Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-13 · Civilinė byla Nr. e2A-850-653/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-01-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-13
Bylos Nr.
e2A-850-653/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18688-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
I. O., V. O.
Kategorijos
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-850-653/2017Proceso Nr. 2-68-3-18688-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5..; 3.3.1.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams I. O. ir V. O. dėl skolos už buto nuomą priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų I. O. ir V. O. 503,69 Eur skolos, 15,75 Eur delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei. 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus m. savivaldybė visas jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir butą (duomenys neskelbtini), perdavė patikėjimo teise naudoti ir valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. 2001-09-04 UAB „Šnipiškių ūkis“ ir I. O. pasirašė Vilniaus m. savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 187, kurios pagrindu nuomotojas suteikė gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), nuomininkui ir jo šeimos nariams naudoti. Pagal Gyventojų registro duomenis atsakovai savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartimi nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos mokestį. Tokią pareigą prisiėmė ir pilnamečiai jo šeimos nariai. Tačiau atsakovai savo įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi butu laiku ir tinkamai nevykdė, taip pat nesikreipė dėl kitokio skolų apmokėjimo būdo, nors ne kartą buvo informuoti apie susidariusias skolas. Atsakovų skola už buto nuomą nuo 2013-09-01 iki 2015-03-31 sudaro 503,69 Eur. Be to, atsakovams ieškovas paskaičiavo 15,75 Eur delspinigių, remdamasis Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymu Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Atsakovas V. O. atsiliepimu su pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis 2015 m. gegužės mėn. buvo iškviestas pas ieškovą dėl buto nuomos apmokėjimo, jam buvo liepta pasirašyti vekselį, kurio jis nepasirašė, nes jis nėra pagrindinis buto nuomininkas. Pagrindinis buto nuomininkas yra jo žmona I. O., kuri faktiškai ginčo bute negyvena nuo 2013-11-01 ir turi didelį įsiskolinimą už buto nuomą. Ji gyvena atsakovui nežinomu adresu, yra sukūrusi kitą šeimą. Pats atsakovas bute (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravęs 2013-10-24. Atsakovas paaiškina, kad jis šiuo metu neturi pajamų apmokėti už buto nuomą. Tačiau 1142,45 Lt sumą už buto nuomą nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. spalio mėn. jis apmokėjo ieškovui pagal vekselį. Šis apmokėjimas ieškovo teismui pateiktuose dokumentuose nesimato, yra nuslėptas. Atsakovas ieškovui pažadėjo per kurį laiką sumokėti už buto nuomą nuo 2014 m. spalio iki 2015 m. spalio mėn., šio savo įsipareigojimo neatsisako. Ieškovas nepagrįstai iš jo reikalauja sumokėti skolą už buto nuomą iki 2014-10-24, nes tuo metu jis bute negyveno, ten nebuvo registruotas. Nuo 2007-03-15 iki 2013-09-13 atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje. Pažymėjo, kad jis yra neįgalus, kurčias. Atsakovė I. O. atsiliepimo byloje nepateikė. Pasirengimo nagrinėti bylą metu atsakovė nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, ji bute šiuo metu faktiškai negyvena, nes grįžus atsakovui jie susikivirčijo ir ji iš buto išsikėlė. Apie išsikėlimą ieškovo atsakovė neinformavo. Pažymėjo, kad iš jos skolą už ginčo laikotarpį išieško antstolis A. B..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai solidariai iš atsakovų I. O. ir V. O. 457,51 Eur skolos už buto nuomą, 14,10 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 471,61 Eur sumą nuo 2015-06-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas nusprendė priteisti ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai iš atsakovės I. O. 46,18 Eur skolos už buto nuomą, 1,65 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 47,83 Eur sumą nuo 2015-06-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 5). Ieškovas 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-474 pagrindu šį butą (duomenys neskelbtini), valdo patikėjimo teise (b.l. 17). 