Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų antstolio R. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. N. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Plenonis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. N. kreipėsi į antstolį R. K. su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolio R. K. (duomenys neskelbtini) „Atsakymą į skolininko ūkininko D. N. prašymą dėl lėšų užskaitymo“ (duomenys neskelbtini) ir priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) nutraukimo išsprendžiant klausimą dėl vykdymo išlaidų atlyginimo; 2) panaikinti antstolio R. K. „Patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto“ (duomenys neskelbtini); „Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas“ (duomenys neskelbtini); „Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“ (duomenys neskelbtini); „Vykdymo išlaidų apskaičiavimą“ (duomenys neskelbtini); „Turto arešto aktą“ (duomenys neskelbtini); 3) priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio atsakymas į skolininko ūkininko D. N. prašymą dėl lėšų užskaitymo yra neteisėtas, neatitinkantis procesiniam dokumentui privalomos formos ir naikintinas. Pareiškėjo teigimu, antstolis, gavęs informaciją apie įskaitymą, turėjo išsiaiškinti situaciją su išieškotoju, užsiklausti jo informacijos, ar pats išieškotojas yra pripažinęs tokį įskaitymą ar jam neprieštarauja, ar nėra to įskaitymo įtraukęs į savo buhalterinę apskaitą, ar yra ėmęsis kokių nors veiksmų, kad pripažintų tokį įskaitymą negaliojančiu, jei jam prieštarauja ir pan., tačiau antstolis jokių veiksmų dėl informacijos gavimo nesiėmė, klausimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo ar vykdymo veiksmų stabdymo/atidėjimo nesprendė. Be to, antstolis priėmė eilę kitų procesinių dokumentų, kurie taip pat yra neteisėti ir naikintini.

2. Antstolis R. K. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad į rašytinę informaciją apie skolininko D. N. atliktus veiksmus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Plenonis“ atžvilgiu skolininkui atsakė laiku ir išsamiai ir išaiškino priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo sąlygas. Priešingai nei skunde teigia skolininko atstovas, apie skolininko D. N. 5 042,54 Eur skolos įskaitymą buvo užklausta UAB „Plenonis“, tačiau išieškotojas sutikimo įskaityti nedavė, nurodė, kad ši skola iš UAB „Plenonis“ nepriteista ir jos išieškojimas nevykdomas. Todėl atsisakė panaikinti skundžiamą atsakymą ir priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) nutraukimo bei vykdymo išlaidų atlyginimo. Antstolis taip pat nurodė, kad skundo reikalavimai panaikinti patvarkymus dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nurodymą privertinai nurašyti pinigines lėšas, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir turto arešto aktą yra nepagrįsti. Paaiškino, kad skolininko pervestos antstoliui lėšos skolai dengti paskirstytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) numatyta tvarka. Po lėšų paskirstymo, skolininkas D. N. išieškotojai UAB „Plenonis“ liko skolingas dalį skolos ir vykdymo išlaidų bei priteistas 6 proc. dydžio metines palūkanas. Perskirsčius lėšas patvarkymu, sumažėjo išieškojimo mastas, todėl antstolis parengė skunde nurodytus dokumentus ir juose patikslino neišieškotą skolos likutį. Antstoliui vykdomojoje byloje neatlikus išvardintų veiksmų, būtų padaryta neproporcinga žala skolininko turtinėms teisėms ir interesams. Be to, antstolis teigia, kad skolininkas piktnaudžiauja procesu, nes tuo pačiu metu siekia ir tos pačios skolos įskaitymo, ir tos pačios skolos prisiteisimo naujai iškeltoje byloje, nuslėpdamas šią svarbią informaciją nuo sprendimą vykdančio antstolio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies – panaikino antstolio R. K. „Atsakymą į skolininko ūkininko D. N. prašymą dėl lėšų užskaitymo“ (duomenys neskelbtini); įpareigojo antstolį mažinti iš skolininko D. N. UAB „Plenonis“ naudai išieškomą sumą pareiškimu dėl skolos įskaitymo įskaityta suma; panaikinti ar pakeisti patvarkymus dėl priverstinio vykdymo priemonių, kuriais vykdomas išieškojimas iš skolininko D. N. turto, atsižvelgiant į skolos ir vykdymo išlaidų likutį vykdomojoje byloje; spręsti klausimą dėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) užbaigimo.

