Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, pareiškėjų atstovui O. S., nedalyvaujant pareiškėjams K. M., H. M., L. M. ir S. M., atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų K. M., H. M., L. M. ir S. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai K. M., H. M., L. M. ir S. M. skunde, paduotame atstovo pagal pavedimą O. S., teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje 2010-12-23 sprendimą atsisakyti išduoti vizas pareiškėjams. Nurodo, kad 2010-12-13 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Armėnijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) su prašymais išduoti trumpalaikes (C) vizas atvykti į Lietuvos Respubliką. Ambasada 2010-12-23 pranešė pareiškėjų atstovui K. M., kad priimtas sprendimas atsisakyti išduoti vienkartines (C) vizas visiems pareiškėjams. Vizas atsisakyta išduoti dėl to, kad nebuvo pateiktas numatyto buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų pagrindimas bei informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslus ir sąlygas, yra nepatikima. Mano, kad atsakovė neteisingai įvertino jų pateiktus duomenis apie savo asmenybes bei kitus faktinius duomenis ir įrodymus, kurie buvo pateikti prašant vizų, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Atsakovė vienu atveju laiko, kad pareiškėjai nepagrindė buvimo Lietuvos Respublikoje tikslų ir sąlygų, o kitu atveju - kad jų pateikta informacija yra nepatikima. Jiems nežinomos konkrečios atsisakymo išduoti vizas priežastys, t. y. būtent dėl kokių konkrečių priežasčių buvo atsisakyta išduoti vizas, todėl nesant atsakovės atsiliepimo, kuriame būtų nurodytos konkrečios atsisakymo priežastys ir pagrindai, jie negali tinkamai ginti savo teisių. Jie pateikė visus būtinus ir reikalaujamus duomenis apie savo asmenybes, savo turtinę padėtį bei įvykdė kitus reikalavimus, kurie būtini gaunant vizas atvykti į Lietuvos Respubliką, o būtent: duomenis apie darbovietę (atsakovei buvo pateikti duomenys tik apie K. M. darbovietę, nes S. M. šiuo metu nedirba, yra dekretinėse atostogose, augina mažametę dukrą - L. M., gim. (duomenys neskelbtini); kiti asmenys, kuriems buvo prašoma išduoti vizas yra mažamečiai vaikai: H. M. gim. (duomenys neskelbtini), L. M. gim. (duomenys neskelbtini)), duomenis apie pinigines lėšas, turimas banke; draudimo polisus; nuotraukas; užpildytas anketas; santuokos liudijimą; vaikų gimimo liudijimus; Lietuvos Respublikos gyventojo kvietimą ir sutikimą, kad jie galės gyventi Lietuvos Respublikoje, kad jiems bus suteiktos pragyvenimui lėšos, apmokėtos sveikatos priežiūros išlaidas, prireikus bus padengtos jų grįžimo į valstybę, į kurią turi grįžti, išlaidos. Taip pat buvo sumokėtos visos rinkliavos. Pažymėjo, kad jų tikslas atvykti į Lietuvos Respubliką buvo vienas - aplankyti Lietuvos Respublikoje gyvenančius gimines - O. S. šeimą ir kartu su šiais giminaičiais sutikti Naujuosius Metus. Kviečiančioji šalis - O. S. ir A. S. yra gimę ir užaugę Armėnijos Respublikoje, bet jau kurį laiką gyvena Lietuvos Respublikoje ir yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pareiškėjus su O. S. šeima sieja giminystės ryšiai. Pareiškėja S. M. yra O. S. pusbrolio dukra. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 str. numato atsisakymo išduoti vizą pagrindus, t. y. vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: jie neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, išskyrus šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus pagrindus; norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; jis yra įtrauktas į užsieniečių kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; ir kt. Taigi, pareiškėjų teisinė padėtis neatitinka nei vieno iš aukščiau paminėtame Įstatyme nustatytų požymių, todėl tai tik dar kartą patvirtina, kad atsakovės sprendimas yra neteisėtas. Jei laikyti, kad šiuo atveju atsakovė galimai laikėsi 19 str. 2 d. 2 p., kuriame numatyta, kad atsisakoma išduoti vizą tuo atveju, jei užsienietis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tačiau jie nurodė vienintelį buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą - viešnagę per naujametines šventes pas savo gimines, kurie gyvena Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu pakankamai įrodė savo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, ir tai, kad jų buvimo sąlygos Lietuvos Respublikoje yra pakankamai užtikrintos. Pažymėjo, kad „Bendrųjų konsulinių instrukcijų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01)“ V skyriaus 1.4 punkte yra nurodyta, kad kelionės tikslą patvirtinančiais dokumentais gali būti: pakvietimo laiškas, pragyvenimo lėšas patvirtinantys dokumentai. Šiuo atveju prie prašymo išduoti vizas buvo pateikti tokie įrodymai, ir jų pagrindu galima teigti, kad buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas buvo pakankamai aiškus ir pagrįstas, todėl atsakovė be pagrindo atsisakė išduoti vizas. Taip pat mano, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., kuris įpareigoja gerbti kiekvieno asmens teisę į šeimos gyvenimą ir draudžia bet kokius šios teisės apribojimus. Neturėdami vizos jie negalėjo bendrauti su savo giminėmis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (b. l. 1-4).

