Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-425-1225/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-17
Bylos Nr.
T-425-1225/2025
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-01052-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Pupšytė
Nuteistasis
R. Ž.
Kategorijos
Teikimo Nr. T-425-1225/2025
Baudžiamoji byla Nr. 1-115-358/2011Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01052-2009-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19; 2.5.21 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. Ž. prašymą peržiūrėti jos atžvilgiu priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-358/2011 ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. vasario 21 d. gautas nuteistosios R. Ž. (toliau – ir nuteistoji) prašymas peržiūrėti jos atžvilgiu priimtą nuosprendį ir nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. Prašymo dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavimo, taip pat dėl šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių peržiūrėjimo neteikia.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis. Taigi baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymai numato galimybę pakeisti nuosprendį vykdymo procese tik jei vykdymo metu įsigalioja asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas.

Nustatyta, kad 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios (toliau – Įstatymas), pakeistas, be kita ko, BK 182 straipsnis, įtvirtinantis sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtis, ir 190 straipsnis, apibrėžiantis sąvokų dėl turto vertės išaiškinimus. Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Pagal šiuo Įstatymu įtvirtintus BK 190 straipsnio pakeitimus, nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydį, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio. Anksčiau nedidelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL. Taip pat nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiuose pakeitimuose, nustatyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos.

R. Ž. prašo peržiūrėti Kauno rajono apylinkės teismo Kauno rūmų 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-358/2011. Šiuo nuosprendžiu R. Ž. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. R. Ž. šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirta 22 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, skirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., bei 22 MGL, t. y. 2 600 Lt (753, 01 Eur), dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. spalio 28 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

Kauno rajono apylinkės teismo Kauno rūmų 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu R. Ž. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, siekdama padidinti laikotarpio 2008 m. II ir III ketvirčio draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės pašalpas, pasirašė 2008 m. gegužės 19 d. darbo sutartyje ir taip fiktyviai įsidarbino vadybininkės pareigose, melagingai apskaičiavo darbo užmokestį, pateikė prašymą gauti motinystės (tėvystės) pašalpai, kuriuo remiantis VSDF Alytaus skyrius priėmė sprendimą skirti R. Ž. motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, iš viso 63 758 Lt (18 465,59 Eur) sumai. Tokiu būdu R. Ž. apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDF priklausantį turtą, kuria pasinaudojusi, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. iš VSDF Alytaus skyriaus gavo 16 332 Lt (4 730,07 Eur), tokiu būdu R. Ž. apgaule įgijo VSDF lėšas ir padarė Fondui žalą nurodytai sumai.

Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 182 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija nuo 2007 m. liepos 21 d.) baudžiamoji atsakomybė kilo tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalį, šiame skyriuje numatytas turtas buvo laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Kaip minėta, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala (BK 190 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju nuteistoji apgaule įgijo turtinę teisę į 63 758 Lt (18 465,59 Eur) sumą, kuri, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus baudžiamojo įstatymo pakeitimams, laikytina viršijančia nedidelės vertės turto vertę, tačiau nesiekiančia didelės turto vertės. Taigi atsižvelgiant į tai, kad Įstatymu buvo įtvirtinti nuteistosios teisinę padėtį lengvinantys BK 190 straipsnio pakeitimai, nuteistosios nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

BK 182 straipsnio 1 dalyje (Įstatymo redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) įtvirtinta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, nuteistajai už šios nusikalstamos veikos padarymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., atsižvelgęs į tai, kad R. Ž. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti (duomenys neskelbtini), auginanti mažamečius vaikus. Taigi nors BK 182 straipsnio 1 dalis (Įstatymo redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) numato daugiau alternatyvių bausmių rūšių, nei nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 182 straipsnio 2 dalis, nuteistajai skirti švelnesnę bausmę, nei paskirta Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pagrindo nėra. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, R. Ž. bausmė už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta švelnesnė, nei numatyta straipsnio, kuriame įtvirtinta nusikalstama veika, sankcijoje, todėl nuteistosios veiką perkvalifikavus į BK 182 straipsnio 1 dalį (Įstatymo redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.), keisti bausmės rūšį ir dydį ir paskirti dar švelnesnę bausmę nėra pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje

Kauno rajono apylinkės teismo Kauno rūmų 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu R. Ž. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, susitarusi ir bendrai veikdama su direktoriumi A. Š., žinodama, kad realiai nedirbs, jam pateikė savo asmens anketinius duomenis, pagal kuriuos A. Š. surašė darbo sutartį, ji savo parašu patvirtino fiktyvų įsidarbinimą įmonėje, pagal kurią R. Ž. priimama vadybininkės pareigoms, t. y. šiais savo veiksmais pagamino netikrą dokumentą. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, žinodama, kad realiai ji nedirba, pasirašė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose, pagal kuriuos R. Ž. buvo fiktyviai išmokėtas mėnesinis atlyginimas bendrai 28 704 Lt (8 313,25 Eur) sumai.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tiek galiojusią nuosprendžio priėmimo metu, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d., atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šiuo atveju nuteistosios padaryta veika neturi kvalifikuojančių požymių, numatytų 2, 3 ir 4 dalyse (netikra asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, padaryta didelė žala, pagamintas ar suklastotas didelis kiekis dokumentų), todėl veika buvo kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Be kita ko, visose BK 300 straipsnio 1 dalies redakcijose liko nepakitusi sankcija – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BK 300 straipsnio 1 dalis per laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo iki Įstatymo pakeitimų pakeista nebuvo, todėl nėra pagrindo peržiūrėti R. Ž. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą bausmę. Tokio prašymo, kaip minėta, nereiškia ir pati nuteistoji.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistosios R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Kauno rajono apylinkės teismo Kauno rūmų 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu nustatytą R. Ž. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bausmės rūšies ir dydžio nekeisti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Pupšytė