Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl disponavimo ne mažiau kaip 198,866 g 4-MEC (4-metil-N-etolkatinono)) laisvės atėmimu 10 metų;

- pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl disponavimo 1000 g kanapių derva) laisvės atėmimu 10 metų;

- pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 metų ir 1 mėnesiui, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 metų pavasario iki 2011-12-13 V. mieste, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. T., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė labai didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, o būtent:

D. B. veikiant bendrininkų grupėje su M. T., iš anksto susitarus su juo įgyti psichotropinės medžiagos, pasidalinti ją pusiau lygiomis dalimis, abiem jiems turint tikslą tą įgytą psichotropinę medžiagą toliau platinti V. mieste gaunant iš to turtinės naudos, t. y. veikiant savanaudiškais tikslais, M. T. už 7000 litų (po 35 litus už 1 gramą) iš A. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, ir A. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. numatytu pagrindu, 2011 m. gruodžio 13 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), sau ir D. B. tolesniam platinimui kitiems asmenims įgijo ne mažiau kaip 198,866 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - ne mažiau kaip 145,41 g psichotropinės medžiagos – 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas), po ko minėtą psichotropinę medžiagą atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame minėtą kiekį psichotropinės medžiagos kartu su D. B. laikė turėdami tikslą platinti iki tos pačios dienos 22 val. 45 min., kai minėtame bute atliktos kratos metu bei M. T. asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 198,866 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 145,41 g psichotropinės medžiagos – 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas).

Be to D. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. T., iš anksto susitaręs su juo įgyti narkotinės medžiagos, pasidalinti ją pusiau lygiomis dalimis, abiem jiems turint tikslą tą įsigytą narkotinę medžiagą toliau platinti V. mieste gaunant iš to turtinės naudos, t.y. veikiant savanaudiškais tikslais, D. B. neteisėtai už ne mažiau kaip 4 000 litų, 2011 m. gruodžio 4 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), iš L. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 1000 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, atgabeno šią civilinėje apyvartoje draudžiamą medžiagą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pasidalino ją su M. T. sutartomis dalimis, t.y. D. B. pasiimant 750 g šios narkotinės medžiagos, o M. T. pasiimant 250 g minėtos narkotinės medžiagos, kurios ne mažiau kaip 790,808 g parduodami abu jie išplatino kitiems asmenims, o likusi narkotinės medžiagos – kanapių dervos dalis, t.y. 209,192 g, buvo laikoma iki 2011 m. gruodžio 13 d. apie 22 val. 45 min. M. T. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuomet kratos metu ji buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Be to D. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2011 metų pavasario, tyrimo nenustatytos dienos iki 2011-12-13, veikdamas bendrininkų grupėje su M. T., neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogstamąją medžiagą, atgabeno juos į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ten juos kartu su M. T. laikė, o būtent:

D. B., neturėdamas leidimo 2011 metų pavasarį, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo šaunamąjį ginklą - perdirbtą fabrikinės Rusijos gamybos 26 mm kalibro signalinį pistoletą, pritaikytą šaudyti 12-to kalibro medžiokliniais šoviniais ir vieną šaudmenį - fabrikinės gamybos 12-o kalibro medžioklinį šovinį, skirtą šaudyti iš 12-to kalibro lygiavamzdžių šautuvų, kuriuos 2011 metų vasarą tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis tolesniam laikymui atgabeno į M. T. gyvenamąją vietą – į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenį abu jie laikė iki 2011 m. gruodžio 13 d. apie 22 val. 45 min., kuomet kratos metu jie buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų;

taip pat D. B. vasarą, tiksliai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis M. T. neteisėtai įgijus šaunamąjį ginklą - fabrikinės gamybos 9 mm kalibro modifikuotą Makarovo konstrukcijos pistoletą (PMM), skirtą šaudyti 9 mm kalibro (9x18) pistoletų šoviniais, D. B. susitarė su M. T. įgyti šiam ginklui šaudmenų, o 2011 m. vasarą, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo D.B. neteisėtai įgijo devyniasdešimt (90 vnt.) fabrikinės gamybos 9 mm kalibro šovinių, skirtų Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams, kuriuos 2011 metų vasarą tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis tolesniam laikymui atgabeno į M. T. gyvenamąją vietą – į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis abu jie laikė iki 2011 m. gruodžio 13 d. apie 22 val. 45 min., kuomet kratos metu jie buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti arba skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apelianto teigimu, byloje nesurinkta neginčijamų ir objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismas išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, bylos įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito, rėmėsi spėlionėmis ir prielaidomis, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Apeliantas, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dėl disponavimo ne mažiau kaip 198,866 g 4-MEC (4-metil-N-etolkatinono), teigia, kad jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neįrodyta, todėl jis nepagrįstai už tai nuteistas ir turi būti išteisintas.

Apelianto teigimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis su M. T. konkrečiai tarėsi kartu įsigyti, pasidalinti ir vėliau išplatinti ne mažiau kaip 198,866 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - ne mažiau kaip 145,41 g psichotropinės medžiagos 4-MEC (4-metil-N-etolkatinono).

Apeliantas teigia, kad jis niekada nepirko sintetinių narkotikų ir jais neprekiavo, tai buvo M. T. veikla. Jis psichotropinės medžiagos, vadinamos kristalu, pats nevartojo ir tikslo įgyti šią medžiagą neturėjo, M. T. to daryti neprašė.

Jo kaltė dėl disponavimo ne mažiau kaip 198,866 g 4-MEC (4-metil-N-etolkatinono)) iš esmės grindžiama vien tik M. T., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, nenuosekliais ir prieštaringais parodymais. Apelianto nuomone, teismas M. T. parodymus turėjo vertinti kaip neobjektyvius ir nepatikimus. M. T. detaliai nepaaiškino kada, kokiomis aplinkybės, kur, kokiomis sąlygomis buvo susitarta dalimis įsigyti psichotropinę medžiagą, vadinamą kristalu. Be to, M. T. parodė, kad jis pinigų iš D. B. už šias medžiagas nepaėmė, D. B. kristalais neprekiavo ir jo nupirkti kristalų neprašė, jis juos nusipirko sau. M. T. parodymai, kad jis asmeniškai yra davęs į rankas apeliantui kristalų, prieštarauja jo paties parodymams, kad apeliantas kristalais neprekiavo ir jų nupirkti neprašė, be to, šių M. T. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai.

Telekomunikacijų tinklais perduodama informacija nepatvirtinta, kad jis su M. T. tarėsi ar kitaip komunikavo dėl šios medžiagos įsigijimo. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas prekiavo šiomis psichotropinėmis medžiagomis. Teisme apklausti liudytojai nenurodė, kad apeliantas prekiavo kristalais, priešingai, visi patvirtino, kad kristalą pirko iš M. T.. Visa psichotropinė medžiaga, vadinama kristalu, buvo rasta kratos metu M. T. bute ((duomenys neskelbtini)). Kratos metu rasti milteliai buvo paslėpti keliose vietose, susverta reikiamais kiekiais, pradėta dozuoti (buvo padalinta į 4 dozes), buvo rastos svarstyklės. Apeliantas pažymi, kad pas jį tokių medžiagų ar priemonių nerasta, todėl nėra faktinio pagrindo išvadai, kad ši medžiaga buvo pirkta jam (apeliantui) arba susitarus su juo (apeliantu), o M. T. tiesiog nespėjo jos perduoti.

Apeliantas teigia, kad M. T., duodamas jį kaltinančius parodymus, siekė kaltę perkelti apeliantui, o pats išvengti laisvės atėmimo bausmės ir tai jam pavyko, nes jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apelianto nuomone, byloje nesurinkus patikimų įrodymų, kad jis (apeliantas) tarėsi su M. T. įsigyti miltelių, juos pasidalinti, kaip kaltinime nurodyta, pusiau lygiomis dalimis, mokėjo už tai pinigus, kad jas laikė, ruošė vartojimui, turėjo tikslą jas platinti ar pats vartojo šias medžiagas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Apeliantas taip pat teigia, kad byloje nėra tiesioginių, objektyvių duomenų, jog jis kartu su M. T. įsigijo 1 kg kanapių dervos, pasidalino ją po lygiai, jis paimdamas 750 g , o M. T. - 250 g, vėliau kartu išplatino 790,808 g. Apelianto teigimu, toks kaltinimas yra abstraktus, paremtas abejonėmis ir prielaidomis, todėl prašo jį dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisinti.

Apeliantas teigia, kad susitarimo su M. T. įsigyti ir platinti kanapių dervą nebuvo. Jis, M. T. prašymu, skambino dėl kanapių dervos įsigijimo L. P. ir su juo tarėsi dėl 1 kg dervos įsigijimo, nes pastarasis buvo jo pažįstamas. Tačiau pinigus už dervą mokėjo ir visą ją pasiėmė M. T.. Jis M. T. vežė įsigyti kanapių dervos, nes šis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Apeliantas teigia, kad visais atvejais jis, taip pat ir M. T., narkotines medžiagas įsigydavo ir laikydavo kiekvienas atskirai. Jie su M. T. buvo draugai, todėl vienas kitu domėjosi ir kai kurias aplinkybes vienas apie kitą žinojo, t.y. žinojo kokiomis narkotinėmis medžiagomis kiekvienas iš jų prekiauja, kad kiekvienas turi savo žmones, savo slėptuves, vienas kitam padėdavo, tačiau jie neveikė bendrai, kaip bendrininkų grupė. Jie neturėjo bendro biudžeto ir kiekvienas suvokė, kad veikia atskirai, tarp jų nebuvo susitarimo veikti bendrai, t.y. bendrai įsigyti narkotines medžiagas, kartu jas išplatinti ir gauti naudą. Jie suvokė, kad turi atskiras veiklas ir tarp jų vieningos tyčios nebuvo.

Byloje, be M. T. parodymų, nėra jokių įrodymų, kad jis įsigijo kartu su M. T. 1 kg kanapių dervos ir vėliau kartu su M. T. dalį jos išplatino. Kanapių derva buvo rasta kratos metu pas M. T. bute ir M. T. pripažino, kad ši kanapių derva yra jo asmeninė. Nors M. T. parodė, kad likusią dalį – 750 g paėmė apeliantas, tačiau jokių tiesioginių ir neginčijamų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, šie narkotikai nerasti. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas įgijo ir išplatino 750 g kanapių dervos kartu su M. T..

Apeliantas pažymi, kad kanapių derva, kuri buvo rasta pas M. T., buvo supakuota į tris gabalus. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo įgyti keturi gabalai po 250 g. Byloje nėra duomenų, kad M. T. bute rasta kanapių derva yra būtent ta, kuri buvo įgyta įtarime nurodytu laiku – 2011-12-04. Kadangi iki 2011-12-13, kanapių dervos suradimo M. T. gyvenamajame bute, praėjo pakankami didelis laiko tarpas, M. T. pats asmeniškai galėjo pirkti kanapių dervos, o 2011-12-04 įgytą kanapių dervą galėjo būti išplatinęs.

Kaltinimas dėl ne mažiau kaip 790, 808 g įgijimo ir kartu išplatinimo kitiems asmenims yra nepagrįstas, nekonkretus ir paremtas spėjimu. Byloje objektyviai nustatyta, kad M. T. bute buvo rasta 209,192 g jam priklausančios kanapių dervos. Byloje nėra tikslių duomenų apie 2011-12-04 įsigytą kanapių dervos kiekį. Nesuradus inkriminuotos kanapių dervos, visiškai neaišku, kokia konkrečiai medžiaga buvo pirkta, ar ta medžiaga buvo narkotinė. Tai, kad buvo tartasi įsigyti 1 kg kanapių dervos, nereiškia, kad tiek realiai buvo parduota ir kad būtent ta narkotinė medžiaga buvo įsigyta. Nesant pačios narkotinės medžiagos, kurią būtų galima patikrinti, pasverti, ištirti ir nustatyti jos turinį, kaltinimas dėl konkretaus jos kiekio išplatinimo (790,808g), rūšies, yra nepagrįsta.

