 d. iš savivaldybės biudžeto VšĮ ,,X“ pervedė 27 020 Lt (t. 3, b. l. 72-77, 138-139).
Prokuroras, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti visą nuosprendį, S. L. pripažinti kaltu už visas keturias nusikalstamas veikas (šis prašymas yra nepagrįstas, nes už dvi nusikalstamas veikas jis jau yra pripažintas kaltu) pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 4 dalies nuostatas, paskirti atitinkamo dydžio baudas. Prokuroro skundas atmetamas šiais motyvais:
teisėjų kolegija, priešingai nei teigia prokuroras, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad nėra jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų S. L. kaltę dėl aukščiau nurodytų dviejų nusikalstamų veikų, todėl pagrįstai jas iš kaltinimo pašalino. Be to, S. L. nepadarė ir kitų dviejų tęstinių veikų, jis dėl jų turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 punktas). Apie šias dvi veikas, už kurias apeliantas yra nuteistas, bus pasisakyta vėliau.
Kolegija sutinka su S. L. apeliacinio skundo argumentu, jog nuosprendis priimtas pažeidus kaltinimo ribas. 2011 m. liepos 11 d. pranešime apie įtarimą (t. 9, b. l. 135-138) ir Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. sausio 9 d. prašyme pakeisti kaltinime S. L. nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (t. 11, b. l. 1-3) yra nurodyta nusikalstamų veikų piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi keturių epizodų tęstine veika iššvaisčius jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 151 202 Lt laikotarpis nuo 2005 m. liepos 28 dienos iki 2005 m. gruodžio 23 d. Vadinasi, nusikalstama veika apėmė griežtai nustatytą laikotarpį, o prokuroro apeliaciniame skunde prašoma S. L. nuteisti už veiksmus, atliktus iki kaltinime nurodytos datos, t. y. už tai, kad 2005 m. liepos 5 d. sudarė sutartį Nr. 1620 su VšĮ ,,X“, 2005 m. liepos 15 d. pasirašė darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 1, taip pat 2005 m. liepos 15 d. pasirašė sąskaitą faktūrą ir nuo 2005 m. liepos 15 d. iki liepos 28 d. juos pateikė Apskaitos skyriui.
Be to, S. L. yra nepagrįstai nuteistas už antrą tęstinę nusikalstamą veiką ir už veiksmus, atliktus iki nurodytos datos. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo S. L. nuteisti už tai, kad jis 2005 m. liepos 7 d. sudarė sutartį Nr. 1627 su VšĮ ,,X“, 2005 m. liepos 12 d. pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, 2005 m. liepos 17 d. pasirašė VšĮ ,,X“ sąskaitą faktūrą ir šiuos dokumentus nuo 2005 m. liepos 17 d. (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną) pateikė Apskaitos skyriui.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija sprendžia, kad pirmu atveju patenkinus prokuroro prašymą dėl S. L. veiksmų, atliktų 2005 m. liepos 5 d. pasirašius sutartį Nr. 1620 ir tolimesniais veiksmais, susijusiais su šios sutarties įvykdymu būtų išeita, o antru atveju teismui pripažinus kaltu ir nuteisus S. L. už veiksmus, susijusius su 2005 m. liepos 7 d. sutarties Nr. 1627 sudarymu buvo išeita už kaltinimo ribų.
Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis byla teisme yra nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Minėtas įstatymas apibrėžia bylos teisme nagrinėjimo ribas pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Įstatymas draudžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių nėra perduoti teismui. Kaip anksčiau jau buvo pasisakyta, vadovaujantis BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklėmis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas prokuroro prašymas ir S. L. pakeistas kaltinimas – nurodytos veikos faktinės aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis, tačiau keturių tęstinių nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis buvo nurodytas tas pats – nuo 2005 m. liepos 28 d. iki 2005 m. gruodžio 23 d. (t. 11, b. l. 1-3). Teismas priėmė pakeistą kaltinimą ir jį nutarė nagrinėti (t. 11, b. l. 29). Tiek pakeisto kaltinimo įžanginėje dalyje, tiek apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas tęstinės nusikalstamos veikos laikotarpis – nuo 2005 m. liepos 28 d. iki 2005 m. gruodžio 23 d. iš esmės yra prieštaringas, nes teigiama, kad S. L. nusikalstamus veiksmus atliko jau iki to, t. y. 2005 m. liepos 5, 7, 12, 15, 17 dienomis. Tokiu būdu buvo nesilaikyta ne tik kaltinimo ribų, bet ir pažeistos bei suvaržytos S. L. teisės į tinkamą gynybą (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis) bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktų nuostatos.
Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikomi esminiais, nes jie pirmosios instancijos teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Be to, teisėjų kolegija atkreipia prokuroro dėmesį į tai, kad kaltinime dėl trečiosios nusikalstamos veikos, už kurią S. L. yra nuteistas, ir dėl ketvirtosios veikos, kuri jam iš kaltinimo pašalinta (abi susijusios su 2005 m. rugsėjo 26 d. sutarties Nr. 1945 įvykdymu) nurodyta, kad S. L. pažeidė kitus norminius aktus, nei nurodyti kaltinimo įžanginėje dalyje (pažeidė savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos 15 punktą – t. 2, b. l. 37-38).
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinimas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad sudarytų sutarčių pagrindu atlikti darbai (paruoštos metodikos, projektai) po kurio laiko savivaldybei tapo visiškai nebereikalingi. Kaltinime teigiama, kad 2005 m. liepos 5 d. sutarties Nr. 1620 pagrindu atliktas projektas ,,Elektroninių paslaugų kompetencijos centro investicinis projektas“ savivaldybei buvo visiškai nereikalingas; 2005 m. liepos 7 d. sutartis Nr. 1627 dėl ,,Savivaldybės strateginės veiklos planavimo metodikos“ taip pat buvo nereikalinga; pagal 2005 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 1945 pasirašytą susitarimą Nr. 2 ,,Kauno m. savivaldybės 2006-2008 m. strateginį veiklos planą“ iš tikrųjų parengė ne 5 įmonių konsorciumas, o S. L. vadovaujamo skyriaus darbuotojos; tos pačios sutarties Nr. 1945 pagrindu buvo pasirašytas visiškai nereikalingas užsakymas- susitarimas Nr. 9 ,,Dėl Kauno m. savivaldybės kredito reitingo nustatymo techninės užduoties parengimo“.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išvardinti sandoriai tarp Kauno miesto savivaldybės ir VšĮ ,,X“, VšĮ ,,X“ ir penkių įmonių (UAB ,,X“, UAB ,,X“, VšĮ ,,X“, VšĮ ,,X“ ir VšĮ ,,X“) yra galiojantys, jie nenutraukti, nebuvo sustabdytas jų vykdymas, nepripažinti negaliojantys ir faktiškai nebuvo ir nėra pradėtas joks teisminis ginčas. Be to, S. L. pasirašė tik sutartis Nr. 1620 ir Nr. 1627, o sutartį Nr. 1945 bei susitarimus Nr. 2 ir Nr. 9, kurių pagrindu Kauno m. savivaldybė pervedė pinigus vykdytojams už atliktus darbus, pasirašė savivaldybės Administracijos direktorius G. B.. Svarbi ta aplinkybė, jog visi sutartyse numatyti darbai buvo atlikti, todėl Apskaitos skyrius, kuriam buvo pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai bei sąskaitos faktūros, turėjo teisinį pagrindą apmokėti už atliktus darbus. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad savivaldybės biudžete šiems projektams įvykdyti buvo numatytos lėšos, kurios ir buvo panaudotos darbų apmokėjimui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinimas nepateikė objektyvių įrodymų, jog pagal sandorius įvykdyti, o po to pateikti projektai, metodika, užsakymai-susitarimai, strateginis veiklos planas savivaldybei buvo visiškai nereikalingi. Akivaizdu, kad S. L. negalėjo būti ir nebuvo aptartų sandorių iniciatorius ar užsakovas – visi šie projektai buvo numatyti ir aptarti Savivaldybės planuose ir atitinkamais pavedimais perduoti vykdyti tiek Administracijos direktoriui, tiek S. L. bei kitiems darbuotojams.
Nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad 2008 m. sausio 8 d. FNTT specialisto išvada nepatvirtino, jog pagal sutartį Nr. 1620 ir pagal užsakymą-susitarimą Nr. 9 (2005 m. rugsėjo 26 d. sutartis Nr. 1945) atlikti darbai – paruoštas projektas ir įvykdyta kredito reitingo nustatymo techninė užduotis buvo savivaldybei visiškai nereikalingi. Kitų rašytinių duomenų, pagrindžiančių tokį kaltinimą, byloje nėra. Prokuroras teigia, kad teismas netinkamai įvertino liudytojo V. G. parodymus. Nurodoma, kad teisiamajame posėdyje prokuroras prašė teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 257 straipsniu, pranešti prokurorui, kad liudytojo V. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyti požymiai, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokie liudytojo parodymai, prokuroro nuomone, laikomi melagingi. Kolegija mano, kad V. G. parodymais pagrįstai vadovautasi paneigiant S. L. pateiktą kaltinimą, nes jie laikomi patikimais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimus. Priešingai, nei teigia prokuroras, liudytojas V. G. patvirtino, jog VšĮ ,,X“ paruoštas projektas savivaldybei buvo išties reikalingas (t. 1, b. l. 155-156).