2001-09-01 Vilniaus m. savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 187 (b.l. 7-9) pagrindu šis butas (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas atsakovei I. O. ir jos šeimos nariams. Šiame bute atsakovė I. O. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 1987-05-15, o atsakovas V. O. nuo 2013-10-24 (b.l. 6). Byloje nėra pakankamai duomenų spręsti, kad atsakovas V. O. bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno anksčiau nei 2013-10-24 (CPK 178, 185 str.). 2001-09-01 Vilniaus m. savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 187 atsakovė I. O. įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (2.2 p.). Tokią pareigą pagal šią sutartį prisiėmė ir pilnamečiai atsakovės I. O. šeimos nariai (5 p.). Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad už buto (duomenys neskelbtini), nuomą ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2015-03-31 nuomos mokesčio ieškovui niekas nemokėjo, todėl atsirado 503,69 Eur skola (b.l. 14-16). Atsakovės teiginys, kad ji faktiškai negyvena bute (duomenys neskelbtini), pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad nuomos teisiniai santykiai tarp jos ir ieškovo yra nutrūkę. Atsakovė pagal 2001-09-01 Vilniaus m. savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 187 yra nuomininkė, t.y. asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos narių ir buvusių šeimos narių interesų sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 str. 3 d.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė kaip buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė būtų pakeista kitu nuomininku.Atsakovės teiginys, kad ieškovo ieškiniu prašomą priteisti skolą už buto nuomą iš atsakovės išieško antstolis, laikytas nepagrįstu. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo išieškojimą iš atsakovės pagal Vilniaus m. 37-ojo notaro biuro 2013-05-09 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. SK-2692 (b.l. 73). Šis vykdomasis dokumentas yra išduotas 2012-09-24 paprastojo vekselio Nr. 12/108 pagrindu, kuriuo I. O. įsipareigojo sumokėti 782,08 Lt skolą ieškovui už buto (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-08-31 (b.l. 82-83).Teismas sutiko su atsakovu, kad byloje nėra duomenų, liudijančių, kad jis ginčo bute apsigyveno anksčiau nei 2013-10-24, todėl pareiga mokėti nuomos mokestį už butą (duomenys neskelbtini), atsakovui kaip atsakovės šeimos nariui (sutuoktiniui) atsirado tik nuo 2013-10-24. Į bylą atsakovo pateikti 2014-07-04, 2014-10-21, 2014-09-23 nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus liudija 1143 Lt sumokėjimą ieškovui pagal paprastąjį vekselį Nr. 13/180. Šis vekselis buvo išrašytas 1142,45 Lt sumai už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-08-31 už buto (duomenys neskelbtini), nuomą. Tuo tarpu ginčo laikotarpis šioje byloje apima laiko tarpą nuo 2013-09-01 iki 2015-03-31. Iš to, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 457,51 Eur skolos už buto nuomą nuo 2013-10-24 iki 2015-03-31 (503,69 Eur – 46,18 Eur) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.583 str. 1 d.). Tuo tarpu reikalavimas dėl 46,18 Eur skolos už buto nuomą nuo 2013-09-01 iki 2013-10-23 (26,51 Eur + 19,67 Eur) tenkintas iš dalies, šią skolą priteisiant iš atsakovės I. O., o ieškovo reikalavimą atsakovo V. O. atžvilgiu šioje dalyje atmetant.Įvertinės tai, kad atsakovui V. O. negali būti skaičiuojami delspinigiai už nuomos mokestį, atsakovės nesumokėtą už naudojimąsi butu (duomenys neskelbtini), nuo 2013-09-01 iki 2013-10-23, teismas nusprendė iš atsakovų solidariai priteisti 14,10 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-03-01, o iš atsakovės I. O. – 1,65 Eur (15,75 Eur – 14,10 Eur) delspinigių už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-03-01. Atitinkamai paskaičiuotos ir 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Pasisakydamas dėl atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų dėl ieškovo atsakovams skaičiuojamo nuomos mokesčio pagrįstumo, atsakovams nesuteikiamų lengvatų, nuomojamų patalpų būklės bloginimo, jų avarinio stovio ir pan., pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šie atsakovo argumentai teismui buvo išdėstyti jau po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje, jie buvo visiškai nauji, todėl teismas dėl proceso rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo procese neturėjo pagrindo dėl jų pasisakyti šioje byloje. Atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai prieštaravo pačių atsakovų pozicijai, išdėstytai pasirengimo nagrinėti bylą metu, argumentai nekonkretizuoti, nesusieti su ginčo skola, nepagrįsti jokiais įrodymais, skaičiavimais, dėl ko juos įvertinti teismas tuo bylos nagrinėjimo metu neturėjo jokios galimybės. Atsakovui buvo išaiškinta, kad tai netrukdo jam manant, kad ieškovas neteisėtai skaičiuodamas nuomos mokestį už butą (duomenys neskelbtini), praturtėjo, sukėlė žalos atsakovui ar kita, ginti galimai jo pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka teikiant atskirą ieškinį teismui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. O. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylos neišnagrinėjo iš esmės, buvo pažeistas teisingumo principas, o skundžiamas sprendimas prieštarauja LR įstatymais. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog paprastuoju vekseliu Nr. 13/180 buvo apmokėta už ginčo buto nuomą už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-08-31, kadangi nurodytu laikotarpiu jis ten negyveno. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovas pažeidė Vyriausybės sprendimą Nr. 906 ir Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-413 dėl būsto nuomos apmokėjimo dydžio – nuo 2008 m. apelianto šeimai buvo neteisingai skaičiuojamas nuomos mokestis, dėl ko buvo permokama 65 proc. daugiau. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie neteisingą būsto nuomos skaičiavimą, tačiau teismas vis tiek patenkino ieškovo reikalavimą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo (apelianto) argumentas, kad teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovo (apelianto) 2014-07-04, 2014-10-21, 2014-09-23 mokėjimo nurodymais buvo apmokėtas 2013-09-17 paprastasis vekselis Nr. 13/180, o ne skola už buto nuomą ieškiniu prašomu priteisti laikotarpiu, yra nepagrįstas. Byloje esančiuose atsakovo (apelianto) 2014-07-04, 2014-10-21, 2014-09­23 mokėjimo nurodymuose grafoje „Mokėjimo paskirtis“ nurodyta „Už vekselį Nr. 13/180“. Iš į bylą pateikto 2013-09-17 paprastojo vekselio Nr. 13/180 (b.l. 43) matyti, kad šis vekselis buvo išrašytas 1142,45 Lt sumai už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-08-31 už buto (duomenys neskelbtini), nuomą.Nors priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovo (apelianto) bylos nagrinėjimo metu pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų dėl ieškovo skaičiuojamo atsakovams nuomos mokesčio pagrįstumo, nesuteikiamų lengvatų, nuomojamų patalpų būklės bloginimo ir pan., tačiau apeliantas vis tiek skunde pasisako dėl nuomos mokesčio dydžio pagrįstumo, tame tarpe net ne ginčo laikotarpiu (2008 - 2011 metais).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys atsakovams I. O. ir V. O. dėl skolos už buto nuomą priteisimo tenkintas iš dalies.Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dviem argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apelianto atliktų mokėjimų pagal paprastąjį vekselį Nr. 12/108 paskirtį; 2) pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog dėl prastos ginčo gyvenamojo būsto kokybės, atsakovams turėjo būti skaičiuojamas mažesnis būsto nuomos mokestis.Sutiktina su apelianto argumentu, jog jam nekyla prievolė apmokėti už ginčo gyvenamojo būsto nuomą laikotarpiu, kai jis jame negyveno, o būtent nuo 2012-09-01 iki 2013-08-31, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus – į bylą atsakovo pateiktų 2014-07-04, 2014-10-21, 2014-09-23 nurodymų pervesti įmokėtus grynuosius pinigus paskirtyse nurodyta, jog apmokama pagal paprastąjį vekselį Nr. 13/180 (el. b.l. 42), o iš į bylą pateikto 2013-09-17 paprastojo vekselio Nr. 13/180 (b.l. 43) matyti, kad šis vekselis buvo išrašytas 1142,45 Lt sumai už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-08-31 už buto (duomenys neskelbtini), nuomą. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė argumentų, kodėl jis mokėjo už minėtame vekselyje nurodytą ginčo būsto nuomos laikotarpį, juolab, kad suprato, jog už šį laikotarpį jis prievolės mokėti neturi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl nagrinėjamas apelianto argumentas dėl neteisingo apelianto atliktų mokėjimų pagal paprastąjį vekselį Nr. 12/108 paskirties įvertinimo laikytinas nepagrįstas.Vertinant apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo jo pateiktų argumentų dėl neteisingo nuomos mokesčio skaičiavimo, pažymėtina, jog iš 2016-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (el. b.l. 104-105) matyti, kad 2016-01-22 nutartimi teismas nutarė šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2016-02-12, nes kilęs ginčas neviršija 1500 Eur sumos, bei suteikė šalims galimybę pateikti papildomus Įrodymus ieškinyje ir atsikirtimuose nurodytoms aplinkybėms pagristi. 2016-02-03 atsakovas pateikė procesini dokumentą, įvardintą „atsikirtimais“, kuriuo prašė teismo įpareigoti Valstybės kontrolės tarnybą atlikti tyrimą, ir, atsižvelgiant į 2014-2015 m. pajamų deklaracijas įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atleisti atsakovus nuo būsto nuomos mokesčio už šiuos metus. 2016-05-09 nutartimi teismas nustatė, kad atsakovas pateiktame dokumente kelia ne tik naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos jo pateiktame atsiliepime į ieškinį, bet ir naujus priešinius reikalavimus. Bylą paskyrus nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ribojama atsakovų teisė šioje byloje ne tik teikti priešinius reikalavimus ieškovui, bet ir nurodyti naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos procesiniuose dokumentuose pasirengimo nagrinėti bylą metu. Pagal CPK 142 str. 3 d. teismas turi teisę atsisakyti priimti Įrodymus ir motyvais, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime i ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, kas atsakovams buvo išaiškinta ir 2016-01-22 nutartyje dėl bylos skyrimo nagrinėti teisme rašytinio proceso tvarka. Atsakovui paaiškinta, jog pagal CPK 143 str. 1 d. jis turi teisę pareikšti priešieškini, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme; vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu jo priėmimo būtinumas iškilo vėliau, arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsikirtimuose atsakovas būtinumo pateikti priešieškinį tik po bylos paskyrimo nagrinėti teisme niekaip nepagrindžia, jame dėsto ne tik naujas aplinkybes, jo nenurodytas į bylą pateiktame atsiliepime, bet ir materialinius teisinius reikalavimus, kurie apskritai nenagrinėtai teisme - kaip reikalavimas įpareigoti Valstybės kontrolės tarnybą atlikti tyrimą, kodėl tiek metų atsakovams būsto nuomos mokestis skaičiuojamas pažeidžiant įstatymų reikalavimus (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba juos dėsto pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus (neaišku nuo kokio dydžio būsto nuomos mokesčio atsakovas prašo įpareigoti atleisti ieškovą, dėl ko neįmanoma nustatyti ar teikiamas priešieškinis susijęs su nagrinėjama civiline byla (CPK 135 str. 1 d. 1 d. 2, 4 p.. 143 str. 2 d.), nesumokėtas žyminis mokestis (CPK 135 str. 2 d., 80 str. 1 d. 5 p.), nepateikti priedai kitoms šalinis (CPK 113 str.) ir kt.). Atsižvelgiant į tai, priimti atsakovo 2016-02-03 pateiktą procesini dokumentą kaip priešieškinį teismas neturėjo pagrindo, nes tokio procesinio dokumento priėmimas dėl jo trūkumų užvilkintų bylos nagrinėjimą, o priešingos šalies sutikimas ji priimti atsakovo šioje byloje nėra gautas.Reaguodamas į minėtą 2016-05-09 nutartį atsakovas 2016-05-19 pateikė papildomus paaiškinimus (el. b.l. 112-113), kuriuose papildomi nurodė konkrečias sumas, kurias jo šeima neva turėjo mokėti už ginčo būsto nuomą. Apelianto skundžiamame 2016 m. birželio 13 d. sprendime teismas paminėjo abu šiuos atsakovo į bylą pateiktus dokumentus ir nurodė, kaip minėta, kad jie teismui buvo išdėstyti jau po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje, jie yra visiškai nauji, todėl teismas dėl proceso rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo procese neturi pagrindo dėl jų pasisakyti šioje byloje. Kita vertus, kaip išaiškino pirmosios instancijos teismas, atsakovas turi teisę ginti galimai jo pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka teikiant atskirą ieškinį teismui (CPK 5 str.). Apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliantas nenurodė, kokias procesinės teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėdamas atsakovo minėtuose papildomuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teismas sprendžia apeliacinį skundą atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina