- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-03-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-330-721/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00281-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Pažeidėjas
- R. J.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. J., jo atstovei advokatei L. Ž., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui S. L.,
teismo posėdyje išnagrinėjo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1958-10-23, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv .(duomenys neskelbtini), neįgalaus, bausto administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2014 m. kovo 6 d., 10.10 val., Mažeikių r. sav. kelio Reivyčiai–Leckava 2,80 kilometre, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,03 promilės, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Už šiuos administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių tesės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Teismo posėdyje R. J. neginčijo jam inkriminuoto teisės pažeidimo ir paaiškino, kad pažeidimą padarė ne sąmoningai, alkoholį vartojo iš vakaro, ryte jautėsi blaivus, orientacija buvo puiki, todėl tikrai nemanė, kad yra neblaivus, todėl važiavo į netoliese ETG gyvenvietėje esančią parduotuvę. Vairuojant eismo įvykis sukeltas nebuvo, žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai nepadaryta, savo elgesį pats vertina kritiškai. Dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, dirba nuosavame ūkyje, pastoviai reikalinga iš kaimo vykti į Mažeikių miestą į mokesčių inspekciją, atsarginių dalių žemės ūkio technikai įsigyti, pas gydytojus. Jo sutuoktinė vairuotojo pažymėjimo neturi, transporto priemonių nevairuoja ir kadangi jis yra neįgalus, jam amputuota koja, teisė vairuoti transporto priemones yra neatsiejama atliekant visus darbus.
Kad R. J. padarė šiuos administracinius teisės pažeidimus, be to, yra įrodyta 2014-03-06 administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testo Nr. 5160 rezultatu, Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS PB vyresniojo patrulio A. Š., A. G. tarnybiniais pranešimais, Z. L. paaiškinimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio nuvežimo aktu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. paaiškinimu policijos pareigūnams.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius Lietuvos Respublikos administracinių tesės pažeidimo kodekse – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.
ATPK 123 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuojudraudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.
Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris R. J. teisės pažeidimus, padarytus realiąja sutaptimi. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (ATPK 126 str. 4 d.) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja abu pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).
R. J. padarytas pažeidimas-transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam,vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Aplinkybė, jog R. J. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė,teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) - jo darbingumas 40 % (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pažeidimas numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje buvo padarytas neblaivaus asmens, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi ATPK 126 straipsnio 4 dalies dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas įtrauktas į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 32 str. 3 d.). Taip pat įvertintina, kad jis, nors ir baustas už pažeidimus transporte, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (14 b. l.), praeityje nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.
R. J., padarydamas vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris galėjo sukelti sunkių padarinių, neabejotinai išreiškė atsainų požiūrį į nustatytas saugaus elgesio taisykles. Jo per didelis pasitikėjimas savo organizmo galimybėmis nėra pakankama pasiteisinimo priemonė, kuri leido vairuoti neblaiviam. Dėl savo neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, jis privalo netekti tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, kas leis pakankamai jį nubausti bei atgrasyti nuo paskesnių KET pažeidimų. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 31 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013).
ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas suteikia bylą nagrinėjančiam teismui galimybę, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji tokiu būdu užtikrinant praktinį teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų įgyvendinimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjas R. J. per ilgesnį nei 40 m. vairavimo stažą baustas tik septynis kartus, jo padaryti KET pažeidimai nebuvo itin šiurkštus, kas rodo, kad pažeidėjas nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Byloje nėra R. J. neigimai charakterizuojančios medžiagos. Kitokių administracinės teisės pažeidimų jis nėra padaręs. R. J. yra iš dalies darbingas, jo sutuoktinė nedirba, vienas išlaiko šeimą, yra ūkininkas, todėl žemės darbams su technika reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, dėl negalios ( amputuota koja) jam yra apribota galimybė laisvai judėti, todėl jam būtina transporto priemonė, o tam taip pat reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.
Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą bei į tai, kad vairuotojo teisės atėmimas ilgesniam laikui būtų betarpiškai susijęs ir su ilgalaikiu negalėjimu atlikti žemės ūkio darbų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai (nubausti bei auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų) gali būti pasiekti R. J. teisę vairuoti transporto priemones atimant trumpesniam nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytas minimalus, terminui (ATPK 30¹ str. 1 d.), t. y. paskyrus 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Teismas sprendžia, kad tokia nuobauda bus veiksminga, kadangi 2000 Lt piniginė nuobauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas18 mėnesių pažeidėjui sukels neigiamas pasekmes ir bus pakankamai efektyvi priemonė. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam laikui labai apsunkintų R. J. normalų gyvenimą, todėl toks sprendimas nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. R. J. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, skirtinos sankcijose numatytos minimalios nuobaudos – bauda, t. y. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje –80,00 Lt baudą, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje – 20,00 Lt baudą.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).
R. J. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 2000,00 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams (ATPK 33 str.).
Vadovaujantis ATPK 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287, 330 straipsniais, teismas
nutaria:
Pripažinti R. J. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių tesės pažeidimo kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje bei paskirti jam administracines nuobaudas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį – 80,00 litų (aštuoniasdešimties litų) baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalį – 20,00 litų (dvidešimties litų) baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį – 2000,00 litų (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirti R. J. galutinę subendrintą nuobaudą – 2000,00 litų (dviejų tūkstančių litų) baudą, baudos mokėjimą išdėstant 10 mėnesių laikotarpiui, sumokant po 200 Lt per mėnesį, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Išaiškinti R. J., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, DanskeBank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitą pateikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.
Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.