Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-255/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-23
Bylos Nr.
2A-255/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
M. G., R. G.
Atsakovas
T. Ž., UAB „If Draudimas“
Advokatai
Aušra Vaišnorienė
Kategorijos
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–255/2010Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.16.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytei Mitkuvienei, Nijolei Piškinaitei,

sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,

dalyvaujant ieškovui M. G., ieškovų atstovei advokatei Aušrai Vaišnorienei, atsakovo atstovei Inai Navickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. G., M. G. bei jų nepilnamečių dukterų A. G., V. G. apeliacinį skundą, o taip pat atsakovo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-956-104/2009 pagal ieškovų M. G., R. G. bei jų nepilnamečių dukterų A. G. ir V. G. ieškinį atsakovams T. Ž. ir UAB „If Draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Patikslintu ieškiniu (T. 2, b. l. 181) atsakovams T. Ž. ir jo draudikui UAB „If Draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovai prašė priteisti iš atsakovų solidariai:

59 400 Lt turtinei žalai atlyginti;

250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ieškovei R. G.;

150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ieškovui M. G.;

50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ieškovei A. G.;

50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ieškovei V. G.;

Nurodė, kad 2007 m. birželio 5 d. apie 16.32 val. R. G. buvo sužalota autoįvykio metu, kurio kaltininku Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pripažintas atsakovas T. Ž.. Dėl šios avarijos patirtų sužalojimų (politraumos) R. G. buvo ištikta komos iki rugpjūčio mėnesio pabaigos, po jos atsigavusi jautėsi labai silpnai, negalėjo vaikščioti, valdyti savo judesių, buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Nukentėjusiajai atlikta kojos operacija, po to planuotos dar kelios operacijos. Ieškovas nurodė, kad vaistų, maisto papildų, pagerinto maisto, lankymo kelionės išlaidas atlygina UAB „If draudimas“. Ligoninės, kurioje gydosi nukentėjusioji, medicininiai dokumentai (b. l. 10-13) rodo, kad R. G. būklė gerėja labai lėtai. Be to, remiantis medicininiais duomenimis, yra aišku, kad reikės papildomų išlaidų, siekiant atstatyti nukentėjusiosios sveikatos būklę. Be to, ieškovai nurodė, kad iki avarijos ieškovė R. G. buvo neštumo ir gimdymo atostogose, o kadangi šeimoje 2007 m. kovo 15 d. gimė dvynės dukros Aušrinė ir V. G., ieškovei R. G. patyrus sunkias traumas, ieškovui teko visa dukrų priežiūra, rūpesčiai dėl žmonos sveikatos. Ieškovas, dirbdamas programuotoju UAB „P. Z.“, nebegalėjo pats vienas prižiūrėti kūdikių, todėl 2007 m. liepos 1 d. pasamdė dvi aukles dukroms prižiūrėti, kiekvienai mokant po 1 200 Lt per mėnesį. Nuo 2008 m. sausio 1 d., dukroms paaugus, padidėjus šeimos išlaidoms nukentėjusiosios R. G. gydymui, dukrų priežiūrai buvo pasamdyta viena auklė B. K., mokant jai kas mėnesį po 1500 Lt. Ieškovo teigimu, mergaičių priežiūros paslaugų, kol gydysis ir pasveiks jų mama, reikės iki dukroms sukaks treji metai, todėl būtent šiam laikotarpiui sudaryta vaikų priežiūros sutartis su minėta aukle, o visos išlaidos vaikų priežiūrai sudarys 54 900 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovai taip pat nurodė, kad dukros, būdamos trijų mėnesių, neteko motinos priežiūros, maitinimo, dėl šios priežasties ėmė nuolat sirgti, o dėl dirbtinio maisto, jos menkai augo. Ieškovo teigimu, abi mergaitės patyrė ir dvasinių išgyvenimų, nes būtent kūdikystėje vaikai yra ypač emociškai susiję su motina. Todėl ieškovas nurodo, kad vaikų patirta neturtinė žala taip pat turi būti atlyginta.

