Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) J. M. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) ir deklaravo savo išvykimą į užsienio valstybę - (duomenys neskelbtini). Nors jis dirbo užsienyje, tačiau niekada nebuvo nutraukęs ryšių su Lietuva. Kadangi turėjo Lietuvoje minėto nekilnojamojo turto dalį, todėl jam buvo siunčiami pranešimai dėl mokesčių ir jis juos susimokėdavo. Be to jis uždarojoje akcinėje gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kaupė savo pensiją. Taigi, nors J. M. ir buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, tačiau jo ekonominių interesų vyraujanti vieta visada buvo Lietuvos Respublika, (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) pareiškėjų tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas mirties faktas, mirties data nurodyta (duomenys neskelbtini).

Nors J. M. (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis į (duomenys neskelbtini) išvyko tik užsidirbti pinigų. Jis buvo Lietuvos Respublikos pilietis, jam asmeninės nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) esantis nekilnojamasis turtas - 40/100 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį jis mokėjo mokesčius ir ketino po kurio tai laiko visam laikui grįžti gyventi. Be to, Lietuvoje jis kaupė savo pensiją. Visa tai rodo, kad mirusiojo J. M. palikimo atsiradimo vieta yra jo ekonominių interesų buvimo vieta - (duomenys neskelbtini).

Kadangi pareiškėjų tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl visų dokumentų ir jo palaikų urnoje parvežimas dėl nuo pareiškėjų valios nepriklausančių aplinkybių užtruko daugiau kaip du mėnesius, dėl ko tik Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas jo mirties faktas, o po to organizuotos laidotuvės.

Pareiškėjų A. J. ir A. M. atstovė advokatė Irma Grikšelienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą patenkinti.

Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai A. M. yra jos sūnus, o A. J. jos dukra. J. M. yra buvęs jos sutuoktinis. Santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje su J. M. turi bendrą butą. J. M. mokėjo už šiukšles. Kitus mokesčius mokėjo ji, nes tame bute gyveno. Vaikai su tėvu bendravo. Ji nebendravo, bet girdėjo, kad buvęs sutuoktinis planavo grįžti į Lietuvą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. M. (po (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo (įrašo Nr. 13) – J.) , gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini)) tėvai yra J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) išduotame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. M. nuosavybės teise priklauso 40/100 dalių buto, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo matyti, kad J. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o pagal CK 5.4 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo vieta – paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis).

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jų tėvas J. M. nors ir (duomenys neskelbtini) išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau ryšių su Lietuva niekada nebuvo nutraukęs: turėjo nekilnojamojo turto Lietuvoje, jam buvo siunčiami pranešimai dėl mokesčių ir jis juos mokėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaupė savo pensiją. Tai, kad J. M. planavo grįžti į Lietuvą patvirtino ir liudytoja J. M.. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2021-04-16 J. M. vardu apmokėtas vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-18 J. M. vardu apmokėtas vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-04-15 UAB „Aviva Lietuva“ pateikta metinės pensijų fondo apskaitos apžvalga, iš kurios matyti, kad 2019 m. J. M. kaupė pensijos lėšas. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjos ir liudytojos nurodytas aplinkybes, bei suponuoja išvadą, kad J. M. būtent Lietuvos Respubliką laikė savo asmeninių, socialinių, ekonominių interesų centru, todėl pripažintina, kad J. M. palikimo atsiradimo vieta yra jo ekonominių interesų buvimo vieta – Šilutės m., Šilutės r. sav., Lietuvos Respublika.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Be to, pareiškėjai pareiškė reikalavimą atnaujinti įstatymu nustatytą ir praleistą terminą J. M. palikimui priimti, trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai A. J. ir A. M. yra įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis) ir siekia paveldėti po tėvo mirties atsiradusį turtą, tačiau praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėjai nurodė, kad jų tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje užsitęsė dokumentų tvarkymas ir palaikų pargabenimas į Lietuvą, todėl jie per 3 mėnesių nustatytą terminą nespėjo priimti po tėvo mirties atsiradusio palikimo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdami į notarą pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjų pareiškime nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėjai negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Kaip matyti iš 2022-10-06 VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo J. M. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo pareiškėjų prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjų prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po J. M. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, 576 – 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradimo vieta yra jo ekonominių interesų buvimo vieta — (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti pareiškėjams A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą ir praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties- (duomenys neskelbtini), priimti. Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.