4. Teismas nustatė, kad antstolis R. K. vykdo vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. N. UAB „Plenonis“ naudai. Skolininkas pateikė antstoliui prašymą dėl 5 042,54 Eur skolos įskaitymo ir išieškomos iš skolininko sumos sumažinimo, kadangi išieškotojas UAB „Plenonis“ taip pat skolingas skolininkui, pridėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Antstolis skolininko prašymo netenkino motyvuodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 687 straipsniu ir tuo, kad skola dar nepriteista. LITEKO duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 16 d. sprendimu byloje Nr. e2-7131-647/2019 buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo UAB „Plenonis“ 5042,54 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir 1123,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo ūkininko D. N. naudai.

5. Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius duomenis, susijusius su skolininko pareiškimu dėl skolos įskaitymo ir nustatęs, kad nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog UAB „Plenonis“ būtų prieštaravęs nurodytam skolos įskaitymui, konstatavo, kad skolininkas D. N. atliko vienašalį įskaitymo sandorį kreditoriui UAB „Plenonis“ išsiųsdamas pareiškimą dėl skolos įskaitymo, t. y. atliko įskaitymą CK 6.130 straipsnio pagrindu ir nesiekė įskaitymo CPK 687 straipsnio pagrindu vykdymo procese. Pažymėjo, kad įskaitymo pagal CK 6.130 straipsnį atveju antstolis privalo tokį skolininko pranešimą laikyti informacija apie sumažėjusį skolos dydį, o ne reikalauti iš skolininko pateikti vykdomąjį dokumentą išieškotojo atžvilgiu.

6. Teismas nurodė, kad antstolis turėjo sumažinti iš skolininko D. N. išieškomos sumos dydį skolininko atlikto įskaitymo pagrindu arba gauti iš išieškotojo įrodymus, kad išieškotojas ginčija tokį įskaitymą teisme arba bent jau nesutinka su įskaitymu, o šiuo metu privalo tą padaryti įsiteisėjus 2019 m. spalio 16 d. sprendimui byloje Nr. e2-7131-647/2019, po kurio skolininko reikalavimas taip pat tapo patvirtintu teismo.

7. Teismas, įvertinęs antstolio raštą teismui, konstatavo, kad antstolis siekė išieškoti ir išieškojo nurodytam fiziniam asmeniui UAB „Plenonis“ skolingą darbo užmokestį ne iš UAB „Plenonis“, o iš UAB „Plenonis“ skolininko D. N.. Tačiau, teismo nuomone antstolis nepagrįstai skubėjo atlikti tokius išieškojimo veiksmus, kadangi jo nurodytas fizinis asmuo pirmumo teisės gauti kažkokias lėšas iš UAB „Plenonis“ skolininko D. N. neturėjo, nes nagrinėjamo šioje byloje skundo esmė yra apie tai, ar UAB „Plenonis“ apskritai dar turėjo reikalavimo teisę į D. N., kuris didžiąją skolos dalį jau buvo sumokėjęs pats.

8. Teismas nurodė, kad antstolio nurodoma reikalavimų patenkinimo eilė (CPK 754 straipsnis) taip pat neaktuali, nes klausimas byloje iškeltas ne dėl UAB „Plenonis“ kreditorių reikalavimų eiliškumo, o dėl UAB „Plenonis“ reikalavimo D. N. atžvilgiu apimties pagrįstumo.

9. Teismas konstatavo, kad pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį yra skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, o ne patvarkymai.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu antstolis R. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skolininko D. N. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Mano esant tikslinga atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Skolos išieškojimo vykdymo procesas negali būti siejamas su CK 6.130 – 6.134 straipsnių nuostatomis, nes šios teisės normos vykdymo procesui jokios reikšmės neturi. Imperatyviai numatyta, kad vykdymo procese antstolis vadovaujasi tik vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, o nagrinėjamu atveju – antstoliui aktualus buvo tik CPK 687 straipsnis dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo.

10.2. Teismo išvada nutartyje dėl 2019 m. gegužės 20 d. skolininko D. N. pareiškimo UAB „Plenonis“ apie atliktą vienašalį įskaitymą yra nepagrįsta, prieštarauja CPK 687 straipsnio nuostatoms, kadangi antstolio kontoroje vykdomas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d., vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui priimtas ir vykdomas nuo (duomenys neskelbtini), todėl įskaitymas teismo nutartyje CK 6.130, 6.131 straipsniuose nurodyta tvarka nebebuvo galimas ir nutartyje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šalių ginčijamam teisiniam santykiui nėra aktuali.