Apeliantas pažymi, kad M. T. parodymai, kad kanapių derva buvo pasidalinta proporcijai 250g/750g, neatitinka jam pateikto kaltinimo, kuriame nurodyta, kad kanapių derva buvo pasidalinta po lygiai.

Telekomunikacinėmis priemonėmis yra užfiksuota, kad M. T. reikėjo 1 kg kanapių dervos, kad jis ketino mokėti, tačiau apie tai, kad jis ja dalinsis ir kokiomis dalimis duomenų nėra. Apeliantas teigia, kad M. T. sumokėjo už kanapių dervą ir visą ją pasiėmė, jam jos nedavė (vykdytojo ekscesas).

Apeliantas nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, teigia, kad byloje nepakanka įrodymų, kad jis kartu su M. T. įgijo, gabeno, laikė ginklus ir šaudmenis, ir prašo jį dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisinti.

Apelianto teigimu, šis kaltinimas grindžiamas išimtinai M. T. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Jis teisme paaiškino, kad nei vienas iš jam inkriminuotų ginklų ar šaudmenų nėra jo, jis ginklais nesinaudojo, ginklai jam nereikalingi. Visi ginklai yra M.T., kuris jais domėjosi, už tai buvo teistas. Jis šovinių negamino ir ginklų neperdirbinėjo, visa tai darė M. T.. M. T. parodymai vertintini kaip siekis jam (apeliantui) pakenkti. Jis su M. T. buvo geri draugai, tačiau po M. T. sulaikymo viskas pasikeitė. M. T. pradėjo bendradarbiauti su policijos pareigūnais, turėjo daug ką slėpti ir privalėjo elgtis taip, kaip jam nurodyta. Teismas, vertindamas bylos medžiagą, neįvertino aplinkybės, kad pats M. T. ne vieną kartą yra kalbėjęs apie ginklus ir jų panaudojimą. Liudytojas T. S. teisme parodė, kad jis pas M. T. matė ginklus, M. T. gyrėsi, kad jų turi, vienas šaunamasis ginklas buvo su būgnu, viename vakarėlyje M. T. išgėręs su ginklu mojavo ir šaudė ne kartą į žiebtuvėlį, katiną, bet nepataikė. Iš M. T. parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad ginklus naudojo, prižiūrėjo M. T., tačiau kokį konkrečiai vaidmenį atliko jis (apeliantas) byloje nenustatyta. Visi ginklai ir šaudmenys buvo rasti M. T. gyvenamojoje vietoje. M. T. domėjosi ginklais ir tai patvirtina aplinkybė, jog jis turėjo vieną legalų ginklą, kuri pats perdirbo į nelegalų.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numato įstatymas. Apeliantas mano, kad yra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą jam skirti švelnesnę bausmę, todėl, teismui nusprendus, kad jam pagrįstai inkriminuotos nusikalstamos veikos, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, suteikiant jam galimybę įrodyti, kad jis gali gyventi socialiai.

Jis teismui nuoširdžiai paaiškino, kad prieš 4 metus užsiėmė uždrausta veikla ir dėl to labai galisi, padarė teisingas išvadas ir suvokė neigiamas savo ankstesnės veiklos pasekmes, sukūrė šeimą, turi darbą, augina mažametį vaiką, įsigijo butą, turi bankinių įsipareigojimų, prižiūri savo seną močiutę. Jis daugiau jokių pažeidimų, nusikaltimų nepadarė, paskirtos kardomosios priemonės nepažeidė. Byla buvo tiriama ir nagrinėjama labai ilgą laiko tarpą ir visą šį laikotarpį jis jautė įtampą, stresą dėl ateities, tačiau, nežiūrint to, stengėsi kurti pozityvų gyvenimą. Jis charakterizuojamas teigiamai. Jam pavyko visiškai atsiriboti nuo buvusių draugų, neteisėtos veiklos, pakeisti savo požiūrį į gyvenimą. Todėl mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų teisingumo ir protingumo principus. Jam paskyrus ilgalaikę, 10 metų laisvės atėmimo bausmę jis bus faktiškai eliminuotas iš gyvenimo ir taip sužlugs jo pastangos įrodyti sau ir aplinkai, kad jis gali gyventi pagal visuotinai priimtinas taisykles.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis D. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl D. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį

(dėl disponavimo ne mažiau kaip 198,866 g 4-MEC (4-metil-N-etolkatinono)).

Apeliantas nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo iš kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį dėl disponavimo ne mažiau kaip 198,866 g 4-MEC (4-metil-N-etolkatinovo) išteisinti, nes jis šios nusikalstamos veikos nepadarė ir jo kaltė neįrodyta byloje surinktais įrodymais.

Šis apelianto prašymas tenkintinas.

D. B. buvo kaltinamas (kaltinimas pakeistas teismo posėdyje (b.l.153-154, t.4)) ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, veikiant bendrininkų grupėje su M. T., iš anksto susitarus su juo įgyti psichotropinės medžiagos, pasidalinti ją pusiau lygiomis dalimis, abiem jiems turint tikslą tą įgytą psichotropinę medžiagą toliau platinti V. mieste gaunant iš to turtinės naudos, t. y. veikiant savanaudiškais tikslais, M. T. už 7000 litų (po 35 litus už 1 gramą) iš A. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, ir A. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. numatytu pagrindu, 2011 m. gruodžio 13 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), sau ir D. B. tolesniam platinimui kitiems asmenims įgijo ne mažiau kaip 198,866 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - ne mažiau kaip 145,41 g psichotropinės medžiagos – 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas), po ko minėtą psichotropinę medžiagą atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame minėtą kiekį psichotropinės medžiagos kartu su D. B. laikė turėdami tikslą platinti iki tos pačios dienos 22 val. 45 min., kai minėtame bute atliktos kratos metu bei M. T. asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 198,866 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 145,41 g psichotropinės medžiagos – 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus bei patikrinusi nuosprendyje padarytų teismo išvadų pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl D. B. kaltumo padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir nepagrįstas surinktais įrodymais, todėl nepagrįstai D. B. pripažino kaltu ir nuteisė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (dėl disponavimo ne mažiau kaip 198,866 g 4-MEC (4-metil-N-etolkatinono)). Ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Apeliantas nuteistasis D. B. kaltės dėl šio pareikšto kaltinimo nepripažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teismo posėdyje parodė bei apeliaciniame skunde nurodė, jog šios nusikalstamos veikos nepadarė. Jis parodė, kad su M. T. buvo geri draugai, dažnai bendraudavo, kartu rūkydavo kanapes, jas gaudavo iš M. T., vėliau ir pats jas pardavinėjo norėdamas užsidirbti, tačiau nesitarė veikti bendrai ir įgyti bei platinti sintetinių narkotikų, jų vadinamų kristalais (4-MEC (4-metil-N-etolkatinonas)), šių medžiagų niekada nepirko ir neplatino, šios medžiagos pirkėjus turėjo M. T., kaltinime nurodytų asmenų A. J. ir A. Ž. nepažįsta, mano, jog M. T., norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, jį apkalba.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto kaltė pirmos instancijos nuosprendyje dėl minėtų kaltinimų iš esmės grindžiama tik M. T. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis ir vėliau jo atžvilgiu buvo ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu. BPK nėra numatyti draudimai apklausti liudytojais asmenis, kurie baudžiamajame procese turėjo įtariamojo statusą ir vėliau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tokių liudytojų parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, jų visete.

