- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- eI2-875-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02938-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. B., Y. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. (B.), Y. B., nepilnamečių M. B. ir S. B. (B.), atstovaujamų pagal įstatymą motinos Y. B., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu prašo panaikinti 2019 m. liepos 29 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus priimtą sprendimą Nr. (15/4-6)3I-00364; 00365; 00366; 00367 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiams A. B., Y. B., S. B. ir M. B.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat prašo priteisti iš Migracijos departamento pareiškėjui A. B. 673 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjai nurodo, kad Migracijos departamentas, vertindamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą, vadovavosi tais pačiais dokumentais, kurie buvo pateikti Migracijos departamentui kartu su 2018-10-09 prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Anot pareiškėjų, atlikta Migracijos departamento 2018-10-09 ir 2019-07-29 sprendimų lyginamoji analizė nepaneigiamai leidžia konstatuoti faktą, kad Migracijos departamentas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, neatliko savarankiško aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, išsamaus įrodymų vertinimo (išvados paremtos pavienių dokumentų subjektyviu vertinimu) bei nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių teisinio kvalifikavimo, nepašalino prieštaravimų (vykdoma ar nevykdoma veikla), dėl ko vien šiais pagrindais Migracijos departamento 2019-07-29 sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir / ar teisėtu.
Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas yra antrame aukšte ir įėjimas į antro aukšto korpusą, kuriame randasi 203 kabinetas, yra apribotas (tik su kortelėmis), tai patvirtina ir tikrintojų duomenimis (2019-05-20 tikrintojus iki ofiso kabineto palydėjo apsaugos darbuotojas). Galimai tikrintojai 2019 m. gegužės 29 d. bandė patekti į antro aukšto korpusą be apsaugos darbuotojo, kur ne kabineto, bet antro aukšto korpuso durys, užrakintos, tik taip logiškai būtų galima paaiškinti kylančius prieštaravimus tarp darbuotojos P. R. paaiškinimų bei pateiktų jos įrodymų ir tikrintojų pateiktų duomenų. Teigia, kad tai, jog patikrinimo 2019-05-20 metu buvo nerasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, dar nereiškia, kad jie realiai nedirba.
Pažymi, kad tarp abiejų darbuotojų pateiktų paaiškinimų dėl ofise įrengtų darbo vietų skaičiaus prieštaringumo nėra. 203 kabinete yra įrengtos 3 pilnos darbo vietos ir tai užfiksuota 2018 m. gruodžio 6 d. antstolio faktinių aplinkybių protokole Nr. 178-18-25, tačiau kampe, iš kurio buvo fotografuojama ir kurio nesimato faktinių aplinkybių protokole yra mažas staliukas (ant kurio telpa planšetinis kompiuteris) ir kurį galima įvardinti kaip ketvirta darbo vieta.
Nurodo, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. pardavimų vadybininkų E. K. ir E. B. darbo sutartys pakeistos jie dirba nuotoliniu būdu, t. y. pakeistas darbo atlikimo būdas, bet ne darbo laikas. Todėl nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ „nėra visą darbo laiką dirbančių darbuotojų“. E. K. (daugiau kaip 3 metus) ir E. B. (beveik 3 metus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pakankamai ilgai. Abu darbuotoji Migracijos departamentui teikė neprieštaringus, nuoseklius ir tapačius paaiškinimus, susijusius su darbine veikla (jų paaiškinimus patvirtina sąskaitos faktūros, sutartys su klientais ir pan.). Visą šį laiką darbuotojams reguliariai mokamas darbo užmokestis, kuris didėja, įmonė teikia apie savo darbuotojus duomenis SODRAI. Visuma faktinių aplinkybių nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai įdarbinti tik formaliai ar kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės.
Teigia, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes atsakovas vertinimą apie pareiškėjo pateiktų dokumentų tikrumą (realumą) atliko tik formaliai, nepateikė ir nenurodė dėstomų argumentų bei daromų išvadų teisinio ir faktinio pagrindimo. Klaidingai interpretavo faktines aplinkybes (dėl darbuotojų apklausų), vertino pavienius duomenis ir nevertino jų viseto, vertindamas įrodymus nesivadovavo teisės normomis, o apsiribojo tik abstrakčiais dokumentais.
