Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Editai Rutkauskaitei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Raimundui Urbučiui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. P., A. S., D. B., J. B., O. S.,

2017 m. spalio 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros prašymą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K., S. M., A. P., A. S., V. A., T. A., G. D.., J. B., O. S., M. V., D. B. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje iš esmės ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016-12-06 sprendimo Nr. 34S-125-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. M.“ ir 2016-12-06 sprendimo Nr. 34S-126-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-07-(diena neįrašyta) raštu Nr. 1SD-(dalis numerio neįrašyta)-(9.12 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui (gautas 2017-07-21, reg. Nr. 4-9-7207), nurodė, jog iš NŽT Kauno rajono skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, kad buvęs žemės savininkas V. N. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdė 38,75 ha žemės plotą ir kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2002-07-02 patvirtino pažymą Nr. 61 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią D. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko V. N. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos 38,75 ha žemės dalį – 7,54 ha žemės plotą. Be to, šiame rašte taip pat nurodyta, kad pagal Kauno valstybinio archyvo 1991-11-12 pažymėjimą Nr. R-243 buvusi žemės savininkė Č. R. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė 16,23 ha žemės plotą ir kad KAVA ŽTD Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2001-11-27 patvirtino pažymą Nr. 199 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią D. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės Č. R. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos 16,23 ha žemės dalį – 5,41 ha žemės.

Iš minėtame NŽT rašte pateiktų duomenų bei byloje pateiktų valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2017-07-10 pažymų apie asmens duomenis Nr. GR.4A-1219-1, GR.4A-1219-2, GR.4A-1219-3, GR.4A-1219-4, GR.4A-1219-5 matyti, kad Č. R. (mirusi 1978-01-13) buvo D. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)) motina, o V. N. (miręs, mirties data nenurodoma) – Č. R. tėvas, D. M. senelis. Be to, matyti, jog teisę atkurti nuosavybės teises į 4,31 ha senelio V. N. valdytos žemės D. M. paveldėjo mirus seneliui V. N. ir jos motinai Č. R., o į 3,23 ha senelio V. N. valdytos žemės – pagal 1993-05-03 susitarimą, kuriuo šią dalį D. M. perleido I. A. K. (V. N. duktė, D. M. teta) iš jai tenkančios dalies. Teisę atkurti nuosavybės teises į 5,41 ha mamos Č. R. valdytos žemės D. M. paveldėjo mirus motinai Č. R. Pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro (duomenys neskelbtini) liudijimą (notarinio registro Nr. I-3695) matyti, kad D. M. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė jos įstatyminis įpėdinis S. M., t. y. jos sūnus.

D. M. 2002-(mėnuo neįskaitomas)-14 prašymu „Dėl žemės grąžinimo“, adresuotu Kauno apskrities viršininkui, prašė grąžinti jai jos paveldėtą senelio ir mamos žemę 15,88 ha, kuri randasi Kauno rajono (duomenys neskelbtini) natūra ir toje pačioje vietoje. D. M. 2003-03-27 prašymu, adresuotu Kauno apskrities viršininkui, Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, Rimgaudai, prašė jai grąžinti paveldėtą iš V. N. 10,47 ha ir iš Č. R. 5,41 ha žemę, kuri yra (duomenys neskelbtini), natūra ir toje pačioje vietoje.

KAVA ŽTD Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2007-02-22 raštu Nr. 78 „Dėl kompensavimo būdo“, adresuotu D. M., informavo, kad jos paveldima žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, t. y. jos žemė yra užimta Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo mokymo reikmėms ir kad jai gali būti siūloma kompensacija pinigais, akcijomis, lygiavertis žemės, miško sklypas kitoje kadastro vietovėje. Taip pat prašoma iki 2007-03-12 atvykti į Kauno rajono Ringaudų žemėtvarkos skyrių ir pateikti prašymą, nurodant kokį kompensavimo būdą už valstybės išperkamą žemę ji pasirenka. Paaiškinta, kad jeigu ji nenurodys kokį kompensavimo būdą pasirenka, nuosavybės teisės jai bus atkuriamos Kauno apskrities viršininko pasirinktu būdu.

D. M. interesams atstovaujantis A. R. ((duomenys neskelbtini) savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro 2007-10-20 patvirtintas įgaliojimas, notarinio registro Nr. 4438) 2009-02-25 prašymu, adresuotu Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, nurodė, kad paveldėtą žemę 7,54 ha ir 5,4 ha (iš viso 12,95), esančią (duomenys neskelbtini), pageidauja atgauti toje pačioje vietoje.

NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2011-09-08 raštu Nr. 7SD-1994 „Dėl nuosavybės teisų atkūrimo“, adresuotu D. M., informavo, kad jos paveldima žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei (suteikta mokslo ir studijų institucijoms, organizuojančioms praktinį mokymą, ir tyrimus) ir kad už valstybės išperkamą žemę piliečiams gali būti atlyginama šiais būdais: perduodamas lygiavertis žemės, miško ar vandens telkinio plotas; įskaitymu panaikinamos piliečio piniginės prievolės valstybei, atsiradusios po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; vertybiniais popieriais; pinigais. Šiuo raštu taip pat prašyta 2011-09-15 10 val. atvykti į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių, kur bus sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo parinkimo. Taip pat nurodyta, kad neatvykus nurodytu metu ir nepasirinkus atlyginimo būdo, nuosavybės teisės į tenkančią paveldimą žemę bus atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu – išmokant kompensaciją pinigais.

Pažymėtina, kad NŽT 2017-07-(diena neįrašyta) raštu Nr. 1SD-(dalis numerio neįrašyta)-(9.12 E) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, jog NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-09-15 organizuotame susirinkime (2011-09-15 susirinkimo protokolas Nr. 7PAV-27), kuriame buvo sprendžiami klausimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo parinkimo, dalyvavo A. R., tačiau jis kito būdo, kuriuo būtų atkuriamos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko V. N. valdytą žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, nepasirinko.

NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-11-05 sprendimu Nr. 7S-(14.7.3.)-497 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. M.“ D. M. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusios žemės savininkės Č. R. valdytos žemės dalį – 5,41 ha, išmokant kompensaciją pinigais.

D. M. įstatyminis įpėdinis S. M. 2012-04-10 raštu „Dėl išlikusio nekilnojamojo turto“ NŽT Kauno rajono skyrių informavo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina D. M. ir kad jis, kaip vienintelis paveldėtojas, įgijo teisę į jai priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Paaiškino, jog išnagrinėjus paliktus jam po mirties motinos dokumentus paaiškėjo, kad dalį nekilnojamo turto sudaro žemė Kauno rajone. Prašė pateikti informaciją dėl minėtos žemės (kiek jos yra, kur randasi) ir tuo pačiu pranešė, kad pageidauja atgauti turimą žemę natūra, nesant tokiai galimybei prašė pranešti priežastį ir įvertinti galimybes perkelti žemę į kitas Lietuvos Respublikos vietoves.

NŽT Kauno rajono skyrius 2012-04-11 raštu Nr. 7SD-941 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. M.“, adresuotu S. M., informavo, kad D. M. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 5,41 ha žemės (buvęs savininkas Č. R.) ir į 7,54 ha žemės (buvęs savininkas V. N.), buvusios (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad visa ši D. M. paveldima žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir kad už valstybės išperkamą žemę piliečiams gali būti atlyginama šiais būdais: perduodamas lygiavertis žemės, miško ar vandens telkinio plotas; įskaitymu panaikinamos piliečio piniginės prievolės valstybei, atsiradusios po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; vertybiniais popieriais; pinigais. Taip pat nurodyta, jog į 5,41 ha žemės D. M. nuosavybės teisės atkurtos NŽT 2011-11-05 sprendimu Nr. 7S-(14.7.3.)-497 už valstybės išperkamą žemę išmokant kompensaciją pinigais, o į 7,54 ha žemės nuosavybės teisės neatkurtos. Prašoma atvykti į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių atsiimti priimto sprendimo ir pasirinkti atlyginimo už likusią valstybės išperkamą žemę būdą.

