Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1311-232/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
2A-1311-232/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
Ieškovas
„If P&C Insurance AS”
Atsakovas
UAB DK “PZU Lietuva”, L. G.
Trečiasis asmuo
R. J., J. J.
Civilinė byla Nr. 2A-1311-232/2012Teisminio proceso Nr.:Nesuteiktas
Kategorija 44.2.,73.2.5.2.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) „If P&C Insurance AS“ filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS” filialo ieškinį atsakovams UAB DK “PZU Lietuva”, L. G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: R. J., J. J..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

ieškovas „If P&C Insurance AS“ filialas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės L. G. ieškovo naudai 15 151 Lt patirto žalos (nuostolio); 5 proc. dydžio metinių palūkanų (nuo 15 151 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovo UAB DK „NORD/LB draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjos UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo naudai 1 800 Lt žalos (nuostolio); 6 proc. metinių palūkanų (nuo 1 800 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas patyrė 25 000 Lt žalą, žalos dydis atsispindi sąmatoje, dėl to, jog draudėjo R. J. butą, esantį Baltijos pr., Klaipėda apliejo vanduo. Tiriant draudiminį įvykį, nustatyta, jog vanduo į draudėjo butą pateko iš buto, esančio Baltijos pr., Klaipėda, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei L. G.. Atsakovė nėra atlyginusi 16 951 Lt ieškovo patirtos žalos. Kadangi pagal namų turto draudimo sutartį NTD Nr.017967 atsakovės civilinės atsakomybės draudimo suma yra 2 000 Lt, besąlyginė įskaita kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju – 200 Lt, tokiu atveju ne tik atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą, bet ir atsakovės atsakomybę pagal aukščiau minėtą draudimo sutartį apdraudusiai UAB DK „PZU Lietuva“, kuri sudarytų 1 800 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė L. G. atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė ieškovui gera valia sumokėjusi 8 049 litus, todėl žalos yra atlyginimo, nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad jo prašoma priteisti žala atsirado dėl L. G. neteisėtų veiksmų. Taip pat neįrodė priežastinio ryšio būvimo tarp atsakovės veiksmų ir jam padarytos žalos t.y. ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės elementų buvimo atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei pačios jos kaltės, nepateikė įrodymų, kad žala atsirado kaip L. G. veiksmų pasekmė. Sąmatos turinys neatitinka pranešime apie draudiminį įvykį nurodytą žalos dydį ir pobūdį.

Atsakovo UAB DK “PZU Lietuva” atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodė atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės dėl 2008 01 13 įvykio kilimo ir žalos atsiradimo. Kadangi byloje nėra įrodyta jog atsakovė atsakinga už 2008 01 13 įvykio kilimą bei jo metu padarytos žalos padarymą, atitinkamai atsakovui, kaip civilinės atsakomybės draudikui neatsiranda sutartinė civilinė atsakomybė mokėti draudimo išmoką dėl 2008 01 13 įvykio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu (b.l. 152-155) ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovo sąmatoje nurodyta darbų dalis yra nesusijusi su remonto kaštais, todėl jų įtraukimas į sąmatą yra nepagrįstas. Atsakovė L. G. sumokėjo ieškovui 8 049 litų sumą kaip kompensaciją už patirtą žalą t.y. įvykdė pareigą atlyginti padarytą žalą, todėl teismas ieškinį atmetė.

III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas „If P&C Insurance AS“ filialas apeliaciniu skundu (b.l. 165-170) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 06 22 priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog iš esmės šiuo nagrinėjamu atveju ginčo dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio nekilo, kadangi atsakovė 2008 07 31 pripažindama savo kaltę 2008 07 31 pavedimu pervedė ieškovui 8 049 Lt. Byloje ginčas kilo dėl žalos dydžio. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas mažindamas priteistinos draudimo išmokos dydį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. B. lokalinė sąmata Nr.S015 yra suklastota, pažymėjo, jog minėtoje sąmatoje nurodant metus akivaizdžiai padaryta techninė klaida, kuri jokios įtakos pačios sąmatos pagrįstumui neturi. Draudimo išmoka paskaičiuota kompetetingų ieškovo darbuotojų, kurie galėjo objektyviai nustatyti ir apskaičiuoti nuostolių dydį. Dar viena 2010 11 16 sąmata pateikta byloje su tikslu teismui ir šalims aiškiau nurodyti patirtų nusotolių dydį ir paskirtymą. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog sąmatų sumos skiriasi, neatsižvelgė į tai, jog 2010 11 16 sąmatoje nėra paskaičiuojamas PVM (18 proc.), pelno procentas (5 proc.) bei į tai, jog yra sumažintas pridėtinių išlaidų procentas nuo 45 proc. iki 15 proc. Dėl šios priežasties ir susidarė minėtas skirtumas. Be to teismas paskaičuodamas nuostolius nepaskaičiuoja pagalbinių medžiagų vertės, papildomų mechanizmų vertės ir kitų mokesčių. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pasirėmė atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikta 2008 11 13 lokaline sąmata, kadangi pateiktoje sąmatoje apskaičiuojami tik dviems buto kambariams atstatomieji kaštai. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes tinkamai nenustatė ir neištyrė bylos duomenų, susijusių su sugadinto apdrausto turto atkuriamąja verte.

Atsiliepimas

Atsakovė L. G. atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 06 22 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog primosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal esamą R. J. buto būklę žala yra daugiau nei pilnai atlyginta atsakovės L. G. sumokėtos 8 049 Lt sumos apimtimi. Į bylą pateiktos UAB DK „PZU Lietuva“ bei L. G. aplietų patalpų remonto sąmatos, kurios apėmė remontuotinų patalpų sąnaudas. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktą 2010 11 16 sąmatą įvertino kritiškai, kadangi pagal kitus byloje esančius įrodymus, sąmatoje yra daug neatitikimų. Apeliantas nepateikė jokių papildomų įrodymų dėl sąmatoje nurodytų remonto darbų, kurie yra nesusiję su turto apgadinimo pašalinimu, todėl tai yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 06 22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog apeliantas išmokėjęs 25 000 Lt dydžio draudimo išmoką, draudžiamąjį įvykį administravo nerūpestingai, atmestinai, todėl aiškiai per didelę išmoką išmokėjo savo iniciatyva ir rizika. Pažymėjo, jos atsakovė L. G. jau yra sumokėjusi apeliantui 8 049 Lt dydžio kompensaciją, kadangi apeliantas neįrodė didesnio žalos dydžio, laikytina, kad šios sumos pilnai pakanka 2008 01 13 užpylimo metu padarytiems nuostoliams kompensuoti.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Iš ieškovo į bylą pateikto Gyventojų turto draudimo liudijimo kopijos matyti, kad trečiasis asmuo j.J. buvo sudaręs su ieškovu gyventojų turto draudimo sutartį (t.1,b.l.11,1t.).

Byloje yra pateikta trečiojo asmens ieškovui (draudikui) adresuoto pranešimo apie draudiminį įvykį kopija (t.1,b.l. 12), iš kurios turinio matyti, kad ieškovas trečiojo asmens pranešimą apie jo buto užliejimą yra gavęs 2008 01 22 šiame pranešime trečiasis asmuo rašė jog grįžęs į savo butą Baltijos pr., Klaipėdoje. rado svetainėje tyvuliuojantį vandenį, svetainėje nuo lubų lašėjo vanduo, taip pat nuo kambario sienos, buvo sugadinta elektros instaliacija, nes įjungus elektrą prie lempos girdėjosi pašaliniai garsai, viską išvalius pastebėjo jog sugadinta grindų laminatas koridoriuje ir svetainėje, svetainės lubos ir kambario sienos.

Byloje taip pat yra pateiktas UAB „Pempininkų valda“ 2008 01 28 pranešimas ieškovui (t.1,b.l. 18) jog komisija apžiūrėjo trečiojo asmens butą nustatė, kad buvo aplietos kambario ir koridoriaus lubos, sienos ir grindys.

2008 01 17 surašytas pastatų sugadinimo aktas (t.1,b.l.13) pasirašytas trečiojo asmens ir draudiko atstovo, kurioje užfiksuota jog buvo sugadintos svetainės tapetuotos ir dažytos lubos, sienos, laminato grindys; mažajame koridoriuje dažytos lubos, tapetuotos sienos ir grindų laminatas; didžiojo koridoriaus lubos ir grindys, virtuvės grindys, elektros instaliacija, vaikų kambario sienos lubos ir grindys, apgadintas „Tochiba“ markės televizorius „Samsung“ kino sistema.

