- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-06
- Bylos Nr.
- e2A-417-267/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“
- Atsakovas
- V. M., L. M.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3788-797/2019 pagal ieškovės UAB „Žvalguva“ ieškinį atsakovams V. M. ir L. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žvalguva“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 1760,51 Eur skolą, 11460,59 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 13221,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
Atsiliepimas
2. Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą 14 dienų terminą teismui atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 22 d. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų V. M. ir L. M. ieškovei UAB „Žvalguva“ 1760,51 Eur skolą, 11460,59 Eur palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1760,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-02-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovų V. M. ir L. M. po 205,69 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Žvalguva“ ir 2019-02-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Ieškovė pardavė atsakovui prekes, tačiau atsakovas už įsigytas prekes sumokėjo iš dalies ir liko skolingas ieškovei 1760,51 Eur pagal pateiktą 2017-09-04 PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė, pasirašydama Sutartį patvirtino, kad ūkininkavimo veikla yra bendras jų šeimos verslas, kartu dalyvauja ūkio valdyme ir iš šio verslo uždirbamos bei gaunamos pajamos yra skiriamos šeimos ir jų bendro šeimos verslo (ūkio) poreikiams tenkinti. Teismas vertino, kad Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytos pinigų sumos ir remiantis Sutarties 3 punktu paskaičiuotos palūkanos gali būti išieškomos iš abiem atsakovams priklausančio turto solidariai, todėl nesant byloje duomenų apie atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pasibaigimą konstatavo atsakovų solidarią atsakomybę. Atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, teismas pažymėjo, kad PVM sąskaitą atsakovai turėjo apmokėti iki 2018-10-01, teismui nepateikti įrodymai, jog skola yra sumokėta, todėl iš atsakovų ieškovei solidariai teismas priteisė 1760,51 Eur skolą.
5. Šalys sutarė, kad atsakovas privalo nuo 2017-12-02 mokėti ieškovei 0,033 proc. dydžio palūkanas nuo 229150,11 Eur sumos kiekvieną dieną iki ši pinigų suma ar jos dalis grąžinama ieškovei. Atsakovui nevykdant Sutarties, ieškovė išrašė 2018-09-30 netesybų palūkanų (taip įvardytas dokumentas) sąskaitą 2035,74 Eur sumos, 2018-10-31 netesybų palūkanų sąskaitą 2028,96 Eur sumos, 2018-11-30 netesybų palūkanų sąskaitą 1963,51 Eur sumos, 2018-12-31 netesybų palūkanų sąskaitą 2028,96 Eur sumos, 2019-01-31 netesybų palūkanų sąskaitą 2028,96 Eur sumos. Be to, ieškovas laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-02-21 apskaičiavo 1374,46 Eur palūkanų. Teismas įvertinęs, kad piniginės prievolės įvykdymo terminas yra praleistas iš atsakovų ieškovei solidariai priteisė 11460,59 Eur palūkanų.
6. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį bei suformuotą teismų praktiką dėl ūkininkams taikomo palūkanų dydžio teismas sprendė, kad atsakovai taip pat privalo mokėti ieškovei 6 (šešių) procentų palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-02-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kurias teismas priteisė nuo 1760,51 Eur sumos, nes palūkanos nuo palūkanų neskaičiuojamos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Žvalguva“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimo už akių dalį solidariai priteisiant iš V. M. ir L. M. ieškovės UAB „Žvalguva“ naudai 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 13221,10 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir solidariai priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria teismas 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos priteisė nuo 1760,61 Eur sumos, o ne nuo visos 13221,10 Eur sumos (1760,51 Eur skola ir 11460,59 Eur palūkanos). Apeliantė įsitikinusi, kad teismas netinkamai taikė teisės normas ir nesilaikė kasacinio teismo praktikos, nes procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomos, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinio skundo teisiniai ir faktiniai pagrindai.
9. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas procesines palūkanas priteisė tik nuo pagrindinės skolos sumos.
10. CK 6.37 straipsnis reglamentuoja įvairių rūšių palūkanų mokėjimą pagal pinigines prievoles. Mokėjimo pagrindą sudaro tai, kad pinigais išreikšta prievolė nustatytu laiku nėra įvykdoma. Viena vertus, ši prievolė turi būti piniginė, t. y. jos vykdymą sudaro pareiga perduoti pinigus. Antra, pagrindą skaičiuoti ir mokėti palūkanas sudaro tai, kad prievolė laikotarpiu, už kurį skaičiuojamos palūkanos, būtų realiai egzistuojanti ir dar galiojanti, t. y. neįvykdyta ar kitaip nepasibaigusi.
11. CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja vadinamųjų procesinių palūkanų mokėjimą. Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Nurodyta nuostata įtvirtina kreditoriaus teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Juos kreditorius patiria todėl, kad skolininkas piniginės prievolės neįvykdo geruoju ir laiku, todėl po termino suėjimo jis toliau neteisėtai naudojasi kreditoriaus lėšomis esant teisme iškeltai bylai dėl prievolės įvykdymo ir iki pat įvykdymo.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti neįvykdytą prievolę ar teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą).
13. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktą).
14. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomos, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų, todėl teismas 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanos turėjo priteisti ne nuo 1760,61 Eur sumos, o nuo visos 13221,10 Eur sumos (1760,51 Eur skola ir 11460,59 Eur palūkanos). Tokiai apeliantės pozicijai apeliacinės instancijos teismas pritaria.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 nurodyta, kad „įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią suma gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomos sumos, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai. Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje turi nurodyti sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, jų dydį ir dieną, nuo kurios jos skaičiuojamos. Konkrečią palūkanų sumą apskaičiuoja antstolis vykdydamas teismo sprendimą. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms. Paminėtina dar ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ūkininkui gali būti skaičiuojamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-637/2013).
16. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju egzistavo visos sąlygos, būtinos procesinėms palūkanoms skaičiuoti, t. y. yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Žvalguva“ 2019-02-22 ieškinį atsakovams V. M. ir L. M., ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (t. y. už 13221,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundžiamu sprendimu už akių teismas priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 1760,51 Eur skolą, 11460,59 Eur palūkanas, tačiau nepagrįstai solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteisė 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas tik nuo 1760,61 Eur priteistos pagrindinės skolos dalies, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tokiu būdu pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanas, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių palūkanų priteisimą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl palūkanų priteisimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas priteisiant nuo priteistos 13221,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-02-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovų pirmosios instancijos teisme priteistos tinkamai, todėl ši sprendimo už akių dalis nekeistina. Apeliantė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant apeliacinį skundą, todėl jos nepriteisiamos.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimo už akių dalį dėl ieškovei iš atsakovų priteistų procesinių palūkanų dydžio, priteisiant solidariai iš atsakovų V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Žvalguva“ (juridinio asmens kodas 175848895) 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13221,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-02-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.