Nagrinėjamoje byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad M. T. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent: už 7000 litų (po 35 litus už 1 gramą) iš A. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, ir A. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. numatytu pagrindu, 2011 m. gruodžio 13 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), tolesniam platinimui kitiems asmenims įgijo ne mažiau kaip 198,866 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - ne mažiau kaip 145,41 g psichotropinės medžiagos – 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas), po ko minėtą psichotropinę medžiagą atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame minėtą kiekį psichotropinės medžiagos laikė turėdamas tikslą platinti iki tos pačios dienos 22 val. 45 min., kai minėtame bute atliktos kratos metu bei M. T. asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 198,866 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 145,41 g psichotropinės medžiagos – 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas).

Iš 2011 m. gruodžio 13 d. kratos protokolo matyti, kad 2011 m. gruodžio 13 d. kratos metu pas M. T. bute ir pagalbinėse patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), be kitų objektų, rasta ir paimta polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais viduje bei polietileninis užrištas paketas su baltos spalvos milteliais viduje (paketas Nr. 0042491) (t. 1, b. l. 66-67). Iš 2011 m. gruodžio 13 d. asmens kratos protokolo matyti, kad 2011 m. gruodžio 13 d. asmens kratos metu pas M. T., be kitų objektų, rasta ir paimta 4 užspaudžiami polietileniniai maišeliai su milteliais viduje (t. 3, b. l. 79). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2013 m. sausio 9 d. specialisto išvada Nr. 140-(8078)-IS1-85 patvirtina, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio ir baltos spalvos miltelių iš užrišto bespalvio plastikinio maišelio (paketas Nr. 0042491), 2011 m. gruodžio 13 d. kratos metu rastų pas M. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyse yra psichotropinė medžiaga - 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas), kurio bendroji masė yra 142,611 g. Baltos spalvos miltelių iš 4 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių (paketas Nr. 0042530), 2011 m. gruodžio 13 d. asmens kratos metu rastų pas M. T. sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 4-MEC (4-metil-N-etilkaiinonas), kurio bendroji masė yra 2,799 g. (t. 1, b. l. 72-76).

Nors M. T. tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 138-142), tiek ikiteisminiame tyrime apklausų metu (t. 3, b. l. 85-86, 98-100, 111, 118-119, 128-129) nuosekliai parodė, kad jis 2011 m. gruodžio 13 d. didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas) įgijo iš anksto susitaręs su D. B. šią medžiagą pasidalinti pusiau lygiomis dalimis, turint tikslą tą įgytą psichotropinę medžiagą toliau platinti, tačiau šių M. T. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas A. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. numatytu pagrindu, ir kuris 2011 m. gruodžio 13 d. kartu su A. J. pardavė M. T. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas), parodė, kad D. B. nepažįsta ir nėra net matęs. Taip pat jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011 m. pabaigoje ar rudenį susipažino su M. T., kuriam 3 kartus pardavė narkotikų, vadinamų kristalu, pirmą kartą šis pirko 100 gramų kristalo, o kitus kartus po 200 gramų. Susitikti ir paimti narkotikų ar paduoti pinigų M. T. ateidavo vienas (t. 4, b. l. 127-128; t. 3, b. l. 37-39, 40). Iš 2014 m. sausio 14 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolo matyti, kad 2011 m. gruodžio 13 d. dėl susitikimo ir psichotropinės medžiagos įgijimo su A. J. susitarė būtent M. T. (t. 2, b. l. 139-140). Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, 2013 m. vasario 25 d., 2013 m. vasario 19 d. ir 2014 m. sausio 14 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokoluose (t. 2, b. l. 70-98, 99-111, 119-147) yra užfiksuotas D. B. bendravimas su M. T. bei kitais asmenimis apie narkotines medžiagas, jų įgijimą bei kokybę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iš šių protokolų negalima spręsti, kad D. B. buvo įgijęs ar prekiavo psichotropine medžiaga – 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas), t. y. vadinamuoju kristalu. Minėti protokolai taip pat nepatvirtinta, kad D. B. su M. T. tarėsi ar kitaip komunikavo dėl šios medžiagos įsigijimo. Iš šių protokolų matyti, kad minėta medžiaga prekiavo M. T.. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti G. P., T. S. (t. 4, b. l. 98-104), A. M. (t. 4, b. l. 118-119), L. P., A. Š. (t. 4, b. l. 124-127) nenurodė, kad D. B. prekiavo psichotropine medžiaga – 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas), t. y. vadinamuoju kristalu. Priešingai, T. S. ir A. M. patvirtino, kad minėtą medžiagą pirko iš M. T.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visa psichotropinė medžiaga, vadinama kristalu, buvo rasta 2011 m. gruodžio 13 d. kratos metu pas M. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat M. T. asmens kratos metu. Pas D. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), krata buvo atlikta 2013 m. vasario 20 d., kurios metu jokių psichotropinių ar narkotinių medžiagų nerasta (t. 1, b. l. 183-184).

