Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. J. 2022 m. rugsėjo 4 d. apie 19.24 val. ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Dodge Stealth“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Drager Alcotest“ 6810, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. 1710556, nustatytas 4,06 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilis, kurį vairavo, yra draugų, buvo pirkėjas, paskambino iš vakaro ir pastatė jo kieme. Jis įdėjo akumuliatorių, norėjo įpilti kuro, važiavo iki degalinės nuo (duomenys neskelbtini), apie 200 metrų. Policijos pareigūnai atvažiavo į degalinę. Važiavo vienas, tuo metu buvo išgėręs, negalėtų pasakyti, kad labai daug, pats nustebo dėl promilių kiekio. Nesvirduliavo, sugebėjo pavairuoti automobilį. Buvo gal 250 g degtinės išgėręs prieš tris valandas, buvo nevalgęs. Dieną prieš vartojo alkoholį, nes buvo gimtadienis, jo metu daugiau alkoholio pavartojo, gal tiek ir užteko, kad būtų nustatytas toks neblaivumas. Neginčija jam nustatyto girtumo. Gailisi dėl savo veiksmų, supranta, kad negalima vairuoti išgėrus, padarė kvailystę, buvo palūžęs po tėvo mirties, gydėsi krizių centre, šiuo metu dalyvauja programoje, jam skirtas medikamentinis gydymas. Automobilis grąžintas savininkei, jo vertė pagal dabartinę būklę apie 2 000 Eur – reikia tvarkyti stabdžių sistemą, bėga antifrizas. Su pusbroliu V. S. bendrauja kiekvieną dieną, jis gyvena (duomenys neskelbtini), jam svarbi pusbrolio nuomonė. Šiuo metu nedirba dėl sveikatos problemų, numatyta operacija.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. apie 19.24 val. patruliuojant kartu su 3 skyriaus vyriausiuoju patruliu E. Z., radijo šaukiniu „1723“ gavo pranešimą, jog į degalinę „Viada“, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į degalinę pamatė prie kuro kolonėlės stovintį melsvos spalvos automobilį, kurio variklio dangtis buvo atidarytas, automobilis buvo užvestas, tačiau viduje nieko nebuvo. Įėjus į degalinės parduotuvę prie kasos pamatė stovintį vyriškį, kuris pirko tepalo, skysčio bakelį. Pastarasis buvo apsirengęs šviesios spalvos megztiniu, mėlynais trumpais džinsais. Vyriškis akivaizdžiai atrodė neblaivus, todėl priėjo prie jo ir pakalbino, tačiau jis kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas. Paklausus asmens, ar jam priklauso lauke stovintis automobilis, ir ar vairavo, jis atsakė, kad automobilio nevairavo, jį vairavo jo draugas. Paklausus vyro, ar šiandien vartojo alkoholį, vyras nurodė, kad ne. Parduotuvėje esanti pardavėja nurodė, kad ne ji kvietė policijos pareigūnus ir daugiau informacijos neturi. Jis nuėjo į lauką prie minėto automobilio palaukti vairuotojo. Prie automobilio atėjęs minėtas vyras nurodė, kad jis minėtą automobilį vairavo, nes iš jo mašinos bėgo skysčiai, todėl jis nusprendė atvažiuoti į degalinę jų užsipilti. Vyriškio pasiteisinimai nebuvo itin racionalūs, jis kalbėjo nerišliai, nesugebėjo tiksliai paaiškinti esamos situacijos. Vėliau su degalinės darbuotoja peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras, kuriose matėsi, kad E. J. vairavo automobilį „Dodge Stealth“. E. J. patikrinus blaivumą alkotesteriu, jam pirmu pūtimu buvo nustatytas 4,06 promilių neblaivumas, o antru pūtimu buvo nustatytas 4,14 promilių neblaivumas (b. l. 41-44).

Liudytoja G. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad maždaug prieš 4 metus ji kartu su vyru pirko automobilį „Dodge Stealth“, (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) maždaug už 2-3 tūkstančius eurų. 2022 m. rugsėjo 6 d. telefonu jai paskambino L. B. mama J. B. ir pranešė, kad automobilis policijos pareigūnų yra nutransportuotas į saugojimo aikštelę ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji taip pat minėjo, kad automobilis buvo nuvežtas į servisą remontui, kur po remonto ji paprašė kažkokio Ernesto automobilį iš ten paimti. Kur automobilis buvo vežamas, nežino. Automobilis buvo tvarkomas dėl to, kad norėjo jį parduoti, tačiau jį prieš tai reikėjo sutvarkyti (b. l. 47-50).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta degalinė „Viada“, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Dodge Stealth“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimtas automobilis su užvedimo rakteliu (b. l. 11-24) 2022 m. rugsėjo 12 d. pakvitavimu automobilis „Dodge Stealth“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) grąžintas G. M. (b.l. 52-53).

