Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-583-238-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-10-28Kauno apygardos teismas
  2. T-425-1225/2025Nutartis · 2025-03-17Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
1A-583-238-2011
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-01052-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. Ž., A. Š.
Advokatai
Deimintas Radzevičius, Vilma Petrauskienė
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-583-238/11;

Teisėja A. Levinskienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01052-2009-7;

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2011 m. spalio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, nuteistajai R. Ž., jos gynėjui advokatui Deimintui Radzevičiui, nuteistojo A. Š. gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Ž. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Ž. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius LR BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant laivės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos, bei pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį 20 (dvidešimt) MGL (2600 - dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos, bei 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda.

A. Š. nuteistas pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius LR BK 54 straipsnio 3 dalį, areštu 70 (septyniasdešimt) parų, pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį - 50 (penkiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė - 70 parų areštas. Nuteistas pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį areštu 60 (šešiasdešimt) parų. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie subendrintos bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė paskirta 80 (aštuoniasdešimt) parų areštas.

Tuo pačiu nuosprendžius iš nuteistųjų R. Ž. ir A. Š. priteista solidariai 16 332,36 Lt (šešiolika tūkstančių trys šimtai trisdešimt du litai 36 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji susitarusi ir bendrai veikdama su (duomenys neskelbtini), direktoriumi A. Š., siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau VSDF) biudžeto, žinodama, kad yra nėščia, taip pat žinodama, kad vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuojama pagal 2008 balandžio-gruodžio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas, ir žinodama, kad (duomenys neskelbtini) ji realiai nedirbs, tačiau siekdama padidinti 2008 m. II ir III ketvirčių draudžiamąsias pajamas, kad iš VSDF biudžeto gautų didesnes motinystės pašalpas, 2008-05-19 įstaigos direktoriui A. Š. surašius ir pasirašius 2008-05-19 darbo sutartį Nr. 5, ji šioje sutartyje pasirašė ir taip fiktyviai įsidarbino vadybininke, direktoriui A. Š. užpildžius ir pasirašius darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, kuriuose melagingai nurodžius, kad vadybininkė R. Ž. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 2 darbo valandas per dieną. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose R. Ž. laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-31 melagingai apskaičiavus darbo užmokestį, iš viso 28 704 Lt, taip pat ji minėtuose žiniaraščiuose pasirašė, bei pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2009-01-30 pateikė VSDFV Alytaus skyriui prašymą gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo remdamasis VSDFV Alytaus skyrius, vadovaudamasis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, priėmė sprendimą skirti R. Ž. motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, kurią apskaičiavo pagal draudžiamąsias pajamas įskaitant ir neva gautas iš (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009-01-29 iki 2010-11-18, iš viso 63 758 Lt. Tokiu būdu R. Ž. apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDF biudžetui priklausantį turtą, kuria pasinaudojusi laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 iš VSDFV Alytaus skyriaus gavo 16 332 Lt, taip R. Ž. apgaule įgijo VSDF biudžeto lėšas ir padarė fondui nurodytos sumos žalą.

Be to, R. Ž. pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji susitarusi ir bendrai veikdama su direktoriumi A. Š., žinodama, kad (duomenys neskelbtini), ji realiai nedirbs, 2008-05-19 pateikė direktoriui A. Š. savo asmens anketinius duomenis, pagal kuriuos A. Š. surašęs darbo sutartį Nr. 5, savo parašu patvirtino fiktyvų įsidarbinimą įmonėje, pagal kurią R. Ž. priimama vadybininkės pareigoms, nustatant minimalų valandinį atlyginimą, tai yra šiais savo veiksmais pagamino netikrą dokumentą. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, žinodama, kad realiai (duomenys neskelbtini) ji nedirba, pasirašė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose: 2008 m. gegužės mėn. Nr. 5; 2008 m. birželio mėn. Nr. 6; 2008 m. liepos mėn. Nr. 7; 2008 m. rugpjūčio mėn. Nr. 8; 2008 m. rugsėjo mėn. Nr. 9, pagal kuriuos R. Ž. buvo fiktyviai išmokėtas mėnesinis atlyginimas, iš viso 28 704 Lt.

A. Š. pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas tai, kad laikotarpiu nuo 2006-10-19 iki dabar, būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, susitaręs ir bendrai veikdamas su R. Ž., siekdamas padėti apgaule R. Ž. gauti maksimalią motinystės pašalpą iš VSDF biudžeto, žinodamas, kad R. Ž. yra nėščia, taip pat žinodamas, kad vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios..“ (galioja nuo 2009-01-01), motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuojama pagal 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas, ir žinodamas, kad R. Ž. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, tačiau siekdamas padidinti R. Ž. 2008 m. II ir III ketvirčių draudžiamąsias pajamas, kad R. Ž. iš VSDF biudžeto gautų didesnes motinystės pašalpas, 2008-05-19 nenustatytoje vietoje direktorius A. Š. surašęs ir pasirašęs 2008-05-19 darbo sutartį Nr. 5, R. Ž. šioje sutartyje pasirašė, ir taip fiktyviai pastarąją įdarbino vadybininke, be to, jis savo parašu patvirtino darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, kuriuose melagingai nurodė, kad vadybininkė R. Ž. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 2 darbo valandas per dieną, Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius: 2008 gegužės mėn. Nr. 5; 2008 m. birželio mėn. Nr. 6; 2008 m. liepos mėn., Nr. 7; 2008 m. rugpjūčio mėn. Nr. 8; 2008 m. rugsėjo mėn. Nr. 9, kuriuose R. Ž. laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-31 melagingai apskaičiuotas darbo užmokestis, iš viso 28 704 Lt, taip sudarant šias sąlygas, bei R. Ž., pasinaudojus šiais melagingais duomenimis, 2009-01-30 pateikus VSDFV Alytaus skyriui prašymą gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo remdamasis VSDFV Alytaus skyrius, vadovaudamasis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, priėmė sprendimą skirti R. Ž. motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, kurią apskaičiavo pagal draudžiamąsias pajamas įskaitant ir neva gautas iš (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009-01-29 iki 2010-11-18, iš viso 63 758 Lt. Tokiu būdu R. Ž. apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDF priklausantį turtą, kuria pasinaudojusi laikotarpiu nuo iki 2009-01-29 iki 2009-06-30 iš VSDF Alytaus skyriaus gavo 16 332 Lt, taip R. Ž. apgaule įgijo VSDF biudžeto lėšas ir padarė fondui 16 332 Lt žalą.

Be to, A. Š. pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2006-10-19 būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo IX- 574 21 straipsnio reikalavimus, kur nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas", būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-08-29 (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. 2-08-93, (duomenys neskelbtini) rudens taurės varžybos" (I etapas) vyko 2008-08-31 Girionyse, tačiau 2008-08-31 nėra išrašytų sąskaitų - faktūrų. Taip pat tyrimui nepateiktos sąskaitos - faktūros varžyboms, vykusioms 2008-09-07 (duomenys neskelbtini) rudens ture II etape - Lampėdžiuose. Taip pat nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 12 straipsnio „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 punktu „Visos ūkinės operacijos ūkiniai Įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ tyrimui už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2009-07-01 nepateikti balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, kuriuose atsispindi turto, įsipareigojimų likučiai tiriamojo laikotarpio pradžiai, apyvartos bei likučiai tiriamojo laikotarpio pabaigai, taip pat nepateikti (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos nuostatai, pareiginiai vadybininko nuostatai, įsakymuose nenurodyta už kokius papildomus darbus R. Ž. paskirti priedai prie atlyginimo. Taigi A. Š. laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-07-01 apgaulingai organizavimo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos vedimą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, A. Š. pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentą, būtent: susitaręs ir bendrai veikdamas su R. Ž., žinodamas, kad pastaroji (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, 2008-05-19 nenustatytoje vietoje surašė ir pasirašė 2008-05-19 darbo sutartį Nr. 5, R. Ž. šioje sutartyje pasirašius, taip fiktyviai pastarąją įdarbino vadybininke, tai yra šiais savo veiksmais pagamino netikrą dokumentą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji R. Ž. prašo nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį ir LR BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog nuosprendis nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Mano, jog apeliantės kaltė nėra įrodyta, nes kaltinimas pagrįstas prielaidomis. Priimdamas į darbą, R. Š. nežinojo apie apeliantės nėštumą. Ji apie tai niekam nesigyrė, atsižvelgdama į komplikacijų tikimybę dėl amžiaus. Neteisingai įvertinta, kad darbo sutartis buvo sudaryta fiktyviai. Apeliantė atliko visas jai pavestas funkcijas – klientų paiešką, įstaigos reklamavimą, dalyvavimą organizuotose varžybose, internetinio puslapio kūrimą, lankstinukų platinimą. Darbo funkcijų vykdymą patvirtina liudytojų R. K. ir A. Š. parodymai, todėl teismo išvada, kad R. Ž. realiai nedirbo (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta ir paneigta surinktais duomenimis. Argumentai dėl per didelio atlyginimo, lyginant su įmonės finansine padėtimi, mokėjimo, taip pat nepagrįsti bei prieštarauja darbo santykius reglamentuojančioms teisės normoms. Apmokėjimas už darbą yra siejamas su atlikto darbo kiekiu, kokybe, darbo laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos santykiu, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, todėl konkretus atlygis už darbą yra darbdavio ir darbuotojo derybų objektas. Nepagrįstas ir argumentas, jog R. Ž. atlyginimui mokėti buvo panaudota A. Š. (duomenys neskelbtini) suteikta 24 500 Lt paskolą. Pastaroji paskola su įmone buvo sudaryta 2008 m. sausio 1 d., o darbo sutartis su apeliante – 2008 m. gegužės 19 d. Taigi, suteikdama paskolą, A. Š. negalėjo žinoti, jog po penkių mėnesių su apeliante bus sudaryta darbo sutartis.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, LR BK 222 straipsnio 1 dalį ir LR BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog nuosprendis nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. LR BK 182 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą, tai yra apgaulės panaudojimą savo ar kitų naudai, įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengimą didelės vertės turtinės prievolės arba jos panaikinimo. Kad veika būtų kvalifikuota kaip sukčiavimas, būtina nustatyti apgaulės panaudojimo faktą, asmeniui įgyjant turtą ar turtines teises. Kauno rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai laikė, jog apgaulė apelianto veiksmuose pasireiškė tuo, kad žinodamas, jog R. Ž. yra nėščia, ir žinodamas, kad R. Ž. realiai nedirbs (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė 2008-05-19 darbo sutartį Nr. 5, ir taip fiktyviai įdarbino R. Ž. vadybininke. Be to, savo parašu patvirtinęs darbo apskaitos žiniaraščius, pastaruosiuose melagingai nurodė, kad R. Ž. dirbo bendrovėje, bei melagingai apskaičiavo darbo užmokestį, kurio dydis realiai neatitiko atlyginimo pagal darbo apmokėjimą už analogišką darbą. Apeliantas mano, jog apgaulės panaudojimo faktas, R. Ž. įgyjant turtinę teisę, nustatytas nepagrįstai. Šį faktą paneigia apelianto ir R. Ž. nuoseklūs parodymai apie tai, kad ji apie neštumą neinformavo darbdavio, nes nebuvo tikra ar dėl sveikatos būklės nėštumo nereikės nutraukti. Apylinkės teismo išvadą, jog byloje nėra įrodymų apie vadybininkės atliktą darbą, paneigia byloje esantys įrodymai – sąskaitos faktūros, išrašytos R. Ž., bei liudytojų R. K. ir A. Š. parodymai. Aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) neturėjo finansinių galimybių mokėti R. Ž. tokio didelio atlyginimo, taip pat nustatyta neteisingai. Iš pateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuostolis už 2008 metus buvo ne 47292 Lt, o 7231 Lt. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo veiksmuose nėra ir nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymių, nes tiek į darbo sutartį, tiek į darbo užmokesčio žiniaraščius buvo įrašyti teisingi duomenys. Nenustačius dokumentų klastojimo fakto, nėra pagrindo manyti, jog R. Ž. teisė į motinystės pašalpą buvo įgyta apgaule. Be to, Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių objektyvių duomenų, jog apeliantas tyčiniais veiksmais apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir dėl to padarė LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismas neįvertino, jog inkriminuojamu laikotarpiu buhalterio įmonė neturėjo, todėl buhalterinę apskaitą tvarkė A. Š., neturintis buhalterinio išsilavinimo. Neturėdamas išsilavinimo, direktorius tvarkė buhalterinę apskaitą pagal savo supratimą, tiesiogine tyčia nesiekdamas, kad nebūtų galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji, nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. Ž. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad LR BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apeliantų kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė teisingai. Teismas pagrįstai nuteisė R. Ž. ir A. Š. už sukčiavimą ir netikro dokumento pagaminimą, o A. Š. dar už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs LR BPK 20 straipsnio reikalavimų ir, remdamasis LR BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Pažymėtina, kad pagal LR BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Apeliantai ginčija nuteisimo pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį pagrįstumą, teigdami, jog, priimdamas į darbą R. Ž., A. Š. nežinojo apie jos nėštumą, R. Ž. dirbo. Dėl to, jų nuomone, apgaulės panaudojimo faktas, įgyjant turtinę teisę, nustatytas nepagrįstai. Apeliantų teigimu, šiuos skundų argumentus patvirtina nuoseklūs nuteistųjų parodymai apie tai, kad R. Ž., dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės nebuvo tikra dėl neštumo nutraukimo būtinybės, ir todėl apie tai darbdavio neinformavusi. Nuteisimą pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį apeliantai ginčija ir dėl to, kad R. Ž. (duomenys neskelbtini) dirbo realiai, o ne fiktyviai. Apeliantų manymu, šią aplinkybę patvirtina liudytojų R. K. ir A. Š. parodymai ir byloje esantys įrodymai – sąskaitos faktūros. Apeliantų nuomone, teismo argumentai, jog R. Ž. buvo mokamas pernelyg didelis atlyginimas, lyginant su darbdavio įmonės finansine padėtimi ar kitais darbuotojais, prieštarauja darbo santykius reglamentuojančioms teisės normoms bei pelno mokesčio deklaracijos už 2008 metus duomenims, iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini) nuostolis už minimą laikotarpį sudarė ne 47 292 Lt, o 7 231 Lt. Aplinkybė, jog R. Ž. atlyginimui mokėti buvo panaudota A. Š. (duomenys neskelbtini) suteikta 24 500 Lt paskola, nustatyta neteisingai, nes ši paskola įmonei buvo suteikta penki mėnesiai prieš nuteistosios nėštumą.

Kolegija laiko, jog R. Ž. ir A. Š. pagal LR BK 182 straipsnį nuteisti pagrįstai už tai, kad veikdami kartu apgaule įgijo (sudarė sąlygas įgyti) turtinę teisę į didelės vertės – 63 758 Lt VSDF biudžetui priklausantį turtą, kurią iš dalies realizavusi, R. Ž. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 iš VSDFV Alytaus skyriaus gavo 16 332 Lt. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistųjų apgaulė pasireiškė fiktyviu R. Ž. įdarbinimu (duomenys neskelbtini) bei surašymu ir pateikimu VSDFV Alytaus skyriui fiktyvių dokumentų, patvirtinančių R. Ž. darbo stažą, jos draudžiamąsias pajamas, kurios suteikė R. Ž. turtinę teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą. Teismas taip pat teisingai nustatė, jog laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-31 (duomenys neskelbtini) R. Ž. realiai nedirbo, pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas nurodytų 28 704 Lt, iš kurių 27 400 Lt buvo priskaičiuoti kaip atlyginimo priedas, realiai negavo, tokio dydžio atlyginimo darbdavio įmonė (ne pelno siekianti organizacija) objektyviai, tai yra lyginant šią lėšų sumą su aptartu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gautomis pajamomis, sąnaudomis, kitais veiklos duomenimis ir rezultatu, išmokėti negalėjo.