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos Respublikos ir Šengeno valstybių vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjas 2010-12-13 K. M. Lietuvos ambasadoje Armėnijos Respublikoje asmeniškai pateikė prašymą Šengeno vizai gauti ir skunde nurodytus dokumentus. Kartu pateikė ir šeimos narių H. M., L. M. ir S. M. prašymus išduoti Šengeno vizas. Lietuvos ambasados Armėnijoje konsulinis darbuotojas A. N., siekdamas įsitikinti pareiškėjo patikimumus, priimdamas pareiškėjo teikiamus dokumentus pravedė pokalbį su K. M.. Pokalbio metu buvo teiraujamasi, pas ką jis su šeima ketina vykti, kokiu tikslu vykstama į Lietuvą, pareiškėjo paprašyta pateikti išsamesnę informacijų apie kviečiančiuosius asmenis. Iš nerišlių ir neišsamių pareiškėjo atsakymų apie tai, kad norima vykti pas gimines švenčių proga ir painių paaiškinimų, kas kam yra giminė ir koks yra kviečiančiojo ir pareiškėjo giminystės ryšys, konsuliniam pareigūnui nepavyko susidaryti įspūdžio dėl vykimo į Lietuvą tikslo pagrįstumo ir įsitikinti, kad kviečiamieji tikrai pažįsta kviečiančiuosius. Konsulinio pareigūno abejones dėl giminystės ryšio dar labiau sustiprino ir painiava kvietimuose, kuriuose buvo nurodyta, jog kviečiančiųjų giminaitis yra K. M.. Pareiškėjas kartu su prašymu buvo pateikęs 2010-12-10 „Vagarsh cv vordiner“ Co Ltd pažymą (duomenys neskelbtini), kurioje teigiama, jog pareiškėjas nuomoja prekyvietę prekybos - pramoniniame komplekse „Vosku ashkarh“. Kadangi pareiškėjas nepateikė sutarties, kuri patvirtintų nuomos sandorio pagrįstumą, jo sudarymo laiką ir galiojimo trukmę, konsulinis pareigūnas susiekė su „Vosku ashkarh“ atstovais, kurie paaiškino, kad jie negali pateikti tokios sutarties, nes tokio dokumento neturi. Šis faktas konsuliniam pareigūnui sukėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pažymos (duomenys neskelbtini) pagrįstumo. Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje konsulinis pareigūnas A. N., įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, pokalbio metu gautą informaciją, 2010-12-23 priėmė sprendimus atsisakyti išduoti vizas pareiškėjui ir jo šeimos nariams. Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, tame tarpe vizų išdavimą užsieniečiams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, šio įstatymo priede nurodyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, kiti nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės aktai. Pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 6 str. 1 d. atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Užsienietis privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą pasienio kontrolės punkte (6 str. 2 d.). Kelionės dokumentas - tai užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 str. 10 d.). Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru (6 str. 3 d.). To paties įstatymo 11 str. 1 d. užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai (šiuo atveju - Armėnijos Respublikos piliečiai), atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas - į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamą įklijos formos leidimą, leidžiantį atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu (2 str. 33 d.). Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (12 str.) nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą, 2) nacionalinę vizą. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje nurodytą laiką, jeigu įvykdytos atvykimo į Šengeno valstybę sąlygos, nustatytos Šengeno sienų kodekse. Šengeno vizos gali būti vienkartinės, dvikartinės ir daugkartinės (Įstatymo 12-1 str. 2d. ir 3 d.). Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 str. nustato atsisakymo išduoti vizą pagrindus. Čia nurodytas ir pagrindas, kuriuo buvo atsisakyta išduoti vizą pareiškėjui, t.y. viza atsisakoma išduoti užsieniečiui, jeigu norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (19 str. 2 p.). Užsieniečiai dokumentus vizai gauti paprastai pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o VRM ministro kartu su URM ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės poste, VRM ministro įgaliotose institucijose arba Užsienio reikalų ministerijoje (Įstatymo 21 str. 1 d.). Sprendimus dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, visų rūšių vizų panaikinimo priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, o įstatymo nustatytais atvejais sprendimus dėl atskirų rūšių vizų išdavimo (ar atsisakymo išduoti) priima taip pat kitos institucijos (Įstatymo 21 str. 3 d. 2 p.). Užsienietis dokumentus vizai gauti gali pateikti pats, per įgaliotą atstovą, taip pat per kelionių organizatorius ar kelionių agentūras, akredituotas pagal Bendrųjų konsulinių instrukcijų reikalavimus (Įstatymo 21 str. 8 d.). Pagal Įstatymo 21 str. 9 d. dokumentų vizai gauti pateikimo ir vizos išdavimo, vizos panaikinimo tvarkai taikomos Bendrosios konsulinės instrukcijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka tiek, kiek ji neprieštarauja Bendrosioms konsulinėms instrukcijoms. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei užsienio reikalų ministro 2009-03-17 įsakymu Nr. 1V-109/V-51 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja ir dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų. Pagal Aprašo 4 punktą dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą. Aprašo VI skyriuje nustatyti reikalavimai fizinio asmens kvietimams užsieniečiams laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką. Aprašo X skyriuje nustatyta vizų tarnybos (nagrinėjamu atveju - LR ambasados Armėnijoje) konsultavimosi dėl vizos išdavimo tvarka. Vadovaudamasis Aprašu ambasados Armėnijoje konsulinis pareigūnas, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, elektroninių paklausimų forma dėl Šengeno vizų išdavimo kreipiasi į Lietuvos Respublikos Migracijos departamentą. Migracijos departamentas Apraše nustatytais atvejais ir tvarka konsultuojasi su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kuri patikrina duomenis apie užsienietį ir pagal kompetenciją įvertina turimą informaciją. Nagrinėjant prašymus išduoti C (Šengeno) vizas taikytinos Europos Sąjungos Tarybos 2005-12-22 Bendrųjų konsulinių instrukcijų Šengeno konvencijos susitariančiųjų šalių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų taisyklės. Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skyrius nustato prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą. Tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta: „Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas - nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir juose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį... Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Bendrosios konsulinės instrukcijos tarp kitų dokumentų, kurių gali būti reikalaujama, nurodo: gyvenamosios vietos ir ryšių su gyvenamąja šalimi įrodymai, pareiškėjo socialinio ir profesinio statuso įrodymas. Iš išdėstytų faktinių bylos aplinkybių bei aptartų teisės aktų analizės daro išvadą, jog pareiškėjams ir jo šeimos nariams buvo pagrįstai atsisakyta išduoti Šengeno vizą. URM konsulinis pareigūnas tinkamai atliko teisės aktais nustatytas pareigas priimant dokumentus bei sprendimą atsisakyti išduoti vizą. Taip pat pažymėjo, kad priimdamas arba jau priėmęs dokumentus ambasados darbuotojas kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi organizuoti pokalbį su užsieniečiu, kurio tikslas yra įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. Per pokalbį su pareiškėju URM konsulinis pareigūnas siekė išsiaiškinti: koks vizos prašančio užsieniečio teisinis statusas Armėnijoje, ar pareiškėją ir jį į Lietuvos Respubliką kviečiantį asmenį sieja realūs tarpusavio ryšiai, koks jų pobūdis ir trukmė, ar nėra kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl užsieniečio apsilankymo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąžiningumo. Kadangi pareiškėjai nepateikė išsamių atsakymų į pokalbio metu užduotus klausimus, buvo rimtas pagrindas manyti, kad atsakydamas į klausimus pareiškėjas pateikė melagingą informaciją. URM konsulinis pareigūnas, nustatęs Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytus atsisakymo išduoti vizą pagrindus, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priėmė sprendimus atsisakyti išduoti Šengeno vizas pareiškėjams. Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktai įpareigoja Lietuvos konsulinį pareigūną priimant sprendimą dėl vizos išdavimo įvertinti visą galimą riziką dėl migracijos pavojaus. Tuo tikslu konsuliniai pareigūnai naudojasi visomis prieinamomis priemonėmis nustatyti aplinkybes, keliančias abejonių dėl užsieniečio apsilankymo Lietuvoje tikslo ir sąžiningumo. Konsulinių darbuotojų pareiga atlikti teisės aktuose nustatytas užsieniečio prašymo išduoti vizą nagrinėjimo procedūras, o šių procedūrų išdavoje kilus abejonėms dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo bei pokalbio metu gautos informacijos patikimumo priimti sprendimą neišduoti. URM konsulinis pareigūnas pasinaudojo VRM bei URM ministrų 2009-03-17 įsakymu Nr. 1V-109/V-51 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašo numatytomis galimybėmis atlikti konsultavimąsi dėl vizos išdavimo su migracijos tarnyba (b. l. 37-40).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje 2010-12-23 sprendimo, kuriuo pareiškėjams K. M., H. M., L. M. ir S. M. atsisakyta išduoti Šengeno vizas pagal jų 2010-12-13 prašymus, motyvuojant tuo, kad nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas bei informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš atsakovės pateikto atsiliepimo, pagrindas priimti ginčijamą sprendimą, buvo aplinkybė, kad pareiškėjas K. M., su kuriuo ir buvo bendraujama iki priimant sprendimą, itin painiai ir neaiškiai paaiškino dėl giminystės ryšių su juos kviečiančiais asmenimis, taip pat duomenų pažymoje, kuri turėjo patvirtinti jo darbo santykius Armėnijos Respublikoje, nepatikimumas, kadangi „Vosku ashkarh“ atstovai nepatvirtino, kad pareiškėjas K. M. nuomoja plotą prekybai šiame pramoniniame komplekse.

LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, be kita ko, numato: užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis (Įstatymo 11 str. 1 d); vizų rūšys yra šios: 1) Šengeno viza; 2) nacionalinė viza (Įstatymo 12 str.); Šengeno viza išduodama užsieniečiui, turinčiam galiojantį kelionės dokumentą, kai jo galiojimo laikas ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką. Šios nuostatos gali būti nesilaikoma dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų, jeigu užsieniečio kelionės dokumento galiojimo laikas ilgesnis už vizos galiojimo laiką ir užsienietis atitinka Šengeno acquis nustatytas vizos išdavimo sąlygas. Ši straipsnio dalis įgyvendinama šio Įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka (Įstatymo 12¹ str. 1 d.); užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje vizoje nurodytą laiką, jeigu įvykdytos atvykimo į Šengeno valstybę sąlygos, nustatytos Šengeno sienų kodekse (Įstatymo 12¹ str. 2 d.); Šengeno vizos gali būti vienkartinės, dvikartinės ir daugkartinės (Įstatymo 12¹ str. 3 d.); Šengeno vizų rūšys yra šios: 1) oro uosto tranzitinė (A); 2) tranzitinė (B); 3) trumpalaikė (C) (Įstatymo 12² str.); užsienietis, turintis trumpalaikę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos (Įstatymo 15 str.); vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, išskyrus šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus pagrindus; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu (Įstatymo 19 str.); sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą, jos panaikinimo priima: 1) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas – dėl trumpalaikių ir nacionalinių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo; 2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl trumpalaikių ir tranzitinių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo; 4) Migracijos departamentas – dėl trumpalaikių ir nacionalinių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo (Įstatymo 21 str. 3 d.); kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo ir vizos išdavimo, taip pat kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo, vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, vizos panaikinimo tvarkai taikomos Bendrosios konsulinės instrukcijos ir vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka tiek, kiek ji neprieštarauja Bendrosioms konsulinėms instrukcijoms (Įstatymo 21 str. 9 d.).

Nuo 2009-09-27 iki 2011-04-11 galiojusios redakcijos LR vidaus reikalų ministro ir LR užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašas (toliau – ir aprašas), be kita ko, numatė: aprašas reglamentuoja dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų, kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – kvietimas) patvirtinimą, taip pat vizos išdavimą pasienio kontrolės punktuose, vizos panaikinimą bei kitus su vizų išdavimu susijusius klausimus, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo tvarką tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrosios konsulinės instrukcijos Šengeno konvencijos susitariančiųjų valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų ((duomenys neskelbtini), p. 1) (toliau – Konsulinės instrukcijos) ir kiti Europos Sąjungos teisės aktai (aprašo 1 p.); viza išduodama vadovaujantis tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, Konsulinių instrukcijų, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, šio aprašo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (aprašo 3 p.); aprašo III skyrius, reglamentuojantis dokumentų Šengeno vizai gauti pateikimą, be kita ko, numato: vienkartinei trumpalaikei vizai gauti užsienietis vizų tarnybai pateikia: šio aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus; kvietimą, patvirtintą šio aprašo VI skyriuje nustatyta tvarka, arba dokumentus, patvirtinančius numatomo apsilankymo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje metu ar jų teisėtą gavimo šaltinį, turimas lėšas grįžti į valstybę, į kurią užsienietis turi teisę vykti (aprašo 14-14.2 p.); kvietimas, atitinkantis šio aprašo reikalavimus, yra dokumentas, patvirtinantis fizinio arba juridinio asmens, juridinio asmens filialo ar juridinio asmens atstovybės, įregistruoto (-os) Juridinių asmenų registre (toliau – juridinis asmuo), įsipareigojimą pasirūpinti, kad į Lietuvos Respubliką atvykstantis užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas (gyvenamojoje patalpoje, kurioje kiekvienam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, įskaitant ir patį užsienietį, tenka daugiau kaip 14 kvadratinių metrų naudingojo ploto) jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu ir kad prireikus būtų padengtos užsieniečio grįžimo į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidos (aprašo 26 p.); nenustatęs priežasčių, dėl kurių kvietimas negali būti tvirtinamas, įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas patvirtina kvietimą, atlikdamas šio aprašo 43 arba 45 punkte nurodytus veiksmus. Šiuo atveju atskiras sprendimas nesurašomas (aprašo 42 p.); fizinio asmens kvietimas įforminamas užpildant nustatytos formos dokumentą, kurį pasirašo įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas. Savo parašą jis patvirtina migracijos tarnybos antspaudu su Lietuvos valstybės herbu. Šiame dokumente užsienietį kviečiantis asmuo savo parašu patvirtina jo pateiktų duomenų tikrumą ir įsipareigojimus (aprašo 43 p.); įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas fizinio asmens prašyme patvirtinti fizinio asmens kvietimą nurodo patvirtinto fizinio asmens kvietimo numerį, savo pareigas, vardą, pavardę, datą ir pasirašo (aprašo 44 p.); vizų tarnybai užsienyje pateikiamas kvietimo originalas arba, suderinus su vizų tarnyba užsienyje, kvietimas gali būti persiunčiamas faksimiliniu ryšiu arba elektroniniu paštu (toliau – įprastinės ryšio priemonės). Kvietimas vizų tarnybai nepateikiamas, jei jis patvirtinamas elektroniniu būdu (aprašo 46 p.); kvietimas negali būti pagrindas užsieniečiui išduoti vizą, jeigu: yra patvirtintas kitaip, negu nustato šis aprašas; kvietime ir užsieniečio vizų tarnybai užsienyje pateiktame prašyme nesutampa nurodyta informacija; kvietimas turi klastojimo požymių (aprašo 47-47.3 p.); nagrinėjant prašymą išduoti Šengeno vizą bei priimant sprendimą dėl prašymo išduoti vizą priėmimo, vadovaujamasi Konsulinių instrukcijų V dalies nuostatomis (aprašo 79 p.); nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti vizą pagrindų, išvardytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą atsisakyti išduoti vizą užsieniečiui (8 priedas). Su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje. Esant užsieniečio raštiškam prašymui, sprendimas atsisakyti išduoti vizą jam išsiunčiamas registruotu paštu (aprašo 99 p.).

1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija) 3 skyriaus Vizos 1 skirsnio Trumpalaikės vizos 17 str. 1 d. yra numatyta, kad Vykdomasis komitetas nustato bendras prašymų išduoti vizas nagrinėjimo taisykles, užtikrina tinkamą jų taikymą ir derina jas prie naujų situacijų ir aplinkybių.

2005 m. gruodžio 22 d. Bendrųjų konsulinių instrukcijų Šengeno konvencijos susitariančiųjų šalių diplomatinėms atstovybės ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų 1 str., reglamentuojančiame taikymo sritį, yra numatyta, kad Bendrųjų konsulinių instrukcijų bendrosios nuostatos yra grindžiamos Šengeno konvencijos 3 skyriaus (1 ir 2 skirsnių) nuostatomis, taikomomis nagrinėjant prašymus išduoti vizą ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui, įskaitant tranzitines vizas, galiojančias visų susitariančiųjų šalių teritorijose.

Kadangi procedūras ir sąlygas, taikomas išduodant vizas vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba numatomam buvimui joje, neviršijančiam trijų mėnesių per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį, nuo 2010-04-05 nustato 2009-07-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), kurio 56 str. 1 d. ir 2 d. a) p. panaikinti 1985 m. birželio 14 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 9–17 straipsniai ir 1999 m. balandžio 28 d. Šengeno vykdomojo komiteto sprendimas dėl bendrųjų konsulinių instrukcijų bendrojo vadovo (SCH/Com-ex (99) 13 (Bendrosios konsulinės instrukcijos, įskaitant priedus), nagrinėjant pareiškėjų prašymą nebuvo pagrindo vadovautis Bendrąja konsuline instrukcija, t. y. turėjo būti vadovaujamasi Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašo, Vizų kodekso ir kitų galiojančių teisės aktų nuostatomis. Vizų kodeksas, be kita ko, nustato: prašymą išduoti vienodą vizą pateikiantis asmuo pateikia: a) dokumentus, nurodančius kelionės tikslą, b) dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą; c) dokumentus, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (14 str. 1 d.); patvirtinamųjų dokumentų, kurių konsulatas gali reikalauti iš prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens, kad patikrintų, ar tenkinamos 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, neišsamus sąrašas nustatytas II priede (14 str. 3 d.); II priedo B dalis numato, kad dokumentai, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos, yra: 1. grįžimo arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba rezervacija; 2. finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas; 3. įdarbinimą patvirtinantis dokumentas: banko pažymos; 4. nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; 5. integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai; profesinė padėtis; II priedo c dalis numato, kad dokumentai, susiję su prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens šeimynine padėtimi, yra: 1. tėvų valdžią vykdančių asmenų ar teisėtų globėjų sutikimas (jei nepilnametis keliauja be tėvų); 2. giminystės ryšio su priimančiu ir (arba) kviečiančiu asmeniu patvirtinimas; nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (21 str. 1 d.); tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: a) ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; b) prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; c) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; d) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; e) kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu (21 str. 3 d.); nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo (32 str. 1 d.); sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą (32 str. 2 d.); prašymą išduoti vizą pateikę asmenys, kuriems buvo atsisakyta išduoti vizą, turi teisę pateikti apeliacinį skundą. Apeliaciniai skundai pateikiami prieš valstybę narę, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, pagal tos valstybės narės teisę. Valstybės narės prašymą išduoti vizą pateikusiems asmenims suteikia informaciją apie apeliacinių skundų teikimo procedūrą, kaip nurodyta VI priede (32 str. 3 d.).