10.3. Teismas savo paties iškeltas abejones dėl skolininko D. N. turėtos reikalavimo teisės į UAB „Plenonis“ (reikalavimas patvirtintas tik 2019 m. spalio 16 d. sprendimu) pagrindžia tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimu. Tokiu būdu teismas, pripažindamas teisės principų viršenybę prieš įstatymą, paneigia išieškotojo UAB „Plenonis“ teisę išieškoti skolą iš skolininko.

10.4. Teismas skundžiamoje nutartyje rodo akivaizdų šališkumą vienos iš šalių – skolininko vykdomojoje byloje D. N. atžvilgiu.

10.5. Teisme skundo nagrinėjimas užtruko nepagrįstai ilgą laiką, grubiai pažeidžiant tokios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus.

10.6. Teismo išvada nutartyje, jog antstolis turėjo sumažinti iš skolininko D. N. išieškomos sumos dydį skolininko atlikto įskaitymo pagrindu, o šiuo metu privalo tai padaryti įsiteisėjus 2019 m. spalio 16 d. priimtam sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-7131-647/2019 yra ne tik nepagrįsta, bet ir prieštaraujanti šio teisinio santykio teisiniam reglamentavimui.

10.7. Teismas nutartyje analizuodamas antstolio atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, savo išvada nurodydamas, kad antstolis siekė išieškoti ir išieškojo fiziniam asmeniui UAB „Plenonis“ skolingą darbo užmokestį ne iš UAB „Plenonis“, o iš UAB „Plenonis“ skolininko D. N., daro subjektyvią teisinę išvadą, kadangi tokių situacijų sprendimai vykdymo eigoje numatyti CPK ir jie kaip nors nebuvo pažeisti, o kadangi išieškotojo V. Č. reikalavimas į jo skolininką pagal reikalavimų patenkinimo eilę yra antros eilės (CPK 754 straipsnis), tai patenkinus pilnai šį reikalavimą, likusios areštuotos skolininko UAB „Plenonis“ lėšos bus skirtos trečios eilės, tame tarpe ir D. N. reikalavimui patenkinti.

11. Teismas viršijo įgaliojimus, nes nusprendė dėl to, ko pareiškėjas nerprašė.

12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Plenonis“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Pareiškėjas neturėjo teisės įskaityti savo reikalavimo UAB „Plenonis“, kadangi įskaitymo atlikimo momentu neturėjo galiojančio vykdomojo dokumento UAB „Plenonis“ atžvilgiu.

12.2. UAB „Plenonis“ turi ir daugiau kreditorių. UAB „Plenonis“ taikoma CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nustatyta eile.

12.3. UAB „Plenonis“ negalėjo pateikti atsiliepimo per nustatytą terminą, nes dėl 2019 m. birželio 13 d. ikiteisminiame tyrime atliktos kratos paimtų dokumentų ir kompiuterių, buvo sutrikdyta įmonės veikla.

12.4. Šiuo atveju UAB „Plenonis“ reikalavimas pareiškėjui yra patvirtintas teismo sprendimu, todėl teismas ex officio privalo taikyti įstatymą taip, kaip jį aiškina kasacinis teismas, t. y. vykdytini ir ginčijami reikalavimai negali būti įskaitomi.

13. Atsiliepimu į antstolio R. K. atskirąjį skundą pareiškėjas D. N. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą ir antstolio R. K. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Teismas išnagrinėjo bylą objektyviai ir nešališkai. Antstolis nušalinimo teisėjui nepareiškė.

13.2. Antstolio pateiktas skolininkui „atsakymas“ neatitinka antstolio privalomam priimti patvarkymui privalomos formos ir rekvizitų.

13.3. Antstolis, gavęs informaciją apie įskaitymą, turėjo išsiaiškinti situaciją su išieškotoju, užklausti jo informacijos ar pats išieškotojas yra pripažinęs tokį įskaitymą ar jam neprieštarauja, ar nėra to įskaitymo įtraukęs į savo buhalterinę apskaitą, ar yra ėmęsis kokių nors veiksmų, kad pripažintų tokį įskaitymą negaliojančiu, jei jam prieštarauja ir pan., tačiau antstolis jokių veiksmų dėl informacijos gavimo nesiėmė, klausimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo ar vykdymo veiksmų stabdymo/atidėjimo nesprendė.

13.4. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 2 dalis).