Iš registruojamų duomenų apie įvykį matyti, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. 19:27 val. gautas pranešimas, kad degalinėje stovi automobilis, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtartinai blaškosi apie automobilį, svirduliuoja, galimai neblaivus (b. l. 25).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. 19.40 val. E. J. pirmuoju tikrinimu nustatytas 4,06 promilių girtumas, o antruoju tikrinimu 19.55 val. - 4,14 promilių girtumas (b. l. 27-31).

L. L. paaiškinime nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. apie 19 val. į parduotuvę atėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyriškis prie kasos priėjo ne vienas, su juo buvo dar vienas vyriškis. Iš pažiūros neblaivus vyriškis susimokėjo už prekes ir tuomet nuėjo prie savo automobilio. Nėra pastebėjusi, kad vyriškis su savimi turėtų alkoholio. Pabendravus su klientais visų nuomonė sutapo, kad vyriškis yra neadekvatus ir tuomet iškvietė policiją (b. l. 32).

VšĮ „Emprekis“ duomenims, vidutinė automobilio „Dodge Stealth“ vertė yra 3 000 Eur (b. l. 38).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti degalinės „Viada“. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip atvažiuoja melsvos spalvos automobilis, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir iš jo išlipa vyras, vilkintis baltos spalvos megztinį ir šortus. Išlipęs jis apeina automobilį iš galo. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip minėtas vyras sėdi automobilyje, priešais melsvos spalvos automobilį stovi kitas sidabrinės spalvos automobilis. Prie minėto vyro prieina kitas vyras ir jie kalbasi, vėliau pastarasis išvažiuoja. Po to vyras, vilkintis baltos spalvos megztinį, atidaro automobilio variklio dangtį (b. l. 58-66).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuojant pokalbį tarp policijos pareigūno ir vyro, vilkinčio baltos spalvos megztinį. Pokalbio metu vyras nurodė, kad jis nevairavo. Pareigūnui nurodžius, kad degalinėje yra vaizdo kameros ir dar kartą paklausus ar jis vairavo, vyras nurodė, kad prieš tai vairavo. Taip pat užfiksuota, kaip nustatomas neblaivumas (b. l. 67-75).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis E. J. kaltę pripažino, paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. būdamas namuose išgėrė, tvarkė automobilį ir važiavo į degalinę. Nors teigė alkoholio vartojęs nedaug, nurodė, kad alkoholį vartojo ir dieną prieš tai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme sutiko su nustatytu neblaivumu, alkotesterio duomenų neginčijo. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. B. parodymai, kad atvykus pagal gautą pranešimą apie galimai neblaivų automobilio vairuotoją degalinėje, nustatė, kad prie kasos stovintis vyras, šviesios spalvos megztiniu ir mėlynais trumpais džinsais, atrodė neblaivus, nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, vėliau nurodė, kad jis vairavo automobilį, jam nustatytas neblaivumas. Kaltinimo aplinkybes patvirtina ir rašytiniai teismo ištirti įrodymai, t. y. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, rašytiniame L. L. nurodytos aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad būtent E. J. automobiliu atvažiavo į degalinę.

Kaltinamasis suprato, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip veikti, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gautas kaltinamojo pusbrolio V. S. prašymas atleisti E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui. Prašyme nurodė, kad E. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino kaltę ir gailisi, charakterizuojamas teigiamai – turi nuolatinį darbą, šeimą. Mano, kad būdamas pakankamai artimu žmogumi, pagal savo asmenines ir dalykines savybes turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Yra neteistas, dirba tarptautinėje transporto įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančioje (duomenys neskelbtini), todėl pats nuolat domisi transporto saugumo klausimais, dėl to darys teigiamą įtaką kaltinamajam šioje srityje, ateityje realiai gali stebėti ir užkardyti bet kokius neteisėtus giminaičio poelgius, nes nuolat bendrauja, leidžia laiką kartu. Dėl padaryto nusikaltimo ir vykdomo baudžiamojo proceso E. J. patiria didelį stresą, gėdą, būsimi materialiniai nuostoliai dėl galimo turto konfiskavimo, teisės vairuoti atėmimo jam kelia/sukels ypatingumus nepatogumus buityje, darbinėje veikloje, dėl to jis išgyvena ir labai gailisi. V. S. taip pat nurodė, kad supranta laiduotojo atsakomybę, kadangi yra nepriekaištingos reputacijos, kategoriškai nusistatęs prieš bet kokius teisės pažeidimus, imsis papildomos švietėjiškos veiklos kaltinamojo ir kitų asmenų atžvilgiu, kad tinkamai įgyvendintų teismo išreikštą pasitikėjimą (b. l. 179-180). Apklaustas teisme V. S. paaiškino, kad su kaltinamuoju bendrauja nuo vaikystės, jų santykiai labai geri. Nemažai metų buvo užsienyje, prieš dvejus metus grįžo į Lietuvą, tačiau visą laiką santykius palaikė, stengėsi susitikti. Mano, kad įtaka kaltinamajam pasireikštų bendravimu, daugiau laiko praleistų kartu, palaikytų, po tėčio mirties sunki situacija šeimose. Taip pat paaiškino, kad nėra teistas, nebaustas administracine tvarka. Šiuo metu dirba, jo pajamos sudaro apie 3 000 Eur per mėnesį, turėtų galimybę sumokėti užstatą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra neteistas (b. l. 112-113). Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, nusikalstama veika žala nepadaryta, todėl jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, kaip nurodė, dėl turimų sveikatos problemų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, planuoja įsidarbinti. Administracine tvarka baustas 2021 m. kovo 25 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad automobilis stovėjimo aikštelėje stovėjo ilgiau nei leidžiama, vadovaujantis kelio ženklu Nr. 529, paskirta 15 Eur dydžio bauda, kurią sumokėjo 2021 m. gegužės 4 d.; 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimu - 145 Eur dydžio bauda už leistino greičio viršijimą, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 115-117). Matyti, kad dar 2020 m. kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas buvo pasibaigęs, šiuo atveju, kaip matyti, vėlgi E. J. pateikė policijos pareigūnams jau nebegaliojantį vairuotojo pažymėjimą, kas visgi apibūdina kaltinamąjį kaip ne itin drausminą kelių eismo dalyvį. Vis dėlto, šioje situacijoje, teismo vertinimu, reikšminga yra tai, kad anksčiau E. J. nebuvo teistas, o taip pat nebuvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nuo 2019 m. administracine tvarka baustas du kartus (trečiasis protokolas su administraciniu nurodymu surašytas būtent veikos padarymo dieną, nustačius, kad E. J. vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs), taigi nėra linkęs pažeisti kelių eismo bei kitokių taisyklių reikalavimus. Ir šie kaltinamąjį apibūdinantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad E. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamojo pusbrolis V. S., padavęs prašymą perduoti E. J. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka (b. l. 181, 186). Jis dirba, teigiamai charakterizuojamas bendrovės administracijos kaip atsakingas, sąžiningas darbuotojas, galintis vadovauti dideliam skaičiui darbuotojų be jokių incidentų ar problemų, taip pat patikimas ir labai svarbus komandos narys (b. l. 182-185).

