Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1418-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-03
Bylos Nr.
2S-1418-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01478-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1418-794/2018Proceso Nr. 2-68-3-01478-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) L. K. (L. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas L. K. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti teismo įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį – viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymą, kol nebus išspręstas klausimas dėl antstolio 2017 m. gruodžio 23 d. pranešimo teisėtumo ir vykdymo veiksmų byloje atidėjimo iki 2018 m. balandžio 16 d. Pareiškėjas nurodė, kad skundu jis nesiekia vilkinti proceso, tačiau dėl prastos sveikatos būklės prašo atidėti sprendimo vykdymą trims mėnesiams. Taip pat nurodė, kad šiuo metu jis yra inicijavęs žemės, ant kurios yra ginčo statinys, paskirties keitimo projektą, todėl pakeitus žemės paskirtį, nebeliktų ginčo dalyko ir skolininkui nuosavybės teise priklausantis ginčo statinys galėtų būti įteisintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia 2017 m. lapkričio 23 d. pranešimą (civilinė byla Nr. e2YT-6418-743/2018). Antstolis Irmantas Gaidelis 2018 m. sausio 16 d. patvarkymu netenkinęs pareiškėjo skundo jį nagrinėti perdavęs teismui yra nurodęs, kad pareiškėjo skundžiamas 2017 m. lapkričio 23 d. pranešimas šiai dienai netekęs galios, o stabdyti vykdomosios bylos nėra teisinio pagrindo. Teismas iš esmės sutiko su antstolio argumentais, kad pagal nurodytus pareiškėjo argumentus ir pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje taikymui. Pareiškėjo skundžiamas antstolio procesinis veiksmas (2017 m. lapkričio 23 d.) šiai dienai jau neturi teisinės reikšmės, kadangi pranešime nurodytas terminas yra suėjęs. Be to, teismas nustatė, kad antstolio kontoroje 2018 m. sausio 18 d. buvo gautas pareiškėjo skundas su prašymu dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo, kurio antstolis Irmantas Gaidelis nutarties priėmimo metu nebuvo išnagrinėjęs.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas L. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:Antstolis teismą suklaidino dėl paduoto skundo dalyko. Apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones niekaip nekoordinuoja su antstolio 2017 m. lapkričio 23 d. pranešimu. Priešingai – teismas teisingai nurodo, kad 2018 m. sausio 18 d. yra paduotas skundas antstoliui dėl antstolio veiksmų, kuris dar nėra išnagrinėtas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas su aplinkybe, jog yra kreiptasi dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, o paskirties pakeitimas turės tiesioginę įtaką ne tik pačiai vykdomajai bylai, bet ir pareiškėjo turtiniams interesams, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas patirs turtinius nuostolius, kurie sieks daugiau nei 40 000 EUR. Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:2018 m. sausio 10 d. gautas apelianto 2018 m. sausio 9 d. skundas, kuriame nurodo, kad antstolis siekdamas nugriauti statinį atlieka neteisėtus veiksmus ir prašo atidėti vykdymo veiksmus iki 2018 m. balandžio 16 d. Antstolis 2018 m. sausio 16 d. patvarkymu išnagrinėjo minėtą skundą ir atsisakęs jį tenkinti persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2018 m. sausio 18 d. antstolių kontoroje buvo gautas analogiškas apelianto skundas, kuriuo apeliantas prašė sustabdyti vykdymo veiksmus iki kol nebus priimtas procesinis sprendimas dėl žemės sklypo paskirties keitimo. Kadangi 2018 m. sausio 17 d. griovimo darbai neįvyko, 2018 m. sausio 25 d. patvarkymu minėtas skundas išnagrinėtas kaip prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus. Minėtu patvarkymu skundas netenkintas ir išsiųstas apeliantui.Teikdamas prašymus apeliantas siekia vilkinti procesą, apeliantas turėjo pakankamai laiko nuo 2012 m. įvykdyti teismo sprendimą. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Apelianto prašoma laikinoji apsaugos priemonė iš esmės sustabdytų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, kas nėra ir negali būti pateisinama. Jos gali būti taikomos būti tik išimtiniais atvejais. Apelianto skundžiamas antstolio veiksmas šiai dienai jau yra įvykęs, nes 2017 m. lapkričio 23 d. pranešime nurodytas terminas jau suėjo. Apeliantas prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki tol, kol nebus išspręstas klausimas dėl minėto pranešimo teisėtumo, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nepagrįstai susietas su jo skundu. Sprendimas nevykdomas jau ilgiau kaip 5 metus. Skolininkų prašymas atidėti vykdymo veiksmus jau buvo tenkintas, t. y. leista iki 2018 m. sausio 15 d. savo lėšomis įvykdyti teismo sprendimą. Apeliantas skunde akcentuoja, jog kreipėsi dėl žemės paskirties pakeitimo, nors būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš pradžių siejo su savo sveikatos būkle. Teismas šių aplinkybių nevertino kaip svarbių. Be to, teismo sprendimą įvykdyti turi ne tik apeliantas, bet ir A. K., todėl vienam skolininkui teigiant, kad negali tinkamai įvykdyti ar negali dalyvaut atliekant vykdymo veiksmus dėl sveikatos būklės, tokią pačią pareigą įvykdyti turi dar ir kitas skolininkas. Kreiptis dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo apeliantas galėjo jau seniau, tačiau neaišku, kodėl to nedarė. Be to, savo kreipimosi jis nepagrindžia jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2018 m. sausio 18 d. Apeliantas prašyme aiškiai nurodo, jog laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti iki kol bus išspręstas 2017 m. lapkričio 23 d. pranešimo teisėtumo ir vykdymo veiksmų byloje atidėjimo iki 2018 m. balandžio 16 d. klausimas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2YT-6418-743/2018, kurioje būtent ir nagrinėjamas apelianto skundas dėl antstolio 2017 m. lapkričio 23 d. pranešimo teisėtumo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nesutiktina su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas ir apelianto skundas dėl 2017 m. lapkričio 23 d. pranešimo teisėtumo neturėtų būti siejamas su jo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas siekė užtikrinti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6418-743/2018 įvykdymą. Taip pat pažymėtina, kad šio skundo nagrinėjimo dieną, remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6418-743/2018 pareiškėjo skundą atmetė. Nors šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu nėra įsiteisėjusi, tačiau toks teismo procesinis sprendimas eliminuoja vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo ir patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, jeigu apeliantas 2018 m. sausio 18 d. prašymu nesiekė užtikrinti teismo sprendimo, susijusio su jo skundu dėl antstolio veiksmų (2017 m. lapkričio 23 d. pranešimo teisėtumo), tampa neaišku, kokio galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą apeliantas siekė užtikrinti savo 2018 m. sausio 18 d. prašymu pateiktu teismui. Tokiu atveju teigtina, kad apskritai neegzistuoja nė viena iš CPK 144 straipsnyje nustatytų sąlygų.Apeliantas priešingai nei nurodyta jo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirajame skunde nurodo, kad jo prašymas susijęs su 2018 m. sausio 18 d. skundu, kuris tą pačią dieną buvo įteiktas antstoliui dėl antstolio veiksmų, ir kuris pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną nebuvo išnagrinėtas. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų siejamas su jo 2018 m. sausio 18 d. antstoliui pateiktu skundu, laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų CPK 144 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi apelianto 2018 m. sausio 18 d. skundas 2018 m. sausio 25 d. antstolio patvarkymu buvo išnagrinėtas kaip prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus ir šio prašymo antstolis netenkino. Remiantis LITEKO duomenimis toks antstolio 2018 m. sausio 25 d. patvarkymas teismui skundžiamas nebuvo, t. y. nėra ginčijamas minėto patvarkymo teisėtumas.Apelianto nurodomos aplinkybės susijusios su jo kreipimusi dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, didelė turtinės žalos grėsmės atsiradimo nagrinėjamos bylos atžvilgiu nėra svarbios, kadangi šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne sprendimo vykdymo sustabdymo klausimas. Apelianto įvardijamos aplinkybės gali būti įvertintos antstolio, kuris gali spręsti klausimą dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145 straipsniais, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas