- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-25-648-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01383-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- V. K.
- Civilinis ieškovas
- A. J.
- Advokatai
- Marius Devyžis, Marius Barisevičius
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-648/2012
Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-01383-2010-1
2012 m. vasario 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Vladislavo Lenčiko ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda.
Ai. J. iš V. K. priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
A. J. iš V. K. priteista 269 Lt turtinės ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-09-23, apie 14.20 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodamas Fabijoniškių gatvės važiuojamosios dalies antra eismo juosta nuo Ateities gatvės pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, bei 114 punkto reikalavimą, numatantį, kad apsisukdamas ne sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, t. y. prieš apsisukdamas ne sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, vairuojamu automobiliu apsisukdamas ties Ateities g. pastatu Nr. 91, įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir sudarydamas kliūtį nedavė kelio Fabijoniškių gatvės priešingos krypties pirma eismo juosta tiesiai važiavusiam mopedui „Yamaha Aerox“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamam Ai. J., ir su juo susidūrė, dėl ko mopedo „Yamaha Aerox“ vairuotojui Ai. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-27 nuosprendį: 1) dėl Ai. J. priteistos 5 000 Lt neturtinės žalos - 4 000 Lt dalyje procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti, civiliniam atsakovui „If P&C Insurance AS“ savanoriškai sumokėjus 4 000 Lt; 2) priteisti Ai. J. likusią 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dalį iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“; 3) priteisti A. J. 269 turtinės žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“; 4) A. J. civilinio ieškinio dalį dėl 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Šalies argumentai
Nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškovų Ai. J. ir A. J. ieškinius priteisdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš jo, o ne iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, sumažino Ai. J. prašomos neturtinės žalos dydį iki 5 000 Lt. Pažymi, kad jis (V. K.) eismo įvykio metu buvo apsidraudęs automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“. Ši bendrovė buvo įtraukta civiliniu atsakovu nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės sutartį. Pagal teismų praktiką, draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2008).
Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo (toliau – Privalomojo draudimo įstatymas) 11 str. 1 d. 2 p. nustatė, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Baudžiamojoje byloje esantis 2011-06-07 draudimo bendrovės pranešimas patvirtina, kad draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ bylos nagrinėjimo teisme metu pati apskaičiavo ir savanoriškai sumokėjo Ai. J. 4 000 Lt neturtinės žalos. Teismas, nustatęs, kad Ai. J. patirta neturtinė žala vertinama 5 000 Lt, privalėjo konstatuoti, jog 4 000 Lt neturtinės žalos Ai. J. jau savanoriškai sumokėjo draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ ir šioje dalyje privalėjo procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d. ir Privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 2 d. 2 p., 8 p., turėjo papildomai priteisti Ai. J. likusią neatlygintą 1 000 Lt neturtinę žalą iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“. Pasak V. K., tai, kad draudikas savanoriškai atlygino mažesnį nei teismas nustatė neturtinės žalos dydį, nėra pagrindas atleisti draudiką nuo pareigos atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią nustato Privalomojo draudimo įstatymas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2009, 2K-17/2011). Nuteistojo teigimu, remiantis minėtais argumentais skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai A. J. priteista 269 Lt turtinės žalos atlyginimo iš jo, o ne iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, pripažindamas A. J. teisę į neturtinės žalos atlyginimą, pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. ir 6.283 str. 1 d. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. įtvirtina, kad jeigu sužalojama fizinio asmens sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi, įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo galimybės ne pačiam sveikatos sutrikdymą patyrusiam asmeniui, o jo giminaičiui. Tokia galimybė įstatyme numatyta tik gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Respublikos CK 6.284 str.). Nuteistojo teigimu, negalima pripažinti, kad dėl jo nusikalstamos veikos A. J. patyrė tiesioginės neturtinės žalos. Šiuo atveju sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta ne A. J.. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad būtent A. J. perdavė savo nepilnamečiui sūnui vairuoti motorolerį, nors tam šis neturėjo teisės, ir leido išvažiuoti į Vilniaus miesto gatves, kuriose intensyvus eismas. Neturėdamas patirties kritinėje situacijoje, motorolerio vairuotojas negalėjo tinkamai susiorientuoti ir išvengti susidūrimo su jo per neatsargumą sudaryta kliūtimi. Dėl tokių savo veiksmų A. J. yra nubaustas administracine tvarka. Jeigu A. J. nebūtų atlikęs šių neteisėtų veiksmų, eismo įvykio taip pat nebūtų įvykę. Taigi, civiline teisine prasme, pagal kurią galimas ir netiesioginis priežastinis ryšys, A. J. taip pat kaltas dėl žalos atsiradimo, todėl draudimo bendrovė ir jis (V. K.) turėtų būti atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo A. J. Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 4 d. pagrindu.
