Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys Juozas B. V. B., antstolis V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą ir prašė padalinti sutuoktinių J. B. ir V. B. bendrąją jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis nustatant, kad skolininko J. B. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra: 1. žemės sklypas, žemės ūkio paskirties (sodų), kurio plotas 0.0600 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2. piniginė kompensacija 5 486,50 EUR sumoje, kurią turi atlyginti V. B. už jai tenkančią didesnę turto dalį, t.y. už ½ dalį trijų kambarių buto su rūsiu, kurio bendras plotas 63.17 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3. ½ dalis sutuoktinės V. B. gaunamos pensijos, darbo užmokesčio ar kitų tam prilygintų pajamų. Pareiškėjas nurodė, kad 2013-11-12 antstoliui V. M. pateikė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-362-432/2011, kurį 2013-10-24 išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl 31 516,48 Lt skolos ir 0,02 proc. nesumokėtos sumos dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą piniginės prievolės įvykdymo dieną nuo 2013-10-09 iki visos likusios skolos dalies sumokėjimo išieškojimo iš skolininko J. B.. Teigė, kad 2016-12-29 gavo antstolio V. M. 2016-11-16 patvarkymą „Pasiūlyti vykdomosios bylos šalims bei skolininko sutuoktinei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo“, kuriuo pasiūlyta per šešiasdešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su pareiškimu nustatyti skolininko J. B., turto dalį areštuotame turte, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. B. ir V. B. nuosavybė. Šiuo patvarkymu siūloma kreiptis dėl šio turto: ½ dalis trijų kambarių buto su rūsiu, kurio bendras plotas 63.17 kv. m., esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė 20 273,00 EUR (turtas registruotas J. B. vardu) ir žemės sklypas, žemės ūkio paskirties (sodų), kurio plotas 0.0600 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė 9300,00 EUR. Taip pat nurodė, kad 2016-02-21 gavo antstolio V. M. 2017-02-03 patvarkymą „Areštuoti skolininkui J. B. priklausančias turtines teises“, kuriuo areštuojamos J. B. priklausančios turtinės teisės į jos sutuoktinės V. B. gaunamą pensiją bei pasiūlyta per šešiasdešimt dienų kreiptis j teismą nustatyti skolininko J. B. turto dalį jos sutuoktinės V. B. gaunamoje pensijoje.Suinteresuoti asmenys J. B. ir V. B. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, nurodė, kad dalis skolos, dėl kurios vykdomas išieškojimas jau grąžinta, tačiau pareiškėjas to nenurodo.Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. atsiliepime nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: nustatė, kad skolininkui J. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų. Teismas nenustatęs, kad tarp sutuoktinių būtų sudaryta vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pažymėjo, jog išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Remdamasis vykdomosios bylos duomenimis ir CK 3.123 str. teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Taip pat nurodė, jog šiuo atveju negalima nustatyti kokia tiksli vertė yra sutuoktiniams priklausančio turto, ar ji atitinka pareiškėjo nurodytą vertę ir ar tikslinga prašyti kompensacijos, todėl pareiškėjo prašymo nustatyti, kad J. B. priklauso žemės sklypas, žemės ūkio paskirties (sodų), kurio plotas 0.0600 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir piniginė kompensacija 5 486,50 EUR, kurią turi atlyginti V. B. už jai tenkančią didesnę turto dalį, t. y. už ½ dalį trijų kambarių buto su rūsiu, kurio bendras plotas 63.17 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), netenkino. Tačiau, teismas įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. B. gaunamos pensijos, darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantai J. B. ir V. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas siekia antrą kartą atgauti jam sumokėtą 17 000 Lt skolą (4 923,54 Eur). Antstolis skaičiuoja atlygį iš 33 500 Lt (9 702,27 Eur) sumos, kai yra likę tik nesumokėti delspinigiai. Pažymi, kad iki 2007 m. grąžino 13 835 Lt (4 006,89 Eur) sumą, o mokėjimų kvitai yra civilinėje byloje e2YT-9220/541. Prasidėjus ekonominei krizei sutriko skolos grąžinimas ir pareiškėjas 2010 m. kreipėsi į teismą dėl 17 000 Lt (4 923,54 Eur) skolos ir 15 000 Lt (4 344,30 Eur) delspinigių išieškojimo, nenurodydamas, kad iš 17 000 Lt (4 923,54 Eur) skolos grąžinta 13 835 Lt (4 006,89 Eur) suma. Kadangi nebuvo sugebėta apsiginti teisme, buvo priimta nutartis išieškoti iš suinteresuoto asmens J. B. 32 500 Lt (9 412,65 Eur) sumą. 2011 m. balandžio mėn. pareiškėjas vėl kreipėsi į teismą dėl 32 500 Lt (9 412,65 Eur) sumos, pasiūlydamas pasirašyti taikos sutartį, o kadangi nebuvo galimybių pasinaudoti advokato paslaugomis, pasitikėta pareiškėjo sąžiningumu, ko pasekoje buvo pasirašyta taikos sutartis, kurioje pareiškėjas įrašė 33 500 Lt (9 702,27 Eur) sumą, neįrašydamas, kad 13 835 Lt (4 006,89 Eur) suma iš 17 000 Lt (4 923,54 Eur) grąžinta. Per 2011-2012 metus suinteresuotas asmuo J. B. grąžino likusią skolos 17 000 Lt (4 923,54 Eur) dalį, t.y. 3 700 Lt (1 071,59 Eur). 2013 m. pareiškėjas vėl kreipėsi į teisumą su prašymu išieškoti iš suinteresuoto asmens pagal taikos sutartį pasirašytą 33 500 Lt (9 702,27 Eur) sumą, nenurodydamas, kad 17 000 Lt (4 923,54 Eur) skola grąžinta.Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad 2017-01-16 apeliantas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame išdėstė analogiškus teiginius apie dalinį skolos sumokėjimą dar iki vykdomojo dokumento išdavimo, tačiau 2017 m. kovo 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-9220-541/2017 J. B. skundas buvo atmestas. Pažymi, jog santuoka tarp J. B. ir V. B. sudaryta 1977-05-21, vedybų sutartis sudaryta nebuvo, todėl tiek areštuotasis turtas, tiek V. B. gaunama pensija, darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjas A. D. atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta, kad skolininkui J. B. priklauso ½ sutuoktinės V. B. darbo užmokesčių ar kitų jam prilyginamų pajamų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-362-432/2014, kurį 2013-10-24 išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl 31 516,48 Lt (9 127,80 Eur) skolos ir 0,02 proc. nesumokėtos sumos dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą piniginės prievolės įvykdymo dieną nuo 2013-10-09 iki visos likusios skolos dalies sumokėjimo išieškojimo iš skolininko J. B., išieškotojo A. D. naudai. 2017 m. vasario 3 d. antstolis turto arešto aktu areštavo J. B. priklausančias turtines teises į jo sutuoktinės V. B. gaunamą pensiją bei pasiūlė išieškotojui A. D. bei bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams J. B. ir V. B. kreiptis į teismą nustatyti skolininko J. B. turto dalį jos sutuoktinės V. B. gaunamoje pensijoje. Išieškotojas pateikė teismui prašymą dėl skolininko J. B. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su V. B. nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. skundžiama nutartimi išieškotojo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininkui J. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 str. 2 ir 4 d.). Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.Apeliantai pateikę skundą iš esmės prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį tuo pagrindu, nes jie yra grąžinę dalį skolos (17 000 Lt ((4 923,54 Eur)), o išieškotojas siekia gauti šią sumą antrą kartą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, kadangi apeliantų skunde išdėstyti argumentai dėl skolos dalinio grąžinimo yra nepagrįsti įrodymais. Nors nagrinėjamu atveju apeliantai skunde teigia, jog dalis skolos yra jų grąžinta, tačiau nepateikia jokių duomenų, iš kurių teismas turėtų pagrindą daryti išvadą, jog jų dėstomi argumentai atitinka tikrovėje egzistuojančius faktus. LR CPK 178 str. numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taip pat, jog įrodymus pateikia pačios šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys (LR CPK 179 str.). Apeliantai pateikę skundą nurodo, jog aplinkybes, kad jie yra sumokėję dalį skolos išieškotojui patvirtina kitoje byloje (civ.b. Nr. e2YT-9220/541,) esantys mokėjimų pavedimai, tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių, šių įrodymų nepateikė jų į šią nagrinėjamą civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys dalyvaudami teisminiame procese privalo elgtis sąžiningai, protingai, vadovautis rungimosi principu, tuo tarpu apeliantai pateikę skundą veikia gana pasyviai ir aplaidžiai. Be to, pažymėtina ir tai, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-9220-541/2017 pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, prašant įpareigoti antstolį įskaityti 5 082,60 Eur grąžintos skolos. 2017 m. kovo 2 d. minėtoje byloje buvo priimta nutartis, kuria pareiškėjo J. B. skundas buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, nurodant, jog skolininko J. B. į bylą pateikti grynųjų pinigų priėmimo kvitai, kuriais jis pervedė išieškotojui atitinkamas pinigų sumas, buvo atlikti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, priėmimo. Todėl teismo buvo konstatuota, jog antstolis šiuo konkrečiu atveju neturėjo teisės keisti vykdomajame rašte nurodytų sumų ir įskaityti iki vykdomojo rašto išdavimo skolininko atliktus mokėjimus į išieškomą sumą.Esant išdėstytoms aplinkybėms bei nenustačius, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados laikytinos teisingomis, todėl skolininko J. B. ir jo sutuoktinės V. B. turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną, J. B. ir V. B. santuoka nėra nutraukta, bylų dėl santuokos nutraukimo iškelta nebuvo, vedybų sutarčių registro duomenimis vedybinė sutartis nėra sudaryta, byloje nėra duomenų, kad areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl skolininko J. B. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.