Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J., T. K. ir E. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė L. P. išnagrinėjo pareiškimą ir 2020 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti viešojo intereso gynimo priemones atsisakė. Nutarimą motyvavo tuo, kad prokuroro yra prašoma ginti galimai pažeistą konkrečių asmenų - pareiškėjų - subjektinę teisę ir jų interesus. Pareiškėjai su priimtu nutarimu nesutikdami pateikė skundą, nes prokurorė netinkamai įvertino pateiktus duomenis, neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių, nepagrįstai vertino situaciją kaip neatitinkančią viešojo intereso gynimo sąlygų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė K. R. 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) skundą atmetė. Pareiškėjai su priimtu nutarimu nesutinka, nes Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė K. R. pareiškėjo skundo ir jo motyvų aplamai nenagrinėjo, visų nurodytų pažeidimų netyrė ir nevertino. Priimtas nutarimas nepagrįstas, neteisėtas, todėl teismo turi būti panaikintas, o pareiškimas dėl viešo intereso gynimo turi būti perduotas nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkis Nr. 517 „Dėl žemės sklypų priskyrimo“ pastato (duomenys neskelbtini) savininkams buvo suteikta teisė tvarkyti sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentus. Nei prokurorė nei vyresnioji prokurorė aplamai netyrė ir nevertino dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas minėtas potvarkis, netyrė ir nevertino kaip neteisingai atliktų pastato - (duomenys neskelbtini) - kadastrinių matavimų pagrindu buvo lengvatine tvarka (valstybei gaunant mažesnę kainą, nei ji turėjo teisę gauti) užvaldytas didesnio ploto žemės sklypas, nei pastato bendrasavininkai turėjo teisę gauti. Tuo tarpu, šiuo metu kitas žemės sklypas - (duomenys neskelbtini) - negali būti suformuotas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl jo valstybė negali sudaryti nei pirkimo - pardavimo sandorių, nei nuomos sandorių su pastato - (duomenys neskelbtini) - bendraturčiais. Tuo tarpu institucija - Nacionalinė žemės tarnyba - nesiima jokių veiksmų, kad būtų pašalinti nustatyti pažeidimai, t. y. taip pat negina Valstybės interesų. 2008 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių Klaipėdoje detalus planas, kurio tvirtinimo metu buvo žinoma, kad formuojamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 17 ir 15 riba neatitinka inventorinių ribų bei šis faktas buvo užfiksuotas detaliame plane. Iš to seka, kad 2008 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas neteisėtai ir pareiškėjai prokuratūrai pateikė tai patvirtinančių duomenų. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas 2020 m. birželio 4 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad (duomenys neskelbtini), riba 1,45 m. dengia (duomenys neskelbtini), sklypą, tokiu būdu užvaldant dalį (duomenys neskelbtini) žemės sklypo.

Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui buvo žinoma, kad žemės sklypo - (duomenys neskelbtini) - ribos neteisingos, neatitinka inventorinių ribų, patvirtintas detalus planas patvirtintas, žinant, kad ginčo teritorijos dalis neteisingai suprojektuota, bei atsakinga institucija nesiima jokių veiksmų, kad viešo administravimo subjektų padarytos klaidos būtų ištaisytos. Faktas, kad pastato - (duomenys neskelbtini) - kadastriniai matavimai neteisingi ir galimai sąmoningai parengti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre tikslu užvaldyti didesnę dalį valstybinės žemės lengvatine tvarka, t. y. sumokant ženkliai mažesnę kainą, nei yra rinkos kaina. Tai, kad yra neteisėtai užvaldyta didesnė dalis valstybinės žemės tapo aišku tik 2019 m., kai (duomenys neskelbtini) 15 esančių statinių savininkai nusprendė susitarti dėl valstybinės žemės naudojimosi tvarkos, bei atitinkamai pradėję rengti kadastrinius matavimus, tikslu sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutartis.

