Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - 15 parų areštu;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-19 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 str. - 22 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-06 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. - 13 MGL dydžio bauda;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. - 55 parų areštu;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., 165 str. 1 d. - galutine 4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme ir 13 MGL dydžio bauda, 2016-01-29 laisvės atėmimo bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. ir R. B., 2016-06-11 apie 4.30 val. Šiaulių mieste, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, kitų žmonių akivaizdoje mažareikšme dingstimi, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia bendrai suduodami rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam G. J., tačiau ne mažiau septynių smūgių į kaktą, dešinę plaštaką, dešinį riešą, dešinį dilbį ir galvos sritį, tuo padarydami jam poodines kraujosruvas kairiojo kaktos gumburo projekcijoje, kaktos kairėje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairiojo momens srityje, odos nubrozdinimus dešinės akies viršutinio voko-antakio, dešinio riešo užpakaliniame paviršiuje, intraodines kraujosruvas dešiniojo dilbio užpakalinio-vidinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, tai yra, padarydami nukentėjusiajam G. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tęsdami nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tyčią bendrai suduodami kumščiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. B., tačiau ne mažiau vieno smūgio į veido sritį, tuo padarė jam poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinio antakio išorinio galo projekcijoje, tuo sukeldami nukentėjusiajam E. B. fizinį skausmą, bei muštynių metu sugadindami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 350,73 eurus.

Be to, R. B. 2016-06-11 apie 4.30 val. Šiaulių mieste, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia spirdamas kojos pėda vieną smūgį nukentėjusiajam E. B. į veido sritį, tuo padarė jam poodines kraujosruvas nosies nugarėlės abiejų akių, abiejų vokų srityje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlės priekinio-kairiojo šoninio paviršiaus viduriniame trečdalyje, nosies nugarėlės kairiojo šoninio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, nosies kaulų lūžį, tai yra, padarė nukentėjusiajam E. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Tačiau pažymėtina, kad sveikata, turtas greta viešosios tvarkos ir rimties yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymius sveikatos sutrikdymus, turto sunaikinimus apima BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamųjų E. G. ir R. B. kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., visiškai įrodyta.

Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus teismas nustatė, kad E. G. ir R. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrai, kitų žmonių akivaizdoje mažareikšme dingstimi, tyčia bendrai suduodami rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam G. J., tačiau ne mažiau septynių smūgių į kaktą, dešinę plaštaką, dešinį riešą, dešinį dilbį ir galvos sritį, tuo padarydami jam poodines kraujosruvas kairiojo kaktos gumburo projekcijoje, kaktos kairėje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairiojo momens srityje, odos nubrozdinimus dešinės akies viršutinio voko-antakio, dešinio riešo užpakaliniame paviršiuje, intraodines kraujosruvas dešiniojo dilbio užpakalinio-vidinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, tai yra, padarydami nukentėjusiajam G. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tęsdami nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tyčią, bendrai suduodami kumščiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. B., tačiau ne mažiau vieno smūgio į veido sritį, tuo padarė jam poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinio antakio išorinio galo projekcijoje, tuo sukeldami nukentėjusiajam E. B. fizinį skausmą, bei muštynių metu sugadindami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 350,73 €. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamųjų E. G. ir R. B. visiški prisipažinimai, nukentėjusiųjų E. B. ir G. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie E. G. ir R. B. tyčinius smurtinius veiksmus prieš juos bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, asmenų parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolai, liudytojų R. S. ir V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti įrodymai.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, konflikto metu dėl neadekvataus kaltinamųjų elgesio buvo kviesta policija, o fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius kaltinamieji naudojo viešoje vietoje, t. y. viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, kur tuo metu buvo ir kitų asmenų.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad E. G. ir R. B. veikų padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji E. G. ir R. B. veiksmų pusė, atsižvelgus į jų veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, kaltinamieji suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje, be jokios rimtos priežasties smurtaudami nukentėjusiųjų atžvilgiu - demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamųjų E. G. ir R. B. veikos, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuotos kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje.