Kolegijos nuomone, tai kad R. Ž. (duomenys neskelbtini) dirbo fiktyviai, patvirtina nuosprendyje aptarti įrodymai, kurie buvo įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš specialisto išvados matyti, kad pagal tyrimui A. Š. pateiktą (duomenys neskelbtini) 2009-04-21 sudarytą veiklos rezultatų ataskaitą 2008 metų nuostoliai buvo 47 292 Lt, pajamos už suteiktas paslaugas, parduotas prekes – 16 142 Lt, kitos pajamos – 16 262 Lt, o sąnaudos 79 696 Lt (t. 1, b. l. 117). Iš apylinkės teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) 2009-09-30 elektroniniu būdu pateiktos Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2008 metų laikotarpį matyti, jog šios įmonės metinės pajamos už atliktus darbus buvo 16 142 Lt, palūkanų pajamos – 40 Lt, turto nuomos pajamos – 16 222 Lt, leidžiami ir ribojamų dydžių atskaitymai sudarė 39 725 Lt, iš kurių 3 264 Lt sudarė parduotos pagamintos produkcijos, atliktų darbų ar suteiktų paslaugų savikaina, 35 929 Lt – darbo apmokėjimo sąnaudos, įskaitant valstybinį socialinį draudimą, bei 532 Lt – ilgalaikio materialiojo turto ir remonto sąnaudos, mokestinio laikotarpio nuostoliai – 7 321 Lt (t. 2, b. l. 126-128). Nors paminėtose (duomenys neskelbtini) Veiklos rezultatų ataskaitoje ir Pelno mokesčių deklaracijoje už 2008 metų laikotarpį nurodomi nuostoliai ir skiriasi žymiai, tačiau kolegijos nuomone, įvertinus aptariamu mokestiniu laikotarpiu gautas pajamas, jas palyginus su praėjusių metų (duomenys neskelbtini) finansiniais duomenims bei atsižvelgiant ir į žymų Pelno mokesčio ataskaitoje ir Veiklos rezultatų ataskaitoje deklaruotų sąnaudų skirtumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog tokio dydžio atlyginimo (ir jo priedų) ne pelno siekianti organizacija objektyviai išmokėti negalėjo. Šią išvadą iš dalies patvirtina ir aplinkybė, jog už tariamai R. Ž. suorganizuotus renginius ir varžybas (duomenys neskelbtini) gavo 4 715 Lt pajamas, o už darbą priskaičiavo 708,10 Lt atlyginimą ir 27 400 Lt priedą prie atlyginimo, nors direktoriaus įsakymuose darbo užmokesčio priedų skyrimo priežastys nebuvo konkrečiai įvardintos ar argumentuotos. Fiktyvų darbo užmokesčio ir jo priedų skaičiavimą taip pat pagrindžia ir tai, jog už 2008 m. rugsėjo mėnesį už dvi tariamai išdirbtas valandas R. Ž. buvo paskaičiuotas 9,70 Lt darbo užmokestis ir 7 100 Lt priedas prie atlyginimo bei 596,82 Lt ligos pašalpa (t. 1, b. l. 130). Teismo išvadą, jog darbo santykiai nebuvo realūs, kolegijos nuomone, taip pat patvirtina ir kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėtų atlyginimų už panašų darbą dydžiai - pvz., direktoriui A. Š. per laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2008-10-01 priskaičiuotas (ir išmokėtas) 2 400 Lt darbo užmokestis. Ženkliai mažesnis atlyginimas buvo mokėtas ir kitai įmonės darbuotojai R. K.. Be to, specialisto išvadoje pateikti duomenys apie tai, kad priedai buvo mokami tik R. Ž., jos darbo trukmė sutartimi nustatyta tik 2 val., priskaičiuoti priedai viršijo darbo užmokestį 38,7 kartus, nepateikti duomenys, kokį konkretų darbą ji atliko.

