Kauno apygardos teismo nutartis

2025-10-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1972-638/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-07
Bylos Nr.
2S-1972-638/2025
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-01064-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Pareiškėjas
E. P., E. S., A. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1972-638/2025Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01064-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. S. (dabar P.) ir A. T. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi patenkintas pareiškėjų E. S. (dabar – P.) ir A. T. prašymas ir patvirtinta pareiškėjų ne teismo procese sudaryta taikos sutartis (Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-7441-266/2019).

2. Teisme 2025 m. gegužės 12 d. gautas pareiškėjos E. P. (toliau – pareiškėja) prašymas civilinėje byloje Nr. 2SP-7441-266/2019 išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. T. nevykdo taikos sutarties, t. y. neteikia priteisto išlaikymo vaikui. Atsisakymą mokėti išlaikymą motyvuoja tuo, kad prieš kelerius metus pervedė pinigus vaiko gydymui ir kaip Kalėdinę dovaną, todėl šios sumokėtos sumos turi būti vertinamos kaip permoka už išlaikymą vaikui.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo A. T. (toliau – suinteresuotas asmuo) pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo nesutinkantis su pareiškėjos reikalavimu, kadangi jis nepagrįstas. Teismo nutartimi priteistas sumas moka ir nėra jokio išlaikymo įsiskolinimo. Visus pinigus perveda pareiškėjai kaip išlaikymą vaikui ir į tai, ar jie naudojami gydymui ar kitiems vaiko poreikiams tenkinti, nekontroliuoja. Paaiškino, kad 2025 m. kovo mėn. papildomai pervedė 3 925,00 Eur sumą, kadangi pareiškėja pagrasino kreiptis į antstolius dėl neindeksuojamo išlaikymo. Tačiau vėliau jis paskaičiavo, kad reikalaujama suma per didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Utenos apylinkės teismas 2025 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.

5. Teismas nurodė, kad periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos indeksavimą reglamentuoja Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 (toliau – ir Aprašas). Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas). Iš teismui pateikto suinteresuoto asmens sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2019 m. gruodžio mėnesio jis kas mėnesį reguliariai į pareiškėjos sąskaitą pervesdavo 300,00 Eur sumą. Taip pat buvo papildomai pervestos sumos, išraše pažymėtos kaip „alimentai“: 2023 m. birželio 26 d. – 1 400,00 Eur, 2024 m. gegužės 23 d. – 670,00 Eur, 2024 m. gruodžio 16 d. – 250,00 Eur, 2025 m. kovo 12 d. – 3 295,00 Eur, 2025 m. balandžio 12 d. – 109,00 Eur. Teismas pažymėjo, kad išlaikymo indeksacija buvo atliekama netinkamai: pvz., teikiamas išlaikymas nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. birželio buvo iš viso neindeksuotas. Nuo 2022 m. vasario mėnesio, kuomet atsirado pareiga indeksuoti išlaikymą, iki 2025 m. balandžio mėn. viso turėjo būti sumokėta 14 994,00 Eur dydžio išlaikymo suma (2022 m. – 3 652,00 Eur, 2023 m. – 4 776,00 Eur, 2024 m. – 4 903,00 Eur, 2025 m. už keturis mėnesius – 1 663,00 Eur). Per šį laikotarpį viso suinteresuotas asmuo į pareiškėjos sąskaitą pervedė 17 424,00 Eur sumą. Visi mokėjimai buvo įvardinti kaip „alimentai“ ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kažkurios iš suinteresuoto asmens sumokėtų sumų buvo skiriamos kitu tikslu. Atkreiptinas dėmesys, kad nei šalių sudarytoje ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje (civilinė byla Nr. 2-265-913/2017), nei Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi, kuria pakeistas anksčiau sutartas išlaikymo dydis, patvirtintoje taikos sutartyje (civilinė byla Nr. 2SP-7441-266/2019) nėra aptarti jokie įsipareigojimai mokėti papildomas sumas vaiko gydymui ar kitoms išlaidoms. Teismas nurodė, kad teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ar nevykdomos taikos sutarties sąlygos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas teisingai nurodė, kad į pareiškėjos sąskaitą buvo pervesta 17 424,00 Eur suma, tačiau visiškai nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kažkurios iš suinteresuoto asmens sumokėtų sumų buvo skiriamos kitu tikslu, o šalių patvirtintoje taikos sutartyje nėra aptarti jokie įsipareigojimai mokėti papildomas sumas vaiko gydymui ar kitoms išlaidoms, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ar nevykdomos taikos sutarties sąlygos.

6.2. Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 26 d. - 1 400,00 Eur, 2024 m. gegužės 23 d. - 670,00 Eur, 2024 m. gruodžio 16 d. - 250,00 Eur suinteresuoto asmens pervestos pinigų sumos buvo geranoriškai (tėvų susitarimu) skirtos papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms padengti. Nors dėl tokių išlaidų nebuvo susitarta iš anksto šalių sudarytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje, tačiau teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma.

6.3. Pareiškėja yra išsaugojusi susirašinėjimą SMS žinutėmis dėl papildomų mokamų gydymo paslaugų reikalingumo šalių dukrai, iš kurių matyti, jog suinteresuotas asmuo sutiko dėl tokių paslaugų reikalingumo dukrai ir iš anksto sutiko jas apmokėti ir tai padarė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2 320 Eur įskaičiavo į vaikui teismo nutartimi nustatyto dydžio išlaikymą ir nepagrįstai konstatavo, kad suinteresuotas asmuo tinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas, nes gegužės mėnesį visiškai nepervesdamas į pareiškėjos sąskaitą vaiko išlaikymui taikos sutartimi nustatytos sumos (indeksuota suma 418 Eur) jau yra skolingas 308 Eur, nes už laikotarpį nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2025 m. birželio 1 d. turėjo sumokėti 15 412 Eur, o sumokėjo 15 104 Eur ( 17 424-2320).

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Klausimai dėl papildomų išlaidų ar išlaikymo padidinimo gali būti sprendžiami tik gera valia arba kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar konkrečios sumos priteisimo. Apeliantės pateikti susirašinėjimai neįrodo jos turėtų išlaidų, nurodyta suma virš 2 000 Eur, tačiau neaišku, ar realiai gydymo paslaugos buvo teikiamos, nes pateiktas tik 200 Eur išlaidų kvitas.

7.2. Pavedimuose visi pinigai nurodyti kaip išlaikymas vaikui - alimentai, todėl jie ir turi būti vertinami kaip išlaikymas vaikui. Visa kita yra tik pareiškėjos žodžiai, nepagrįsti įrodymais. Kokiems vaiko poreikiams tenkinti apeliantė panaudojo pinigus, sprendė ji pati.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo

9. Pareiškėja prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus (pareiškėjos susirašinėjimą su suinteresuotu asmeniu ir klinika SMS žinutėmis).

10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktų įrodymų turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti, ryšį su byla, sprendžia, kad šie įrodymai nors ir galėjo būti pateikti savalaikiai pirmosios instancijos teismui, vis tik yra susiję ir gali būti svarbūs teisingam klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendimui, todėl atsižvelgdamas į teismo aktyvų vaidmenį bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, nesant pagrindo išvadai, kad šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, suinteresuotas asmuo turėjo galimybę pasisakyti dėl prašomų naujų įrodymų, siekdamas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, pareiškėjos į bylą pateiktus rašytinius įrodymus priima.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą pagal teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.

14. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi patenkintas pareiškėjų prašymas ir patvirtinta pareiškėjų ne teismo procese sudaryta taikos sutartis (Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-7441-266/2019). Taikos sutarties 1 p. susitarta pakeisti 2017 m. vasario 21 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą išlaikymo dydį ir nustatyti, kad A. T. moka išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2019 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki dukters pilnametystės.

15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad taikos sutarties civilinėje byloje Nr.2SP-7441-266/19 1 punkte nėra aptarti jokie įsipareigojimai mokėti papildomas sumas vaiko gydymui ar kitoms išlaidoms. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo neišlaiko vaiko, ir kad yra pareiškėjai skolingas. Byloje nėra jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių aplinkybių dėl vaiko neišlaikymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nevykdė taikos sutarties 1 punkto, dėl ko būtų pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

16. Pareiškėja skundą grindžia susirašinėjimu SMS žinutėmis dėl papildomų mokamų gydymo paslaugų reikalingumo šalių dukrai, iš kurių matyti, jog suinteresuotas asmuo sutiko dėl tokių paslaugų reikalingumo dukrai ir iš anksto sutiko jas apmokėti.

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų SMS žinučių turiniu negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad suinteresuoto asmens sutikimas dėl paslaugų reikalingumo dukrai vertintinas kaip sutikimas apmokėti papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Susirašinėjimas yra nekonkretus, chaotiškas, skirtingi adresatai (ir atsakovas, ir klinika). Kaip matyti iš bylos duomenų – banko sąskaitų išrašų kopijų, visi suinteresuoto asmens mokėjimai buvo įvardinti kaip „alimentai“. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad sumokėtos sumos buvo skiriamos papildomai arba kitu tikslu.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, bylos įrodymų visumą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ar nevykdomos taikos sutarties sąlygos.

19. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja turi teisę inicijuoti taikos sutarties sąlygų pakeitimą. Teismas šiuo atveju sprendžia tik teismo patvirtintos taikos sutarties tinkamo vykdymo klausimą, o ne jos turinio, esmės ar sąlygų pakeitimo klausimus.

20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišdavė pareiškėjai vykdomojo rašto ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Atskirąjį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė