Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato 2014 m. birželio 12 d. nutarimu A. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 100 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. A. P. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 29 d., 10 val. Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdoje, V. B. g., savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 195 punktą, 9 punktą, 202 punktą, o būtent, chuliganiškai vairavo automobilį „VW Sharan“, v/n (duomenys neskelbtini) ir vežė keleivius ne pagal transporto priemonės konstrukciją keleiviams skirtose vietose, t. y., keleiviai buvo išlindę pro automobilio atidarytus durelių langelius, tai darė be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, norėdamas parodyti savo išskirtinumą. Toks jo vairavimas kėlė pavojų kitų žmonių saugumui, taip pat nebuvo tinkamai prisisegęs saugos diržo.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. P. jį apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. liepos 25 d. nutarimu skundą tenkino iš dalies ir panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato 2014 m. birželio 12 d. nutarimą dalyje dėl A. P. nubaudimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir 1000 Lt baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir šioje dalyje administracinės bylos teiseną prieš A. P. nutraukė, nutarimo dalį dėl ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo ir nuobaudos paskyrimo paliko nepakeistą, tik pakeitė nuorodą į A. P. padarytą KET 202¹ punkto pažeidimą.

Apeliaciniu skundu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato 2014 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 37N-13716339-14. Skunde nurodoma, kad administracinė byla buvo išnagrinėta neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai nuobauda paskirta tik pagal netaisyklingai užsegtą saugos diržą (ATPK 134 straipsnio 1 dalis). Pažymima, kad KET 9 punktą galima taikyti prie chuliganiško vairavimo, kadangi šiame punkte yra numatyta, kad eismo dalyvis (šiuo atveju vairuotojas) privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taip pat KET numato, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui užtikrinti. Skunde teigiama, kad nepagrįstai visas dėmesys buvo sutelktas į vairuotojo įvardintą šventę, kuri turėtų būti švenčiama mokykloje ar kokiose kitose vietose, o ne pačiomis judriausiomis miesto gatvėmis, nes bet kuriuo atveju staigiai keičiant ar prireikus keisti važiavimo kryptį, galėjo įvykti eismo įvykis, kurio metu pro langus išlindę asmenys galėjo būti kliudomi kitų pravažiuojančių transporto priemonių, todėl apelianto vertinimu, tai yra patys grubiausi pažeidimai, neturinčiam dviejų metų vairavimo stažo, kurie kėlė pavojų eismo saugumui, pačiam vairuotojui. Pažymima, kad A. P. turėjo sudrausminti keleivius pagal KET arba nutraukti tolimesnį važiavimą dėl saugos. A. P. buvo pritaikytas chuliganiškas vairavimas todėl, kad buvo įžvelgta chuliganiškos paskatos, t. y., be jokios būtinos priežasties daromos tam tikros veikos, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo (tai yra šiuo atveju neatsižvelgė į kitų žmonių saugų eismą, galėdamas sukelti eismo įvykį su pasekmėmis, sužalojant kitus asmenis ar apgadinant svetimą turtą), kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai (atvirai, viešai, demonstratyviai nesilaikė kelių eismo taisyklių), siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (šiuo atveju įvardijama šventė). Pažymima, kad toks teismo nutarimas gali būti neigiamas pavyzdys ir kitiems asmenims (abiturientams) ar eismo dalyviams, kurie ir toliau šventes švęs judriose gatvėse.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo išvada, kad A. P. važiavimas netinkamai užsisegus saugos diržą ir keleiviams ne daugiau kaip iki juosmens išlindus pro pravirus langus, negali būti vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas įstatymo leidėjo supratimu. Nors byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. P., vairuodamas transporto priemonę, padarė KET pažeidimą, tačiau tai dar nereiškia, jog asmuo tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Šiuo atveju, taip pat atsižvelgtina ir į pažeidimo padarymo aplinkybes: vykstant abiturientų paskutinio skambučio šventei važiavo automobilių kolona, A. P. apklausiamas teismo posėdžio metu (b. l. 41-43) nurodė, kad važiavo maždaug 20-30 km/h greičiu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad toks administracinėn atsakomybė patraukto asmens ir jo automobilio keleivių elgesys galėjo kelti pavojų aplinkiniams. Pažymėtina, kad A. P. vairavimo būdas ir jo automobilio keleivių iš dalies išlindimas pro langus, negali būti vertintini ir kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, nenustatyta, kad automobilio keleiviai rodė nepagarbą aplinkiniams ar vartojo necenzūrinius žodžius. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. nepadarė ir KET 195 p. nurodyto pažeidimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įstatymą ir nenustatė, kad A. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas teismo nutarimas gali formuoti nuostatą, kad šventes galima švęsti gatvėse ir tam panaudoti transporto priemones, kadangi pats savaime šventinės automobilių kolonos organizavimas nėra draudžiamas, tačiau jis turi vykti laikantis teisės aktų reikalavimų, bet ne visų KET taisyklių pažeidimas gali būti pripažįstamas chuliganišku vairavimu.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos visapusiškai betarpiškai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, įstatymų normos pritaikytos tinkamai, todėl naikinti nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.