Ieškovas pabrėžė, kad jį ir nukentėjusiąją siejo labai artimi, glaudūs tarpusavio ryšiai, padaryta fizinė žala jo žmonai ieškovui sukėlė daug dvasinių išgyvenimų, kančių, sukrėtimo, baimės dėl artimo žmogaus gyvybės, tarpusavio santykių ateities, jis negali džiaugtis žmona, vaikais, normaliai dirbti ir ilsėtis, bendrauti su draugais, todėl jam, kaip nukentėjusiosios sutuoktiniui, taip pat turi būti atlyginta jo patirta neturtinė žala.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 15 d. sprendimu ieškovų M. G. ir R. G. bei jų nepilnamečių dukterų Aušrinės ir V. G. ieškinį atsakovams T. Ž. ir UAB „If Draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir iš atsakovo T. Ž. priteisė:

- ieškovei R. G. – 48 274 Lt neturtinei žalai atlyginti;

- ieškovui M. G. - 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

- ieškovei A. G. - 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

- ieškovei V. G. - 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu sprendimu ieškinys atsakovams M. Ž., UAB „If Draudimas“ dėl 59 400 Lt turtinės ir 451714 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Be to, minėtu sprendimu priteista iš atsakovo T. Ž. 3000 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui M. G., o taip pat 1808 Lt žyminio mokesčio ir 27,20 Lt pašto išlaidų valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „If Draudimas“ savo sutartinę prievolę vykdė tinkamai – sumokėjo sužalotai R. G. sutartyje nustatytą neturtinę žalą bei pagal autoįvykio metu galiojusio LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 14 straipsnio 4 dalį moka draudimo išmokas ieškovei R. G.. Kadangi draudiko atsakomybė reglamentuota minėtu įstatymu, kuris nenumato neturtinės žalos atlyginimo kitiems ieškovams bei nenumato išlaidų, susiujusių su auklės vaikams samdymo atlyginimu, tai yra pagrindas ieškinį atsakovo UAB „If Draudimas“ atžvilgiu atmesti, kaip nepagrįsta.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 15 d. sprendime taip pat nurodė, kad ieškovė R. G. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.283 str.), tačiau pažymėjo, kad visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, o teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokį neturtinės žalos dydį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Be to, neturtinės žalos pasireiškimo būdai, šios žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnyje, p jo 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 3K-3-371, Nr. 3K-3-450/2003, 3K-3-450/2006, 3K-3-210/2007 ir kt.). Atitinkamai teismas nurodė, kad 2007 m. birželio 5 d. eismo įvykio metu sužalotos ieškovės R. G. sveikatos sužalojimo pasekmės yra sunkios: ieškovė, būdama jauno (25 metų) amžiaus, sužalota be galimybės pačiai judėti, vaikščioti, jos darbingumo lygis tik 15 procentų, nepalanki ligos prognozė pasveikti (T. 2, b. l. 215). Taigi autoįvykis neabejotinai sukėlė ieškovei ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir itin didėles kančias bei sunkius išgyvenimus, baimę dėl savo ateities. Be to, traumos pasekmės labai sumažino jos galimybes prižiūrėti, auginti ir auklėti vaikus, turėti pilnavertį šeimyninį gyvenimą, dirbti, mokytis, sportuoti, t.y. džiaugtis gyvenimu. Iš kitos pusės, nors tai ir nėra lemiamas kriterijus, tačiau, sprendžiant priteistinos žalos dydžio klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į atsakingo už žalos padarymą asmens turtinę padėtį bei siekiama tinkamos pusiausvyros tarp priteisiamos žalos dydžio ir atsakingo už žalos padarymą asmens turtinės padėties. Priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti pakankamai rimta ir sunki finansinė našta skolininkui, tačiau ji negali būti tokia, kad jį sužlugdytų finansiškai (Lietuvos A. T. 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2008). Teismas nustatė, kad atsakovas jokio turto neturi, bylos nagrinėjimo dieną jis buvo atleistas iš darbo, tačiau yra jauno (29 metai) amžiaus ir sveikas žmogus, todėl jo turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Tokiu būdu, įvertinus ieškovės patiriamus praradimus ir atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendė, kad 50 000 Lt kompensuos ieškovės patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, neturtinių vertybių praradimą. Atitinkamai atsižvelgiant į tai, kad 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti ieškovei jau sumokėjo atsakovo draudikas, iš atsakovo priteistina 48 274 Lt .

Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės dukterys (dvynukės) nuo 3 mėnesių iki šiol auga be motinos globos, kūdikiai nepatyrė motinos meilės ir šilumos, jos glamonių, nes ieškovė beveik visą laiką buvo ligoninėje arba reabilitacijoje. Iš liudytojos A. G. (ieškovo motinos) parodymų nustatyta, kad 2-jų metų mergaitės iki šiol nesuvokė, kas yra jų mama, nes jeigu ieškovė ir būna atvežta į namus, tai bendravimas su vaikais yra apribotas – ji, gulinti lovoje, gali vaikus tik paglostyti kaire ranka, be to, bendrauti su vaikais ilgai negali, nes greitai pavargsta. Be to, vaikų svoris neatitinka amžiaus, nes po ieškovės traumos buvo duotas dirbtinis maistas. Tokiu būdu teismas nurodė, kad ieškovės vaikai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir, įvertinus vaikų patiriamus praradimus ir turint omeny atsakovo turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad 5 000 Lt suma kiekvienam vaikui būtų teisinga prarastų vertybių kompensacija.

Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad iš ieškovo paaiškinimų ir minėtos liudytojos parodymų byloje taip pat nustatyta, kad tarp ieškovo ir ieškovės labai artimi, glaudūs dvasiniai tarpusavio ryšiai, o dėl ieškovės sužalojimų ir jos sunkios sveikatos būsenos ieškovas išgyveno dideles kančias, dvasinius sukrėtimus, asmeninio gyvenimo, draugų, nes visą laisvalaikį arba slaugo ieškovę arba prižiūri vaikus. Tokiu būdu teismas nurodė, kad ieškovas taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir, įvertinus išgyvenimus bei patiriamus praradimus, nusprendė, jog 2000 Lt būtų teisinga kompensacija, atitinkanti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus.

Šalies argumentai

Patikslintu ieškiniu ieškovai taip pat prašė priteisti 59 400 Lt turtinei žalai atlyginti. Pasak ieškovo, tokią pinigų sumą sudaro darbo užmokestis dviems vaikų auklėms laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d., t. y. iki vaikams sukaks 3 metai. Tačiau teismas minėtą reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė bei nurodė, kad po vaikų motinos (ieškovės) sužalojimo, ieškovui, kaip vaikų tėvui, buvo suteiktos tėvystės atostogas, per kurį jis gavo 76 917, 68 Lt išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (T. 2, b. l. 222 – 223). Taigi, valstybė suteikė ieškovui galimybę atlikti vaikų prižiūrą pačiam tėvui ir už tai jam sumokėjo. Kad ieškovei gydymo ir reabilitacijos įstaigose buvo reikalinga papildoma slauga, gydytojų išvados byloje nėra. Jeigu ieškovas pasirinko ne vaikų, o žmonos priežiūrą, tai vaikų auklių išlaikymą jis privalo padengti gautomis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokomis. Tokiu būdu, pirmosios instancijos eismo nuomone, kompensuoti auklių išlaikymą atsakovas neprivalo. Be to, teismas nurodė, kad mažai tikėtina, jog buvo pasamdytos 2 auklės, nes iš ieškovo motinos parodymų nustatyta, kad prie vaikų priežiūros prisideda ir vaikų seneliai.

Apeliaciniu skundu ieškovai R. G., M. G. ir jų nepilnametės dukros A. G., V. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir ieškovų ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl atlyginimo turtinės žalos, kuri buvo patirta mokant už dvynukių dukrų priežiūrą, nes M. G. negalėjo pats jomis pasirūpinti, nes rūpinosi žmona, o taip pat papildomai dirbo.

2. Teismas netinkamai įvertino ieškovų R. G., M. G., Aušrinės bei V. G. neturtinio pobūdžio praradimus ir atitinkamai netinkamai įvertino kiekvienam iš ieškovų priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai vertino įvykio pasekmes kiekvienam iš ieškovų. Be to, apeliantai pažymi, kad T. Ž. yra jaunas, sveikas, darbingas asmuo, galintis atlyginti bent dalį padarytos žalos, tačiau iki šiol nėra nieko atlyginęs, nors teismo posėdžių metu ne kartą žadėjo padėti pagal išgales. Teismas neatsižvelgė į T. Ž. atsakomybės jausmo nebuvimą ir kitas jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes (darbo praradimą dėl savo kaltės, iššaukiantį elgesį teismo posėdžių metu ir pan.).

3. Bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str.) ir tik įvertinus įrodymų visumą bei kiekvieno įrodymo reikšmę, turėjo padaryti išvadą apie ieškovams padarytos žalos dydį. Visgi, ieškovų nuomone, teismas nepagrįstai laikė nepatikimomis su vaikų auklėmis sudarytas sutartis bei mokėjimo dokumentus ir medicininius dokumentus apie M. G. sveikatos būklę ir tokiu būdu nepagrįstai sumažino M. G. priteistinos neturtinės žalos dydį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas T. Ž. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir R. G. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 8000 Lt bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliantas nurodo, kad iš jo R. G. priteista sumokėti suma neturtinei žalai atlyginti, vertinant tai kartu su kitiems ieškovams priteistomis pinigų sumomis, yra nepakeliama našta, galinti sužlugdyti ne tik finansiškai, bet ir morališkai, kadangi šiuo metu jis jokio turto neturi, o dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemonę, bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos stebėjimo ir bendros ekonominės situacijos jis negali gauti pajamų. Atitinkamai tokios situacijos trukmė neprognozuojama, kai tuo tarpu nukentėjusieji jau gavo ir toliau gauna patirtos turtinės žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės, o taip pat nėra jokių duomenų, kad iš atsakovo priteistos lėšos būtų itin reikalingos nukentėjusiajai realizuoti kokius nors papildomus ketinimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus atsakovas „If P& C Insurance AS“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad savo sutartinius įsipareigojimus draudimo kompanija įvykdė ir šiuo metu vis dar vykdo.

Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas T. Ž. prašo ieškovų apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovų reikalavimas dėl turtinės žalos, patirtos dėl vaikų priežiūros, nebuvo įrodytas. Be to, jos buvo pilnai atlygintos gaunant tėvystės pašalpas. Iš kitos pusės, atsakovo nuomone, kelia abejonių ir susitarimo dėl vaikų priežiūros teisėtumas, nes LR Darbo kodekso 116 straipsnyje numatyta, kad teikiant asmenines namų ūkio paslaugas turi būti sudaroma patarnavimo sutartis, pagal kurią nuo gautų pajamų turi būti mokami nustatyto dydžio mokesčiai, o tokia sutartis teismui nepateikta. Iš kitos pusės, asmenys turi galimybę rinktis ir kitokias pigiau apmokamas paslaugas, pvz. vaikų priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Šalies argumentai

2. Ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes tai nustato teismas, įvertinęs žalos dydžiui reikšmingus kriterijus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo T. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, o atsakovo T. Ž. elgesys tik patvirtina ieškovų nuomonę, kad sugriovęs visos Galvanauskų šeimos gyvenimus, atsakovas vengia geruoju atlyginti ieškovų patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

2. Apelianto siūloma R. G. 8000 Lt piniginė kompensacija neatitiktų neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirties – teisingai kompensuoti už patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, praradimus, o pinigai yra labai reikalingi R. G. kaip asmenybės tobulėjimui po patirtos sunkios traumos. Tuo tarpu atsakovas net nepaaiškino, kodėl vertina R. G. patirtą neturtinę žalą būtent 8000 Lt, o taip pat kokias jis turi realias galimybes atlyginti žalą įsiteisėjus teismo sprendimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Todėl byla nagrinėjama abiejų apeliacinių skundų ribose. Pastebėtina, kad savo apeliaciniame skunde ieškovai prašė jų ieškinį patenkinti. Kaip minėta ieškinys buvo pareikštas dviems atsakovams, t. y. T. Ž. ir UAB ,,If Draudimas“. Tačiau ieškovų atstovė paaiškino apeliacinės instancijos teismui, kad toks prašymas reiškia prašymą ieškinį patenkinti priteisiant žalos atlyginimą tik iš atsakovo T. Ž.. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kito atsakovo, t. y. draudimo bendrovės, atsakomybės atlyginant padarytą žalą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei R. G. neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė, būdama jauna ir sveika, po patirto sužalojimo iš esmės neteko galimybės pati judėti, jos darbingumo lygis sumažėjo iki 15 procentų. Patirtos traumos iš esmės atėmė ieškovei galimybę auginti bei auklėti savo pirmagimes dukteris, bei gyventi visavertį šeimyninį gyvenimą ir juo džiaugtis. Todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį bei suformuotą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei teisingą bei pagrįstą žalos atlyginimo dydį – 50 000 Lt. Mažinant šią sumą iki atsakovo prašomos 8000 Lt sumos, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga ieškovės patirtai žalai arba didinti ją iki ieškovės prašomos 250 000 Lt sumos, pagrindo nėra (CK 1.5, 6.250 str.).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo bei ieškovų dukrų patirtą turtinę žalą, pagrįstai konstatavo, kad vaikai nuo trijų mėnesių auga be motinos globos, tarp jų ir mamos neužsimezgė emocinis ryšys, bylos duomenys rodo, kad vaikai iki šiol nesuvokia, kad ieškovė yra jų motina. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad dėl ieškovės traumos ieškovas neteko visaverčio šeimyninio gyvenimo, taip pat išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą, nes labai myli žmoną, tarp jų buvo susiklostę glaudūs dvasiniai tarpusavio ryšiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs M. G. bei A. ir V. G. patirtą neturtinę žalą, ją įvertino neproporcingai mažomis sumomis, nepakankamai kompensuojančiomis padarytą žalą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas atitinkamai padidinant ieškovams M. G. ir A. bei V. G. priteistos neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt kiekvienam. Tuo tarpu atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, visiškai tenkinti ieškovų ieškinio nėra pagrindo (1.5, CK 6.250 str.).