Toliau prokuroro skunde plačiai analizuojami nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime. Prokuroras teigia, kad S. L. dėl pirmojo projekto nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes dėl investicinio projekto panaudojimo. Kolegijos nuomone, yra svarbu ne tai, ką S. L. parodė apie projekto panaudojimą, o nustatyti, kad jis savivaldybei buvo nereikalingas. Priešingai, nei teigiama prokuroro skunde, S. L. parodymus apie esmines faktines bylos aplinkybes davė vienodus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme: kaltės jis neprisipažino ir teigė, kad pagal sutartis užsakyti ir įvykdyti projektai, metodika, savivaldybės kredito reitingo nustatymas buvo reikalingi, darbai realiai atlikti, todėl savivaldybė pagrįstai apmokėjo už atliktus darbus. Ikiteisminiame tyrime ir teisme S. L. vienodai aiškino, kad dėl 2005 m. liepos 5 d. sutarties Nr. 1620 parengtas investicinis projektas buvo panaudotas Ūkio ministerijos lėšoms gauti. Visi projektai buvo parengti pagal iš anksto numatytus savivaldybės planus ir tam reikalui buvo skirtos lėšos. S. L. taip pat paaiškino, jog sutarties Nr. 1627 pagrindu buvo paruošta tinkama metodika ir dėl jos nekilo jokių abejonių, kadangi savivaldybės veiklos planui reikalinga skirtinga metodika nei Vyriausybės strateginio planavimo metodika (ji taikoma tik iš valstybės biudžeto finansuojamoms įstaigoms). Taip pat prokuroras, plačiai analizuodamas S. L. parodymus, išreiškia abejones dėl 2005 m. birželio 20 d. įvykusio konkurso, dėl konkurso dokumentų, kuriuos pasirašė S. L. ir dėl viešosios įmonės išrinkimo ,,Elektroninių paslaugų kompetencijos centro investiciniam projektui“ paruošti (t. 4, b. l. 171-172, 177-178). Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog konkursą laimėjo VšĮ ,,X“, kuris pasiūlė mažiausią 24800 Lt kainą (projektui buvo skirti 25000 Lt). Prokuroro skundo teiginys, jog konkursas buvo surengtas tik ,,dėl akių“, nes iš anksto jau buvo žinomas būsimas konkurso nugalėtojas, atmetamas, kadangi įvykusio konkurso ir viešojo pirkimo rezultatai nėra pripažinti negaliojantys ir jie nebuvo apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Neaišku, kokią aplinkybę prokuroras norėjo patvirtinti ar paneigti nurodęs, jog projektas panašiu pavadinimu ir tokios pat apimties VšĮ ,,“ jau daug anksčiau – 2005 m. liepos 1 d. buvo pateiktas VšĮ ,,“ prie Ūkio ministerijos kartu su paraiška atitinkamai finansinei paramai gauti. Pažymima, kad sutartis dėl šio projekto buvo sudaryta tik 2005 m. liepos 5 d., o 2005 m. rugsėjo 8 d. Ūkio ministerija skyrė šiam projektui įgyvendinti 242 356 Lt finansinę paramą. Šis projektas buvo sudedamoji dalis reikiant paraišką Ūkio ministerijai.
Priešingai, nei teigiama skunde, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų – nei rašytinių įrodymų, nei liudytojų parodymų, patvirtinančių, jog šis projektas savivaldybei buvo visiškai nereikalingas. Negalima sutiksi su prokuroro teiginiu, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Įrodymus teismas vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog S. L. veika buvo tyčinė. Šią aplinkybę, prokuroro manymu, patvirtina nuteistojo parodymų turinys ir jo veiksmai organizuojant tariamą paslaugų viešąjį pirkimą. Kolegija pažymi, jog S. L. nebuvo kaltinamas, jog netinkamai organizavo, padarė kokią tai neigiamą įtaką ar galiausiai suklastojo viešojo pirkimo konkurso rezultatus, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog jis netinkamai organizavo ,,tariamą“ ir tik ,,dėl akių“ viešojo pirkimo konkursą yra deklaratyvus ir nepagrįstas.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, yra padaromas tik tyčia, todėl šis būtinas nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis taikant baudžiamąją atsakomybę turi būti įrodytas, jo konstatavimas turi būti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas baudžiamojoje byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais bei įvertintais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuosprendyje išvis nepasisakė apie kaltės rūšį, neanalizavo jos turinio ir nenurodė, kokios faktinės bylos aplinkybės įrodo, jog nuteistasis veikė tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). Tokia teismų praktika suformuota kasacinėje nutartyje Nr. 2K-76/2007.
Prokuroras, ginčydamas nepasitvirtinusį kaltinimą dėl ,,Kauno m. savivaldybės kredito reitingo nustatymo techninės užduoties“ ir jo pašalinimą iš kaltinimo, ir liudytojos L. T. parodymus, teigia, kad ši liudytoja nei patvirtino, nei paneigė nuteistojo kaltę. Nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog liudytojos L. T. parodymai išties nepatvirtino nuteistojo kaltės, nes ši liudytoja viso proceso metu (ikiteisminiame tyrime ir teisme) tik paaiškino kredito reitingo sąvoką (gebėjimo įvykdyti skolinius įsipareigojimus įvertinimas).
Prokuroras, apeliaciniame skunde aptardamas S. L. parodymus, duotus dėl šios nusikalstamos veikos, tvirtina, jog jis, nepripažindamas kaltės, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kolegijos nuomone, prokuroro skundo argumentai dėl S. L. kaltės 2005 m. rugsėjo 26 d. sutarties Nr. 1945 pagrindu pateikus Administracijos direktoriui G. B. pasirašyti su VšĮ ,,X“ savivaldybei visiškai nereikalingą užsakymą-susitarimą Nr. 9 ,,Dėl Kauno m. savivaldybės kredito reitingo nustatymo techninės užduoties parengimo“, yra prieštaringi: apeliantas sutinka, kad Kauno m. savivaldybės taryba buvo priėmusi sprendimą nustatyti Savivaldybės kredito reitingą, tačiau mano, jog S. L. nepagrįstai iniciavo užsakymo-susitarimo Nr. 9 sudarymą su VšĮ ,,X“, priėmė atliktą nereikalingą paslaugą ir nurodė už ją sumokėti. Kolegija, nesutikdama su tokiu apeliacinio skundo argumentu konstatuoja, kad S. L. atliko jam pavestą darbą vadovaujantis Administracijos direktoriaus nurodymu bei 2005 m. rugsėjo 26 d. sutartimi Nr. 1945. Nustatyta, kad techninė užduotis buvo reikalinga savivaldybės planuojamam viešajam pirkimui (ji yra privalomoji dalis). S. L. parodymais nustatyta, kad jis 2005 m. lapkričio 2 d. paruošė aiškinamąjį raštą ir Tarybos sprendimo projektą, kurį apsvarsčiusi Taryba priėmė, vadinasi šis projektas buvo reikalingas. Pažymima ir tai, kad dėl 2005 m. rugsėjo 26 d. sutarties ir įvykusio viešųjų pirkimų konkurso Kauno m. savivaldybės kredito reitingui nustatyti (dėl jo rezultatų) nėra sprendimo pripažinti juos negaliojančiais, todėl svarstyti, apie jų sudarymo ir pasirašymo tikslingumą bei konkurso rezultatų teisingumo, nėra jokio juridinio pagrindo. Prokuroro apeliacinis skundas yra prieštaringas, nes jame nurodyti klaidingi teiginiai dėl kaltinamojo akto turinio, pvz.: prokuroras apeliaciniame skunde rašo: ,,Kaltinime nėra nurodyta, jog techninė užduotis buvo visiškai nereikalinga <...>“, tačiau kaltinamajame akte teigiama priešingai: ,,<...> pateikė Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriui G. B. pasirašyti <...> savivaldybei visiškai nereikalingą užsakymą-susitarimą Nr. 9 ,,Dėl Kauno m. savivaldybės kredito reitingo nustatymo techninės užduoties parengimo“ (t. 11, b. l. 1-3, 125). Vadinasi, ši faktinė aplinkybė yra išties ginčijama. Be to, šiame kaltinime yra nurodyta, jog S. L., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeidė kitą, nei nurodytą kaltinimo įžanginėje dalyje, norminį aktą, t. y. jog jis buvo atsakingas už 2004 m. kovo 25 d. Kauno m. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-144 patvirtintos Kauno m. savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos (papildyta Tarybos 2004 m. lapkričio 4 d. sprendime Nr. 7-539 ir 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-487) 15 punktą, buvo atsakingas už šios Tvarkos 5 punkte nurodytų Savivaldybės vardu sudaromų ir Administracijos direktoriaus pasirašomų sutarčių sudarymo tikslingumą (t. 2, b. l. 16-19, 20, 37).
Prokuroras, aptardamas liudytojo A. M. parodymus, nenurodė, kokias faktines bylos aplinkybes jis patvirtino ar paneigė. Kolegija, vertindama šio liudytojo parodymus, pažymi, kad jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo negalima, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog jis 2005 m. dirbo kanceliarijos vyr. specialistu, o antikorupcijos komisijos nariu buvo tik nuo 2008 m., todėl ne jo kompetencijoje buvo įvertinti užsakymo–susitarimo Nr. 9 reikalingumą Kauno m. savivaldybei dėl kredito reitingo nustatymo techninės užduoties parengimo. Be to, prokuroras bando įtikinti teismą, kad pats S. L. ir jo vadovaujamo skyriaus darbuotojos buvo pajėgūs patys parengti šį projektą. Liudytojos V. A. (B.), D. Š. patvirtino, kad S. L. vadovaujamas skyrius savo jėgomis parengti kredito reitingo nustatymo techninę užduotį buvo nepajėgus. Šiai užduočiai įvykdyti savivaldybės biudžete buvo skirtos lėšos, kurios ir buvo panaudotos apmokant už atliktus darbus.
Toliau skunde abejojama ikiteisminio tyrimo metu iš VšĮ ,,X“ gautų pagal 2005 m. gruodžio 13 d. užsakymą-susitarimą Nr. 9 parengtų dokumentų kopijų (t. 8, b. l. 186-199) tapatumu. Taip pat aptariami papildomai teisme gauti 2 dokumentai, susiję su savivaldybės kredito reitingo nustatymo viešuoju pirkimu, iš kurių apeliantui kyla neaiškumai, už kokius atliktus darbus savivaldybė sumokėjo 27 020 Lt VšĮ ,,X“ (t. 10, b. l. 161-163). Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad S. L. nebuvo nei kaltinamas, nei nuteistas pagal BK 300 straipsnį dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, todėl lieka neaišku, kokią aplinkybę prokuroras norėjo patvirtinti ar paneigti aptardamas šiuos dokumentus.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad vienu atveju pateikti visi dokumentai, susiję su Kauno miesto savivaldybės kredito reitingo nustatymo technine užduotimi, kitu – tik jų dalis (t. 8, b. l. 186-199, t. 10, b. l. 161-163).
Dar kartą pažymima, kad esminių pažeidimų pirmosios instancijos teismas, surašydamas baigiamąjį aktą, nepadarė. Jau anksčiau aptartais argumentais atmetamas prokuroro skundo teiginys dėl neva BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 307 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimų.
Kolegija, sutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nepagrįstai nuteisus dėl 2005 m. liepos 7 d. sutarties Nr. 1627 (t. 3, b. l. 62-64, 118-120, 122-124) sudarymo tarp S. L. ir VšĮ ,,X“ dėl savivaldybei visiškai nereikalingos metodikos, pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas jau vien tuo pagrindu, nes buvo išeita už kaltinimo ribų (apie tai pasisakyta anksčiau).
Kolegija atkreipia dar kartą dėmesį į tai, kad S. L. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, jog: ,,<...> žinodamas, kad Strateginio planavimo skyriaus specialistės 2005 m. birželio mėnesį parengė ,,Kauno m. savivaldybės strateginio veiklos plano rengimo tvarkos aprašą“, kuris 2005-07-14 buvo patvirtintas Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-373, sudarė 2005-07-07 sutartį Nr. 1627 su VšĮ ,,X“, atstovaujama direktoriaus S. L. (apelianto bendrapavardis), dėl Kauno m. savivaldybei visiškai nereikalingos ,,Savivaldybės strateginės veiklos planavimo metodikos“ parengimo“.
Kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą sprendžia, kad nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog nurodyta metodika savivaldybei buvo ,,visiškai nereikalinga“, o teismas iš esmės S. L. kaltę grindė dėl šios veikos pagrinde duomenimis apie tai, kad VšĮ parengtos metodikos atskiri priedai yra nukopijuoti nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtintos metodikos. Ir galiausiai iš nuosprendžio 25-27 lapuose esančių motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, bandydamas įrodyti nuteistojo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos, padarė išvadą, ,,<...> kad kaltinamasis S. L. nupirko iš VšĮ ,,X“ už 29 382 litus Vyriausybės nutarimu patvirtintos metodikos plagiatą“. Šiuo konkrečiu atveju buvo būtina įrodyti, kad S. L. sudarė sandorį su VšĮ ,,X“ ir nupirko pagamintą produktą, t. y. metodiką, kuri savivaldybei buvo ,,visiškai nereikalinga“, o tokių duomenų byloje nėra. Nei FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2008 m. sausio 8 d. specialisto išvada Nr. 5-2/02 (t. 2, b. l. 148-189), kuria grindžiama S. L. kaltė, nei liudytojai R. I. bei A. M., kurių parodymais buvo vadovaujamasi, nepatvirtino, kad metodika buvo ,,visiškai nereikalinga“. Liudytojos R. I. nuomone buvo nupirkta perspausdinta Vyriausybės nutarimu patvirtintos metodikos kopija, o A. M. paaiškino, jog pačios metodikos neskaitė, su ja nesusipažino, tačiau mano, kad ją rengti nebuvo būtinumo. Kolegijos nuomone, šių liudytojų parodymais nebuvo galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, nes jie nepatvirtino esminės aplinkybės dėl metodikos nereikalingumo, juolab, kad A. M. 2005 m. dirbo savivaldybės kanceliarijoje vyr. specialistu ir ne jo kompetencijoje buvo spręsti klausimą, susijusį su paminėta metodika.
Teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes nuosprendyje neaptarė ir neišdėstė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, t. y. liudytojų D. Š., R. V., A. P., V. G. parodymus. Jų parodymais nustatyta, kad strateginio planavimo skyrius rinko priminę medžiagą apie savivaldybės misijas ir tikslus, kurią perdavė VšĮ ,,X“. Liudytoja A. P. rengė tik Aprašą ir siekiant išvengti klaidų buvo nutarta pirkti paslaugą. Ją įvykdė VšĮ ,,X“, laimėjusi konkursą. Parengta metodika strateginio planavimo skyriuje buvo naudojama rengiant savivaldybės 2006-2008 m. strateginį veiklos planą. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika buvo skirta Vyriausybės, ministerijų ir kitų įstaigų veiklai planuoti, bet ne savivaldybėms, todėl buvo būtina šią metodiką paruošti konkrečiai savivaldybei. Liudytojas V. M. patvirtino, kad Vyriausybės nutarimo pagrindu buvo paruošta nauja metodika, skirta Kauno m. savivaldybei.
Ta aplinkybė, kad paruošta metodika buvo sudaryta ne iš 2 dalių, kaip nurodyta sutartyje, o iš 5, rodo, kad užduotį rengėjas įvykdė daug platesnę ir informatyvesnę. Tai, kad parengta metodika buvo naudojama rengiant 2006-2008 m. Kauno m. savivaldybės strateginį veiklos planą patvirtina byloje esantis 2010 m. rugsėjo 14 d. savivaldybės raštas Nr. (A27V124)-12-4316.
,,Savivaldybės strateginės veiklos planavimo metodika“ parengta neprisilaikant pasirašytos sutarties reikalavimo (vietoje numatytų 2 dalių paruoštos 5 dalys), t. y. kad S. L. priėmė pagal sutartį atliktą darbą ne visai atitinkantį sandorio turinį, tačiau tai neįrodo, jog jo veiksmai nusikalstami. Nurodytus pažeidimus padaręs asmuo gali būti traukiamas drausminėn, tačiau ne baudžiamojon atsakomybėn.
Kolegija sutinka su S. L. skundo teiginiu, kad teismo išvada, jog jis, žinodamas apie jo vadovaujamame skyriuje rengiamas Kauno m. savivaldybės 2006-2008 m. strateginės veiklos planas, pateikė administracijos direktoriui G. B. pasirašyti su VšĮ ,,X“ užsakymą-susitarimą Nr. 2 dėl tokio paties plano parengimo, yra visiškai nepagrįsta. Nuteistasis S. L. viso proceso metu kategoriškai neigė savo kaltę. Jis nesutiko ir su tuo, kad jo skyriaus darbuotojos rengė analogišką ,,Strateginį veiklos planą“. Reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad užsakymas susitarimas Nr. 2 buvo pasirašytas vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 26 d. sutartimi Nr. 1945 ,,Dėl Kauno m. savivaldybės projektų rengimo, jų įgyvendinimo ir konsultacinių paslaugų teikimo“, kuri buvo sudaryta tarp Kauno m. savivaldybės administracijos, atstovaujamos direktoriaus G. B. ir 2005 m. rugpjūčio 17 d. pasirašytos jungtinės veiklos sutarties Nr. J050817 pagrindu veikiančių penkių įmonių, tarpe jų ir VšĮ ,,X“ (t. 3, b. l. 72-77, 138-139). Šis sandoris buvo sudarytas vadovaujantis 2004 m. kovo 25 d. Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-144 (t. 2, b. l. 16-19). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad sutarties sudarymui įtakos turėjo nuteistojo veikla, kad ji buvo neįvykdyta ir kad ji pripažinta negaliojanti. Svarbu ir tai, kad minėto projekto įgyvendinimui miesto biudžete 2005 m. buvo paskirtos lėšos. Nustatyta, kad strateginio planavimo skyriaus darbuotojos A. P., A. G. ir I. J., priėmus domėn jų kvalifikaciją, nebuvo pajėgios pačios parengti strateginį veiklos planą ir kaip nurodė pati A. P.: ,,<...> siekiant išvengti klaidų“ (t. 9, b. l. 12-13), buvo nutarta pirkti paslaugą. Liudytojo V. M. parodymais nustatyta, jog strateginio planavimo skyrius tik organizavo plano paruošimą – turėjo paruošti technines sąlygas (t. 11, b. l. 156-157). Strateginio veiklos plano sudarymo aplinkybes teisme paaiškino liudytojas G. B., o liudytoja B. L. patvirtino, kad tuo planu miesto savivaldybė naudojosi 2006-2008 m. Specialistas P. M. teisme pripažino, kad specialistės paruošė tik strateginio veiklos plano rengimo darbus (t. 11, b. l. 157-159). Vadovaujantis aptartais duomenimis, teismo padaryta išvada, jog strateginis veiklos planas buvo parengtas ne VšĮ ,,X“, o skyriaus darbuotojų, yra neteisinga: skyriaus darbuotojų atlikti organizaciniai darbai, medžiagos paruošimas ir perdavimas VšĮ ,,X“ nelaikytinas galutinio rezultato, t. y. Strateginio veiklos plano parengimu. Teismo nuomone ,,tariamą“ plano paruošimą įrodo ir tai, kad sutartimi buvo numatyta planą rengti 3 etapais ir priduoti pagal 2005 m. lapkričio 4 d., gruodžio 16 d. ir gruodžio 23 d. darbų atlikimo-perdavimo aktus, tačiau VšĮ ,,X“ planą perdavė iš karto 2005 m. gruodžio 28 d.
Byloje nustatyta priešingai: S. L. pasirašė darbų priėmimo ir perdavimo aktus per tris kartus priimdamas atliktus darbus trimis etapais: 2005 m. lapkričio 4 d. pasirašė darbų priėmimo perdavimo aktą dėl ,,Kauno m. savivaldybės aplinkos, vidaus išteklių ir stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizės atlikimo“, 2005 m. gruodžio 16 d. pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą dėl antro etapo ,,Kauno m. savivaldybės misijos suformulavimo, savivaldybės 2006-2008 m. strateginių tikslų ir reikalingų vykdyti programų nustatymo“, o 2005 m. gruodžio 25 d. pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį priėmė trečią etapą – ,,Kauno m. savivaldybės programų tikslų ir uždavinių suformulavimą, priemonių aprašymą, programos ir uždavinių įgyvendinimo rodiklių bei lėšų nustatymas“. S. L. šiuos dokumentus, o taip pat VšĮ ,,X“ išrašytas sąskaitas-faktūras per tris kartus perdavė administracijos Apskaitos skyriui, kuris atitinkamai mokėjimo pavedimais (taip pat per tris kartus) iš Kauno m. savivaldybės biudžeto VšĮ ,,X“ pervedė 70 000 Lt. Paskutinis pavedimas atliktas 2005 m. gruodžio 23 d., tuo tarpu iš bylos matyti, kad projektą VšĮ ,,X“ parengė penkiomis dienomis vėliau, t. y. 2005 m. gruodžio 28 d. S. L. nebuvo kaltinamas už tai, kad jo nurodymu VšĮ ,,X“ buvo apmokėta penkiomis dienomis anksčiau, nei įvykdytas susitarimas Nr. 2. S. L. nebuvo kaltinamas nei dokumentų suklastojimu, nei suklastotų dokumentų panaudojimu, todėl padaryti pažeidimai galėjo būti įvertinti tik kaip drausminiais. S. L. tyčia (tiesioginė ar netiesioginė) šiuo konkrečiu atveju nėra įrodyta, todėl jam negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Aptariamu atveju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra prieštaringas: pirmiausia teismas, pripažindamas S. L. kaltu ir nuteisdamas konstatuoja, jog Kauno m. savivaldybės 2006-2008 m. strateginis veiklos planas ,,<...> iš tikrųjų buvo parengtas S. L. vadovaujamame Strateginio planavimo skyriuje“, tačiau nuosprendžio motyvuose rašoma, kad VšĮ ,,X“ jau po trijų dienų pasirašė sutartį su N. J., kuris ,,<...> sėkmingai ją parengia ir priduoda visą iš karto 2005-12-28 <...>“. Vadinasi, nuosprendyje pripažįstama, kad strateginį veiklos planą parengė ne skyriaus darbuotojos, o fizinis asmuo N. J.. Nuteistasis negali baudžiamąja tvarka atsakyti ir už tai, jog pažeidžiant 2005 m. rugsėjo 26 d. sutarties Nr. 1945 ir susitarimo Nr. 2 sąlygas, pagal kurias nebuvo galima subranga, VšĮ ,,X“ sudarė subrangos sutartį su N. J. dėl Strateginio veiklos plano parengimo. VšĮ ,,X“ nepranešė S. L., jog sudarė sutartį su N. J., kuris atliks jos prisiimtus įsipareigojimus. Byloje tokių duomenų nėra.
Taip pat nepaneigtas apelianto teiginys, kad jam nebuvo žinoma, jog N. J. atliktą darbą pateikė VšĮ ,,X“ tik 2005 m. gruodžio 28 d., nes jis neturėjo jokios galimybės kontroliuoti atsiskaitymus tarp VšĮ „X“ ir N. J.. Liudytojos V. B. parodymais nustatyta, jog ji dirbo VšĮ ,,X“ projektų vadove. Ji per du mėnesius parengė metodiką, o po to rengė savivaldybės 2006-2008 m. strateginį veiklos planą. N. J. prie šio projekto dirbo kaip ekspertas. Nustatyta, kad šis projektas buvo pristatytas Kauno m. tarybos Strateginio planavimo ir investicinių projektų bei Miesto plėtros komiteto 2005 m. gruodžio 5 d. ir gruodžio 19 d. posėdžiuose ir savivaldybės strateginio planavimo darbo grupės 2005 m. gruodžio 15 d. posėdyje dalyvaujant V. B. ir N. J.. Kadangi buvo ištaisytos posėdžio metu pareikštos pastabos, todėl S. L. 2005 m. gruodžio 23 d. pasirašė paskutinį atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktą, už kuriuos tą pačią dieną buvo atsiskaityta.
