- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2A-151-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04898-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubiskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas (pran.), Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Brigantine“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubiskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brigantine“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-8513-877/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brigantine“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, trečiasis asmuo A. K., dėl viešojo aukciono rezultatų panaikinimo, pripažinimo laimėtoju ir įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė AB „Kauno energija“ 2014 m. vasario 25 d. organizavimo viešąjį aukcioną, kuriame buvo parduodamas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas – 1972 metų statybos pastatas 2H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Aukciono laimėtojui buvo pripažintas trečiasis asmuo A. K., pasiūlęs už parduodamą turtą 105 500 Lt kainą be PVM kainą. Ieškovė UAB „Brigantine“ 2014 m. vasario 26 d. pateikė aukciono organizatoriui pretenziją. Ieškovė 2014 m. kovo 4 d. raštu Nr. 20-1191 šią pretenziją atmetė. Nesutikdama su atsakovės atsakymo į pretenziją motyvais, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės AB „Kauno energija“ organizuoto ir 2014 m. vasario 25 d. įvykusio aukciono, kuriame buvo parduodamas pastatas – boilerinė, 2H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų kvartale, rezultatus; pripažinti UAB „Brigantine“ 2014 m. vasario 25 d. įvykusio aukciono laimėtoja; įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su UAB „Brigantine“ pirkimo – pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pasak ieškovės, ji už atsakovės parduodamą turtą pasiūlė 124 630 Lt (su PVM) kainą, t. y. net 19 630 Lt didesnę už kito dalyvio pasiūlytą kainą, todėl būtent ji turėjo būti pripažinta aukciono laimėtoju. Atsakovė parengtose aukciono sąlygose ir tvarkoje konkrečiai ir aiškiai nenurodė, kad laimėtoju bus skelbiamas dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą, skaičiuotiną be pridėtinės vertės mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui atsakovės pusėje A. K. 3 449 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei - 30 Lt pašto išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto (boilerinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimo viešo aukciono būdu sąlygų 9.2 punkte nustatyta, kad aukciono laimėtoju pripažįstamas aukciono dalyvis, inter alia pasiūlęs didžiausią pirkimo kainą. Ieškovės UAB „Brigantine“ pateiktoje paraiškoje dėl dalyvavimo viešame aukcione buvo nurodyta, kad jos siūloma kaina - 103 000 Lt; PVM - 21 630 Lt, iš viso – 124 630 Lt. Aukciono laimėtoju pripažintas A. K., pasiūlęs 105 500 Lt kainą be PVM. Įvertinęs atsakovės parengtą Nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, Nekilnojamojo turto (boilerinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimo viešo aukciono būdu sąlygas, teismas sprendė, kad atsakovės vykdomų turto pardavimo procedūrų turinys iš esmės atitinka CK 6.419 – 6.424 straipsniuose numatytą teisinį reglamentavimą, todėl nesutiko su atsakovės pozicija, kad ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos CK XLIX skyriaus nuostatos, reglamentuojančios viešąjį konkursą, nes CK 6.947 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad konkursas rengiamas geriausiam tam tikro darbo atlikimui, projekto parengimui, už kurį konkurso nugalėtojas gauna atitinkamą atlygį, o aukciono atveju laimėtojas įsigyja turtą, sumokėdamas už jį didžiausią kainą. Teismas pažymėjo, kad turto pirkimas yra viena iš turto įsigijimo formų, taigi turto pirkimo kaina laikytina turto įsigijimo kaina. LR Pelno mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Turto įsigijimo kaina – išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), išskyrus pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto įsigijimu. Šio įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn kaina – visos pajamos, uždirbtos pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus sumokėtus mokesčius (rinkliavas), išskyrus pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad pridėtinės vertės mokestis į turto įsigijimo kainą neįskaitomas, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, ar nėra. Atsakydamas į ieškovės teiginį, kad aukciono sąlygose nėra nieko pasakyta apie tai, kad laimėtoju bus nustatomas tas dalyvis, kuris pasiūlys už turtą didžiausią kainą be PVM, teismas pažymėjo, kad visi potencialūs organizuojamo aukciono dalyviai buvo supažindinti su visomis aukciono sąlygomis, įskaitant ir sąlygas dėl PVM dydžio nustatymo atskirai fiziniams ir juridiniams asmenims. Pirkimo pasiūlyme buvo reikalaujama pirmiausia nurodyti pirkimo kainą be PVM, o juridinius asmenis papildomai įpareigojant apskaičiuoti ir PVM sumą bei nurodyti galutinę kainą su PVM (Aukciono sąlygų 3.2 punktas). Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad jeigu atsakovė vertintų aukciono dalyvių siūlomą kainą su PVM mokesčiu, tai ji turėtų pasirinkti ne didžiausią pasiūlytą kainą, o rinktis pasiūlymą su mažesne kaina plius PVM, nes trečiasis asmuo pasiūlė 105 500 Lt, o ieškovė tik 103 000 Lt (be PVM), t. y. tokiu atveju atsakovė nepasiektų aukciono tikslo gauti pelningiausią pasiūlymą ir didžiausią ekonominę naudą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį šio klausimo reglamentavimą, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai panaikinti 2014 m. vasario 25 d. aukciono rezultatus bei pripažinti UAB „Brigantine“ konkurso laimėtoja yra nepagrįsti, dėl ko ieškinį atmetė visa apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo už advokato pagalbą jį atstovavusiam advokatui K. J. 2014 m. balandžio 18 d. sumokėjo 3 000 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. sumokėjo 1 235 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad advokatas K. J. trečiojo asmens A. K. vardu surašė procesinius dokumentus – rašytinius paaiškinimus, savo turiniu ir apimtimi atitinkančius atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atstovavo atsakovą 2014 m. liepos 9 d. teismo posėdyje, kuris tęsėsi 35 min., teismas sprendė, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Rekomendacijas maksimali priteistina šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma būtų 3000 Lt už atsiliepimo į ieškinį (šiuo atveju – rašytinių paaiškinimų) ir 1 750 Lt už tripliko parengimą, 120 Lt už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir 150 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose, iš viso 5 020 Lt. Teismas pažymėjo, jog nors civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nėra sudėtinga, tačiau ginčo teisinių santykių vertinimas teismų praktikoje nėra plačiai analizuotas. Atsižvelgdamas į aukciono kainą ir vadovaudamasis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 punktu, teismas nusprendė sumažinti prašomas priteisti išlaidas iki 3449 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Brigantine” prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės jos patirtas visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad aukcionų sąlygų sisteminis vertinimas sudaro pagrindą išvadai, jog nustatant didžiausią pirkimo kainą yra vertinama kaina be PVM, pažeidė CK 6.419 straipsnio 1 dalies, 6.420 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko šis materialinių teisės normų pažeidimas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Pažymėjo, kad nei aukciono sąlygose, nei atsakovės patvirtintoje nekilnojamojo turto pardavimo tvarkoje nėra nei vienos sąlygos bei, kurioje didžiausios kainos vertinimo kriterijus ir laimėtojas būtų nustatomas atsižvelgiant tik į pasiūlytą kainą be PVM. Todėl, apeliantės nuomone, atsakovė privalėjo vadovautis CK 6.419 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir laimėtoju pripažinti ieškovės pasiūlymą. Be to, Aukciono sąlygų 9.2. punktas aiškiai apibrėžia, kad aukciono laimėtojas bus nustatomas atsižvelgiant į didžiausią pasiūlytą kainą, todėl nebuvo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui vadovautis sisteminiu aukciono sąlygų aiškinimu, kuomet aukciono sąlygų 9.2. punktas aiškiai apibrėžia laimėtojo nustatymo kriterijų. Tuo tarpu didžiausios kainos ir laimėtojo nustatymas buvo paremtas nenustatytais ir neapibrėžtais aukciono sąlygose kriterijais, suteikiančiais neribotą diskrecijos teisę atsakovei vienašališkai interpretuoti aukciono sąlygas.