Pažymi, kad nėra pagrindo taikyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą (toliau – UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, nes pareiškėjas daugiau kaip 5 metus gyvena Lietuvoje legaliai, turi tinkamą gyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, su juo kartu gyvena žmona ir du nepilnamečiai vaikai, vaikai lanko Lietuvos ugdymo ir mokymosi įstaigas: dukra M. B. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, sūnus S. B. lankė Vilniaus miesto lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ ikimokyklinio ugdymo grupę „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupę, o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti gimnazijos 1-aja klasę.
Investuotos pareiškėjo lėšos į verslą Lietuvoje (UAB ,,(duomenys neskelbtini)”) ir realiai vykdoma UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veikla, darbas įmonėje, nuolatinis gyvenimas su šeima Lietuvoje, vaikų lankomos mokymosi įstaigos Lietuvoje tik patvirtina pareiškėjo deklaruotą tikslą teisėtai gyventi Lietuvoje ir užsiimti teisėta ūkine-komercine veikla bei ilgalaikius ir stiprius ekonominius bei socialinius ryšius su Lietuva.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą su pareiškėjų patikslintais skundais nesutinka, prašo jų netenkinti (elektroninė byla, toliau – e. byla), 3 tomas, bylos lapai (toliau – b. l.) 1–9). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai sąmoningai klaidina teismą lygindami ginčijamo Migracijos departamento sprendimo ir 2018-10-09 pareiškėjų atžvilgiu priimto sprendimo atskiras pastraipas, kurios sutampa dėl objektyvių priežasčių (pakartotinio aplinkybių vertinimo), tačiau skundžiamas sprendimas yra naujas sprendimas, priimtas po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-13 nutarties. Migracijos departamentas, priėmęs skundžiamą sprendimą, įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-13 nutarties įpareigojimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi. Migracijos departamentas iš naujo nagrinėjo su minėtais prašymais pateiktus dokumentus, taip pat išnagrinėjo ir kitus su prašymu pateiktus dokumentus. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taip pat vadovavosi 2019-06-11 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos tarnybiniu pranešimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo ir 2019-05-30 šios bendrovės darbuotojų E. B. ir E. K. paaiškinimais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atliko išsamų tyrimą (atliko naujus tyrimo veiksmus), todėl skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pažymi, kad asmens įdarbinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrodo, kad asmuo iš tikrųjų bendrovėje dirbo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga įrodyti ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą teko būtent pareiškėjui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis eA-4312-556/2018), nei UTPĮ, nei teismų praktikoje nėra išskiriami konkretūs kriterijai, kuriais turėtų būti nustatomas tikslo užsiimti teisėta veikla egzistavimas. Vertinimo dalyką pirmiausia sudaro atitiktis formaliesiems kriterijams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgus ne tik į tą aplinkybę, kad bendrovės darbuotojai nebuvo rasti, bet ir pačių darbuotojų paviršutiniškus paaiškinimus apie bendrovės veiklą, bylos duomenų visumą.
Taip pat atsakovas vadovavosi 2019-06-11 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos tarnybiniu pranešimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo ir V. C. paaiškinimais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje lankosi du nenustatytos tautybės užsieniečiai, kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje būna labai retai ir, kad V. C. negalėjo prisiminti, kada minėtus užsieniečius matė paskutinį kartą.
Pažymi, kad bendrovės darbuotojos iš darbinio elektroninio pašto išsiųstas elektroninis laiškas potencialiam klientui neįrodo bendrovės veiklos Lietuvos Respublikoje. UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrovė turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Sąvoka „potencialus klientas“ reiškia, kad jis nėra bendrovės klientas, su juo nėra sudaryta sutartis, kurios pagrindu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis vykdo atsiskaitymus. Taip pat Įstatymo sąvoka „veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje“ reikalauja, kad bendrovė būtų sudariusi sutartis su Lietuvos Respublikoje registruotomis bendrovėmis arba fiziniais asmenimis, registravusiais savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Taip pat pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad prie bendrovės elektroninio pašto nėra galimybės prisijungti nuotoliniu būdu. Aplinkybė, kad iš bendrovei priklausančio telefono numerio buvo skambinta, nėra įrodymas, kad bendrovė vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjų skundo teiginiai apie bendrovės mokamus mokesčius ir veiklos vykdymą neįrodo, kad bendrovė vykdo realią veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjų skunde minima 2019-02-28 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.1) FR1042-720 aukščiau minėtos Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktikos kontekste neįrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad pareiškėjai skunde nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento išvadą, kad Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo minimaliai, o prioritetas teikiamas užsienio rinkai ir užsienio valstybėse esantiems klientams, todėl pareiškėjo (A. B.) pagrindinis tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o formaliai atitikti visas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi siekiant įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai, jų atstovė skundą iš esmės palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjas nurodė, kad įmonės pajamos kasmet proporcingai auga. Įmonė vykdo veiklą Lietuvoje, t. y. parduoda iš Lietuvos žemės ūkio paskirties detales, taip pat laboratorinę įrangą. Įmonė plečia savo veiklos kryptis ir šiuo metu ketina parduoti ir importuotus maisto produktus.
Pareiškėja nurodė, kad ji įmonėje yra direktorė. Pažymėjo, kad Lietuvoje gyvena ir pareiškėjų vaikai. Vaikai lanko mokyklas Lietuvoje. Taip pat pažymėjo, kad įmonė vykdo veiklą Lietuvoje, uždirba pajamas, pajamos kasmet gauna ir nuo jų mokami mokesčiai Lietuvos Respublikoje. Atsakovui buvo teikiami visi dokumentai, pagrindžiantys įmonės veiklą, bet atsakovas jų nevertino. Paaiškino, kad įmonė turi partnerių ne tik Baltarusijoje, Ukrainoje, bet ir Lietuvoje. 2018 m. įmonė parduodavo žemės ūkio produktus (vamzdžius, turbo generatorius) ir laboratorinę įrangą, o metų pabaigoje įmonė pradėjo pardavinėti ir maisto produktus. Dėl įmonės sandorių su fiziniais asmenimis, nurodė, kad įmonė tam tikru laikotarpiu skolino savo lėšas, yra sudarytos trumpalaikės paskolos sutartys, kurias pastarieji grąžino įmonei.
Pareiškėjų atstovė nurodė, kad atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjų prašymą pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, antrą kartą atsisakė pareiškėjams pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tais pačiais pagrindais kaip ir pirmą kartą. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo nustatyti ne pavienes sąlygas, o juridinių faktų visetą. Atsakovas to nepadarė. Pažymėjo, kad visi duomenys, motyvai ir išvados yra perkelti iš ankstesnio sprendimo. Pakartotinai Migracijos departamentas vertino tuos pačius dokumentus, kuriuos jau buvo įvertinęs LVAT. Migracijos departamentas nenustatė, kad įmonė veiklos nevykdo Lietuvoje. Priešingai nustatyta, kad įmonė vykdo veiklą Lietuvoje (turi buveinę, dirba darbuotojai, įmonė turi užsakymų, teikia paslaugas, moka mokesčius, importuoja, sandėliuoja prekes).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjų, jų atstovės nurodytos aplinkybės (dėl mokamų mokesčių, uždirbamų pajamų ir kt.) neįrodo įmonės veiklos vykdymo Lietuvoje. Kai pareiškėjas teikė prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tai turėjo žinoti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kad įmonė privalo vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje 6 mėn. iki prašymo pateikimo pagal pateiktą verslo planą. Teigia, kad įmonė tik imituoja vykdanti veiklą Lietuvoje, nes įmonės veikos tikslas ne Lietuva (prekių pardavimas orientuotas į užsienį), įmonėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių asmenų. Pareiškėjas turėjo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, o to nepadarė. Tai pat prieštaringi darbuotojų paaiškinimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja apklausta P. R. parodė, kad nuo 2019 m. gegužės mėn. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininkės pareigose. Jos sritis maisto produktų pardavimas. Darbo vieta: (duomenys neskelbtini), biuras 203. Nurodo, kad yra studentė, todėl darbą derina su studijomis. Kai nėra paskaitų, dirba biure, darbo laiką, kuris lieka nenudirbtas dėl studijų, atidirba nuotoliniu būdu namuose. Taip būna keletą dienų per savaitę. 