S. M. 2012-04-15 raštu informavo NŽT Kauno rajono skyrių, kad nebuvo informuotas apie NŽT 2011-10-17 sprendimu Nr. 7S-(14.7.3.)-426 (galimai rašymo apsirikimo klaida, nes turėtų būti 2011-11-05 sprendimas Nr. 7S-(14.7.3.)-497) dėl išmokėjimo už valstybės išperkamą žemę pinigais, kaip ir apskritai nebuvo informuotas apie vykdomą žemės reformą Kauno rajone. Paaiškino, jog tai galėjo įtakoti aplinkybės, kad jo šeimos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, o iš buvusios jo mamos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) mieste jokios informacijos nebuvo gavęs. Taip pat nurodė, kad neturėjo jokios informacijos apie galimybes dėl pasirinkimo atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę ir kad kategoriškai nesutinka iš mamos D. M. paveldėtos žemės Kauno rajone gauti priverstinę kompensaciją pinigais. Prašė skubos tvarka panaikinti, o nesant tokios galimybės, tarpininkauti panaikinant 2011-10-17 sprendimą Nr. 7S-(14.7.3.)-426 (galimai rašymo apsirikimo klaida, nes turėtų būti 2011-11-05 sprendimas Nr. 7S-(14.7.3.)-497) ir parengti išvadas dėl abiejų jo turimų Kauno rajone žemės sklypų (7,54 ha ir 5,41 ha) perkėlimo į (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2012-04-20 įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-879 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-11-05 sprendimo Nr. 7S-(14.7.3.)-497 pripažinimo netekusiu galios“, atsižvelgdamas į S. M. prašymą, pripažino netekusiu galios NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2011-11-05 sprendimą Nr. 7S-(14.7.3.)-497 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. M.“.

NŽT Kauno rajono skyriaus 2012-06-12 išvada Nr. 7IP-30 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ patvirtinta, kad D. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusios žemės savininkės Č. R. valdytos žemės dalį – 5,41 ha žemės plotą, priskiriamą valstybės išperkamai žemei ir kad pageidaujama gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį lygiavertį turėtajam. NŽT Kauno rajono skyriaus 2012-06-12 išvadą Nr. 7IP-32 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ patvirtinta, kad D. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio žemės savininko V. N. valdytos žemės dalį – 7,54 ha žemės plotą, priskiriamą valstybės išperkamai žemei ir kad pageidaujama gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį lygiavertį turėtajam. Išvados 2012-06-27 gautos NŽT Švenčionių skyriuje (reg. Nr. 45I6-24, 45I6-26). S. M. įgaliotas asmuo V. K. ((duomenys neskelbtini) miesto 43-ojo notarų biuro notaro 2012-07-12 patvirtintas įgaliojimas, notarinio registro Nr. SN43-2423) 2015-10-12 prašymu, adresuotu NŽT Švenčionių skyriui (gautas 2015-10-13, reg. Nr. 45FP-1911), minėtas išvadas prašė persiųsti į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių ((duomenys neskelbtini)). NŽT Švenčionių skyriaus 2015-10-13 raštu Nr. TR-11749-(5.34.) „Dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn perdavimo“ minėtas išvadas persiuntė NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui.

NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016-06-27 įsakymu Nr. 34VĮ-946-(14.34.2.) „Dėl Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintas Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame D. M. suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 1) projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 3,20 ha; 2) projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 3,90 ha; 3) projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 2,68 ha; 4) projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,02 ha; 5) projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 2,85 ha; 6) projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 3,89 ha; 7) projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,37 ha; 8) projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 3,00 ha.

Skundžiamu NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016-12-06 sprendimu Nr. 34S-125-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. M.“ atkurtos nuosavybės teisės D. M. į jai tenkančią buvusio savininko V. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 7,54 ha žemės (vertė 4717,00 Eur), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam: 1) 0,8575 ha dalį iš 1,0257 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 260,00 Eur), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 2,9692 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1470,00 Eur), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 3,8811 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1929,00 Eur), esantį (duomenys neskelbtini); 4) 1,4383 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 455,00 Eur), esantį (duomenys neskelbtini); 5) 3,0010 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 603,00 Eur), esantį (duomenys neskelbtini).

Skundžiamu NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016-12-06 sprendimu Nr. 34S-126-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. M.“ atkurtos nuosavybės teisės D. M. į jai tenkančią buvusios savininkės Č. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 5,41 ha žemės (vertė 3525,00 Eur), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam: 1) 3,1501 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini),vertė 1482,00 Eur), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 3,9425 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1107,00 Eur), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 2,6618 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 885,00 Eur), esantį (duomenys neskelbtini); 4) 0,1682 ha dalį iš 1,0257 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 51,00 Eur), esančio (duomenys neskelbtini).

Iš valstybės įmonės Registrų centro 2017-07-21 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) matyti, jog skundžiamų sprendimų pagrindu Nekilnojamojo turto registre D. M. nuosavybės teise buvo įregistruoti šie žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 1) 2,9692 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), 2) 3,8811 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) 3) 1,4383 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 4) 3,0010 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 5) 3,1501 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 6) 3,9425 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 7) 2,6618 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 8) 1,0257 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių byloje ginčų nėra.

Dėl skundžiamų sprendimų

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių, ir kurio detalią tvarką numato įstatymai ir juos detalizuojantys teisės aktai.

Nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą realizavimas buvo įtvirtintas priėmus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991-06-18 įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), kuris įsigaliojo 1991-08-01 ir galiojo iki 1997-01-16, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo“, o taip pat priėmus 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (minėta, toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir poįstatyminius aktus, skirtus šiems įstatymams įgyvendinti. Abu šie įstatymai apibrėžė asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo tvarką ir sąlygas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos (toliau – ir Tvarka).

Nors Atkūrimo įstatyme pirmenybė teikiama turto grąžinimui natūra, tačiau toks piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas daugeliu atvejų siejamas su atitinkamomis šiame įstatyme numatytomis sąlygomis bei apribojimais. Jei nėra galimybės piliečiams grąžinti išlikusio nekilnojamojo turto, už jį teisingai atlyginama (Atkūrimo įstatymo preambulė) ir tai neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija (teisingas atlygis) taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 1995-12-22 ir 1998-06-18 nutarimus). Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs, kad valstybės, kurios pačios savo valia įsipareigojo atkurti nuosavybės teises, turi plačią diskreciją reguliuoti nuosavybės teisių atkūrimą ir atkūrimo sąlygas; be nuosavybės grąžinimo natūra, galimos ir kitos turėto turto kompensavimo formos, įskaitant piniginę kompensaciją, kuri iš esmės turi atitikti nusavinto daikto rinkos vertę, o tam tikrais atvejais ir teisė gauti ne visą kompensaciją bus laikoma teisinga kompensacija Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, jei tai bus daroma dėl visuomenės (viešųjų) interesų apsaugos siekiant didesnio socialinio teisingumo (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999-03-25 didžiosios kolegijos sprendimas byloje Papachelas prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 31423/96); 2002-11-05 sprendimas byloje Pincov ir Pinc prieš Čekiją (pareiškimo Nr. 36548/97); 2004-06-22 didžiosios kolegijos sprendimas byloje Broniowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 31443/96)). Taigi, tiek oficialioje konstitucinėje doktrinoje, tiek minėto tarptautinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama galimybė nuosavybės teises atkurti ne natūra, bet kitais būdais įstatymų numatytais atvejais ir tvarka.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012-01-31) 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo; jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia arba nepakeičia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Analogiškos nuostatos buvo numatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. Šio nutarimo 3 punkte (redakcija galiojusi iki 2013-12-30), pagal kurį ir įgyvendinama minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, buvo nurodyta, kad iki nurodytosios datos (2003-04-01) nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą; kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal Atkūrimo įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003-03-01 pasiūlyti piliečiui kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003-04-01, o jiems to nepadarius per nustatytą terminą, Atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ numatytais atvejais teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai – nuo 2010-07-01 – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Ši nuostata galiojo iki 2012-01-31.

Nuo 2012-02-01 minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir joje numatyta, kad piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Analogiškai nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3¹ punkte (redakcija galiojanti nuo 2013-12-31).

Taigi, priėmus Atkūrimo įstatymo pakeitimus, nuo 2012-02-01 buvo įtvirtintas naujas teisinis reglamentavimas, nebepaliekant Nacionalinei žemės tarnybai teisės parinkti atkūrimo būdo. D. M. nebuvo pakeitusi nuomonės dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimo prašymą D. M. įstatyminis įpėdinis S. M. pateikė tik 2012-04-15) ir iki 2012-02-01 šio būdo neparinko nei Kauno apskrities viršininkas, nei NŽT, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosavybės teisės D. M. į buvusių žemės savininkų V. N. bei Č. R. nuosavybės teise valdytą žemę būti atkurtos tik atlyginant pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, administracinėse bylose yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra specialiai aptarti atvejai, kai jame nustatyti terminai gali būti atnaujinami. Dėl šios įstatymų leidėjo nuostatos minėta Atkūrimo įstatymo norma negali būti aiškinama plečiamai. Kadangi Atkūrimo įstatymas nenumato, kad galėtų būti atnaujinamas terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, šis terminas laikytinas naikinamuoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A.2-733/2007). Taigi Atkūrimo įstatyme nustatytas terminas – 2003-04-01 - yra naikinamasis terminas, kurį praleidus negali būti atnaujintas, todėl vėlesnis, t. y. praleidus šį terminą, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (-ų) ir (ar) atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo (-ų) nurodymas ar pakeitimas, negali būti vertinamas kaip sukeliantis teisinius padarinius.

D. M. valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino – 2003-04-01 - gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kaimo gyvenamojoje vietovėje nepareiškė, žemę pageidavo susigrąžinti natūra (turėtoje vietoje), o vėlesni D. M. įstatyminio įpėdinio S. M. prašymai (2012-04-10, 2012-04-15) gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje vietovėje, praleidus terminą nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusiai institucijai negali būti vertinami kaip sukeliantys teisinius padarinius, todėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2012-06-12 išvada Nr. 7IP-30 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir 2012-06-12 išvada Nr. 7IP-32 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ parengtos ir patvirtintos pažeidžiant tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2012-02-01 iki 2012-11-22) nuostatų reikalavimus, t. y. kai pilietis iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nepareiškė valios gauti lygiavertį turėtajam žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, skundžiami NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016-12-06 sprendimas Nr. 34S-125-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. M.“ ir 2016-12-06 sprendimas Nr. 34S-126-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. M.“, kuriais atkurtos nuosavybės teisės D. M., naikintini, nes yra neteisėti iš esmės, savo turiniu prieštaraujantys nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl restitucijos taikymo

Restitucija yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja – viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.146 straipsnis nustato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.147 straipsnis nustato piniginio ekvivalento apskaičiavimą.

Dėl restitucijos nagrinėjamu atveju taikymo akcentuotina, jog restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. Ji taikoma pagal CK normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų. Valstybės klaidos turi būti atskleidžiamos ir taisomos taikant tinkamas teisines procedūras – asmens teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas, pasireiškiantis jos atėmimu, turi būti įvykdytas įstatymo nustatytomis sąlygomis, kurios draudžia nacionalinių valdžios institucijų savavališkus veiksmus, jis turi būti būtinas visuomenės interesams ir nustačius teisingą savininko teisių ir visuomenės interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010-05-20 sprendimas byloje Lelas prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 55555/08). Tokių klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007-12-13 sprendimas byloje Gashi prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 32457/05), 2009-06-11 sprendimas byloje Trgo prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 35298/04)).

Nagrinėjamu atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į žemę, jos įgaliotam pareigūnui, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjui, neteisėtai patvirtinus 2012-06-12 išvadą Nr. 7IP-30 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir 2012-06-12 išvadą Nr. 7IP-32 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurių pagrindu buvo priimti neteisėti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016-12-06 sprendimas Nr. 34S-125-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. M.“ ir 2016-12-06 sprendimas Nr. 34S-126-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. M.“, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės D. M.

Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymo 94 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Taigi, panaikinus tokį administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija. Panaikinus aukščiau nurodytus administracinius aktus, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turi būti taikoma restitucija, t. y. D. M. nuosavybės teise priklausantys aštuoni žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teisės įregistruotos neteisėtu būdu atkūrus nuosavybės teises, turi būti grąžinti valstybės nuosavybėn. Priežasčių, dėl kurių žemės sklypai negalėtų būti valstybei sugrąžinti natūra, nenustatyta.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, inter alia paisant prieš tai minėtos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodytų reikalavimų, dėl atsakingų valstybės institucijų klaidų ir kaltės netinkamai įgyvendintos nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo procedūros, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, negali lemti, kad dėl restitucijos taikymo būtų neproporcingai pažeisti pilietės, turinčios teisę atkurti nuosavybės D. M. įstatyminio įpėdinio, trečiojo suinteresuoto asmens S. M. teisės bei teisėti interesai. Teismo aktu panaikinus skundžiamus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompetentingos institucijos privalo per kiek įmanoma trumpesnį laiką išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčo dalyje, be kita ko, užtikrinant, kad priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo garantuotų tinkamą ir pakankamą šio asmens dėl restitucijos taikymo patirtų praradimų atlyginimą (kompensavimą) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-818-525/2017).

Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina per teismo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises D. M., kurios lieka neatkurtos, panaikinus ginčijamus administracinius aktus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros prašymą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K., S. M., A. P., A. S., V. A., T. A., G. D., J. B., O. S., M. V., D. B. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei restitucijos taikymo.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo:

1) 2016-12-06 sprendimą Nr. 34S-125-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. M.“;

2) 2016-12-06 sprendimą Nr. 34S-126-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. M.“.

Taikyti restituciją ir grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn:

1) 2,9692 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

2) 3,8811 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

3) 1,4383 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

4) 3,0010 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

5) 3,1501 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

6) 3,9425 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

7) 2,6618 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

8) 1,0257 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), kurios lieka neatkurtos, panaikinus ginčijamus administracinius aktus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.