- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 2-278-808/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18153-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė (pirm.)
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- M. Š.
- Advokatai
- Zita Malova
- Kategorijos
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui V. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 3000,00 Eur žalos atlyginimo, įstatymo nustatytų palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 24 d. apie 3.00 val. viešoje vietoje prie baro „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), A. Š. ir V. M. tyčia sudavė M. Š. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami jam daugybines poodines kraujosruvas dešinėje galvos pusėje, nugaros dešinės pusės ir klubo srityse, dešinėje rankoje, t.y. nežymiai sutrikdė M. Š. sveikatą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-209/2017 V. M. ir A. Š. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Baudžiamoojoje byloje ieškinys nebuvo teikiamas, nes nuteistieji žadėjo atsiskaityti, tačiau tai padarė tik A. Š., o atsakovas savo pažado neįvykdė. 2017 m. spalio 30 d. VšĮ Centro poliklinikos medicinos išraše nurodyta, kad dėl patirtų sumušimų ieškovas jaučia kaklo ir kairiojo peties skausmą, yra nedarbingas, dėl sužalojimų pablogėjo sveikatos būklė, kuri negerės. Todėl atsakovas turi atlyginti žalą - 3000,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad - 1000,00 Eur dydžio žala ieškovui yra visiškai atlyginta. Tai padarė bendrininkas A. Š., kadangi atsakovas neturėjo finansinių galimybių tai padaryti pats. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų iki šiol jaučia kaklo bei peties skausmus ir yra nedarbingas. Ieškovo sveikata nežymiai buvo sutrikdyta 2014 m. gruodžio 24 d. įvykio metu, o sveikatos būklė įrodinėjama 2017 m. spalio 30 d. medicinos dokumentų išrašu, kuriame nurodoma, jog ieškovas buvo gydytas 2016 m. birželio 20 - rugpjūčio 17 dienomis ir nuo 2016 m. birželio 20 d. iki rugpjūčio 24 d.jis buvo nedarbingas. Pažymėdamas, kad į gydymo įstaigą ieškovas kreipėsi praėjus pusantrų metų nuo įvykio, teigia, kad nėra ryšio tarp 2014 m. gruodžio 24 d. įvykio metu patirtų sužalojimų ir minėto nedarbingumo. Juolab, kad ieškovas kreipėsi dėl kaklo ir kairiojo peties sąnario skausmų, nors minėto įvykio metu jam buvo sužalota dešinės pusės nugara - sutrikimo priežastis cervikalgija, t.y. pečių ir kaklo srities skausmas, susijęs su netaisyklinga laikysena. Todėl ieškinys yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame dublike palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu su ieškovu atsiskaitė vienas iš solidariai atsakingų kaltinamųjų (A. Š.), todėl ieškovas nereiškė civilinio reikalavimo baudžiamojoje byloje. Ieškovas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą didinti žalos atlyginimo dydį daugiau nei jau yra atlyginta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Zita Malova palaikė ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais ir motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovas V. M. prašė ieškinio reikalavimus atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad 2014 m.gruodžio 24 d. apie 3.00 val. viešoje vietoje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), A. Š. kartu su atsakovu tyčia sudavę smūgius ieškovui į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė ieškovo sveikatą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-209/2017 atsakovas pripažintas kaltu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį. Į bylą pateiktame Medicinos dokumentų 2017 m. spalio 30 d. išraše nurodyta, kad dėl kaklo ir kairiojo peties sąnario skausmų ieškovas lankėsi medicinos įstaigoje (nuo 2016-06-20 iki 2016-08-17). 2016 m. birželio 20 d. jam diagnozuota cervikalgija, o 2016 m.rugpjūčio 16 d. diagnozuoti nepatikslinti kaklo sužalojimai. Ieškovas buvo nedarbingas nuo 2016 m. birželio 20 iki rugpjūčio 24 d.. Iš pateikto atsakovo susirašinėjimo su A. Š. susirašinėjimo turinio matyti, kad ieškovui A. Š. yra sumokėjęs 1000,00 Eur. 2020 m. liepos 7 d. ekspertizės akte Nr. EKG 35/2020 (01) nustatyta, kad 2016-2018 metais ieškovui buvo paminėtos diagnozės: cervikalgija (kaklo skausmai), nepatikslinti kaklo sužalojimai, ūminis tracheitas, nepatikslintas pilvo skausmas, kepenų patalogija netrauminės kilmės, kurios nėra susijusios su 2014 m. gruodžio 24 d. patirtais kūno sužalojimais.
Teismas pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika tokios kategorijos bylose suformuota taip, kad žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Taigi, apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia įvertinęs įrodymų visumą, konstatuojant juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo argumentuoja tuo, kad ją patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieškovui fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o baudžiamojoje byloje atsakovas žalos nėra atlyginęs.
Įstatymas numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi asmuo, pareiškęs ieškinį dėl padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Konkrečiu atveju, turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-209/2017 atsakovas yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, teismo nuosprendyje konstatavus, kad dėl atsakovo kartu su A. Š. nukentėjusiojo (ieškovo) atžvilgiu padarytų smurtinių veiksmų, ieškovas patyrė fizinį skausmą ir jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Baudžiamojoje byloje ieškovas civilinio ieškinio nereiškė, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Š. ieškovui (nukentėjusiajam) atlygino 1000,00 Eur dydžio žalą. Į bylą pateiktoje 2014 m. gruodžio 24 d. specialisto išvadoje Nr. G4426/14 (01) nurodyti įvykio metu ieškovui padaryti kūno sužalojimai (daugybinės poodinės kraujosrūvos galvos dešinėje pusėje, dešinės pusės nugaros ir klubo srityse, dešinėje rankoje), kurie įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje priimtame ir įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatytos aplinkybės yra laikomos prejudicinėmis šioje byloje, todėl jos laikomos nustatytomis ir iš naujo neįrodinėtinomis (CPK 182 straipsnio 3 punktas). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Jeigu nustatoma, kad žalą padarė keli asmenys, kyla klausimas dėl jų prievolės rūšies. Nors pagal bendrą CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005), taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė.
Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimus iš esmės argumentuoja atsakovo veiksmų, padarytų 2014 m. gruodžio 24 d. įvykio metu, dėl ko ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, pasekmėmis, kurios, ieškovo teigimu, jaučiamos ir dabar. Teismo vertinimu, tokius ieškovo teiginius paneigia byloje atliktos ekspertizės metu padaryta išvada, kad 2016-2018 metais ieškovui nustatytos diagnozės (jų pagrindu ieškovas ir kildina neturtinę žalą), iš esmės visiškai nesusijusios su 2014 m. gruodžio 24 d. įvykio metu patirtais kūno sužalojimais. Be to, pažymėtina ir tai, kad kūno sužalojimai ieškovui buvo padaryti dviejų asmenų veiksmais ir ieškovui jau yra atlyginta bendra 1000,00 Eur dydžio žala (ją sumokėjo A. Š.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė vienos iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų - priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė (žala ieškovui jau yra atlyginta), todėl ieškinys laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.
Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi atsakovėms tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalaus dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo taip pat nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.