2019 m. gegužės 29 d. pamena gerai. Ji tą dieną dirbo ofise, kartu su ja buvo direktorė ir pareiškėjas. Tą dieną į ofisą niekas nebuvo atvykęs. Į ofisą patenkama tik su kortele.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. C. parodė, kad su pareiškėjais ar jų įmone jokių santykių nėra. Ji dirba pastate, kuriame yra įsikūrusi ir įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, biure 202. Paaiškino, kad, į jos kabinetą užėjus Migracijos departamento pareigūnams, ji atsakė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančius pareiškėjus mato retai. Taip Migracijos departamentui nurodė, nes ji pati dirba ne vienoje įmonėje ir savo biure nebūna visą darbo laiką.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pakartotinai atsisakyta pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiams A. B., Y. B., S. B. ir M. B., teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. pareiškėjas (A. B.), tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dalyvis bei akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi LT7390260, galiojantį iki 2018 m. birželio 6 d., bendrovės banko sąskaitos išrašą bei verslo planą, ir kitus dokumentus, patvirtinančius įmonės sutarčių su kitomis įmonėmis realumą, piniginių lėšų įmonėje srautus, kt.
2018 m. balandžio 23 d. Ukrainos pilietė Y. B., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė savo ir nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei S. B., gim. (duomenys neskelbtini), prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu ir prie jų pridedamus dokumentus.
2018 m. balandžio 23 d. pareiškėja (Y. B.) Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė savo ir nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei S. B., gim. (duomenys neskelbtini), prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu ir prie jų pridedamus dokumentus.
Nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad bendrovės vykdoma veikla didžiąja dalimi yra susijusi su užsienio rinka, o bendrovėje įdarbinti asmenys yra įdarbinti tik formaliai, kad minėtas užsienietis atitiktų UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Atsižvelgdamas į minėtas ir kitas tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, 2018 m. spalio 9 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 bei 14 punktais, priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) (00852); (00853); (00854); (00855)/17I-624; 625; 626; 627 atsisakyti pakeisti leidimus laikinai gyventi ir išduoti daugkartines nacionalines vizas pareiškėjui ir jo šeimos nariams.
Pareiškėjai minėtą sprendimą 2018 m. lapkričio 5 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2019 m. sausio 29 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė administracinę bylą dėl 2018 m. spalio 9 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/4-1) (00852); (00853); (00854); (00855)/17I-624; 625; 626; 627 nutraukti, pareiškėjų skundą laikyti nepagrįstu.
Pareiškėjas minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą 2019 m. vasario 11 d. apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 13 d. nusprendė pareiškėjų skundą tenkinti - panaikinti Migracijos departamento 2018 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (15/4-1) (00852); (00853); (00854); (00855)/17I-624; 625; 626; 627 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka.
Migracijos departamentas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo A. B. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad minėtas užsienietis, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti pateikė: bendrovės verslo planą, kuriame nurodyta, kad bendrovė užsiima nerūdijančio plieno gofruotų vamzdžių prekyba, laboratorinės įrangos platinimu bei dujinių elektros turbinų detalių pardavimu; susitarimą „Dėl 2016 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2016/04/01 pakeitimo“, pagal kurį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios dalyvė ir direktorė yra pareiškėjo sutuoktinė Y. B., bendrovei perleido naudotis patalpas, esančias adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias UAB ,,VK turtas“; 2017-07-28 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties Nr. V-27/07/1709 kopiją; 2015-06-05 su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytos prekių saugojimo paslaugų sutarties Nr. 056 kopiją; su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytos buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. B/14/0620-1 kopiją; 2018-04-12 su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PPS/MK/20180412 kopiją; 2016-08-15 su Ukrainoje registruota UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties Nr. 1323/658-I16-189-LT440(FTD) kopiją; 2017-07-16 su Baltarusijos Respublikoje registruota ribotos atsakomybės bendrove ,,AGNILINE“ sudarytos sutarties Nr. 17071601BY-LT kopiją; 2017-09-15 su Korėjoje registruota įmone ,,Eurasia Tech“ sudarytos sutarties Nr. 15-09-17 LT-KR kopiją; 2016-01-03 su Ukrainoje registruota UAB ,,RedMed“ sudarytos sutarties Nr. 1/01/2017 kopiją; 2017-12-01 su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties Nr. 01-12 kopiją; 2017-12-28 su UAB ,,Rikusta“ sudarytos sutarties Nr. 17/12/4661 kopiją ir kitus dokumentus.
Migracijos departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą pakeisti leidimus laikinai gyventi, ginčijamu sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 (iki 2018 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) pagrindu, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas pakeisti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, 12 punkto pagrindu, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė ir 14 punkto pagrindu, nes jie neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimu gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu punktu, nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.). Pažymėtina, kad kiekviename iš šių punktų nustatytas pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas Migracijos departamentui priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Atsižvelgus į tai, kiekvienu atveju, kai sprendžiamas leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui klausimas, būtina įvertinti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019).
Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pakartotinai padarė išvadą, kad pareiškėjas „pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikrąjį tikslą – užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje“, kartu teigiant, kad pateikti tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkantys ir prieštaringi duomenys apie bendrovės veiklą, bendrovės darbuotojus, tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, nurodant, kad užsieniečio pagrindinis tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi siekiant įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Migracijos valdybos pareigūnų atlikto bendrovės veiklos patikrinimo metu, 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. buvo nuvykta bendrovės buveinės ir deklaruojamos vykdomos veiklos adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad atvykusiems Migracijos valdybos pareigūnams jokių bendrovės vykdomos veiklos požymių rasti nepavyko: apsaugos darbuotojas palydėjo iki bendrovės išsinuomoto 203 kabineto, kuris buvo užrakintas; apklausta šalia įsikūrusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja paaiškino, kad minėtame kabinete yra mačiusi besilankančius užsienio valstybių piliečius, tačiau negali tiksliai nurodyti kada, kadangi jie atvyksta retai.
Taip pat skundžiamame sprendime nurodoma, kad papildomai apklaustas bendrovėje įdarbintas E. B., atsakovo vertinimu, teikė paviršutiniškus atsakymus į Migracijos valdybos pareigūnų užduodamus klausimus, klaidingai nurodė bendrovės buveinės adresą, negalėjo nurodyti kitų bendrovėje įdarbintų asmenų pavardžių (E. K. kartu su juo bendrovėje dirba beveik 3 metus), teigė, kad gyvai bendrauja su pareiškėju ir kitais bendrovės dalyviais kartą arba du kartus per savaitę, nors bendrovėje įdarbinta E. K. tvirtino, jog pareiškėjas ir kiti bendrovės dalyviai nuo šių metų pradžios iki gegužės mėnesio Lietuvoje nesilankė E. B. patvirtino dirbantis laisvu grafiku, nuotoliniu būdu. Apklausta bendrovės vadybininkė E. K., Migracijos departamento vertinimu, teikė paviršutiniškus atsakymus, o teikdama paaiškinimą apie bendrovės buveinę, priešingai, negu E. B. nurodė, kad adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), 203 kabinete yra įrengtos 3 darbo vietos. Darbuotoja taip pat nurodė dirbanti laisvu grafiku nuotoliniu būdu. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius. Kartu tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovėje įdarbinti darbuotojai yra tik formaliai, kad pareiškėjas (A. B.) atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Faktinę aplinkybę, kad darbiniai santykiai tarp bendrovės ir joje įdarbintų asmenų yra formalūs, ir kad E. K. ir E. B. dirba ne visą darbo laiką pagrindžia ne tik šių darbuotojų pateikti prieštaringi atsakymai apie bendrovę bei jų atliekamas funkcijas, bet ir tai, jog Migracijos valdybos pareigūnų atliktos apklausos metu E. K. naudojosi iš anksto parengtais užrašais, o be jų negalėjo papasakoti nei apie savo atliekamas užduotis bendrovėje, nei apie bendrovės klientus, nei apie kitus su bendrovės darbo organizavimu susijusius dalykus.
Taip pat Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nurodė, kad nustatė, jog pareiškėjas yra susijęs su nelegalios migracijos skatinimu Lietuvos Respublikoje ir prisidėjo prie tarpininkavimo trečiųjų šalių piliečiams ketinant gauti dokumentus, suteikiančius teisę keliauti po Šengeno erdvę – šią faktinę aplinkybę patvirtina pareiškėjo su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktas banko sąskaitos išrašas, pagal kurį matyti tarp bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei užsieniečio piliečių A. M. ir D. M. (kurie yra kreipęsi į Migracijos departamentą dėl daugkartinių nacionalinių vizų (D) gavimo ir prašymai netenkinti) vykusios finansinės operacijos. Minėtiems užsienio valstybių piliečiams vizos nebuvo išduotos, nustačius, jog įmonės buvo įsteigtos siekiant legalizuoti užsieniečių buvimą Šengeno erdvėje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartyje, kuria grąžinta Migracijos departamentui iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. birželio 23 d. prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi, buvo nurodęs, kad paminėjęs eilę bendrovės finansinių operacijų, atsakovas prieštaringai sprendė, kad „bendrovės veikla praktiškai vykdoma ne Lietuvos Respublikoje“, kartu teigdamas, kad „Lietuvos Respublikoje bendrovės vykdoma veikla yra tik minimaliai, o prioritetas teikiamas užsienio rinkai ir užsienio valstybėse esantiems klientams“. Sprendimo išvadų nepatvirtina ir papildomai pateikta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma (2019-02-28 Nr. (7.1) FR1042-720). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmąjį atsakovo sprendimą, nurodė, kad „atsakovo nuorodos į pareiškėjo ryšius su subjektyviai vertinamais asmenimis ir ūkio subjektais bei surinktų duomenų visuma nepatvirtina pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų Lietuvos Respublikoje, taigi nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir surinktų įrodymų visumoje neleidžia teigti esant rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.“ (19 nutarties punktas).
Migracijos surinkti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė yra verslo centre Wings, kuriame įmonė turi biurą, verslo centre yra viešai nurodomas įmonės pavadinimas, įmonei suteikta parkavimo vieta, apie tokią įmonę žino ir verslo centro apsaugos darbuotojai (3t., e. b. l. 399-402).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plane 2016-2020 metams nurodomos šios pagrindinės įmonės veiklos kryptys: prekyba nerūdijančio plieno gofruotais vamzdžiais ir komplektuojančiomis dalimis, produkcijos kraujo bankams ir kraujo sistemų (laboratorinė įranga) teikimas, komercinio tarpininkavimo paslauga (3t., e. b. l. 535-560).
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas ginčijamame sprendime nepašalino LVAT nutartyje nurodytų prieštaravimų dėl įmonės veiklos vykdymo Lietuvoje. Iš byloje esančios 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (7.1) FR1042-720 (1 tomas, e. b. l. 15–20) matyti, kad reikšmingu 2018 m. balandžio mėn. pateiktų prašymų pakeisti leidimus vertinimui laikotarpiu (nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ importavo prekes į Lietuvos Respubliką, eksportavo prekes iš Lietuvos Respublikos, pirko prekes iš Lietuvos ir užsienio gamintojų ir pardavė prekes tiek Lietuvos, tiek ir užsienio pirkėjams. Tiek pirminio, tiek pakartotinio patikrinimo metu atsakovas nustatė ne vieną įmonės finansinę operaciją. Įstatymas nenumato reikalavimo dėl „orientavimosi“ į konkrečią rinką. Kaip minėta, įstatymo nuostatos reikalauja, kad be kita ko, įmonė vykdytų veiklą Lietuvos Respublikoje. Paties atsakovo surinkti duomenys paneigia atsakovo išvadą apie tai, kad įmonė neatitinka šio kriterijaus. Tiek prekių importavimas į Lietuvos Respubliką, mokant atitinkamai importo pridėtinės vertės mokestį, muitus ir susijusius mokesčius, tiek prekių ekspertas iš Lietuvos respublikos yra viena iš galimų veiklos rūšių Lietuvos Respublikoje. Šios veiklos atitinka įmonės verslo plane nurodomos veiklas. Tai, kad įmonė po užsieniečių prašymų pateikimo pradėjo vykdyti papildomas, naujas veiklos kryptis (prekyba maisto produktais), nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes verslo plane nurodomos veiklos tebevykdomos. Pažymėtina, kad pats atsakovas taikė prijungimui papildomus rašytinius įrodymus apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sandėliavimo patalpas, kad jose sandėliuojamos prekės, kas patvirtina komercinio tarpininkavimo ir kitas plane numatytas veiklas. Iš įmonės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio (pelno (nuostolių) ataskaitos) už 2017 metus matyti, kad ji pateikta Juridinių asmenų registrui 2018-04-16, ataskaitiniais (2017 m.) fiksuotos augančios pardavimo pajamos, įmonė už 2017 metus gavo 70987 Eur grynojo pelno (el. b. l. 3 t., 64, 101-102). Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjai, iš elektroninės bylos 3 tome esančių pareiškėjų pateiktų Migracijos departamentui dokumentų matyti, kad prie pareiškėjų nurodytų sutarčių buvo pateikti su nurodytu tiekėju ar pirkėju sutarties realų vykdymą patvirtinantys įrodymai (prekių vežimo dokumentai, užsakymai, CMR, važtaraščiai, deklaravimo muitinei dokumentai, sąskaitos-faktūros ir t.t.). (e.b.l. 3t., 151-332). Pateikti įmonės banko sąskaitų išrašai, iš kurių taip pat matyti piniginių lėšų tarp įmonių, su kuriomis turimi verslo santykiai, judėjimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių vežimo, saugojimo, sandėliavimo, biuro patalpų nuomos, buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikia Lietuvos įmonės. Pareiškėjas pateikė ir gaunamų sąskaitų – faktūrų registro duomenis (3t., e. b. l. 351).
Remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ be pareiškėjų buvo įdarbinti dar keturi asmenys: E. K., L. B., E. B., D. P. (3 tomas, e. b. l. 72–76, 382, 389, 395, 397–398, 502–503). Jiems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarė ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Nepaisant Sodros duomenų, atsakovas teigia, kad šie darbuotojai nedirbo visą darbo laiką. Šią išvadą grindžia tuo, kad apsilankius 2018 m. rugpjūčio 3 d., pakartotinio vertinimo metu 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. gegužės 29 d., darbo vietoje nebuvo rasta darbuotojų, kitų pateiktų duomenų byloje nėra. Tai, kad Sodros informacinės sistemos duomenys yra tinkami įrodymai bylose, kuriose remtasi Sodros informacinės sistemos duomenimis, vertinant, ar užsienietis (su juo susijusi įmonė) atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ne kartą yra konstatavęs LVAT (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5132-662/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4900-756/2017). Pareiškėjų pateiktos darbuotojų darbo sutartys aiškiai įtvirtina nuotolinio darbo pobūdį ir 8 valandų darbo dieną. Šiuos įrodymus paneigiančių (priešingų) duomenų byloje nėra surinkta. Taip pat ir darbuotojai, duodami paaiškinimus Migracijos įstaigos pareigūnams nurodė, kad dirba vadybininkais nuotoliniu būdu, yra darbo krypčių pasidalijimas tarp jų pagal įmonės vystomas veiklos kryptis. Pažymėtina, kad LVAT buvo nurodęs, kad „vien ta aplinkybė, kad vienkartinio patikrinimo metu darbo vietoje nebuvo rasti Bendrovės darbuotojai, nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių, neduoda pagrindo išvadai, kad Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius.“ Migracijos departamentas nesurinko reikšmingų faktinės aplinkybės apie darbuotojų darbą visą darbo laiką paneigimui duomenų, o iš įmonės tokių duomenų nepareikalavo. Kaip minėta Sodros duomenys neduoda pagrindo manyti, kad nurodyto dydžio darbo užmokestis galėtų būti mokamas už ne visą darbo dieną atitinkantį darbo krūvį. Tad Migracijos departamentas skundžiamame sprendime surinktų duomenų pagrindu neturėjo pagrindo konstatuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nedirba visą darbo laiką kaip to yra reikalaujama pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbuotojų teiktuose paaiškinimuose taip pat nėra ir esminių prieštaravimų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.
Taip pat Migracijos departamentas nepagrįstai skundžiamame sprendime atsisakė pakeisti leidimus pareiškėjams Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė), nesurinkęs šios pakartotinės išvados pagrindimui iš esmės jokių naujų duomenų, nors apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmąjį atsakovo sprendimą, nurodė, kad iš esmės nepakanka atsakovo nuorodų į pareiškėjo ryšius su subjektyviai vertinamais asmenimis ir ūkio subjektais pagrįsti abejonėms dėl pareiškėjo tikslo Lietuvos Respublikoje ir tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir dėl to būtų pagrindo teigti esant rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, turėtų būti atsižvelgiama į tokios grėsmės identifikavimo ir nustatymo kriterijus, įtvirtintus Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54. Nė vienas kriterijus iš nurodyto aprašo 6 punkto, kuriame pateiktas nebaigtinis sąrašas kriterijų, nepateiktas. Kaip minėta, nepasitvirtino, kad pareiškėjai būtų teikę Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis ar atsisakę bendradarbiauti, teikti informaciją. Įmonės darbuotojų galimai neišsamūs paaiškinimai, kai darbuotojai buvo apklausti pačių pareigūnų ir nėra fiksuota, jog atsisakė ar negalėjo atsakyti į pateiktus klausimus, niekaip savaime neįrodo užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės. Tad nepasitvirtino atsisakymo pakeisti pareiškėjams leidimus nurodytu teisiniu pagrindu egzistavimas taip pat. Be to, užsieniečiai teismo posėdžio metu logiškai ir konkrečiai paaiškino atsakovo darbuotojams įtarimą kėlusį banko operacijų išraše matomą piniginių lėšų įmonės banko sąskaitoje judėjimą. Pernelyg skubotų išvadų darymas vien įtarimų pagrindu, nesurinkus pakankamai duomenų išvadoms pagrįsti, neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto reikalavimo viešojo administravimo subjektams savo priimamus sprendimus grįsti objektyviais, išsamiais duomenimis (VAĮ 3 str.), o prireikus – pasitikslinti informaciją ar surinkti (pareikalauti pateikti) papildomus duomenis. Individualus administracinis aktas turi būti grindžiamas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepakankant prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti.
Anksčiau nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir surinktų įrodymų visumoje neleidžia teigti esant rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo surinktų duomenų pagrindu atsisakyti pakeisti leidimus laikinai gyventi pareiškėjams skundžiame sprendime nurodytais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindais. Dėl to, panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovas pareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2018 m. pateiktus prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, įvertinant apeliacinės instancijos teismo ir šio teismo sprendimo motyvus.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Pareiškėjas 778 eurų dydžio atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2019 m. rugpjūčio 12 d. 2019 m. spalio 18 d. sąskaitą bei 2019-08-12 ir 2019-10-20 dienos mokėjimo nurodymą: už skundo teismui parengimą sumokėti 673 eurai (650 Eur už skundą ir 23 Eur žyminio mokesčio), už pasirengimą teismo posėdyje ir atstovavimą (1 val. 30 min) – 105 eurai.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2019 m. III ir 2020 m. I ketvirčiais, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2018 m. IV ketvirčio – 970,30 Eur ir 2019 m. II ketvirčio – 1 289 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 2 425,75 eurus), pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 128,9 eurus). Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reguliavimą, pateiktus įrodymus ir argumentus, į tai, kad pareiškėjo prašoma suma nesiekia maksimalių dydžių vidurkio, - pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjų skundą.
Panaikinti 2019 m. liepos 29 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus priimtą sprendimą Nr. (15/4-6)3I-00364; 00365; 00366; 00367 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiams A. B., Y. B., S. B. ir M. B.“.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. birželio 23 d. prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Priteisti iš Migracijos departamento pareiškėjui A. B. 778,00 (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis) eurus bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.