2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi Pelno mokesčio įstatymu, jame nurodyta sąvoka „turto įsigijimo kaina“, nes šis įstatymas ir jame esanti sąvoka taikytini sprendžiant mokestinius - buhalterinius klausimus ir neturi jokios įtakos pačios atsakovės aukciono sąlygose nustatytiems laimėtojo nustatymo kriterijams, juolab kad CK 6.420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pardavėjas gali nustatyti bet kokias kitas aukciono sąlygas, kas reiškia, kad atsakovė turėjo teisę nustatyti aukciono sąlygas ir didžiausios kainos nustatymo kriterijų be PVM. Kadangi tokios sąlygos aukciono sąlygose nėra, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo vadovautis LR Pelno įstatyme nustatyta „turto įsigijimo kainos“ sąvoka, nes nagrinėjamam ginčui neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis numato, kad pardavimo kaina – galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais su PVM ir visais kitais mokesčiais. Minėtų teisės normų analizė, vertinant didžiausią kainą, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriose nurodoma, kad didžiausios kainos aiškinimas, neįskaičiuojant į kainą PVM, labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pažymėjo, kad teisės aktai taip pat numato, jog PVM mokėtoju gali būti ne tiktai juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Todėl pagal teismo argumentus ir aukciono sąlygas galima daryti išvadą, kad fizinis asmuo, esantis PVM mokėtoju ir dalyvaujantis aukcione, iš viso gali nenurodyti pridėtinės vertės mokesčio, nes tokia pareiga pagal aukciono sąlygas tenka tik juridiniams asmenims. Vadovaujantis nurodytu, apeliantės nuomone, aukciono sąlygos buvo parengtos ydingai, dviprasmiškai bei faktiškai suklaidino aukciono dalyvius.
3. Atmestinas kaip nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantas nesikreipė dėl sąlygų išaiškinimo ir būdamas juridiniu asmeniu turėjo suvokti, jog aukciono laimėtojas yra tas dalyvis, kuris pasiūlo didžiausią kainą, apimančią kitus visiems be išimties asmenims taikomus mokesčius, išskyrus pridėtinės vertes mokestį, kadangi vertinant 9.2. punkto nuostatas, kur nurodyta, kad aukciono laimėtojas bus nustatomas atsižvelgiant į didžiausią pasiūlytą kainą, vadovaujantis bonus pater familiar standartu, nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad laimėtojas bus nustatomas vadovaujantis pasiūlyta kaina be PVM. Pažymėjo, kad ieškovės nesikreipimas į atsakovę dėl aukciono sąlygų išaiškinimo negali paneigti aukciono organizatoriaus pareigos laikytis tiek įstatymo, tiek aukciono sąlygų reikalavimų.
5. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisė trečiojo asmens naudai nepagrįstai dideles bei teisingumo ir protingumo kriterijus neatitinkančias bylinėjimosi išlaidas, dėl ko buvo pažeistos CPK 98 straipsnio nuostatos bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinei pagalbai apmokėti) ir jų dydžio priteisimo klausimą. Pažymėjo, kad šiuo atveju nurodyta teismo priežastis, jog ginčo teisinių santykių vertinimas teismų praktikoje nėra plačiai analizuotas, nėra ir negali būti pagrindu priteisti maksimalias Rekomendacijose nurodytas sumas. Priešingu atveju, atsiranda pagrindas bylos dalyviui nepagrįstai išlaidauti sumokant dideles pinigų sumas advokatui/advokato padėjėjui, o teismui pareiga šias išlaidas priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies. Toks aiškinimas neatitinka CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias teismas taikydamas ir aiškindamas įstatymus vadovaujasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas yra konstatavęs, kad byloje kilęs ginčas teisės taikymo aspektu nėra naujas ir sudėtingas, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo klausimai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamai bylai pagal jos sudėtingumą, joje sprendžiamų klausimų pobūdį turėjo būti taikomi maksimalūs rekomenduojami atlyginimo už atstovavimą teisme dydžiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Aukciono sąlygų 9.2 punktas aiškiai apibrėžia, kad aukciono laimėtojas bus nustatomas atsižvelgiant į didžiausią pasiūlytą kainą, todėl nebuvo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui vadovautis sisteminiu aukciono sąlygų aiškinimu, kuomet aukciono sąlygų 9.2 punktas aiškiai apibrėžia laimėtojo nustatymo kriterijų. Pažymėjo, kad atsakovė, įgyvendindama savo teisę nustatyti aukciono sąlygas, aukciono sąlygų 3.2 punkte nustatė siūlomos kainos struktūrą, t. y. aukciono sąlygų 3.2 punkte nustatė, kad siūloma pastato pirkimo kaina turi būti nurodyta: fiziniams asmenims – litais be PVM, juridiniams asmenims – litais be PVM, plius PVM ir iš viso, o Aukciono sąlygų 9.2 punkte nurodė, kad laimėtojas nustatomas atsižvelgiant į didžiausią pasiūlytą kainą. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad visi potencialūs atsakovės organizuojamo aukciono dalyviai, buvo supažindinti su visomis aukciono sąlygomis, įskaitant ir sąlygas dėl PVM dydžio išskyrimo atskirai fizinių ir juridinių asmenų atveju, nes pirkimo pasiūlyme reikalaujama pirmiausiai nurodyti pirkimo kainą be PVM, o juridinius asmenis papildomai įpareigojant apskaičiuoti PVM sumą ir nurodyti kainą su PVM. Apeliantė buvo susipažinusi su aukciono sąlygomis, tačiau jų neginčijo.
2. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismo išvada, jog didžiausios kainos aiškinimas be PVM labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra nesuderinama su LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, kurioje, kaip teigia apeliantė, nėra nieko pasakyta apie tai, kad turto kaina yra be PVM. Atsakovės nuomone, šis įstatymas nenurodo, kad turto kaina yra (turi būti) su PVM. Be to, jis ir nereguliuoja turto pardavimo santykių, todėl jame nieko nepasakyta apie tai, kokia turi būti turto pardavimo kaina bei kaip vertinami pasiūlymai parduodant turtą aukciono būdu. Taip pat su ginčo objektu nesusijęs ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 6 dalis numato, kad pardavimo kaina yra galutinė kaina kartu su PVM. Šis įstatymas negali būti taikomas ginčo teisiniams santykiams, kylantiems iš turto pardavimo viešo aukciono būdu, o taikomas iš vartojimo kylantiems santykiams sureguliuoti (1 straipsnio 1 dalis).
3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė galimai netinkamai įgyvendino subjektines teises ir pripažindama trečiąjį asmenį A. K. aukciono laimėtoju, pažeidė CK 6.419 straipsnio 1 dalies, 6.420 straipsnio 1 dalies ir Aukciono sąlygų 9.2 punkto nuostatas. Aukcioną atsakovė vykdė tiksliai laikydamasi aukciono sąlygose numatytų reikalavimų ir šias nustatytas sąlygas vienodai taikė visiems aukciono dalyviams, jų neišskiriant, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime.
4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas trečiojo asmens naudai priteisė nepagrįstai dideles bei teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkančias bylinėjimosi išlaidas bei pažeidė CPK 98 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai priteisė trečiojo asmens naudai jo prašomas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės trečiojo asmens A. K. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas (1500 Lt + PVM), patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Trečiojo asmens nuomone, apeliantė neatidžiai ir neteisingai vertina atsakovės organizuoto viešojo aukciono sąlygų nuostatas: viešojo aukciono sąlygų sisteminis vertinimas sudaro pagrindą išvadai, jog nustatant didžiausią pirkimo kainą yra vertinama kaina be PVM: aukciono sąlygų 3.1 punktas numato, kad pradinė pardavimo kaina yra 46 450 Lt, pažymint, kad ir į nurodytą sumą PVM nėra įtrauktas; remiantis aukciono sąlygų 3.4, 3.5 punktais, aukciono dalyvis privalo sumokėti 4 645 Lt dydžio, t. y. 10% nuo pradinės kainos skaičiuojant be PVM, aukciono įnašą, kuris laimėjimo atveju įskaitomas galutinę už turtą mokamą kainą (sąlygų 10.1 p.); pagal aukciono sąlygų 3.2 punktą, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų atveju pirkimo pasiūlyme reikalaujama pirmiausia nurodyti pirkimo kainą be PVM, juridinius asmenis papildomai įpareigojant apskaičiuoti PVM sumą ir nurodyti kainą su PVM. Minėtos aukciono sąlygų formuluotės suponuoja išvadą, kad aukciono sąlygų 9.2 punkte nustatytas aukciono laimėtojo atrankos kriterijus – didžiausia pasiūlyta pirkimo kaina – yra parduodamo turto vertės ekvivalentas pinigais be PVM. VMI mokesčių informacijos centro konsultacinės medžiagos duomenų bazėje nurodoma, kad PVM į turto įsigijimo kainą neįskaitomas, neatsižvelgiant į tai, ar vienetas yra PVM mokėtojas, ar ne. Todėl apeliantės argumentas, kad trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimas aukciono nugalėtoju neatitinka aukciono sąlygų yra nepagrįstas.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi Pelno mokesčio įstatymu, kur nurodyta sąvoka „turto įsigijimo kaina“, nes šis įstatymas ir jame esanti sąvoka taikytini sprendžiant mokestinius-buhalterinius klausimus neturi jokios įtakos pačios atsakovės aukciono sąlygose nustatytiems laimėtojo nustatymo kriterijams. Trečiasis asmuo pažymi, jog Pelno mokesčio įstatyme nurodyta sąvoka „turto įgijimo kaina“ turi įtakos laimėtojo nustatymo kriterijams, nes jeigu aukciono sąlygų prasme didžiausia pirkimo kaina būtų laikoma kaina su PVM, potencialūs pirkėjai, kurie yra registruoti PVM mokėtojais, įgytų nesąžiningą pranašumą aukciono dalyvių – ne PVM mokėtojų atžvilgiu, kadangi, įvertinant PVM mokėtojų naudai grąžintiną PVM dalies dydžio kainos sumą, galutinės tokių pirkėjų išlaidos turto įsigijimui visada būtų mažesnės nei PVM mokėtojais neregistruotų asmenų. Todėl, siekiant įtvirtinti konkurso (aukciono) dalyvių lygiateisiškumo principą, didžiausios pirkimo kainos aiškinimas, neįskaitant į ją pridėtinės vertės mokesčio, labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
3. Nepagrėstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas trečiojo asmens naudai priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos įrodymais ir yra mažesnės už Rekomendacijose nustatytą maksimalų jų dydį, taip pat atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, todėl šios išlaidos trečiajam asmeniui priteistos pagrįstai ir teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, remdamasi AB „Kauno energija“ 2008 m. kovo 7 d. patvirtinta Nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, parengė ir 2014 m. sausio 29 d. patvirtino Nekilnojamojo turto (boilerinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimo viešo aukciono būdu sąlygas (toliau – Sąlygas). Sąlygų 9.2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad aukciono laimėtoju pripažįstamas aukciono dalyvis, pasiūlęs didžiausią pirkimo kainą. Sąlygų 3.1 punkte nustatyta, kad pradinė pardavimo kaina yra 46 450 Lt (be PVM). Pagal Sąlygų 5 ir 3.2 punktus, aukciono dalyviai savo paraiškose tyri nurodyti siūlomą pastato pirkimo kainą: fiziniai asmenys – litais be PVM, juridiniai asmenys – litais be PVM, plius PVM ir iš viso. Remiantis Turto pardavimo komisijos 2014 m. kovo 5 d. protokoliniu sprendimu Nr. 4, aukciono laimėtoju pripažintas fizinis asmuo A. K., pasiūlęs didžiausią pirkimo kainą 105 500 Lt (be PVM). Su tokiu atsakovės sprendimu nesutiko ieškovė (juridinis asmuo ir PVM mokėtojas) UAB „Brigantine“, nurodydama, kad jos pasiūlyta 124 630 Lt kaina (siūloma kaina – 103 000 Lt; PVM – 21 630 Lt; iš viso – 124 630 Lt) yra didesnė už aukciono laimėtoju pripažinto trečiojo asmens kainą, dėl ko aukciono laimėtoju turėtų būti pripažinta ieškovė.
Taigi byloje kilo ginčas dėl to, kuris iš aukciono dalyvių – fizinis asmuo (ne PVM mokėtojas) trečiasis asmuo A. K., ar juridinis asmuo (PVM mokėtojas) ieškovė UAB „Brigantine“ pasiūlė pardavėjui (atsakovei AB „Kauno energija“) už parduodamą turtą didžiausią kainą ir iš kurio aukciono dalyvio pasiūlymo pardavėjas gavo (turėjo) didžiausią ekonominę naudą. Nagrinėjamam klausimui spręsti aktualūs yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) paskirtį ir aukciono sąlygas (sutartį) reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai.
Remiantis PVM įstatymo 1 straipsniu ir 2 straipsnyje pateiktomis sąvokomis, pridėtinės vertės mokestis tai yra netiesioginis vartojimo mokestis, kurį privalo mokėti į valstybės biudžetą asmenys, kuriems pagal šį įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kurie mokesčio administratoriaus yra įregistruoti PVM mokėtojais. Vienas iš ūkio subjekto ekonominės naudos kriterijų – įmonės pelnas (grynosios pajamos). Pelno mokesčio įstatymo, reglamentuojančio uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką, 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto įsigijimo kaina – išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto įsigijimu. Remiantis Audito ir apskaitos tarnybos, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 3 straipsniu, rengia, tvirtina ir skelbia verslo apskaitos standartus ir kurie yra privalomi buhalterinę apskaitą tvarkančioms įmonėms, 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 (2007 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. VAS-3 redakcija) patvirtinto 10-ojo verslo apskaitos standarto 5 straipsniu, pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal analogiją gali būti taikoma ir parduodamo daikto kainai nustatyti nagrinėjamo ginčo atveju (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 6.420 straipsnio 1 dalis), nustatyta, kad numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes.
