Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. Deltuvienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. P., jo atstovui advokato padėjėjui E. R., organo, priėmusio skundžiamą nutarimą, įgaliotam atstovui, V Morkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. P. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK 2014-06-12 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK 2014-06-12 nutarimu A. P. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 2 d., padarymą buvo skirta 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12mėn. Už pažeidimo, numatyto LR ATPK 134 str. 1 d, padarymą A. P. skirta 100 Lt bauda. Vadovaujantis LR ATPK 33 str., A. P. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn.

Minėta nuobauda A. P. skirta už tai, kad jis 2014-05-29, 10 val. 00 min., Kazlų Rūdos sav., K. R., V. B. g., savo veiksmais pažeidė KET 195p., 9p., 202 p., o būtent, chuliganiškai vairavo automobilį „VW Sharan“, v/n (duomenys neskelbtini) ir vežė keleivius ne pagal transporto priemonės konstrukciją keleiviams skirtose vietose, tai yra, keleiviai buvo išlindę pro automobilio atidarytus durelių langus, tai darė be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, norėdamas parodyti savo išskirtinumą. Toks jo vairavimas kėlė pavojų kitų žmonių saugumui, taip pat nebuvo tinkamai prisisegęs saugos diržo.

2014-06-30 Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas A. P. skundas, kuriuo jis prašo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato 2014-06-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 37N-13716339-14 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes nesutinka, kad jis chuliganiškai vairavo transporto priemonę. Sutinka su tuo, jog pažeidė naudojimosi saugos diržais tvarką- netinkamai buvo prisisegęs saugos diržą.

Skunde nurodyta, jog LR ATPK 124² str. 2 d. numatytas chuliganiškas vairavimas apibūdintas taip :„Chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui"

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso I242 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės sudėtį sudaro šie požymiai: 1) kelių eismo taisyklių pažeidimas, 2) sukeltas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. 3) chuliganiškos paskatos.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t.y. pažeidimo būdą -- chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai.

Chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Sprendžiant iš ginčijamame nutarime esančio mano veikos aprašymo, nutarimą priėmusi institucija chuliganiškam vairavimui priskyrė tai, kad su juo važiavę keleiviai buvo išlindę pro atidarytus automobilio durelių langus.

Skunde teigia, jog jo vairuojamas automobilis sudarė šventinę transporto priemonių koloną. Automobilių kolona miesto gatvėmis judėjo 20-30 kilometrų per valanda greičiu. Važiuojant šventei parengtų automobilių kolonoje. Nagrinėjamoje situacijoje aktyvūs veiksmai buvo ne jo, o keleivių. Jis pats jokių kitokių veiksmų, kuriuos būtų galima priskirti chuliganiškiems veiksmams, nepadariau ir apie tokius veiksmus net nėra nurodyta protokole bei ginčijamame nutarime.

Nurodo, jog chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pagal šį kriterijų vertinant tiek jo, tiek jo vairuojamo automobilio keleivių veiksmus jokiu būdu negalima daryti išvados, kad tai buvo veiksmai liudijantys aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai. „Paskutinio skambučio“ šventei yra būdingas jausmų proveržis, šventės dalyvių linksmumas, triukšmingumas, tačiau tai lemia ne chuliganiškos paskatos, o pati tokio pobūdžio šventės esmė. Taip švęsti „Paskutinio skambučio“ šventę tampa tradicija visoje šalyje ir tai jokiu būdu nereiškia šventės dalyvių priešpastatymo visuomenei.

Skundą padavęs A. P. teisme paaiškino, jog įvykio dieną 2014-05-29 vyko gimnazijos „Paskutinio skambučio šventė“. Abiturientai važiavo automobilių kolonoje, jis važiavo trečias. Kartu su juo automobiliu vyko merginos Greta ir Deimantė, kurios, sėdėdamos automobilio gale, persisvėrė pro langą ne daugiau kaip iki pusės ir mojavo kitiems abiturientams. Sudrausminti jų galimybės neturėjo, nieko nesakė. Kituose automobiliuose kolonoje esantys keleiviai elgėsi taip pat, tačiau jų niekas nesudrausmino.

Jo atstovas E. R. paaiškino, jog iš bylos medžiagos aišku, kad A. P. nutarime nurodytu metu saugos diržu buvo prisisegęs, tačiau ne taip, kaip reikalauja KET, t.y., tik per juosmenį, bet nebuvo diržo perjuosęs per petį. Todėl A. P. veiksmai turėtų būti įvertinti kaip KET 201 ¹p. pažeidimas-„ Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas“. Šiuo atveju, automobilis buvo skirtas vežti keleivius ir keleiviai sėdėjo tam pritaikytose vietose. Tai, kad gale sėdėję keleiviai buvo išlindę per langą iki pusės juosmens, negalima vertinti kaip KET 125 p. KET 19 p. pažeidimų, jog vairuotojas privalo imtis visų reikiamų priemonių keleivių saugumui užtikrinti. Pasak atstovo, nei nutarime, nei protokole nėra nurodyta, jog A. P. nebūtų užtikrinęs keleivių saugumo. Institucija surašiusi protokolą ir priėmusi nutarimą, A. P. veiksmus kvalifikavo kaip chuliganišką vairavimą, tačiau teismų praktikoje nustatyta, kad norint veiksmus vertinti kaip chuliganišką vairavimą, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Nagrinėjamu atveju A. P. chuliganiškų paskatų neturėjo.

Organo, priėmusio skundžiamą nutarimą, atstovas nurodė, jog dėl KET nuorodos į KET 202 p. įvyko klaida, todėl tiek nutarime tiek protokole turėtų būti KET 202¹str. Dėl chuliganiškų paskatų mano, kad protokole yra viskas išdėstyta aiškiai. Automobilio langai skiriami orui įeiti, o ne žmonėm išlysti. Šiuo atveju, už tai atsako vairuotojas, o ne pats keleivis. Kadangi vairuotojas buvo netinkamai užsidėjęs diržą, todėl galima spręsti, jog jis pats norėjo išlysti per langą ir pamojuoti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

KET 195 p. numato, jog keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule keleivius vežti leidžiama tik pritaikius kėbulą keleiviams vežti.

KET 9 p. numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 202 p. numato, jog važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas ,,Užsisek saugos diržą“. Nesant šio informacinio ženklo, autobuso vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo žodžiu informuoti keleivius apie reikalavimą naudotis saugos diržais.

KET 202 ¹p. numato, jog saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.

LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą.

Chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas atsakomybėn pagal 124² straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juo, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2010-09-03 nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1242/2010).

Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d.- chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai neabejotinas yra nustatytos ir įrodytos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tačiau nurodyta norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t.y., nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Esant teisės normų konkurencijai, taikoma specialiosios dalies norma.

Ištyręs byloje esančią medžiagą, teismas nustatė, jog A. P. vairuodamas automobilį, pažeidė naudojimosi saugos diržais tvarką, t.y., važiavo su neteisingai užsegtu saugos diržu ir tuo pažeidė KET 202 ¹p. reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, jog A. P. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, t.y., jo važiavimo netinkamai užsegtu saugos diržu, gale sėdėjusiems keliviams ne daugiau kaip iki juosmens išlindus pro pravirus durelių langus, teismo manymu, negalima vertinti kaip chuliganiško vairavimo įstatymo leidėjo supratimu.

Teismas taip pat nustatė, jog A. P. taip pat nepažeidė protokole bei policijos nutarime nurodytos keleivių vežimo tvarkos, t.y., nepadarė KET 195 ir 9p. pažeidimų.

Automobilyje keleivius A. P. vežė tam skirtose vietose, o duomenų, kad jis skatino keleivius išlysti per langą, byloje nėra. Akivaizdu, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę, turi ribotas galimybes užkirsti spontaniškiems keleivių veiksmams, todėl, šiuo atvejų, dėl netinkamo keleivių elgesio transporto priemonėje, teismo manymu, galėtų būti sprendžiamas keleivių atsakomybės klausimas.

Teismas manymu, bylos duomenys bei įrodymai nepatvirtina A. P. kaltės, padarius LR ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą ( chuliganiškas vairavimas), todėl Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK 2014-06-12 nutarimas naikinamas, konstatuojant, jog A. P. padarė LR ATPK 134 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas sutinka, jog už nurodyto pažeidimą paskirta bauda yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos dydis nekeistinas.

Atsižvelgiant į tai, jog A. P. buvo prisisegęs saugos diržą, tačiau tai padaręs buvo neteisingai, iš Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK 2014-06-12 nutarimo šalintina nuorodos į KET 9. p. ir KET 202 p. ir nurodoma jog A. P. pažeidė specialiąją normą, įpareigojančią saugos diržus užsisegti juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas, t.y., KET 202 ¹p.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-302 straipsniu, ATPK 250 str. 1d., 1p., teismas,

NUTARĖ:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK 2014-06-12 nutarimą dalyje dėl A. P. nubaudimo pagal LR ATPK 124² str. 2 d. ir 1000 lt. baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėn. ir šioje dalyje administracinės bylos teiseną prieš A. P. nutraukti ( .

Likusioje dalyje ( dėl ATPK 134 str. 1d. ) nutarimo ir paskirtos baudos dydžio nekeisti, tik pakeičiant nuorodą į A. P. padarytą KET 202¹p. pažeidimą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.