Nurodyti įrodymai nepatvirtina teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad M. T. 2011 m. gruodžio 13 d. didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas) įgijo iš anksto susitaręs su D. B. šią medžiagą pasidalinti pusiau lygiomis dalimis, turint tikslą tą įgytą psichotropinę medžiagą toliau platinti. Apelianto D. B. parodymai, kad jis minėtos nusikalstamos veikos nepadarė, nepaneigti ir jo keliamos abejonės dėl M. T. parodymų apie tai, kad D. B. kartu su juo įgijo minėtą psichotropinę medžiagą tikslu platinti, objektyvumo nepašalintos.

BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą,o ne preziumuojamos („išvedamos“). Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad D. B. kaltinime nurodytą psichotropinę medžiagą neteisėtai įgijo, nugabeno į M. T. gyvenamąją vietą ir ten kartu su M. T. laikė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinimas D.B. dėl minėtų psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo yra grindžiamas iš esmės prielaidomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad D. B.

pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. (dėl disponavimo ne mažiau kaip 198,866 g 4-MEC (4-metil-N-etolkatinono)), todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad D. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl D. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį

Apeliantas nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį panaikinti, iš kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes šios nusikalstamos veikos jis nepadarė.

Šis apelianto prašymas tenkintinas.

D. B. buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį ir nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2011 metų pavasario, tyrimo nenustatytos dienos iki 2011-12-13, veikdamas bendrininkų grupėje su M. T., neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogstamąją medžiagą, atgabeno juos į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ten juos kartu su M. T. laikė, o būtent:

D. B., neturėdamas leidimo 2011 metų pavasarį, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo šaunamąjį ginklą - perdirbtą fabrikinės Rusijos gamybos 26 mm kalibro signalinį pistoletą, pritaikytą šaudyti 12-to kalibro medžiokliniais šoviniais ir vieną šaudmenį - fabrikinės gamybos 12-o kalibro medžioklinį šovinį, skirtą šaudyti iš 12-to kalibro lygiavamzdžių šautuvų, kuriuos 2011 metų vasarą tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis tolesniam laikymui atgabeno į M. T. gyvenamąją vietą – į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenį abu jie laikė iki 2011 m. gruodžio 13 d. apie 22 val. 45 min., kuomet kratos metu jie buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų;

taip pat D. B. vasarą, tiksliai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis M. T. neteisėtai įgijus šaunamąjį ginklą - fabrikinės gamybos 9 mm kalibro modifikuotą Makarovo konstrukcijos pistoletą (PMM), skirtą šaudyti 9 mm kalibro (9x18) pistoletų šoviniais, D. B. susitarė su M. T. įgyti šiam ginklui šaudmenų, o 2011 m. vasarą, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo D. B. neteisėtai įgijo devyniasdešimt (90 vnt.) fabrikinės gamybos 9 mm kalibro šovinių, skirtų Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams, kuriuos 2011 metų vasarą tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis tolesniam laikymui atgabeno į M. T. gyvenamąją vietą – į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis abu jie laikė iki 2011 m. gruodžio 13 d. apie 22 val. 45 min., kuomet kratos metu jie buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei pirmos instancijos teismo nuosprendyje padarytų teismo išvadų pagrįstumą dėl D.B. kaltumo pagal pateiktą kaltinimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, jos nepagrįstos surinktais įrodymais, todėl nepagrįstai D.B. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

BK 253 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 253 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Tačiau kiekviena iš šių alternatyvių veiksmų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį, todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių šiame straipsnyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (kasacinė nutartis 2K-P-218/2009).

Nuteistasis D. B. kaltės dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad M. T. labai domėjosi ginklais, jam ginklai buvo kaip žaislai, buvo teistas už disponavimą jais. M. T. turėjo revolverį, vėliau nusipirko nupjautvamzdį su keliais šoviniais, šovinių revolveriui, kažkur įsigijo pistoletą „Makarov“. Jis ( D.B. ) ginklų nėra pirkęs, visi pas M. T. rasti ginklai buvo M. T., ginklus M. T. net vežiodavosi su savimi arba laikydavo pas save namie. Sulaikant M. T. turėjo už kelnių užsikišęs pistoletą „Makarov“ (t. 4, b. l. 149-151).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto kaltė pirmos instancijos nuosprendyje dėl minėtų kaltinimų iš esmės grindžiama tik M. T. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis ir vėliau jo atžvilgiu buvo ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu. BPK nėra numatyti draudimai apklausti liudytojais asmenis, kurie baudžiamajame procese turėjo įtariamojo statusą ir vėliau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tokių liudytojų parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, jų visete.

M. T. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad D. B. nupirko savadarbį pistoletą su medžiokliniais šoviniais, tačiau šiam pirkiniui jis davęs pusę sumos, pistoletas buvo laikomas jo (M. T.) bute. Slėpdamas narkotikus miške jis radęs surūdijusį pistoletą, kurį parnešė namo. Jie kartu su D. B. šį pistoletą išvalė, D. B. nupirko šovinių, tam jis ( M. T.) davęs pusę sumos už šovinius. Šie ginklai buvo bendri, kai reikėjo, juos galėjo paimti tiek jis, tiek D. B.. Jis kai kada šituos ginklus nešiojosi, bet nešaudė, iš jų su D. B. jie šaudė tik miške. D. B. gal kelis kartus buvo pasiėmęs ginklus kažkam pagąsdinti, bet jų nenaudojo (t. 4, b. l. 138-142).

M. T. ikiteisminiame tyrime apklausų metu (t. 3, b. l. 85-86, 98-100, 111, 118-119, 128-129) davė iš esmės tokius pačius parodymus, tačiau tokių M. T. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai.