Tiek kaltinamasis, tiek laiduotojas savo tarpusavio santykius apibūdino kaip glaudžius, artimus, nors kurį laiką V. S. gyveno užsienio valstybėje, šiuo metu gyvena Lietuvoje, nurodė išvykti neplanuojantis, ketina skirti dar daugiau laiko pusbroliui, pastarajam jo nuomonė yra svarbi ir vertinama. Taigi duomenys, apibūdinantys V. S. asmenybę, jo požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl stipraus tarpusavio ryšio, sudaro pagrindą manyti, kad jis yra tinkamas laiduotojas, vertas teismo pasitikėjimo, jo galimybė daryti kaltinamajai teigiamą įtaką yra reali. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti minimalų laidavimo terminą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į V. S. gaunamo darbo užmokesčio dydį, siekiant sustiprinti kaltinamojo priežiūrą ir kontrolę, laidavimą skiria su 1 000 Eur dydžio užstatu.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, E. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertinus jo asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į kaltinamajam nustatytą neblaivumą, tai, kad transporto priemonę vairavo mieste, nors ir nedidelį atstumą, tačiau visgi keldamas pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad asmuo anksčiau už tokios veikos padarymą nebuvo teistas ar baustas, kaltę pripažino, savo veiksmus įvertino kritiškai ir nuoširdžiai dėl jų gailisi.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019).

Kaltinamasis, būdamas neblaivus vairavo automobilį „Dodge Stealth“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Pažymėtina, kad teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebus skirta bausmė ir jis neturės teistumo. Be to, būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė neblaivūs vairuotojai. Nagrinėjamu atveju, E. J. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taigi, kaltinamasis sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ar net gyvybei. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimo netaikymas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Dodge Stealth“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) savininkė yra G. M., kuri pagal byloje nustatytas aplinkybes, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas įstatymų uždraustai veikai daryti, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Šiuo atveju, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad automobilio kaina galėtų būti apie 2 000 Eur, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų pateikta nebuvo. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM yra 3 000 Eur. Pagrindo vertinti, kad ši nurodoma kaina yra akivaizdžiai neteisinga, per didelė ir jos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcingas, nėra. Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina ši automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu E. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 97-99, 101-103), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. J. turtui, t. y. piniginėms lėšoms - 3 000 Eur, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant neišieškomą sumą - 400 Eur, pratęstas 2023 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, paliktinas galioti iki konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. J., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojo V. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 1 000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio užstatu.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

E. J. išaiškinti, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Įpareigoti V. S. per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Kauno apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ (banko kodas 73000) sumokėti 1 000 (vieno tūkstančio) Eur užstatą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 7 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. J. konfiskuotino turto - automobilio „Dodge Stealth“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 000 (tris tūkstančius) Eur.

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 111). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. J. turtui, t. y. piniginėms lėšoms - 3 000 Eur, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant nustatytą neišieškomą sumą - 400 Eur, palikti galioti iki konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.