Trečiasis asmuo buvo pateikęs lokalinę statybos darbų sąmatą (t.1,b.l.14-16,90,91) 33 445 Lt sumai. 2008 04 07 sutartimi - suderinimo aktu Nr. KL/PS/0165 (t.1,b.l.22) pasirašytu ieškovo (draudiko) ir trečiojo asmens (draudėjo) remonto darbų atstatymo darbų kaina nurodyta 25 300 Lt pagal pateiktas suderintas lokalines sąmatas aktu draudikas įsipareigojo trečiajam asmeniui pervesti 25 000 Lt sumą (išskaičiavęs sutartyje nurodytą franšizę), kurią ir pervedė trečiajam asmeniui 2008 04 18 (t.1,b.l.23). Byloje taip pat yra ieškovo turto žalų ekspertės paaiškinimas (t.2,b.l. 69) jog žalos atlyginimas buvo sumažintas, nes trečiasis asmuo pageidavo remonto darbus atlikti ūkio būdu ir buvo atimtos tokios sumos: 18 proc. pridėtinės vertės mokesčio, 5 proc. pelno mokesčio, nuo 45 proc. iki 15 proc. sumažintos pridėtinės išlaidos. Ieškovas yra pateikęs ir atitinkamai patikslintą sąmatą (t.2,b.l. 76-78).

Atsakovė L. G. – G į bylą yra pateikusi duomenis jog sumokėjo 8 049 Lt žalos atlyginimo (t.1,b.l. 176) taip pat yra pateikusi savo statybos - remonto darbų sąmatą pagal, remonto darbų vertė su PVM 20 756 Lt be PVM 17 590 Lt (b.l. 177-179), kurioje nurodomi dviejų patalpų (svetainės ir didžiojo kambario) remonto kaštai, ir yra pateikusi mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad ji yra atlyginusi dalį žalos pagal pateiktą sąmatą neskaičiuojant darbo mokesčių, darbo užmokesčiolygią 8049 Lt sumai.

Atsakovas PZU Lietuva yra pateikęs remonto darbų sąmatą 6017 Lt sumai (t.1,b.l.70,71), sudarytą remiantis aukščiau minėtos UAB „Pempinikų valda“ komisijos išvadomis, kurios buvo pateiktos 2008 01 28 rašte ir kuriose nurodyta jog vanduo apgadino ne visas buto patalpas, kurių remonto išlaidos įtrauktos į trečiojo asmens sąmatą.

Ieškovas į bylą yra pateikęs ir UAB „Pempinikų valdos“ 2010 04 01 raštą PV-SR-10-0084 iš kurio matyti, kad iš atsakovei priklausančio buto buvo aplietas ne tik trečiojo asmens butas, bet ir tarp trečiojo asmens ir atsakovės buto esantis Ž. G. butas Nr.59, abiejuose butuose komisija nustatė jog aplietos koridoriaus ir kambario sienos lubos ir grindys, taip pat UAB „Pempininkų valdos“ 2008 01 15 patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad patikrinusi, komisija nustatė jog tiek bute Nr. 63, tiek bute Nr. 59 aplietos koridoriaus ir kambario lubos, sienos ir grindys, taip pat pateikti duomenys, kad 2008 01 14 buto Nr. 63 gyventojai kreipėsi į avarinę tarnybą dėl jų bute trūkusios tualeto bakelio lanksčios žarnelės trūkimo (t.2b.l. 36-44). Atsakovė į bylą yra pateikusi antstolės V. D. 2011 02 21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su buto nuotraukomis (t.2,b.l. 114-116).

Taigi, ginčas byloje yra kilęs tarp draudiko (ieškovo), išmokėjusio draudėjui (trečiajam asmeniui) draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio kalta atsakovė, kuri savo ruožtu yra sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį su kitu draudiku (atsakovu). Ieškovas naudodamasis subrogacijos teise numatyta CK 1015 straipsnyje prašė prisiteisti iš atsakovų: už žalą atsakingo asmens, atsakovės ir jos civilinės atsakomybės draudiko, išmokėtą visą draudimo išmoką. Todėl sprendžiant šalių ginčą taikytinos tiek draudimo santykius tiek, tiek civilinę deliktinę atsakomybę reguliuojančios teisės normos.

6.245 straipsnio 1 dalis kurioje suformuluota bendroji civilinės atsakomybės samprata numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė, pagal 6.245 straipsnio 2 dalį yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakomybei kilti būtina nustatyti priežastinį ryši tarp neteisėto veikimo (neveikimo) ir kilusių pasekmių.

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 248 straipsnio 1dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 248 straipsnio 2,3 dalys).

Šioje byloje ginčo dėl žalą sukėlusio įvykio ir atsakovės kaltės byloje nėra, atsakovė savo atsakomybę dėl buto užpylimo neneigia. Šalys ginčijasi dėl atlygintino žalos dydžio.

6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta.