Iš 2011 m. gruodžio 13 d. kratos protokolo matyti, kad 2011 m. gruodžio 13 d. kratos metu pas M. T. bute ir pagalbinėse patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), be kitų objektų, rasta ir paimta daiktas panašus į šaunamąjį ginklą, kurio viduje šovinys su užrašu „SAGA“, dvi dėžutės su šoviniais „Makarov“ (50 vnt. ir 27 vnt.) (paketas Nr. 0066112) (t. 1, b. l. 66-67). Iš 2011 m. gruodžio 13 d. asmens kratos protokolo matyti, kad 2011 m. gruodžio 13 d. asmens kratos metu pas M. T., be kitų objektų, rasta ir paimta pistoletas be numerio, kurio dėtuvėje buvo 12 šovinių, vamzdyje – vienas šovinys. Pistoletas su šoviniais įdėtas į paketą Nr. 0066113 (t. 3, b. l. 79). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2011 m. gruodžio 30 d. specialisto išvada Nr. 11-3173 (11) patvirtina, kad pakete Nr. 0066113 pateiktas tirti pistoletas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro modifikuotas Makarovo konstrukcijos pistoletas (PMM), skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9x18) pistoletų šoviniais. Pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas prie B kategorijos ginklų. Pateiktas tirti pistoletas yra tinkamas šaudyti. Pateikti tirti trylika šovinių yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro (9x18) pistoletų šoviniai, skirti Makarovo ir Stečkino konstrukcijų pistoletams. Pateikti šoviniai yra šaudmenys, skirti B kategorijos ginklams, tarp jų ir pateiktam tirti pistoletui. Pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti iš pateikto tirti pistoleto (t. 1, b. l. 118-121). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2011 m. gruodžio 22 d. specialisto išvada Nr. 11-3174 (11) patvirtina, kad pakete Nr. 0066112 tirti pateiktas ginklas yra perdirbtas fabrikinės Rusijos gamybos 26 mm kalibro signalinis (raketinis) pistoletas, pritaikytas šaudyti 12-to kalibro medžiokliniais šoviniais. Pateiktas perdirbtas signalinis pistoletas yra šaunamasis ginklas, kuris, pagal LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, yra priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų. Pateiktas perdirbtas signalinis pistoletas yra tinkamas šaudyti. Tarp tirti pateiktų šovinių: - vienas šovinys, buvęs tirti pateikto perdirbto signalinio pistoleto šovinio lizde, yra fabrikinės gamybos (užtaisymo) 12-o kalibro medžioklinis šovinys, skirtas šaudyti iš 12-to kalibro lygiavamzdžių šautuvų; - 77 šoviniai, pateikti dviejose fabrikinio įpakavimo dėžutėse, yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro šoviniai, skirti Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams. Pateikti šoviniai yra šaudmenys. Pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti. 12-to kalibro medžioklinis šovinys yra tinkamas šaudyti iš tirti pateikto perdirbto signalinio pistoleto (t. 1, b. l. 136-140).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina teismo nuosprendyje padarytos išvados, jog D. B. laikotarpyje nuo 2011 metų pavasario, tyrimo nenustatytos dienos iki 2011-12-13, veikdamas bendrininkų grupėje su M. T., neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogstamąją medžiagą, atgabeno juos į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ten juos kartu su M. T. laikė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad visi šaunamieji ginklai ir šoviniai buvo rasti 2011 m. gruodžio 13 d. kratos metu pas M. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat M. T. asmens kratos metu. Pas D. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), krata buvo atlikta tik 2013 m. vasario 20 d., kurios metu jokių šaunamųjų ginklų ar šovinių nerasta (t. 1, b. l. 183-184). Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos medžiagą, neįvertino aplinkybės, kad pats M. T. ne vieną kartą yra kalbėjęs apie ginklus ir jų panaudojimą. Iš 2013 m. vasario 25 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolo matyti, kad 2011 m. lapkričio 4 d. 21:27:05 M. T. pokalbio su nenustatytu asmeniu metu užfiksuota, jog M. T. skambina nenustatytas asmuo ir kalba, kad matė pas M. T. ginklus, dėl ko bijo pas jį užeiti į namus. M. T. atsakė, kad be ginklų į lauką neina (t. 2, b. l. 89). Be to, liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas T. S. parodė, kad pas M. T. matė ginklus, M. T. gyrėsi, kad jų turi, vienas šaunamasis ginklas buvo su būgnu. Viename vakarėlyje M. T. išgėręs su ginklu mojavo ir šaudė ne kartą į žiebtuvėlį, katiną, bet nepataikė (t. 4, b. l. 102). Tai, kad M. T. domėjosi ginklais taip pat patvirtina aplinkybė, jog jis 2009 m. vasario 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo įsigijęs mažos galios revolverį „ALFA“ (t. 1, b. l. 132-133).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas D. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o teismo išvados pagrįstos įrodymų visuma, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Apelianto D. B. parodymai, kad jis minėtos nusikalstamos veikos nepadarė, nepaneigti ir jo keliamos abejonės dėl M. T. parodymų apie tai, kad D. B. kartu su juo susitaręs neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, objektyvumo nepašalintos.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad D. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad D. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl D. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį

Apeliantas nuteistasis D. B. nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo 1000 g kanapių derva ir prašo iš šių kaltinimų išteisinti.