13.5. Antstoliui buvo pateikti įrodymai apie tai, kad ūkininkas D. N. pateikė UAB „Plenonis“ pareiškimą dėl skolos įskaitymo ir, kad šis pareiškimas buvo išieškotojui tinkamai įteiktas, todėl antstolis galėjo spręsti su skolininku klausimą tik dėl vykdymo išlaidų atlyginimo, o pačią vykdomąją bylą užbaigti.

13.6. Pareiškėjas nesiekė, jog antstolis atliktų įskaitymą CPK 687 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o atliko įskaitymą CK 6.130 straipsnyje numatyta tvarka tiesiogiai su UAB „Plenonis“ ir apie tai tik informavo antstolį. Todėl pasibaigus D. N. prievolei antstolis privalėjo tik nutraukti vykdomąją bylą, nes su išieškotoju UAB „Plenonis“ D. N. buvo visiškai atsiskaitęs.

13.7. Antstolis niekada neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o teismas visiškai pagrįstai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka ir tai neprieštarauja CPK nuostatoms.

13.8. Teismas, tenkinęs skundą iš dalies, visiškai teisėtai ir pagrįstai nutartimi įpareigojo antstolį panaikinti ar pakeisti patvarkymus dėl priverstinio vykdymo priemonių, kuriais vykdomas išieškojimas iš skolininko D. N. turto, atsižvelgiant į skolos ir vykdymo išlaidų likutį vykdomojoje byloje.

13.9. Tai, jog D. N. po atlikto įskaitymo, dar kreipėsi į teismą dėl skolos sumos priteisimo iš UAB „Plenonis“, neturi jokios reikšmės, nes tai buvo padaryta siekiant užsitikrinti operatyvumo principą, kadangi tuo metu nebuvo žinomas teismo sprendimas šioje byloje. Tačiau tai nėra ir negali būti vertinama, kaip įrodymas, jog neva pats D. N. sutiko su antstolio išreikšta pozicija ginčijamame rašte.

13.10. Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus antstolio rašytinį paaiškinimą, patvirtinančių, kad antstolis iš D. N. išieškotos UAB „Plenonis“ naudai sumos dalį pervedė darbuotojui, kaip aukštesnės (antros) eilės kreditoriui.

13.11. Sutiktina su teismo motyvu, jog antstolis negalėjo atlikti jokių veiksmų šioje vykdomojoje byloje, nes visa byla nuo skundo persiuntimo buvo teisme.

14. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB „Plenonis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties antstolis R. K. pritarė suinteresuoto asmens UAB „Plenonis“ atskirojo skundo argumentams, reikalaujant skundžiamos teismo nutarties panaikinimo ir ginčijamo klausimo sprendimo iš esmės.

15. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB „Plenonis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties pareiškėjas D. N. nesutiko su suinteresuoto asmens UAB „Plenonis“ atskirojo skundo argumentams, prašė Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į suinteresuoto asmens UAB „Plenonis“ atskirąjį skundą grindė atsiliepime į antstolio R. K. atskirąjį skundą nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad suinteresuoto asmens UAB „Plenonis“ turtinė padėtis D. N. nėra žinoma, tačiau konkrečiu atveju tai neturi jokios esminės reikšmės šioje byloje, nes D. N. atliktas įskaitymas yra nenuginčytas ir yra galiojantis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirieji skundai tenkinami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

17. Antstolis prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikintas antstolio R. K. 2019 m. birželio 3 d. atsakymas į skolininko ūkininko D. N. prašymą dėl lėšų užskaitymo (duomenys neskelbtini), o antstolis įpareigotas mažinti iš skolininko D. N. UAB „Plenonis“ naudai išieškomą sumą pareiškimu dėl skolos įskaitymo įskaityta suma, panaikinti ar pakeisti patvarkymus dėl priverstinio vykdymo priemonių, kuriais vykdomas išieškojimas iš skolininko D. N. turto, atsižvelgiant į skolos ir vykdymo išlaidų likutį vykdomojoje byloje ir spręsti klausimą dėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) užbaigimo. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio R. K. veiksmų iš dalies buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl faktinių aplinkybių