Nurodo, jog aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) riba 1,45 m. dengia (duomenys neskelbtini) sklypą, tokiu būdu užvaldant dalį (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, susiklostė tikrai ne dėl gyventojų, o dėl atsakingų asmenų kaltės, todėl buvo pažeistos teisės normos, kurios yra susijusios su valstybės, t. y. su viešuoju interesu. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) pastatų savininkai norėdami įsigyti valstybinę žemę negali sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties arba nuomos sutarties, atitinkamai valstybė negali gauti pajamų už pagal norimas sudaryti sutartis su asmenimis, kurie turi teisę į atitinkamas dalis (duomenys neskelbtini), esantį sklypą. Palikus galioti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis dalyje ir/ar 2008 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, Klaipėdoje detaliojo plano patvirtinimo“ dalyje, kiek jis susijęs su (duomenys neskelbtini) 17 ir 15 žemės sklypais, būtų sudaromos prielaidos nesilaikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų teritorijų planavimo ir valstybinės žemės naudojimo srityse, tuo pažeidžiant ne tik valstybės teisėtus interesus teisės aktų nustatyta tvarka spręsti valstybinės žemės naudojimo ir disponavimo klausimus, bet ir mažinant visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijų darbu.

Pareiškėjai yra įsitikinę, kad padarytas teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad yra pažeistas viešasis interesas. Kasacinis teismas suformuotoje praktikoje dėl viešojo intereso gynimo yra konstatavęs, kad tokiais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra, viešąjį interesą gina prokurorai. Tačiau prokurorai skundžiamuose nutarimuose remiasi ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartimis, kurių faktinės aplinkybės nėra susijusios su aplinkybėmis, nurodytomis pareiškėjų prašyme ginti viešąjį interesą. Skundžiamame nutarime prokurorė supaprastino ir neteisingai interpretavo viešojo intereso sampratą, kai tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas gali egzistuoti įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, yra kintantis, dinamiškas, viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant faktines konkrečios bylos aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. rugsėjo 11 d., 9.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant nutarties patvirtintas kopijas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai R. J., G. M., T. K., E. K. ir R. V. 2020 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu, prašydami atlikti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), atliktuose kadastriniuose matavimuose, kurie yra registruoti teisės aktų nustatyta tvarka, yra matavimo klaidų, ko pasėkoje šis žemės sklypas buvo suformuotas didesnis ir tokiu būdu buvo užvaldyta didesnė dalis valstybinės žemės, t. y. dėl tokių netinkamai atliktų matavimų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypai persidengia. Namai, esantys (duomenys neskelbtini)., yra sublokuoti ir faktinės bei inventorinės žemės sklypų ribos sutampa su namų sujungimu. Tuo tarpu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba 1,45 m. dengia (duomenys neskelbtini), sklypą, tokiu būdu užvaldant dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai taip pat nurodė, jog 2008 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių Klaipėdoje detalus planas, kurio tvirtinimo metu buvo žinoma, kad formuojamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 17 ir 15 riba neatitinka inventorinių ribų bei šis faktas buvo užfiksuotas detaliame plane.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė L. P. 2020 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, atsižvelgiant į pareiškėjų - R. J., G. M., T. K., E. K. ir R. V. – 2020 m. gegužės 8 d. pareiškime dėl viešojo intereso gynimo nurodytas aplinkybes. Nutarime nurodyta, kad ginčas kilo dėl įvykusios matavimo klaidos, bet šis ginčas iš esmės liečia ne teisingą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, kaip konstitucinę vertybę, reikšmingą visai visuomenei, kurią turėtų ginti prokuroras, o techninio pobūdžio klaidos pašalinimą, kuris lėmė viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų galimą nepagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, jog ginčas kilo tarp viešojo administravimo subjekto ir privačių asmenų arba tarp privačių asmenų - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojų - dėl teisės disponuoti atitinkamu žemės sklypu. Susiklosčiusi konfliktinė teisinė ir faktinė situacija turėtų būti sprendžiama pasitelkiant į pagalbą ne viešojo intereso institutą, kadangi šiuo atveju jo nėra. Pažymėjo ir tai, kad vertinant 1995 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais leista privatizuoti Sklypo1 dalis ir NŽT vedėjo 2019 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Sklypo1 dalis išnuomota, padarė išvadą, jog pačiais šiais sprendimais nebuvo padaryta jokių nei materialinių, nei procesinių teisės normų pažeidimų, o tai irgi suponuoja išvadą dėl viešojo intereso nebuvimo ginčo atveju, nes, kaip minėta, ginčas prasidėjo dėl klaidos, atliekant žemės Sklypo1 matavimus. Nors žemės sklypų matavimai yra sudėtinė žemės reformos dalis, o žemės reformos vykdymas išreiškia viešąjį interesą, tačiau matavimų metu padarytos klaidos, trūkumai, neišeinantys už keleto asmenų interesų sferos bei lėmę nepagrįstus viešojo administravimo subjektų sprendimus, turėtų būti šalinami kitais įstatymų numatytais būdais.