Be to, pagal (duomenys neskelbtini) 2009-05-12 raštu Nr. 5 D-980 pateikus asmens sveikatos istorijos duomenis, R. Ž. nuo 2008-07-14 iki 2008-07-17 buvo hospitalizuota dėl nėštumo patologijos, nors (duomenys neskelbtini) 2008 metų liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (t. 1 b. l. 45) nurodyta, jog vadybininkė R. Ž. gydymo stacionare laikotarpiu dirbo po 2 valandas per dieną.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokestį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Nors maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai yra nereguliuojami ir pats savaime didelis darbo užmokestis nesudaro sukčiavimo sudėties, aplinkybes, jog nėščiajai R. Ž. nepagrindinėje darbovietėje už kelias darbo valandas per dieną buvo priskaičiuotas atlyginimas ir priedai ne iš (duomenys neskelbtini) veiklos pajamų, o iš skolintų lėšų, taip pat patvirtina, jog darbo santykiai buvo fiktyvūs, o nuteistųjų apgaulė pasireiškė fiktyviu R. Ž. įdarbinimu (duomenys neskelbtini) bei surašymu ir pateikimu VSDFV Alytaus skyriui fiktyvių dokumentų, patvirtinančių R. Ž. darbo stažą, jos draudžiamąsias pajamas, kurios suteikė R. Ž. turtinę teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą. Kaip matyti iš specialisto išvados, už laikotarpį nuo 2008-05-19 iki 2008-09-31 R. Ž. buvo priskaičiuotas 708,10 Lt darbo užmokestis bei 28 704,92 Lt priedas prie atlyginimo. Pagal (duomenys neskelbtini) tyrimo metu pateiktas sąskaitas-faktūras, R. Ž. darbo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) už įvairių varžybų organizavimą gavo 4 715 Lt pajamas. Palyginus šiuos duomenis, matyti, jog apeliantei buvo priskaičiuotas šešis kartus didesnis atlyginimas, nei tuo pačiu laikotarpiu darbdavio įmonėje gauta veiklos pajamų. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog realiai R. Ž. priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas (duomenys neskelbtini) galėjo mokėti tik naudodamas A. Š. 2008-01-21 suteiktos 24 500 Lt paskolos lėšas. Nors minima paskola (duomenys neskelbtini) buvo suteikta anksčiau, tačiau kiti socialinio draudimo įmokų mokėjimo šaltiniai tyrimo metu galėjo būti nenustatyti dėl objektyvių priežasčių (pvz. dėl įtariamųjų teisės gintis dėl pareikštų įtarimų). Taigi, patikrinusi aptartas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti ir su kitais apeliacinio skundo argumentais, kuriais siekiama paneigti apeliantų nekaltumą. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas kaltinamųjų ir liudytojų R. K. ir A. Š. parodymus apie darbo santykių realumą kritiškai įvertino pagrįstai. Šie parodymai nekonkretūs, apibendrinantys varžybų organizavimo ir rengimo darbų pobūdį, tačiau nepatvirtinantys konkrečių R. Ž. darbo funkcijų, tikslų ar pasiektų rezultatų, iš kurių matytųsi, jog apeliantei realiai, o ne fiktyviai, buvo išmokėtas logikos dėsniams prieštaraujančio dydžio, lyginant su darbdavio įmonės finansinėmis galimybėmis, atlyginimo priedas.

Apeliantas A. Š. skunde teigia manantis, jog jo veiksmuose nėra ir nusikaltimo numatyto LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymių, nes tiek į darbo sutartį, tiek į darbo užmokesčio žiniaraščius buvo įrašyti teisingi duomenys. Kolegija pažymi, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Apkaltinamajame nuosprendyje, atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, turi būti nustatyta, kurios iš dispozicijoje numatytų nusikaltimo sudėties alternatyvių veikų yra inkriminuojamos (tikro dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), bei nurodyti konkretūs kaltininko veiksmai, kuriais ta veika buvo padaryta, ir kitos svarbios veikos padarymo aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes R. Ž. ir A. Š. padarytos veikos (pagamino netiktus dokumentus, suklastotus dokumentus panaudojo) teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį. R. Ž. nuteista už tai, kad ji susitarusi ir bendrai veikdama su A. Š., žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, 2008-05-19 pateikė direktoriui A. Š. savo asmens anketinius duomenis, pagal kuriuos A. Š. surašęs darbo sutartį Nr. 5, savo parašu patvirtino fiktyvų įsidarbinimą įmonėje, pagal kurią R. Ž. priimama vadybininkės pareigoms, nustatant minimalų valandinį atlyginimą, tai yra šiais savo veiksmais pagamino netikrą dokumentą. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, žinodama, kad realiai (duomenys neskelbtini) ji nedirba, pasirašė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose: 2008 m. gegužės mėn. Nr. 5; 2008 m. birželio mėn. Nr. 6; 2008 m. liepos mėn. Nr. 7; 2008 m. rugpjūčio mėn. Nr. 8; 2008 m. rugsėjo mėn. Nr. 9, pagal kuriuos R. Ž. buvo fiktyviai išmokėtas mėnesinis atlyginimas, iš viso 28 704 Lt. A. Š. pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad susitaręs ir bendrai veikdamas su R. Ž., žinodamas, kad pastaroji (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, 2008-05-19 nenustatytoje vietoje surašė ir pasirašė 2008-05-19 darbo sutartį Nr. 5, R. Ž. šioje sutartyje pasirašius, taip fiktyviai pastarąją įdarbino vadybininke, tai yra šiais savo veiksmais pagamino netikrą dokumentą. Atlikdami šiuos veiksmus apeliantai veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad pagamino netikrą dokumentą, žinojo, kad suklastoti dokumentai bus panaudoti, juos panaudojo, ir norėjo taip veikti. Įvertinus tai, apeliantų veikos, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai su LR BK 182 straipsnio 2 dalimi, teisingai kvalifikuotos dar ir pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį.