Reikia pažymėti, kad šioje byloje yra susiklosčiusi tokia situacija kai pats nukentėjusysis asmuo žalos atlyginti neprašo, kadangi savo turtą, kuris nukentėjo per įvykį buvo apdraudęs ir yra gavęs draudimo išmoką, todėl už žalą atsakingai atsakovei pretenzijų neturi. Taigi byloje prašoma priteisti ne žalos atlyginimą, regreso teise pagal CK 280 straipsnio priklausančią asmeniui, atlyginusiam kito asmens padarytą žalą tokio dydžio, kiek pastarasis yra sumokėjęs žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ieškovas prašo priteisti ryšium su draudiminiu įvykiu trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, pagal jo sudarytą sutartį su trečiuoju asmeniu, subrogacijos pagrindais.

Taigi šioje byloje yra susiklosčiusi tokia įstatymo numatyta situacija kai deliktinės atsakomybės subjektas, kaltas dėl žalos kilimo, asmuo turi padengti ieškovo, ryšium su draudimo sutarties vykdymų turėtas išlaidas.

CK 6.987 straipsnis draudimo sutartį apibūdina kaip sutartį, kuria viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

6.997 straipsnio 1,2 dalys nustato, kad turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją). Taigi, tarp trečiojo asmens buvo sudaryta atlygintinė turto draudimo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo įsipareigojęs atsitikus draudiminiam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką, kuri savo ruožtu paskaičiuojama pagal tam tikras taisykles.

CK 6.1015 straipsni 1 ir 2 dalys numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tačiau reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi ir žalos dydis nustatinėjamas ne pagal draudimo santykius reguliuojančias teisės normas, tame tarpe ir žalos atlyginimo bei draudimo išmokos dydžio nustatymo taisykles reguliuojančias draudimo šalių santykius, kuriomis remia savo reikalavimus apeliantas, bet pagal CK normas reguliuojančias asmens deliktinę atsakomybę. Ieškovas draudimo santykiuose su trečiuoju asmeniu būdamas atlygintinės sutarties šalis, verslininkas, kurio verslo esmę sudaro tai, kad jis už tam tikrą mokestį - draudimo įmoką garantuoja kitos šalies turto ar kitokio intereso apsaugą ir veikia savo rizika, vadovaudamasis tam tikromis taisyklėmis. Todėl pagrįsta tikėtis ir reikalauti jo didesnio atidumo ir rūpestingumo bei operatyvumo apskaičiuojant ir išmokant draudimo išmokas. Kaip pripažįsta pats apeliantas savo skunde Draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę kitas reikšmingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų išvadomis.

Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos spręsdamas ginčą pagrįstai vadovavosi civilinės atsakomybės bendrosiomis ir deliktinės atsakomybės bei žalos atlyginimo CK normomis lemiančiomis, ne tik už žalą atsakingo asmens pareigą atlyginti žalą, bet ir žalą patyrusio asmens pareigą įrodyti žalos dydį, kuris nebūtinai turi sutapti su draudimo išmokos suma, nustatyta remiantis draudimo santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada jog visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, kas reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT), apelianto cituojamoje 2009 04 14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 pasisakydamas dėl sunaikinto turto atkuriamosios vertės nustatymo, pabrėžė jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum –principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamosios vertės metodą paskaičiuojant kiek kainuotų atkurti prieš turto sugadinimą buvusios būklės turtą. LAT minėtoje nutartyje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, o žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, remiantis CPK suformuluotomis taisyklėmis.

CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas , įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus dėl turto sužalojimo R. J. ir J. J., dalį ieškovo reikalavimų atlyginti nuostolius atmetė pagrįstai, nustatęs, kad dalis į ieškovo pateiktą remonto darbų sąmatą įtrauktų darbų nesusiję su sugadinimų pašalinimu remonto darbai ir visi sąmatoje nurodyti nuostoliai neįrodyti. Teismas palyginęs nuotraukas, darytas 2008 sausį po draudiminio įvykio (b.l.212-225,1t.) ir 2011 vasario 21 dieną darytas nuotraukas prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l.114-120,2t.) ir nustatė, kad sienos ir grindys nebuvo remontuotos, remdamasis liudytojas H. V. parodymais, kuris nurodė, kad 2008 sausio viduryje R. J. bute elektra veikė be sutrikimų, R. J. elektros sutrikimais nesiskundė, sprendė, kad elektros instaliacija nebuvo keista, elektros prietaisai veikė reiškia remontas jiems nebuvo reikalingas.

