Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė R. B. paskirta 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 11 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 11 MGL (414,26 Eur) dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. B. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-06-11 4.38 val. iki 2016-06-11 16.18 val. (1 para).

Priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš E. G. ir R. B. solidariai 350,73 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš E. G. ir R. B. solidariai 580 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš R. B. 61,27 Eur už nukentėjusiajam E. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš R. B. ir E. G. 117,49 Eur už nukentėjusiajam G. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir E. G., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad kartu su E. G. 2016-06-11, apie 4.30 val., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, kitų žmonių akivaizdoje mažareikšme dingstimi, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia bendrai suduodami rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam G. J., tačiau ne mažiau kaip septynis smūgius į kaktą, dešinę plaštaką, dešinį riešą, dešinį dilbį ir galvos sritį, taip padarydami jam poodines kraujosruvas kairiojo kaktos gumburo projekcijoje, kaktos kairėje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairiojo momens srityje, odos nubrozdinimus dešinės akies viršutinio voko-antakio, dešinio riešo užpakaliniame paviršiuje, intraodines kraujosruvas dešiniojo dilbio užpakalinio-vidinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, tai yra, padarydami nukentėjusiajam G. J. nežymų sveikatos sutrikdymą bei tęsdami nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tyčią bendrai suduodami kumščiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. B., tačiau ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, padarė jam poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinio antakio išorinio galo projekcijoje, sukeldami nukentėjusiajam E. B. fizinį skausmą, ir muštynių metu sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 350,73 eurų vertės turto.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad 2016-06-11, apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia spirdamas kojos pėda vieną smūgį nukentėjusiajam E. B. į veido sritį, padarė jam poodines kraujosruvas nosies nugarėlės abiejų akių, abiejų vokų srityje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlės priekinio-kairiojo šoninio paviršiaus viduriniame trečdalyje, nosies nugarėlės kairiojo šoninio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, nosies kaulų lūžį, tai yra padarė nukentėjusiajam E. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teismo posėdyje nuteistasis prašė jo skundą nagrinėti tik dėl per griežtos bausmės bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Gynėjas palaikė R. B. skundą. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, kitas nuteistasis E. G. prašė R. B. skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentų bei prašymo apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, kad jis nesutinka tik su jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti atidedant bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į šiuos nuteistojo argumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas tiek, kiek to prašo apeliantas.

Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. B. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. B., atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis)). Taip pat šiuo atveju svarbu ir tai, kad nusikaltimai baigti ir jie padaryti tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos sukėlė neigiamas pasekmes – bendrais R. B. ir E. G. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam bei sugadintas turtas, be to, R. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas įvertino ir R. B. asmenybę, konstatuodamas, kad nuteistasis praeityje teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus (1 t., 180–185 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 35–38 b. l.), nedirba (1 t., 178 b. l.). Spręsdamas R. B. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat įvertino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas R. B. skyrė griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalyje sankcijose įtvirtintą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nesutikti su šiuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi anksčiau išvardytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nenorą laikytis visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apelianto teiginiai, jog jis ankstesniais nuosprendžiais paskirtą bausmę yra atlikęs, aktyviai ieškosi darbo ir būdamas laisvėje sieks kuo greičiau atlyginti padarytas žalas, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. B. nėra sumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos, ir tai rodo, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra atlikęs, šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu ne tik neįsidarbino, tačiau buvo išbrauktas iš darbo biržos už neatvykimą nustatytu laiku. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, jokių pastangų siekiant keisti savo elgesį teigiama linkme nededa, todėl nuteistojo teiginiai, kad jis ateityje nebenusikals, yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo švelninti bausmę. Aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju R. B. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, atsižvelgiant į tai, jog jos jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę – jos rūšį ar dydį taip pat nesudaro. Juo labiau, kad apylinkės teismas nuteistojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailestį dėl jų įvykdymo skundžiamu nuosprendžiu pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą nėra pagrindo.

BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nebuvo taikytos taip pat pagrįstai.

Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek R. B. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei tai, kad jis vėl nusikalto nepraėjus nei pusei metų po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, jo baustumus administracine tvarka, teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teisinio pagrindo nėra. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Be to, įvertinus tai, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teisme R. B. atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kur jis kaltinamas analogiškų nusikalstamų veikų padarymu ir jam 2016-09-30 ir 2016-10-17 nutarimais buvo skirtos administracinės nuobaudos, o dar dvi administracinio teisės pažeidimo bylos šiuo metu nagrinėjamos teisme, galima pagrįstai teigti, jog nuteistasis nesistengia laikytis įstatymų ir jų nepažeidinėti.

Pažymėtina, jog bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Švelninti apelianto teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra, juolab, kad deklaruojamas noras laikytis įstatymų normų nebuvo kliūtis nusikalsti.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio subendrintą bausmę, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio atmesti.