Atsiliepimas
Civilinis ieškovas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti iš V. K. ir „If P&C Insurance AS“ A. J. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jie pradiniu civiliniu ieškiniu prašė priteisti Ai. J. naudai 30 000 Lt neturtinės žalos. 2011-06-27 jie, gavę iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ pranešimą, kad ši sutinka atlyginti Ai. J. 4 000 Lt neturtinės žalos, pateikė teismui pareiškimą dėl civilinio ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriuo prašė Ai. J. priteisti nebe 30 000 Lt, o 26 000 Lt neturtinės žalos. Teismas, priteisdamas nukentėjusiajam 5 000 Lt neturtinės žalos, žinojo apie reikalavimo dydžio sumažinimą, taigi atsižvelgė į šią aplinkybę. Todėl nėra teisinio pagrindo mažinti priteisto neturtinės žalos dydžio 4 000 Lt suma.
Pasak civilinio ieškovo, Ai. J. sumažinus neturtinės žalos dydį iki 1 000 Lt, ši suma būtų visiškai neadekvati žalai, kurią patyrė jis dėl nusikalstamų V. K. veiksmų. Ai. J., būdamas nepilnametis, dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie lėmė bendravimo galimybių sumažėjimą, nuolatinį nesaugumo jausmą ir kitas neigiamas pasekmes. Po eismo įvykio jis užsisklendė savyje, mėnesį laiko buvo visiškai priklausomas nuo artimųjų pagalbos, pradėjo jausti automobilių baimę. 2011 m. birželio mėn. jam buvo atlikta kojos operacija siekiant likviduoti eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmes, be to, dėl dešinės rankos skausmų jis turi nuolat lankytis pas gydytojus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat teigiama, kad A. J. pagrįstai priteistas 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama nukentėjusiajam sveikatos sužalojimo atveju. Ši teisės norma neapibrėžia, kad nukentėjusiuoju galima laikyti tik tą asmenį, kuriam tiesiogiai buvo padaryti sveikatos sutrikdymai, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad A. J., kurio sūnus buvo sužalotas, neva neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, yra nepagrįstas. Pasak civilinio ieškovo, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. įtvirtintą nukentėjusiojo sąvoką reikia aiškinti plečiamai, todėl su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, taip pat turėtų būti atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-255/2010). Be to, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, turintis teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nėra siejamas tik su baudžiamojoje byloje pripažintu nukentėjusiu asmeniu. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo gali prašyti bet kuris asmuo, kuris būtent dėl nusikalstamos veikos patyrė neturtinės žalos. A. J. yra nukentėjusiojo tėvas, juos sieja artimas emocinis ryšys. A. J. padaryta neturtinė žala pasireiškė dideliais dvasiniais išgyvenimais ir sukrėtimais, emocine depresija, nesaugumo jausmu, nuolatine įtampa. A. J. iki šiol jaučia baimę dėl vienturčio sūnaus sveikatos, išgyvena bei yra susirūpinęs dėl jo ateities ir galimų eismo įvykio metu sūnaus sveikatai padarytų sužalojimų pasekmių. Todėl teismas pagrįstai jam priteisė 2 000 Lt neturtinės žalos. Tai, kad A. J. davė sūnui vairuoti motorolerį, neturi jokios teisinės reikšmės šioje situacijoje. Kaip teisingai nustatė teismas, būtent V. K. pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis. Todėl tik tarp V. K. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Civilinis ieškovas nurodo, kad jiems nėra esminis klausimas, kokia apimtimi ir kaip bus paskirstyta pareiga atlyginti padarytą žalą tarp V. K. ir draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“. Pažymi, kad draudimo bendrovė ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai atlyginant neturtinę žalą, kai ji padaryta dėl asmens sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367). Pagal privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p., draudimo bendrovė gali atlyginti neturtinės žalos dydį neviršydama 2 500 eurų, tačiau jei teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam padaryta didesnė neturtinė žala nei 2 500 eurų, likusią žalą turi atlyginti žalą padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d. taip pat numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, civilinis ieškovas ir jo atstovas – apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, priteisiant Ai. J. neturtinę žalą, o A. J. turtinę ir neturtinę žalą iš draudimo bendrovės ta apimtimi, kiek tai numato Privalomojo draudimo įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
V. K. nesutinka su apylinkės teismo priimtais sprendimais dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ai. J., taip pat neturtinės ir turtinės žalos priteisimo civiliniam ieškovui A. J. iš nuteistojo. Apylinkės teismas priteisė iš V. K. Ai. J. naudai 5 000 Lt neturtinę žalą. Pasak apelianto, kadangi draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialas atlygino nukentėjusiajam 4 000 Lt neturtinę žalą, šia suma turėtų būti mažinama Ai. J. apylinkės teismo priteista 5 000 Lt neturtinė žala.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pradiniu civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo Ai. J. įstatyminis atstovas A. J. prašė priteisti Ai. J. 30 000 Lt neturtinę žalą iš civilinių atsakovų V. K. ir draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo (t. 1, b.l. 47-52). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo Ai. J. atstovas pagal įstatymą A. J. pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio reikalavimų sumažinimo nurodydamas, kad 2011-06-07 draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialas atlygino Ai. J. 4 000 Lt neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, buvo prašoma priteisti Ai. J. naudai iš civilinių atsakovų 26 000 Lt neturtinę žalą (t. 1, b.l. 207-208). Taigi, patikslintu civiliniu ieškiniu Ai. J. naudai reikalaujama priteisti neturtinė žala buvo atitinkamai sumažinta jam atlygintos neturtinės žalos suma iš draudimo bendrovės filialo. Teisiamojo posėdžio metu toks civilinio ieškinio patikslinimas buvo pagarsintas ir prijungtas prie baudžiamosios bylos (t. 1, b.l. 211). Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas 2011-07-11 nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje, kadangi buvo neišsamiai ištirtos kai kurios baudžiamosios bylos aplinkybės dėl civilinio ieškinio (t. 1, b.l. 221). Atnaujinto įrodymų tyrimo metu tiek nukentėjusiojo įstatyminis atstovas, tiek advokatas dar kartą patvirtino, kad Ai. J. buvo atlyginta 4 000 Lt neturtinė žala (t. 2, b.l. 3). Visos šios aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad apylinkės teismui buvo žinoma apie tai, jog draudimo bendrovės filialas sumokėjo Ai. J. 4 000 Lt neturtinę žalą, dėl ko buvo atitinkamai sumažintas civilinio ieškinio reikalavimas dėl nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo iš V. K. ir draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo. Skundžiamu nuosprendžiu Ai. J. priteista 5 000 Lt neturtinė žala, šiame procesiniame dokumente nenurodyta, kad ši neturtinė žala mažintina 4 000 Lt suma. Akivaizdu, kad apylinkės teismo priteista Ai. J. neturtinė žala yra atskira nuo jam sumokėtos neturtinės žalos iš draudimo bendrovės filialo, todėl jos nėra pagrindo mažinti 4 000 Lt.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
V. K. padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam Ai. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008). Baudžiamojoje byloje esantys medicinos dokumentai patvirtina, kad 2010-09-23 eismo įvykio metu Ai. J. patyrė kairio peties srities, kairės alkūnės, dešinio kelio vidinės dalies odos nubrozdinimus, kairės blauzdos muštines žaizdas, kairės plaštakos nykščio naginio pirštakaulio lūžį, kairės girnelės išilginį lūžį, kairės pėdos III-IV-V padikaulių lūžius. Tą pačią dieną nukentėjusysis buvo operuotas, jo kairei kojai uždėta gipso longetė. 2010-09-28 Ai. J. kairė koja imobilizuota cirkuliniu gipsu, vėliau – plastikiniu įtvaru (t. 1, b.l. 55, 57). Nukentėjusysis nuo 2010-11-16 iki 2010-12-11 gydytas Abromiškių reabilitacijos ligoninės vaikų skyriuje (t. 1, b.l. 59). Ai. J. operuotas dar kartą 2011-06-14 (t. 1, b.l. 188), jo sveikatos būklė toliau stebima. Psichologinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad Ai. J. kreipėsi konsultacijos dėl padidėjusios baimės važiuojant automobiliu bei nemalonių atsitikimų, užplūstančių po patirto eismo įvykio. Jis patyrė emocinį sukrėtimą. Ai. J. psichinių procesų tempas netolygus, pastebimi dėmesio koncentracijos svyravimai, senkantis veiklos produktyvumas. Atlikus mąstymo ir kitų kogniatyvinių funkcijų įvertinimą, pastebimas mąstymo nenuoseklumas, painumas, sutrikusio dėmesio paskirstymas. Jis bendraudamas siekia išlaikyti distanciją, yra gynybiškas ir suvaržytas. Patiriami emociniai sunkumai būdingi potrauminio streso sutrikimui (t. 1, b.l. 65-66). Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl patirtų sužalojimų sūnus buvo prausiamas du mėnesius lovoje, pablogėjo jo atmintis. Sūnus nebelanko karatė treniruočių (t. 1, b.l. 215). Civiliniame ieškinyje taip pat nurodyta, kad po eismo įvykio Ai. J. užsisklendė savyje, labai išgyveno ir gėdijosi, jog po eismo įvykio jis buvo visiškai priklausomas nuo artimųjų pagalbos, nes jis negalėjo pats nei praustis, nei eiti į tualetą (t. 1, b.l. 50). Tradicinio karatė Do klubo „L (duomenys pakeisti)“ 2011-01-27 rašte nurodyta, kad nukentėjusysis treniravosi šiame klube nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio iki 2010-09-23, t. y. iki eismo įvykio. Jis pasižymėjo kaip perspektyvus sportininkas, atstovavęs klubui Lietuvos bei tarptautinėse varžybose, aktyviai lankė treniruotes (t. 1, b.l. 76). Vaiko sveikatos būklės pažymėjime nurodyta Ai. J. nesportuoti iki 2011-06-01 (t. 1, b.l. 62). Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės auklėtojos 2011-02-01 pažymoje apie Ai. J. nurodyta, kad iš praeitų mokslo metų jis visada būdavo linksmas draugų kompanijose, iniciatyvus popamokinėje veikloje, komunikabilus pamokų bei judrus pertraukų metu. Po patirto eismo įvykio nukentėjusiojo elgesys pakito. Mokytojai pasigenda jo kūrybiškumo, dažnai darbai atliekami ne iki galo. Pamokų metu sunkiau susikaupia, nesukoncentruoja dėmesio ilgesniam laikui, kol dėstoma nauja tema. Popamokinėje veikloje nebedalyvauja visiškai, niekas neįdomu, skuba kuo greičiau namo. Ne vienas mokytojas pastebėjo Ai. J. motyvacijos nuosmukį mokymosi procese (t. 1, b.l. 187). Visos paminėtos aplinkybės įrodo, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė ilgalaikes neigiamas pasekmes savo sveikatai, jis iki šiol nėra visiškai išgijęs, dėl ko iškyla poreikis lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Be to, dėl patirtų sužalojimų jis nebegali užsiimti sportine veikla. Eismo įvykis ir su juo susijusios pasekmės padarė neigiamą įtaką taip pat Ai. J. psichinei sveikatai, t. y. atsirado baimė važiuojant automobiliu, jis tapo mažiau bendraujantis, užsisklendęs, be to, pradėjo blogiau mokytis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, todėl jo patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai gali turėti itin didelės įtakos jo tolimesnei fizinei ir psichinei raidai. Ai. J. priteista neturtinė žala, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsargia nusikalstama veika, neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010, Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-401/2009, Nr. 2K-64/2009). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ai. J. priteista neturtinė žala nėra per didelė.
Kita vertus, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuspręsta visą 5 000 Lt neturtinę žalą Ai. J. priteisti iš V. K.. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. K. apdraudė draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filiale automobilį „Toyota Avensis“, (duomenys neskelbtini), 12 mėnesių laikotarpiui nuo 2009-12-08. Nurodyta, kad šiai sutarčiai taikomos Privalomojo draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos (t. 1, b.l. 206). Taigi, eismo įvykio metu automobilis „Toyota Avensis“ buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2011-02-09 ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialas įtrauktas į baudžiamąją bylą civiliniu atsakovu (t. 1, b.l. 85). Privalomojo draudimo įstatymo (2007-05-17 įstatymo redakcija Nr. X-1137) 11 str. 1 d. 2 p. nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Ši įstatymo nuostata įtvirtina, kad esant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui, draudikas įsipareigoja atlyginti iki 2 500 eurų (8 632 Lt) neturtinės žalos dėl vieno eismo įvykio. Tokio dydžio suma atlyginti neturtinę žalą įsipareigojo ir draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialas pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nors draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialas sumokėjo Ai. J. 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tačiau apylinkės teismas nustatė, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta dar 5 000 Lt neturtinės žalos. Nustačius minėtą neturtinės žalos dydį, atitinkamai turėjo būti nustatyta ir draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo pareiga atlyginti likusią privalomą neturtinės žalos sumą, t. y. 4 632 Lt, remiantis Privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-207/2009, 2K-17/2011). Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi, šiuo atveju iš V. K. atitinkamai turėjo būti priteista tik ta neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri viršija draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo pareigos apimtį, t. y. 368 Lt. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis keičiamas, priteisiant Ai. J. naudai 4 632 Lt neturtinės žalos iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo, o 368 Lt – iš V. K..