Įvertinus minėtą reglamentavimą ir byloje pateiktų įrodymų visumą, galima teigti, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjams K. M., H. M., L. M. ir S. M. atsisakyta išduoti Šengeno vizas, nebuvo pagrįstas, kadangi buvo priimtas pažeidžiant taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą: atsakovo atsiliepimo teiginiai dėl pareiškėjo K. M. paaiškinimų, susijusių su numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų pagrindimu, nerišlumo ir neišsamumo, taip pat nėra konkretūs, t. y. labai apibendrinti, be to, tai galėjo apspręsti kalbos ir kultūrinių skirtumų. Tai, kad kalba, kuria bendrauta, galėjo turėti įtakos susidarant įspūdį, įtakojusį ginčijamą sprendimą, apie pareiškėjų vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus ir buvimo sąlygas, patvirtina ir aplinkybė, kad jau O. S. pildant 2010-11-30 Prašymą patvirtinti fizinio asmens kvietimą užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodant O. S. giminystės ryšį su pareiškėju K. M., nurodyti neteisingi duomenys, t. y. kad pareiškėjas K. M. yra O. S. pusbrolio sūnus (b. l. 96). Kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėjų atstovas O. S., šis įrašas („pusbrolio sūnus“) padarytas ne jo, šiuo paaiškinimu netikėti nėra pagrindo, kadangi vizualiai jis skiriasi nuo kitų įrašų. Pažymėtina, kad kilus abejonėms dėl pareiškėjo K. M. ar kitų pareiškėjų ir O. S. giminystės ryšių, galima buvo pareikalauti pateikti juos patvirtinančius įrodymus; kaip matyti iš pateikto Vardo, tėvavardžio, pavardės keitimo liudijimo (b. l. 72-75), pareiškėjas K. M. turėtą pavardę – A. – į pavardę – M. (vertėjo nurodyta – M.) pakeitė 2010-05-21, todėl 2009-05-01 nuomos sutartyje nurodyta, kad RAB „Vagarsh ev Vordiner“ išnuomojo patalpą K. A. (b. l. 81-86). Atsižvelgiant į tai, kad duomenų apie RAB „Vagarsh ev Vordiner“ 2010-12-10 pažymos (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas K. M. nuomojasi iš RAB „Vagarsh ev Vordiner“ patalpas, patikimumas buvo tikrinamas telefonu, minėta aplinkybė – pavardės pakeitimas, galėjo įtakoti neteisingos informacijos suteikimą, kadangi, sprendžiant tik pagal 2009-05-01 nuomos sutarties nuostatas, pažymos pateikimo metu ji buvo galiojanti – galiojo iki 2011-05-01, be to, teismui taip pat pateikta 2011-05-01 tų pačių šalių sudaryta nuomos sutartis dėl tų pačių ar analogiškų patalpų nuomos (b. l. 87-91). Kadangi, pagal pateiktus duomenis, prašymą nagrinėjęs asmuo neprašė pareiškėjo K. M. paaiškinti dėl jo darbinės veiklos, nenurodė pateikti papildomų dokumentų, galima teigti, kad aplinkybės dėl pareiškėjo darbo Armėnijos Respublikoje, nebuvo išsiaiškintos. Be to, pažymėtina, kad įtarimai dėl neteisingų duomenų apie darbinę veiklą pateikimas negali būti ginčijamo sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti vizą, nurodyta priėmimo priežastimi – nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas bei informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas: tokia aplinkybė gali būti pagrindu nurodyti priežastį, kad nebuvo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Pažymėtina, kad žinomos aplinkybės, susijusios su O. S. ir pareiškėjų giminystės ryšiu, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, taip pat pareiškėjo K. M. darbine veikla Armėnijos Respublikoje nebuvo aiškios, tačiau, kaip ir minėta, jos galėjo būti išsiaiškintos pareikalavus pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius numatomą buvimo tikslą ir sąlygas bei ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumą, t. y. apklausiant S. M., gaunant dokumentus, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos.

Kadangi pateiktu skundu nėra prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjų prašymus, be to, pasibaigęs juose nurodytas vykimo į Lietuvos Respubliką laikotarpis ir kt., naikinamas tik ginčijamas sprendimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų K. M., H. M., L. M. ir S. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje 2010-12-23 sprendimą, kuriuo pareiškėjams K. M., H. M., L. M. ir S. M. atsisakyta išduoti Šengeno vizą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.