Nurodė, kad viešojo intereso pažeidimas, kuris šiuo atveju yra valstybės interesai, nenustatytas. Valstybė pardavė dalį ir išnuomojo dalį žemės Sklypo1. Žemės Sklype2 esančio namo savininkai moka žemės nuomos mokestį už naudojamą žemės sklypą. Taigi valstybinės žemės sklypo užgrobimas, ką nurodė pareiškėjai, nenustatytas. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nurodytais sprendiniais ir užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Išaiškinta, kad pareiškėjai, siekdami suformuoti žemės Sklypą2 turi teisę atlikti naudojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus vadovautis teritorijų planavimo dokumentu.

Pažymėjo ir tai, kad prokuroro yra prašoma ginti galimai pažeistą konkrečių asmenų - pareiškėjų - subjektinę teisę ir jų interesus. Konkretaus asmens subjektinės teisės gynimas yra atribojamas nuo viešojo intereso gynimo, nes viešojo intereso gynimas susijęs ne su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, bet su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu, be to, viešojo intereso gynimas tėra dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis. Nagrinėjamoje konkrečioje situacijoje, prokurorui pareiškus teisme ieškinį/prašymą ar pritaikius kitas viešojo intereso gynimo priemones, būtų ginama konkrečių asmenų ar konkrečiai apibrėžtos asmenų grupės subjektinė teisė, t. y. privatus asmens ar grupės narių asmeninis, bet ne viešasis interesas.

D. K. apygardos prokuratūros 2020 m. birželio 12 d. nutarimo pareiškėjai R. J., T. K. ir E. K. 2020 m. birželio 22 d. pateikė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokurorės L. P. 2020 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Skundą pareiškėjai grindė aplinkybėmis, jog prokurorė netinkamai įvertino pateiktus duomenis, neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių, nepagrįstai vertino situaciją kaip neatitinkančią viešojo intereso gynimo sąlygų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Mano, jog ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriose egzistuoja viešojo intereso požymiai. Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgaliojimus, o Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgaliojimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme. Šiuo atveju prokurorė padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai pateiktu pareiškimu prašo ginti galimai pažeistą konkrečių asmenų, t. y. jų subjektinę teisę ir jų interesus. Visų pirma 2008 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas neteisėtai, nes formuojant žemės sklypus (duomenys neskelbtini) 17 ir 15 ribos neatitinka inventorinių ribų ir šis faktas buvo užfiksuotas detaliame plane. Nesutinka su prokurorės argumentais, jog ginčas kilęs tarp viešojo administravimo subjekto ir privačių asmenų arba tarp privačių asmenų dėl teisės disponuoti atitinkamu žemės sklypu. Mano, jog (duomenys neskelbtini) namo gyventojai negali disponuoti valstybinės žemės dalimi. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) namo gyventojai yra užvaldę didesnę dalį valstybinės žemės, nei turėjo teisę įgyti. Ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) riba 1,45 m dengia (duomenys neskelbtini) sklypą, tokiu būdu užvaldant dalį (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, susiklostė tikrai ne dėl gyventojų, o dėl atsakingų asmenų kaltės, todėl buvo pažeistos teisės normos, kurios yra susijusios su valstybės, t. y. su viešuoju interesu. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) pastatų savininkai norėdami įsigyti valstybinę žemę negali sudaryti pirkimo - pardavimo sutarties arba nuomos sutarties, atitinkami valstybė negali gauti pajamų už pagal norimas sudaryti sutarties su asmenimis, kurie turi teisę į atitinkamas dalis (duomenys neskelbtini), esantį sklypą. Skunde nurodoma, jog neteisingo sklypų suformavimo negalima laikyti tik techninio pobūdžio klaida, nes sklypai neteisingai suformuoti buvo pažeidžiant konkrečius teisės aktus taip pat ir Konstitucijoje įtvirtintą pareiškėjų teisę į privačią nuosavybę. Pareiškėjai įsitikinę, kad padarytas teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio, kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė K. R. 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti R. J., T. K., E. K. skundą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. P. 2020 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad prokuroras gali kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą, tais atvejais, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams bei sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Tuo tarpu vien tik teisės aktų pažeidimai, nenustačius jų visuomeninės, viešosios reikšmės, įtakos konkrečioms asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, paprastai negali būti pripažįstami tinkamu pagrindu kreiptis į teismą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo. Administraciniai aktai ir vėlesni dokumentai kaip pirkimo - pardavimo sutartys, net ir tais atvejais, kai yra nustatyti teisės aktų pažeidimai, tačiau tai neišeina už keleto asmenų interesų sferos, nevertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Sutinka su skundžiama nutarime išsakytu argumentu, jog nagrinėjamu atveju ginčytina situacija susidarė dėl dviejų žemės sklypų ribų ir liečia tik dviejuose sklypuose turinčių nekilnojamąjį turtą asmenų interesus. Nagrinėjamoje medžiagoje konstatavus, kad nenustatytas viešojo intereso pažeidimas, be to yra suėjęs naikinamasis terminas teisme ginčyti administracinius aktus, prieita prie išvados, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra pagrįstas, todėl paliktas galioti. Nurodė, kad prokurorė tinkamai ištyrė visas svarbias aptartam klausimui spręsti aplinkybes, jas tinkamai įvertino laikydamasi tiek teisės aktų, tiek ir teismų praktikoje suformuotų taisyklių.

Pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. P. 2020 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės K. R. 2020 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Savo prašymą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė K. R. pareiškėjo skundo ir jo motyvų aplamai nenagrinėjo, visų nurodytų pažeidimų netyrė ir nevertino. Priimtas nutarimas nepagrįstas, neteisėtas, todėl teismo turi būti panaikintas, o pareiškimas dėl viešo intereso gynimo turi būti perduotas nagrinėti iš naujo. Teismas su tokia pareiškėjų pozicija neturi pagrindo sutikti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį. Teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo. Šioje civilinėje byloje teismas nesprendžia ir nevertina ar yra pažeistas viešasis interesas bei neturi diskrecijos teisės įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pareiškiant ieškinį. Tenkindamas skundą teismas tik galėtų panaikinti skundžiamą nutarimą ir įpareigoti prokurorą atlikti skundo tyrimą iš naujo.

Įvertinus civilinėje byloje nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra, tirdama pareiškėjų skundą, įvertino pareiškėjų nurodytus faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.

Pažymėtina, jog aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, patikrina nutarimą pagrįstumo ir teisėtumo aspektais. Nepagrįstumas konstatuojamas, kai nesurinkti ar nepakankamai surinkti faktiniai duomenys (tyrimas neatliktas ar jo apimtis nepakankama), neatlikta savarankiška ir išsami faktinių duomenų analizė. Neteisėtumas suprantamas kaip neteisingas, neišsamus teisinis kvalifikavimas (kartu - teisinis nepagrįstumas). Prokuroro išvada dėl viešojo intereso pažeidimo ir priemonių taikymo turi būti pagrįsta faktinių aplinkybių ir teisės normų analize, t. y. turi būti pagrįsta ir teisėta. Nenustatęs prokuroro sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, aukštesnysis prokuroras skundžiamą nutarimą pripažįsta pagrįstu bei teisėtu ir palieka jį galioti, priešingu atveju nutarimą panaikina ir priima naują sprendimą.

Šiuo konkrečiu atveju Klaipėdos apygardos prokuratūros konstatuota, kad tyrimo metu yra nustatytos aplinkybės, ką ir nurodo pareiškėjai, jog sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos persidengia su Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribomis, t. y. nesibaigia ties (duomenys neskelbtini) namu, o dalis sklypo apie 1,40 m, kas pasak Nacionalinės žemės tarnybos paskaičiavimu sudaro apie 0,0052 ha ir sudaro šiek tiek didesnį sklypo plotą apie 50 m² nei priklausytų prie esančio pastato. Pripažino, kad įvykusi žemės sklypo matavimo klaida. Tiek prokurorė L. P., tiek aukštesnysis prokuroras savo nutarimuose ir analizavo bei vertino ar šis pažeidimas, atliekant žemės sklypo matavimus ir priimant administracinius aktus yra pažeidžiantis viešąjį interesą ar jo pobūdis turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams bei sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės buvo ištirtos pareiškėjų pareiškimo nagrinėjimo metu. Jokių naujų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų nurodytas aplinkybes į bylą nepateikta. Tyrimo metu nenustatyta valstybės interesų pažeidimų. Nutarimai motyvuoti, atliktas išsamus pareiškėjų nurodytų aplinkybių tyrimas, vadovaujantis teisės aktais bei teismų formuojama praktika priimtas nutarimas. Prokurorės veiksmuose pareiškimo tyrimo pažeidimų nenustatyta. Nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų pareiškimo ir panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. P. 2020 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės K. R. 2020 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų R. J., T. K. ir E. K. skundą (pareiškimą) atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.