Reikia sutikti su S. L. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas padarė baudžiamojo proceso pažeidimą, nurodytą BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatose. Kolegija šį įstatymo pažeidimą pripažįsta esminiu, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos S. L. teisės, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodęs, jog S. L., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padaręs dvi tęstines nusikalstamas veikas – iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą – 99 382 Lt piniginių lėšų, privalėjo nurodyti, kada prasidėjo ir kada pasibaigė S. L. nusikalstama veika, nes kaltinime buvo aiškiai nurodyta, kad nusikaltimus jis padarė laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 28 d. iki 2005 m. gruodžio 23 d. (t. 11, b. l. 1-3). Teismas šios aplinkybės iš kaltinimo nepašalino ir nuosprendyje apie tai išvis nepasisakė.
Be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas konstatavo, jog S. L. ,,<...> iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, Kauno m. savivaldybei priklausiusį didelės vertės turtą – 99 382 Lt piniginių lėšų. Dėl to Kauno m. savivaldybė patyrė didelės 151 202 Lt dydžio turtinės žalos“ (nuosprendžio 3 lapas, arba t. 11, b. l. 72). Šios išvados yra prieštaringos, nes kaip matyti iš nuosprendžio, teismas iš S. L. priteisė 99 382 Lt turtinei žalai atlyginti.
Teismas, pripažinęs S. L. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 d. turėjo pagrįsti išvadą, jog jis suprato savo veikos pavojingumą, jog veikia priešingai tarnybos interesams, numatė didelės neturtinės žalos atsiradimo valstybei galimybę ir buvo tam abejingas, t. y. leido jai atsirasti. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką nuo drausminio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Šis požymis gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio. Didelės žalos pobūdis yra vertinamasis, todėl kiekvienu konkrečiu atžvilgiu būtina atsižvelgti ir įvertinti bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais konkrečiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nusikalstamos veikos trukmė, einamų pareigų svarba. Šis požymis yra būtinas, todėl jo nustatymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje ištirtais faktiniais duomenimis. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. L. pareigybių aprašymo 6.16 punkte nustatytų funkcijų nepažeidė ir nebuvo pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, kad sutarčių pagrindu atlikti darbai, t. y. projektai, metodika, planai, užsakymai buvo savivaldybei visiškai nereikalingi ar jie išvis nebuvo atlikti.
Teismas, tenkindamas civilinį ieškinį, jokių motyvų nenurodė, todėl neaišku, kuo remiantis buvo nustatyta, kad Kauno m. savivaldybė patyrė turtinę ir neturtinę žalą (civiliniame ieškinyje net neužsimenama, jog savivaldybė patyrė realią žalą). Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Kauno m. savivaldybės ir paslaugų teikėjų sudaryti sandoriai yra įvykdyti, paslaugos suteiktos ir darbai, už kuriuos savivaldybė sumokėjo, realiai atlikti, todėl visiškai neaiškios žalos atsiradimo aplinkybės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nepritariama nuomonei, kad bet kokių teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai būtų pripažįstami nusikaltimais. Būtina analizuoti, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar užtenka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą ir tada įvertinti kitų teisės šakų normų veiksmingumą atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012 yra pasisakęs, jog atribojant piktnaudžiavimą kaip nusikalstamą veiką nuo drausminio nusižengimo būtina atkreipti dėmesį į didelės žalos požymį, rodantį padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantį takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės. Didelės žalos požymis turi būti pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu.
Taigi, šioje baudžiamojoje byloje iškilusios abejonės neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl S. L. kaltės piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir iššvaisčius jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Nekaltumo prezumpcija, ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-315/2012, 2K-510/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes tenkinamas apelianto S. L. prašymas išteisinti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. bei BK 184 str. 2 d. (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo pačiu atmetamas kaip nepagrįstas prokuroro prašymas pripažinti S. L. kaltu pagal išvardintus straipsnius dėl dviejų tęstinių nusikalstamų veikų, kurios iš kaltinimo buvo pašalintos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog neįrodyta S. L. padarius šiuos nusikaltimus. Kadangi S. L. išteisinamas, todėl Kauno m. savivaldybės 151 202 Lt civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
S. L. išteisinti dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje (dėl keturių tęstinių nusikalstamų veikų) neįrodžius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kauno m. savivaldybės pareikštą 151 202 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.