BK 138 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Baudžiamajame įstatyme tai yra įvardijama dvejomis alternatyviomis veikomis – sužalojimu ar susargdinimu. Pagal 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas taisykles „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 str. numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas vertinami atvejai, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį, tai yra daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų, savo profesinio ar bendro darbingumo.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. B. kaltė tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo E. B. sveikatą yra įrodyta. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia spirdamas kojos pėda vieną smūgį nukentėjusiajam E. B. į veido sritį, tuo padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 792/2016(04), kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiajam E. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuoseklūs, pakankamai detalizuoti kaltinamojo R. B., nukentėjusiojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei byloje esantys kiti ištirti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis R. B. įvykio metu sužalojo nukentėjusįjį E. B.. Kaltinamasis R. B. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo R. B. tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį, pagal atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamiesiems E. G. ir R. B. bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

E. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Be to, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas. Kaltinamasis E. G. nusikalto būdamas teistas, teistumas neišnykęs (1 t. 144-146 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t. 152-154 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (1 t. 142, 143 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. G. už nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas tos bausmės vidurkis, kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra vedęs, turi mažametį vaiką.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas, t. y. 1) asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą – padaryti nusikaltimai nėra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai; 2) asmuo turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme – ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus); 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo E. G. galimybes, pažymėtina, kad E. G. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi, kaltinamasis nors nusikalstamą veiką padarė būdamas 2 kartus teistas, t.y. 2012-10-01 kaltinamasis buvo nuteistas už turtinio pobūdžio nusikaltimą, kurį asmuo padarė būdamas nepilnametis, o 2015-03-19 kaltinamasis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str., kuri šiuo metu neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nors kaltinamasis E. G. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo ir darbo biržoje buvo neregistruotas, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kaltinamasis E. G. sukūrė šeimą, t.y. asmuo 2016-08-20 susituokė, bei augina 2016-07-01 gimusią dukrą, kas asmenį teigiamai apibūdina, todėl šios išvardintos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis vertina savo veiksmų neigiamas pasekmes, supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kadangi sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką, kuriam būtina priežiūra bei išlaikymas.

Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. G. taikant BK 75 straipsnį (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. gruodžio 24 d.) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę.

E. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (2 t. 56-57, 58-59 b. l.).

R. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), veikos baigos. Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Be to, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas. Kaltinamasis R. B. nusikalto būdamas teistas, teistumas neišnykęs (1 t. 180-185 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t. 35-38 b. l.), nedirbantis (1 t. 178 b. l.), registruotas darbo biržoje (1 t. 179 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. B. už nusikalstamų veikų padarymą - laisvės atėmimo bausmes. Bausmių trukmės nustatytinos mažesnės nei įstatyme numatytas šių bausmių vidurkis, kadangi asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

R. B. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 11 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BPK 140 str. R. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-06-11 4.38 val. iki 2016-06-11 16.18 val. (2 t. 39, 41 b. l.).