Šis prašymas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad D. B., veikdamas bendrininkų grupe su M. T., iš anksto susitaręs su juo įgyti narkotinės medžiagos, pasidalinti ją pusiau lygiomis dalimis, abiem jiems turint tikslą tą įsigytą narkotinę medžiagą toliau platinti V. mieste gaunant iš to turtinės naudos, t.y. veikiant savanaudiškais tikslais, D. B. neteisėtai už ne mažiau kaip 4 000 litų, 2011 m. gruodžio 4 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), iš L. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 1000 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, atgabeno šią civilinėje apyvartoje draudžiamą medžiagą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pasidalino ją su M. T. sutartomis dalimis, t.y. D. B. pasiimant 750 g šios narkotinės medžiagos, o M. T. pasiimant 250 g minėtos narkotinės medžiagos, kurios ne mažiau kaip 790,808 g parduodami abu jie išplatino kitiems asmenims, o likusi narkotinės medžiagos – kanapių dervos dalis, t.y. 209,192 g, buvo laikoma iki 2011 m. gruodžio 13 d. apie 22 val. 45 min. M. T. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuomet kratos metu ji buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Teismui nustačius tokius apelianto neteisėtus veiksmus, baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant juos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikytas tinkamai. Nuteistojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta nuosprendyje aptartais ir išanalizuotais, teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Aptariamoje byloje pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo D. B. pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo kanapių derva, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinys rodo, kad šioje byloje dėl šios kaltinimo dalies teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus (apklausė kaltinamuosius, liudytojus, ištyrė rašytinius bylos įrodymus) ir įvertinęs jų visumą padarė pagrįstas išvadas dėl D. B. kaltumo įvykdžius jam inkriminuotą, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šioje dalyje priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl D. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra tiesioginių, objektyvių duomenų, jog jis kartu su M. T. įsigijo 1 kg kanapių dervos, pasidalino ją po lygiai, jis paimdamas 750 g, o M. T. - 250 g, vėliau kartu išplatino 790,808 g. Apelianto teigimu, toks kaltinimas yra abstraktus, paremtas abejonėmis ir prielaidomis, todėl prašo jį dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, apelianto argumentai nepaneigia teismo įrodymais pagrįstų išvadų.

Iš 2011 m. gruodžio 13 d. kratos protokolo matyti, kad 2011 m. gruodžio 13 d. kratos metu pas M. T. bute ir pagalbinėse patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), be kitų objektų, rasti ir paimti trys gabalai sukietėjusios rudos spalvos medžiagos (paketas Nr. 0042497) (t. 1, b. l. 66-67). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2013 m. sausio 9 d. specialisto išvada Nr. 140-(8078)-IS1-85 patvirtina, kad 2 vnt. rudos spalvos kietos medžiagos fragmentų (gabalų) bei rudos spalvos kietas medžiagos fragmentas (gabalas), įvyniotas į bespalvę plastikinę plėvelę (paketas Nr. 0042497), 2011 m. gruodžio 13 d. kratos metu rasti pas M. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos - kanapių derva, kurios bendroji masė yra 209,192 g (t. 1, b. l. 71-77).

M. T. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, jog D. B. pasakė jam, kad L. P. turi hašišo. Kitą dieną paskambino L. P., jie su D. B. nuvažiavo susitikti prie (duomenys neskelbtini) esančio miškelio, suderino kainą. Kitą ar dar kitą dieną jie nuvažiavo pas L. P. į namus. Tuo metu jis pinigų neturėjo, už hašišą mokėjo D. B., jie tarpusavy vėliau kažkaip kitaip atsiskaitė. Pas jį (M. T.) kratos metu buvo rasta beveik visa plyta hašišo, o kita dalis buvo pas D. B.. Pirmosios instancijos teisme pagarsinus M. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi (t. 4, b. l. 138-142). Ikiteisminiame tyrime apklausų metu (t. 3, b. l. 85-86, 98-100, 111, 118-119, 128-129) M. T. davė iš esmės tokius pačius parodymus. 2011 m. gruodžio 14-15 d. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. T. paaiškino, kad D. B. jam davė vieną 250 g plytelę hašišo, 750 g pasiliko sau. Jis hašišą parsinešė namo, su plaktuku atskėlė ir davė keliems asmenims pabandyti, tačiau hašišas buvo nekokybiškas, todėl taip ir gulėjo pas jį namuose. D. B. irgi hašišą perskėlė, dalį davė savo prekeiviui į A., kitą pusę tarėsi atiduoti į F., o likusią dalį tikriausiai užkasė (t. 3, b. l. 98-100).

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog M. T. bute rasta kanapių derva yra būtent ta, kuri buvo įgyta įtarime nurodytu laiku – 2011 m. gruodžio 4 d. Pasak apelianto, kadangi iki 2011 m. gruodžio 13 d. kanapių dervos suradimo M. T. gyvenamajame bute praėjo pakankami didelis laiko tarpas, M. T. pats asmeniškai galėjo pirkti kanapių dervos, o 2011 m. gruodžio 4 d. įgytą kanapių dervą galėjo būti išplatinęs. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kanapių dervos įsigijimo faktas nustatytas 2011 m. gruodžio 4 d., o krata M. T. gyvenamojoje vietoje atlikta 2011 m. gruodžio 13 d., t. y. praėjus vos keletui dienų po narkotinės medžiagos įsigijimo, ir rasta pas jį 209,192 g, kas atitinka M. T. parodymus, kad kartu su D. B. įgijus 1 kg hašišo, jis pasiėmė tik 250 g. M. T. nurodė, kad hašišas buvo nekokybiškas, todėl taip ir gulėjo pas jį namuose. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad aptariamu laiku M. T. buvo savarankiškai įgijęs papildomai kanapių dervos.

Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas L. P. atsisakė duoti parodymus ir paprašė pagarsinti parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo. Pagarsinus šiuos parodymus, L. P. patvirtino jų teisingumą, patikslindamas, jog D. B. pirkdavo hašišą ne vienas, o visuomet su M. T. (t. 4, b. l. 124-125). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju L. P. parodė, kad jis susisiekė su D. B. ir paklausė, ar jam reikia hašišo. Po kurio laiko jam paskambino D. B. ir pasakė, kad jam reikia „vieną celą“ ar panašiai. Jis suprato, kad D. B. reikia vieno kilogramo hašišo. Po kurio laiko atvažiavo D. B. su M. T., D. B. davė jam pinigus. Namuose jis padavė maišą su hašišu D. B., kuris atidarė maišą, pažiūrėjo ir po to jie su M. T. išvažiavo. Kaip jie pasidalino hašišą, jam nežinoma (t. 3, b. l. 29, 33). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad liudytojo L. P. parodymai savo esme yra vienodi ir nuoseklūs, liudytojas aiškiai nurodė, kad kanapių dervą jis perdavė D. B. ir M. T.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jo parodymais netikėti, nes parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, M. T. ir L. P. parodymai paneigia D. B. pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, kad kanapių dervą už savo pinigus įsigijo ir nieko nesidalindamas pasiėmė M. T., o jis tik skambino ir tarėsi su L. P., jog M. T. nusipirktų hašišą, ir pastarąjį atvežė į susitikimą, nes jis neturėjo teisių (t. 4, b. l. 149-151). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad susitarimo su M. T. įsigyti ir platinti kanapių dervą nebuvo, tačiau tai paneigia 2013 m. vasario 19 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas (t. 2, b. l. 99-111), kuriame užfiksuotas M. T. ir D. B. bendravimas dėl kanapių dervos įsigijimo. Iš šio protokolo matyti, kad 2011 m. gruodžio 2 d. 18:42:51 D. B. skambino M. T. ir nurodė, kad narkotikų kokybę vienas asmuo įvertino 6 balais, kitas 7. M. T. pokalbio metu nurodė, kad jis bijo daugiau imti, nes gali nieks nepirkti narkotikų. D. B. pokalbio metu nurodė, kad jis ims 2 kg hašišo, o M. T. paims kitų narkotikų ir jie pasidalins. Tačiau prieš pirkdami narkotikus abu sutarė duoti jų pabandyti dar vienam asmeniui (t. 2, b. l. 104). 2011 m. gruodžio 2 d. 20:36:21 M. T. skambino D. B. ir nurodė, kad jo vertintojas narkotikus įvertino 6-7 balais. Pokalbio metu D. B. su M. T. sprendė, kiek ims narkotikų ir kaip juos dalinsis. Abu nusprendė paimti 1 kg hašišo (t. 2, b. l. 105-106). 2011 m. gruodžio 2 d. 20:42:02 L. P. skambino D. B., kuris nurodė, kad paims 1 kg kanapių dervos (t. 2, b. l. 106). Nors apeliantas skunde nurodo, kad nėra tikslių duomenų apie 2011 m. gruodžio 4 d. įsigytą kanapių dervos kiekį, tačiau minėti įrodymai patvirtina, kad D. B. ir M. T. buvo iš anksto susitarę iš L. P. kartu įsigyti 1 kg kanapių dervos ir ją pasidalinti.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal teismų praktiką asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013).

Pirmos instancijos teismas, konstatavęs, kad D. B. kaltė neteisėtai disponuojant kanapių derva įrodyta, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir kvalifikavo jo veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pagrįstai.

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jie su M. T. neveikė bendrai kaip bendrininkų grupė, neturėjo bendro biudžeto ir kiekvienas suvokė, kad veikia atskirai, tarp jų nebuvo susitarimo veikti bendrai, t. y. bendrai įsigyti narkotines medžiagas, kartu jas išplatinti ir gauti naudą. Pasak apelianto, jie suvokė, kad turi atskiras veiklas ir tarp jų vieningos tyčios nebuvo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teisėjų kolegija pažymi, kad anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad D. B. ir M. T. buvo iš anksto susitarę kartu įsigyti 1 kg kanapių dervos, abu dalyvavo įsigyjant šią narkotinę medžiagą, kurią vėliau pasidalino ir dalį jos išplatino, t.y. atliko nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, dispozicijoje aprašytus veiksmus, todėl abu jie yra vykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Todėl teismo padaryta išvada, kad D. B. ir M. T. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, yra pagrįsta. Aplinkybė, kad kaltininkai padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrininkų grupe, yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl kvalifikuojant D. B. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį, yra perteklinė ir šalintina.

Dėl D. B. paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde, prašydamas jį išteisinti, pateikė ir alternatyvų prašymą skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numato įstatymas. Apeliantas mano, kad yra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą jam skirti švelnesnę bausmę, todėl, teismui nusprendus, kad jam pagrįstai inkriminuotos nusikalstamos veikos, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiant jam galimybę įrodyti, kad jis gali gyventi socialiai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam D. B. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. B., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 3 dalis), sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog D. B., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dešimties iki penkiolikos metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę D. B. apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad D. B. neteistas, tačiau 12 kartų baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 36-40), narkologinėje, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas (t. 4, b. l. 41-44), dirba UAB (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 34), darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 158), turi šeimą, mažametį vaiką (t. 4, b. l. 31, 159), po nusikaltimo padarymo praėjus 4 metams D. B. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi teismas, skirdamas D. B. bausmę vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistajam D. B. nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes nei numatyta jo padarytos nusikalstamos veikos, kuri įtvirtinta BK 260 straipsnio 3 dalyje, sankcijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (dėl neteisėto disponavimo 1000 g kanapių derva), paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.

Dar kartą atsižvelgti į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad D. B. suvokė neigiamas savo ankstesnės veiklos pasekmes, sukūrė šeimą, turi darbą, augina mažametį vaiką, charakterizuojamas teigiamai, daugiau jokių pažeidimų, nusikaltimų nepadarė, ir tuo pagrindu švelninti D. B. už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad D. B. įsigijo butą, turi bankinių įsipareigojimų, prižiūri savo seną močiutę, kad jo byla buvo tiriama ir nagrinėjama labai ilgą laiko tarpą ir visą šį laikotarpį jis jautė įtampą, stresą dėl ateities, jam paskyrus ilgalaikę 10 metų laisvės atėmimo bausmę jis bus faktiškai eliminuotas iš gyvenimo, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nelaikytinos išimtinėmis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad D. B. nuosprendžiu paskirtoji bausmė, kuri yra baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Kadangi šiuo nuosprendžiu D. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 198,866 g 4-MEC (4-metil-N-etolkatinono)) ir BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dali yra išteisinamas, pirmos instancijos teismo nuosprendyje naikinamas ir BK 63 straipsnio 4 dalies pritaikymas bei bausmių bendrinimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl disponavimo ne mažiau kaip 198,866 g 4-MEC (4-metil-N-etolkatinono), panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl disponavimo ne mažiau kaip 198,866 g 4-MEC (4-metil-N-etolkatinono) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti BK 63 straipsnio 4 dalies taikymą ir bausmių subendrinimą.

Pašalinti BK 25 straipsnio 2 dalies nuorodą ir laikyti, kad D. B. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo 1000 g kanapių derva) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.