Aukščiau paminėtas pridėtinės vertės mokesčio parduodamo daikto kainai nustatyti teisinis reglamentavimas ir sisteminė Sąlygų 3.1, 3.2 ir 9.2 punktų analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovės organizuotame viešame aukcione, kuriame leista dalyvauti tiek fiziniams asmenims (ne PVM mokėtojams), tiek juridiniams asmenims (PVM mokėtojams), aukciono organizatorius nustatė parduodamo daikto kainą be PVM mokesčio. Toks aiškinimas, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka teisinį reglamentavimą ir aukciono organizatoriaus pagrindinį tikslą – gauti už parduotą daiktą didesnes pajamas, į kurias pridėtinės vertės mokestis neįskaičiuojamas ir turto pardavėjui ekonominės naudos nesukuria (neduoda). Aiškinant šiuo teisinius santykiu priešingai, sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovei pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 28 dalį ir 58 straipsnį turint teisę susigrąžinti privalomai mokamą pridėtinės vertės mokestį, susidarytų situacija, kai aukcioną laimėtų mažesnę kainą pasiūlęs asmuo, nes ieškovė sumokėtų 2 500 Lt mažesnę kainą už trečiojo asmens A. K. pasiūlytą kainą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks Sąlygų aiškinimas būtų nesuderinamas ne tik su aukciono organizatoriaus tikslais (gauti pelningiausią pasiūlymą ir turėti iš to ekonominę naudą), bet taipogi pažeistų aukciono dalyvių lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi aukciono dalyvis fizinis asmuo, neturintis teisės į PVM atskaitą, norėdamas konkuruoti su juridiniu asmeniu, turinčiu tokią teisę, turėtų siūlyti faktiškai 21 proc. didesnę norimo įgyti daikto kainą, nei realiai tai darytų juridinis asmuo. Todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartodama, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkami teismo aiškintų bei taikytų aukciono sąlygų ir tikrosios parduodamo daikto kainos nustatymo.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, kad aukciono Sąlygos buvo neaiškios ir aukciono organizatorius privalėjo Sąlygų 9.2 punkte nurodyti, kad aukciono laimėtojas bus nustatomas atsižvelgiant į didžiausią pasiūlytą kainą be PVM. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė buvo susipažinusi su aukciono Sąlygomis, taigi turėjo teisę ir galimybę kreiptis į atsakovę dėl Sąlygų išaiškinimo, tačiau iki aukciono pradžios to nepadarė. Be to, minėta, kad ieškovė yra buhalterinę apskaitą tvarkantis ūkio subjektas, dėl ko paminėtas šiam ginčui spręsti aktualus teisinis reglamentavimas ieškovei buvo (turėjo būti) žinomas. Todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškovei aukciono Sąlygos, kiek tai liečia parduodamo kainą ir laimėtojo nustatymą, buvo suprantamos ir aiškios.
Kiti apeliacinio skundo argumentai. Liečiantys aukciono rezultatų teisėtumą, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų ieškovė nurodo nepagrįstai dideles bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, kurias teismas priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui.
CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovės 4 235 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 89-92). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad maksimali trečiajam asmeniui pagal Rekomendacijas priteistina atstovavimo išlaidų suma sudarytų 5020 Lt ir šias išlaidas sumažino iki 3449 Lt vadovaudamasis Rekomendacijų 11 punktu (atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas mažinti šias išlaidas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Pažymėtina, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamaisiais dokumentais, teismas maksimalų trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino iki 3449 Lt ir priteisė mažesnes už faktiškai patirtas trečiojo asmens išlaidas. Todėl atsisakyti priteisti ar mažinti šias išlaidas nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, todėl panaikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą trečiasis asmuo sumokėjo 1815 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 124-126). Šios išlaidos viršija rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą maksimalų jo dydį, todėl teisėjų kolegija prašomą priteisti sumą sumažina iki 1525,50 Lt (449,63 Eur).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Brigantine“ (į. k. 302828025) 449,63 eurus (1525,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.