Nors kaltinamasis R. B. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, suteikiančias teismui galimybę svarstyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, tačiau remiantis kasacinės instancijos teismo praktika, pažymi, kad taikant BK 75 str. reikia vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas dėl galimybės R. B. atidėti paskirtosios bausmės vykdymą, atsižvelgia į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą, apibūdinančias jo asmenybę, elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo. Nors kaltinamasis R. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau asmuo praeityje yra teistas 3 kartus, šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamas veikas padarė net nepraėjus pusei metų po paleidimo iš įkalinimo įstaigos (2016-01-29), o ši aplinkybė tik patvirtina, kad buvimas pataisos namuose jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, be to, šiuo metu R. B. atžvilgiu yra pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai asmenį įtariant padarius nusikalstamas veikas, todėl visa tai įvertinus negalima manyti, kad kaltinamasis R. B. laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti R. B. bausmės vykdymo atidėjimą, ir kad tik realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu bus pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (1 t. 171-172, 173-174 b. l.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 350,73 € turtinės žalos atlyginimo (1 t. 24-38 b. l.). Ieškinį grindžia tuo, kad muštynių metu buvo sulaužytas ant sienos kabėjęs paveikslo (veidas su šakutėmis akyse) rėmas ir stiklas (naujo analogiško rėmo, stiklo ir tvirtinimo elementų kaina - 98,65 €), sudaužytas gėlių vazonas (naujo analogiško gėlių vazono kaina - 8,60 €), įdaužta siena/pertvara iš gipso plokštės (tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios į įvykį atvykusių policijos pareigūnų vietoje darytoje incidento nuotraukos). Dėl sugadintos sienos buvo priverstas išlaužtą sieną remontuoti, t. y. skubiai surasti darbus galintį atlikti rangovą, kadangi ieškovas pats tokių remonto darbų neatlieka. Dėl sugadintos viešbučio sienos buvo reikalinga išpjauti išlaužtos sienos (gipso plokštės) dalį, įsigyti naują gipso plokštės lapą, kurie pardavinėjami standartinio dydžio lakštais, išpjauti reikiamo dydžio nauja gipso plokštę, ją profiliuoti, tvirtinimo elementais sumontuoti sugadintoje sienoje, sugadintą sienos dalį gruntuoti, klijuoti stiklo audinio juostą, sieną glaistyti ir perdažyti, pritaikant spalvą prie esamo ir įvykio metu buvusio viešbučio interjero, t. y. iš esmės atstatyti iki incidento buvusią patalpų sienos būklę. Ieškovo patirtas išlaidas susijusias su reikiamų medžiagų įsigijimu (84,15 €), naujo analogiško paveikslo rėmo, stiklo ir tvirtinimo elementų įsigijimu (98,65 €) ir naujo analogiško gėlių vazono įsigijimu (8,60 €) patvirtina pridedamos PVM sąskaitos faktūros (Nr. SSS0077271, Nr. SSS0077363 ir Nr. SSS0077361) bei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Taigi, ieškovo žala už šias išlaidas sudaro 191,40 €. Dėl kaltinamųjų sunaikinto ar sugadinto ieškovo turto, sutvarkyti viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ fojė, ieškovas buvo priverstas samdyti rangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri sutiko darbus atlikti skubos tvarka ir kurios pasiūlytos darbų atlikimo kainos atitiko ne tik protingumo kriterijus, tačiau ir rinkos kainas. Atitinkamai, kaip matyti iš kartu su ieškiniu pridedamo atliktų darbų akto bei pridedamos PVM sąskaitos faktūros, kurią ieškovas apmokėjo - rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko sienos remonto darbus, o į PVM sąskaitą faktūrą Nr. SLY0023050 (kurioje daroma nuoroda į 2016-07-04 atliktų aktą) įtraukė ir reikiamų medžiagų transportavimo išlaidas, vietos išvalymo išlaidas ir kt. Patirtos ir apmokėtos išlaidos už sienos remontą rangovui sudaro 159,33 €. Taigi iš viso ieškovas patyrė 350,73 € dydžio žalą (191,40 € + 159,33 €). Minėta turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįsta rašytiniais dokumentais, ji padaryta kaltinamųjų E. G. ir R. B. tyčiniais veiksmais, todėl 350,73 € turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti atlyginta visiškai ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų E. G. ir R. B..

