- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- ATP-255-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00281-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – ir Telšių AVPK Mažeikių rajono PK VPS KPS) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo R. J. nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį – 80,00 Lt bauda,
pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, – 2000,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, R. J. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda, baudos mokėjimą išdėstant 10 mėnesių laikotarpiui, sumokant po 200 Lt per mėnesį, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. kovo 6 d. 10.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,03 promilės, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Telšių AVPK Mažeikių rajono PK VPS KPS prašo panaikinti priimto nutarimo rezoliucinės dalies pirmąją dalį, kurioje buvo taikytos ATPK 30¹ straipsnio normos, t. y. paskirta švelnesnė nuobauda (sumažintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas) negu numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje; R. J. atžvilgiu priimti naują, griežtesnį nutarimą – atimti jam teisę vairuoti transporto priemones nuo dvejų iki trejų metų.
Apelianto nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo neobjektyvus, byloje neteisingai nustatė išimtines ir ypatingas aplinkybes, netinkamai pritaikė įstatymą, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą ir taip sudarė sąlygas ypač šiurkštų administracinės teisės pažeidimą padariusiam asmeniui išvengti tokios atsakomybės, kokia numatyta įstatyme. Mano, jog šio sprendimo priėmimas neužtikrins administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 straipsnis). Apelianto vertinimu, skundžiamame nutarime teismo išdėstyti argumentai (nuoširdus gailėjimasis, darbinė veikla, ūkininkavimas ir t. t.) negali sudaryti komplekso išskirtinių faktinių duomenų ir akivaizdu, jog tai nėra tos sąlygos, dėl kurių R. J. turėtų būti taikoma švelnesnė nei numatyta administracinė nuobauda – tokius argumentus gali nurodyti bet koks asmuo. Pažymi, kad dėl tokių argumentų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog asmens darbas ar veikla, susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N14-2082/2006, Nr. N1-1524/2007; Nr. N3-34/2007; Nr. N1 -413/2007).
Telšių AVPK Mažeikių rajono PK VPS KPS taip pat pabrėžia, kad R. J., būdamas neįgalus, padarė vieną iš šiukščiausių pažeidimų, be to, vairuotojas dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, ir dėl pažeidimo darymo turi prisiimti ir neigiamas pasekmes. R. J., žinodamas apie vairuotojo pažymėjimo svarbą, privalėjo labiau jį vertinti ir nepažeidinėti įstatymų. Dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės – materialinės padėties pablogėjimas, šeimoje kilsiančių nepatogumų bei kasdieninių darbinių pareigų netekimas savaime nesudaro pagrindo sušvelninti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras pasekmes tiek administracinės atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams ar aplinkiniams. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių: jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs padariniai nubaustajam yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Skunde pažymima, kad R. J. padarytas pažeidimas vertinamas kaip ypač šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nes jo veiksmai pasireiškė tiesioginės tyčios forma, t. y. jis žinojo, kad buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, neįsitikino jog yra blaivus, šiuos veiksmus suprato, jų norėjo ir to siekė. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto nuomone, švelnesnės nuobaudos taikymas R. J. atžvilgiu prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Už šio punkto pažeidimą kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnį, kurio 4 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Kaip jau minėta, skirdamas R. J. nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, teismas vadovavosi ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis ir paskyrė jam 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, t. y. paskyrė švelnesnę, nei numatyta šio straipsnio dalies sankcijoje, nuobaudą.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju tokių aplinkybių byloje yra. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi taip pasielgęs, jis yra neįgalus – jam nustatytas 40 % darbingumas (23 b. l.), todėl apylinkės teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino R. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 punktas). R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai įvertino tai, kad R. J. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (14 b. l.), anksčiau už transporto priemonės vairavimą neblaiviam jis nebuvo baustas, yra ūkininkas, todėl jam reikalinga teisė vairuoti žemės ūkio techniką, dėl negalios jam yra apribota galimybė laisvai judėti. Akivaizdu, kad skirdamas administracinę nuobaudą teismas vadovavosi ir teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, tenkinti apelianto skundą ir naikinti ATPK 30¹ straipsnio taikymą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimą nepakeistą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.