19. Byloje nustatyta, kad antstolis R. K. vykdo vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų išduotą vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini) dėl 14 141,19 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. N. išieškotojo UAB „Plenonis“ naudai. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti antstolio patvarkymu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) antstolis surašė raginimą įvykdyti sprendimą (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) antstolio kontoroje gautas skolininko D. N. prašymas užskaityti 5 042,54 Eur sumą, atitinkamai mažinant jo skolą išieškotojai UAB „Plenonis“, priteistą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų, kadangi išieškotoja UAB „Plenonis“ taip pat skolinga skolininkui D. N. pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Antstolis raštu (duomenys neskelbtini) netenkino skolininko D. N. prašymo dėl lėšų užskaitymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tęsdamas vykdymo veiksmus antstolis priėmė patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo pertvarkymo (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimo (duomenys neskelbtini), dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (duomenys neskelbtini), dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto (duomenys neskelbtini), turto arešto aktą (duomenys neskelbtini), nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas D. N. kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu su skundu nesutiko ir kartu su vykdomąja byla persiuntė pirmosios instancijos teismui. LITEKO duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 16 d. sprendimu byloje Nr. e2-7131-647/2019 buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo UAB „Plenonis“ 5042,54 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir 1123,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo ūkininko D. N. naudai.

Dėl priešpriešinio reikalavimo vienašalio įskaitymo

20. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad antstolis vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė teisėtai (duomenys neskelbtini)., o skolininkas D. N. atliko vienašalį įskaitymą kreditoriui UAB „Plenonis“ išsiųsdamas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl skolos įskaitymo. Antstolis teigia, kad esant priverstiniam vykdymui priešpriešinių reikalavimų įskaitymas galimas tik CPK 687 straipsnyje nustatytų sąlygų pagrindu, o šiuo atveju minėtų sąlygų nėra. Pareiškėjo teigimu, jis atliko įskaitymą CK 6.130, 6.131 straipsniuose numatyta tvarka tiesiogiai su UAB „Plenonis“ ir apie tai informavo antstolį, todėl pasibaigus D. N. prievolei antstolis privalėjo tik nutraukti vykdomąją bylą, nes su išieškotoju UAB „Plenonis“ D. N. buvo visiškai atsiskaitęs. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įskaitymas buvo atliktas CK 6.130 straipsnio pagrindu ir nesiekta įskaitymo CPK 687 straipsnio pagrindu vykdymo procese, todėl antstolis turėjo sumažinti iš skolininko D. N. išieškomos sumos dydį skolininko atlikto įskaitymo pagrindu arba gauti iš išieškotojo įrodymus, kad išieškotojas ginčija tokį įskaitymą teisme arba bent jau nesutinka su įskaitymu, o šiuo metu privalo tą padaryti įsiteisėjus 2019 m. spalio 16 d. sprendimui byloje Nr. e2-7131-647/2019, po kurio skolininko reikalavimas taip pat tapo patvirtintu teismo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

21. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, įskaitymas vykdomas apie tai pranešus kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 – 2 dalys). Įskaitymas draudžiamas į įstatymų numatytus kitokius reikalavimus (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vadovaujantis CPK 687 straipsnio 1 dalimi, jeigu vykdomojoje byloje yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą.

22. Taigi, tarpusavio priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymas yra galimas, tačiau ne visais atvejais. Vienas iš tokių atvejų, kai abu priešiniai reikalavimai nėra lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Kaip pažymėjo kasacinis teismas, pasisakydamas dėl antstolio vykdomo tarpusavio reikalavimų įskaitymo, vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir byloje nurodoma susijusi kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo praktiką vykdymo procese lygiaverčiais ir akivaizdžiais laikomi reikalavimai, dėl kurių yra išduoti vykdomieji raštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo kreipimosi į antstolį momentu (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėtas vykdymo procesas jo reikalavimui išieškotojai UAB „Plenonis“ priverstine tvarka vykdyti. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą dėl sąlygų antstoliui pradėti vykdymo veiksmus (gauti teismo išduotą vykdomąjį raštą) bei kasacinio teismo praktiką aiškinant reikalavimų vykdomojoje byloje lygiavertiškumą ir akivaizdumą, darytina išvada, kad pareiškėjui nepateikus vykdomojo rašto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl antstolio atsisakymo atlikti tarpusavio priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

Dėl kitų argumentų

23. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, netinkamai taikė ir aiškino CPK 687 straipsnio nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kurios sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį, tenkinti atskiruosius skundus ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo D. N. skundo antstoliui R. K. dėl antstolio veiksmų netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskiruosius skundus tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo D. N. skundo antstoliui R. K. dėl antstolio veiksmų netenkinti.