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė pareiškimą dėl 580 Eur bylinėjimo išlaidų priteisimo. Vadovaujantis ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2015-05-11 sutartimi dėl tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas, sutarties tarpininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atstovauti užsakovo interesus tuomet, kai užsakovui yra reikalinga, kad už pastarąjį būtų parengti jo pageidaujami procesiniai dokumentai (ieškiniai, atsiliepimai, priešieškiniai, atskirieji skundai, prašymai, pareiškimai, apeliaciniai skundai, rašytiniai paaiškinimai, priešieškiniai, skundai ir kt.) ar suteikta teisinė konsultacija ir užsakovo yra prašoma, kad procesinius dokumentus už užsakovą parengtų arba teisines konsultacijas jam suteiktų tarpininko surastas kvalifikuotas specialistas, t. y. advokatas arba advokato padėjėjas (sutarties 2 p.) 2015-05-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir advokatas D. K. pasirašė teisinių paslaugų sutartį bei 2016 m. liepos 7 d. atstovavimo sutartį. Atstovavimo sutartyje nurodyta, kad šia atstovavimo sutartimi yra patvirtinama, jog tiek ieškinį, tiek visus kitus procesinius dokumentus (jeigu tokie bus teikiami) šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu parengė būtent advokatas D. K.. Nors ieškovas pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu, tačiau už teisines paslaugas sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodė, kad aplinkybė, jog pinigai už advokato pagalbą sumokėti per tarpininką, nepaneigia teisės reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (C. b. Nr. 3K-3-212/2015). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra pagrįstos, todėl solidariai priteistinos iš kaltinamųjų E. G. ir R. B..

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 178,76 € turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiesiems E. B. ir G. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t. 115-124 b. l.). Už E. B. sumokėta - 61,27 €, už G. J. 117,49 €. Ieškiniu prašoma 178,76 € civilinį ieškinį priteisti solidariai iš E. G. ir R. B..

Iš pridėtų dokumentų matyti, kad E. B. suteiktos paslaugos - kitas patikslintas specialusis ištyrimas, nosies kaulų lūžis, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, nosies kaulų lūžis, nosies kaulų lūžis (1 t. 117 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nosies kaulų lūžį nukentėjusiajam padarė būtent kaltinamasis R. B., todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam E. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 61,27 €, priteistina iš kaltinamojo R. B..

Nukentėjusiajam G. J. padaryti sužalojimai bendrais tyčiniais kaltinamųjų E. G. ir R. B. veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam G. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma - 117,49 €, priteistina solidariai iš kaltinamųjų E. G. ir R. B..

2016-06-21 kaltinamieji E. G. ir R. B. pasirašė sutartį dėl neturtinės žalos atlyginimo su nukentėjusiaisiais G. J. ir E. B., kurioje kaltinamieji įsipareigojo iki 2016-09-21 atlyginti nukentėjusiesiems 770 Eur neturtinę žalą (2 t., b.l. 60). Teismo posėdžio metu kaltinamieji nurodė, kad neturtinės žalos neatlygino. Nukentėjusieji teisme iki įrodymų tyrimo pradžios civilinio ieškinio nepareiškė, nors ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo išaiškintos teisės dėl civilinio ieškinio pareiškimo teisme (1 t., b.l. 48, 65). Esant šiai aplinkybei, nukentėjusieji informuotini, kad nepareiškę civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, jie turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus: DVD diskas su vaizdo medžiaga (1 t. 130 b. l.) ir CD diskas su garso medžiaga (1 t. 136 b. l.), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę E. G. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-06-11 4.38 val. iki 2016-06-11 17.05 val. (1 parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 8 p., 10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., 75 str. 2 d. E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę R. B. paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 11 MGL dydžio bauda ir paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 11 MGL (414,26 Eur) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. B. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-06-11 4.38 val. iki 2016-06-11 16.18 val. (1 parą).

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai iš E. G. ir R. B. 350,73 € (tris šimtus penkiasdešimt eurų 73 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai ir priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai iš E. G. ir R. B. 580 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 178,76 € tenkinti visiškai ir:

- priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš R. B. 61,27 € (šešiasdešimt vieną eurą 27 euro centus) už nukentėjusiajam E. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;

- priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš R. B. ir E. G. 117,49 € (vieną šimtą septyniolika eurų 49 euro centus) už nukentėjusiajam G. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktinius įrodymus - DVD diską su vaizdo medžiaga ir CD diską su garso medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.