Atsiliepimas

Kolegija pritaria atsakovo PZU Lietuva atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytai nuomonei, kad užlietos buvo tik dvi trečiojo asmens buto patalpos koridorius ir kambarys (svetainė), tokia išvada darytina iš paties trečiojo asmens pranešimo apie įvykį draudikui, iš komisijos, kuri apžiūrėjo ne tik trečiojo asmens bet ir to paties įvykio metu užlietą butą Nr. 59, priklausantį Ž. G. ir nustatė jog abiejuose butuose, kurie yra vienas po kitu užlietos tik dvi patalpos. Šie įrodymai - komisijos surašyti aktai yra objektyvūs ir nešališki Todėl laikytina, kad žalą patyręs asmuo neįrodė jog defektai kituose jo buto kambariuose atsirado būtent nagrinėjamo įvykio pasėkoje. Be to, kaip nurodė atsakovė, buto Nr. 59 savininkė Ž. G. dėl žalos atlyginimo į ją iš viso nesikreipė, nors jos butas yra tiesiog po atsakovės butu, tarp trečiojo asmens ir atsakovės buto ir turėjo nukentėti labiau nei trečiojo asmens butas. Kaip aiškėja iš teismui pateiktų, darytų 2008 sausį po draudiminio įvykio (t.1,b.l.212-225,1t.) ir 2011 vasario 21 dieną darytų ir su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t.2b.l.114-120,2t.), pateiktų nuotraukų, defektai ir sugadinimai tokie nežymūs jog trečiasis asmuo jų taip ir nepašalino. Konstatavus, kad byloje nėra objektyvių įrodymų jog užliejimo metu nukentėjo kitos trečiojo asmens buto patalpos išskyrus koridorių ir kambarį (svetainę), laikytina, kad žalą patyręs asmuo neįrodė žalos dydžio, kad buvo sugadintos ir kitos patalpos.

Žemesnės instancijos teismas

UAB DK „PZU Lietuva“ į bylą yra pateikusi lokalinę sąmatą (t.1,b.l.70,71,1t.), pagal kurią dviejų užlietų patalpų: kambario plane pažymėto indeksu 55-8 ir koridoriaus pažymėto indeksu 55 - 1 remonto kaina sudaro 6017 litus. Pažymėtina, kad pirmoji lokalinė sąmata, kuria vadovavosi ieškovas buvo sudaryta neišskiriant darbų atskirose patalpose vertės (t.1,b.l. 14-16), vėliau ieškovas pateikė lokalinę sąmatą pagal atskiras patalpas kurioje patalpų 55-8 ir 55-7 remonto išlaidas sudaro bendrai sudėjus 10 428,89 Lt (t.2,b.l.76-78). Apeliantas nepagrįstai teigia jog teismas esant tokiems kaištų skirtumams turėjo skirti ekspertizę. Įrodyti žalos dydį kaip jau minėta yra žalą patyrusio asmens, kurio vietoje subrogacijos pagrindu pagal CK 1015 straipsnio 2 dalies nuostatas atsiduria žalą atlyginęs draudikas, taigi įrodinėti, kad būtent jo sąmata yra teisinga ir prašyti nepriklausomos ekspertizės turėjo pats ieškovas. Teismas šiuo atveju neįpareigotas, o atsižvelgiant, kad CPK numato jog teismo procesas vyksta vadovaujantis rungtyniškumo principu ir negalėjo pats rinkti įrodymų. Todėl kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas ištyręs pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra sumokėjusi 8049 Lt žalos atlyginimą, kuris sudaro apytiksliai vidurkį tarp dviejų užlietų patalpų remonto išlaidų paskaičiuotų ieškovo ir paskaičiuotų atsakovo UAB PZU Lietuva, ieškinį atmetė pagrįstai.

Tačiau, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais teiginiais jog ieškovas į bylą yra pateikęs suklastotą sąmatą, šiuo atžvilgiu kolegija konstatuoja jog sąmatoje nurodytoje datoje – 2007 01 22, dėl techninės klaidos neteisingai nurodyti metai. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginius apie suklastotą sąmatos datą šalina iš aprašomosios sprendimo dalies.

Kiti apeliacinio šioje nutartyje neaptarti argumentai teisingam bylos išsprendimui neturi reikšmės todėl plačiau neaptariami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

NUTARĖ:

Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. birželio 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo „IF P&C Insurance AS filialo atsakovo UAB DK PZU Lietuva naudai 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.

Iš aprašomosios sprendimo dalies pašalinti teiginį, kad ieškovas yra pateikęs į bylą suklastotą sąmatą.

Teisėjai Liuda UckienėAldona TilindienėAndrius Ignotas