Apylinkės teismas taip pat priteisė A. J. 2 000 Lt neturtinės žalos iš V. K.. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Pavyzdžiui, tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, Teismų praktika Nr. 29). Kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005).
Šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo priteisti nukentėjusiojo tėvui A. J. neturtinę žalą. Pirmiausia, A. J. tiesiogiai nenukentėjo nuo V. K. nusikalstamų veiksmų, t. y. jis nebuvo sužalotas eismo įvykio metu. Natūralu, kad Ai. J. tėvas patyrė dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus patirtų sužalojimų, kadangi jie yra šeimos nariai ir juos sieja artimi santykiai. Kita vertus, vien to nėra pakankama nukrypti nuo bendros taisyklės ir priteisti neturtinę žalą tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nenukentėjusiam asmeniui, be to, nenustatyta, jog A. J. patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, kadangi faktinės aplinkybės jose yra iš esmės skirtingos, t. y. jose nukentėję asmenys buvo patyrę sunkius sveikatos sutrikdymus, kai šioje byloje nustatyta, jog Ai. J. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad būtent A. J. nupirko mopedą savo sūnui ir įvykio dieną leido jam vairuoti mopedą, nors jis nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio leidžiama vairuoti šią transporto priemonę, bei neturėjo specialiosios teisės to daryti (t. 1, b.l. 43). A. J. už tokius veiksmus buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla (t. 1, b.l. 80). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad A. J. nubaustas įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams). Leidimo vairuoti mopedą davimas nepilnamečiui sūnui, neturinčiam tokios teisės, taip pat patirties važiuoti mieste, kur eismas yra intensyvus, rodo itin didelį paties A. J. nerūpestingumą ir neatsakingumą. Neabejotina, kad jis netiesiogiai prisidėjo prie atsiradusių Ai. J. pasekmių. Dėl visų paminėtų priežasčių naikintina nuosprendžio dalis, kuria A. J. priteista 2 000 Lt neturtinė žala iš V. K..
Skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai priteista A. J. 269 Lt turtinė žala iš V. K.. Remiantis įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir Privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p., draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialas įsipareigojo atlyginti 500 000 eurų žalos turtui dėl vieno eismo įvykio. Draudimo bendrovės filialas sumokėjo A. J. 4 410 Lt draudimo išmoką už patirtą turtinę žalą (už apgadintą motorolerį ir šalmą) (t. 1, b.l. 148-149). Apylinkės teismas papildomai priteisė A. J. patirtą 269 Lt turtinę žalą. Draudimo bendrovės filialo sumokėta 4 410 Lt draudimo išmoka A. J., taip pat šiam priteista 269 Lt suma neviršija draudiko prisiimto įsipareigojimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Todėl 269 Lt priteistini ne iš V. K., o iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. J. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti dokumentai patvirtina, kad A. J. sumokėjo advokatui 1 200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja nagrinėjant bylą ir apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009).
Atsiliepimo surašymas ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra viena iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo dalyvavimo bei savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Kadangi nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su Ai. J. ir A. J. interesais, šie buvo priversti kreiptis į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos surašant atsiliepimą. Be to, jų interesams apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavo pasirinktas advokatas. Atsižvelgiant į atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį ir turinį, apeliacinės instancijos teisme nagrinėtų klausimų pobūdį, į tai, kad Ai. J. ir A. J. interesams advokatas atstovavo viename apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat kad nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, iš V. K. priteisiama dalis A. J. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį:
Priteisti Ai. J. 4 632 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus) neturtinės žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo, o 368 Lt (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) neturtinės žalos atlyginimą – iš V. K.;
Priteisti A. J. 269 Lt (du šimtus šešiasdešimt devynis litus) turtinės žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J. priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš V. K. ir civilinį ieškinį šioje dalyje atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti A. J. iš V. K. 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.