Aptartų įrodymų ir argumentų visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliantai, veikdami kartu, siekė apgaule įgyti turtinę teisę į VSDF biudžeto lėšas. Jie, pateikdami melagingus duomenis apie R. Ž. darbą ir turimą socialinio draudimo stažą, siekė, kad pastaroji gautų motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu.

Kolegija daro išvadą, kad A. Š. pagrįstai nuteistas pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (BAĮ 2 straipsnio 5 punktas). BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, joje įvardyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka reglamentuojama BAĮ, kuriame nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, taip pat kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. Š. veikė tyčia, teisinės klaidos nepadarė. Byloje nustatyta, kad nuteistojo veiksmai nebuvo vienkartiniai, tęsėsi atitinkamą laiko tarpą, įmonės dokumentuose jis padarė melagingus įrašus, kad skiriamos didelės pinigų sumos kaip priedai, taigi nuteistasis suvokė, kad taip bus iškraipyta bendrovės buhalterinė apskaita, ir to norėjo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Be to, kaip nurodyta kaltinime ir kaip nustatė teismas, apeliantas į apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų, ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžiu, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teismas nustatė, kad A. Š., būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 ir 12 straipsnių reikalavimus ir dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros, tai yra: 1) pagal (duomenys neskelbtini)direktoriaus 2008-08-29 įsakymą Nr. 2-08-93, (duomenys neskelbtini) rudens taurės varžybos“ I etapas vyko 2008-08-31 Girionyse, tačiau 2008-08-31 nėra išrašytų sąskaitų-faktūrų; 2) nepateikė sąskaitos-faktūros varžyboms, vykusioms 2008-09-07 (duomenys neskelbtini) rudens ture II etape – Lampėdžiuose; 3) už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2009-07-01 nepateikė tyrimui balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių, kuriuose atsispindi turto, įsipareigojimų likučiai tiriamojo laikotarpio pradžiai, apyvartos bei likučiai; 4) nepateikė finansinės veiklos nuostatų, pareiginių vadybininko nuostatų (nes direktoriaus įsakymuose nenurodyta už kokius papildomus darbus R. Ž. paskirti priedai prie atlyginimo). Šios teismo nustatytos aplinkybės yra patvirtintos byloje surinktais ir nuosprendyje nurodytais įrodymais, jų vertinimo pagrindu padaryta teisinga išvada, kad tokiu būdu A. Š. apgaulingai vedė apskaitą. A. Š. buvo įmonės direktoriumi, jis atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir teisingą apskaitą. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis nėra atsakingas už buhalterinės apskaitos teisingą tvarkymą ar pasiteisinimas, kad neturėjo buhalterinio išsilavinimo, neturėjo buhalterio. Byloje surinkti įrodymai paneigia apelianto tvirtinimą, kad nebuvo apgaulės tvarkant buhalterinę apskaitą.

Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistųjų R. Ž. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmetami, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

R. Ž. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Valdas VitunskasGytis Večerskas