Atmesdamas ieškovų reikalavimą dėl turtinės žalos, susijusios su vaikų priežiūra, atlyginimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų išlaidos vaikų priežiūrai buvo kompensuotos mokant ieškovui atitinkamas tėvystės išmokas (T. 2, b. l. 222, 223). Tačiau šios išmokos buvo mokomos iki ieškovų vaikams suėjo du metai. Tuo tarpu ieškiniu buvo prašoma kompensuoti ieškovų turtinę žalą, susijusią su vaikų priežiūra iki ieškovų dukroms sukaks treji metai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų šeimoje auga dvynukės, o pati ieškovė dėl jau išdėstytų priežasčių negali jų auginti bei prižiūrėti, be to, pačiai ieškovei reikalingas ieškovo dėmesys ir slauga, kolegijos nuomone, ieškovų šeima turėjo pagrindą papildomai samdyti vaikų auklę. Kaip minėta tėvystės išmokos ieškovui buvo mokomos iki 2009 m. kovo 15 d. (T. 2, b. l. 223). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad po nurodytos datos ieškovai patyrė 2250 Lt išlaidų, susijusių su vaikų priežiūra (CPK 178 str.) (T. 1, b. l. 18, 19, T. 2, b. l. 195, 196), todėl ši turtinės žalos suma turi būti priteista iš atsakovo (CK 6.245 str. 1 d., 3 d., 6.246 - 6.249 str.).

Vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., apeliacinės instancijos teismui keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos nuo, kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas iš atsakovo iš viso priteisia 80 524 Lt ieškovų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, todėl keičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, iš atsakovo priteistina 2416 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme valstybei. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito Nr. 397762 (T. 2, b. . 185) aišku, kad ieškovas M. G. patyrė 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios ir buvo priteistos iš atsakovo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimu, todėl jų didinti nėra pagrindo. Be to, nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 27,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (T. 1, b. l. 1; T. 2, b. l. 1), o šios išlaidos taip pat priteistos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimu.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsakovui T. Ž. atidėtas 1000 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimas (T. 3, b. l. 19), todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, minėta žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovų apeliacinį skundą, iš atsakovo priteisia 20 250 Lt daugiau negu buvo priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl iš atsakovo priteistina 608 Lt žyminio mokesčio. Tokiu būdu iš atsakovo iš viso priteistina 1608 (1000 + 608) Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme valstybei. Be to, iš pinigų priėmimo kvito Nr. 397781 (T. 3, b. l. 7) aišku, kad ieškovas M. G. patyrė 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau atsižvelgiant į tos pačios advokatės dalyvavimą pirmosios instancijos teisme bei LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, šios bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1000 Lt ir jos priteistinos iš atsakovo. Be to, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 7,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T. 3, b. l. 1, 55), todėl iš atsakovo priteistinos ir šios išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Ieškovų Mindaugo ir R. G. bei jų nepilnamečių dukrų Aušrinės bei V. G. ieškinį atsakovams T. Ž. ir UAB „If draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)

ieškovei R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 48 274 Lt neturtinei žalai atlyginti;

ieškovui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2250 Lt (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti;

ieškovei A. G. (gimusiai 2007 m. kovo 15 d.) 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti;

ieškovei V. G. (gimusiai 2007 m. kovo 15 d.) 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią ieškinio dalį atsakovams T. Ž., UAB „If draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. Ž. ieškovui M. G. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo T. Ž. 2416 Lt (du tūkstančius keturis šimtus šešiolika litų) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo T. Ž. 27,20 Lt (dvidešimt septynis litus 20 ct) išlaidų, susijusių si procesinių dokumentų įteikimu valstybei“.

Priteisti iš atsakovo T. Ž. ieškovui M. G. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš atsakovo T. Ž. 1608 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuonis litus) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Priteisti iš atsakovo T. Ž. 7,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Teisėjai Konstantinas GurinasMarytė Mitkuvienė Nijolė Piškinaitė