- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-2742-430/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03004-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- V. S., L. Ž., M. K.
- Atsakovas
- J. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. S., L. Ž., M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. S., L. Ž., M. K. ieškinį atsakovėms J. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo ribos ir kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. S., L. Ž., M. K. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) Nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą, pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15 pagal MB „Geo Base“ matininko B. J. 2023 m. spalio 5 d. parengtą planą - siūloma žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) riba ir siūlomi nustatyti servitutai žemės sklypuose kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2) Nustatyti kelio servitutą pagal MB „Geo Base“ matininko B. J. 2023 m. spalio 5 d. parengtą servituto išdėstymo planą (Siūloma žemės sklypo kad. Nr. (duomeny s neskelbtini)riba ir siūlomi nustatyti servitutai žemės sklypuose kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), suteikiant teisę naudotis 139 kv. m. ploto žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), plane pažymėtas taškais 4-5-6-16-26-27, esančiu pravažiavimu su teise važiuoti transporto priemonėmis, teise naudotis pėsčiųjų taku, patenkant į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas). 3) Nustatyti kelio servitutą pagal MB „Geo Base“ matininko B. J. 2023 m. spalio 5 d. parengtą servituto išdėstymo planą (Siūloma žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) riba ir siūlomi nustatyti servitutai žemės sklypuose kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę naudotis 139 kv. m. ploto žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)tarnaujantis daiktas), plane pažymėtas taškais 4-5-6-23-24-25, esančiu pravažiavimu su teise važiuoti transporto priemonėmis, teise naudotis pėsčiųjų taku, patenkant į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas). 4) Teismui netenkinus 1-3 punktų reikalavimų, nustatyti kelio servitutą pagal MB „Geo Base“ matininko B. J. 2023 m. spalio 5 d. parengtą servituto išdėstymo planą (Siūloma žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir riba ir siūlomi nustatyti servitutai žemės sklypuose kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir laisvoje valstybinėje žemėje), suteikiantį teisę naudotis 139 kv. m ploto žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), plane pažymėtas taškais 15-16-25-26-23-24, ir 155 kv. m ploto laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), plane pažymėta taškais 3-4-5-23-24-15, esančiu pravažiavimu su teise važiuoti transporto priemonėmis, teise naudotis pėsčiųjų taku, patenkant į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), priteisiant iš ieškovų atsakovės J. T. naudai 1 104,00 Eur vienkartinę kompensaciją. 5) Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai V. S., L. Ž., M. K. ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę J. T. pašalinti kelio užtvaras, esančias žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje MB „Geo Base“ matininko B. J. 2023 m. spalio 5 d. parengtame servituto išdėstymo plane (siūloma žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) riba ir siūlomi nustatyti servitutai žemės sklypuose kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas taškais 4-5-6-27-26-16, bei uždrausti atsakovei J. T. tiesiogiai ir/ar per trečiuosius asmenis atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimą šia žemės sklypo dalimi iki byloje bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad:
2.1. Atsakovė neleidžia ieškovams naudotis pravažiavimu, esančiu tarp sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini), atsakovė, jai priklausančioje pravažiavimo dalyje 2023 m. rugpjūčio mėn. įrengė kelio užtvarą prie nuovažos į (duomenys neskelbtini) g., antrą užtvarą įrengė 2023 m. spalio pradžioje ir ruošiasi įrengti trečią užtvarą (įkastas metalinis užtvaros stulpas), dėl ko ieškovai negali privažiuoti prie savo namų valdos. Šiuo metu ieškovams S. S. ir M. K. būtina atvežti malkų žiemai, ūkinės ir namų apyvokos reikmenis, tačiau tiek krovininiai automobiliai, tiek nuosavi negali įvažiuoti į savo sklypo teritoriją. Atsakovė savo veiksmais visiškai apribojo ieškovams galimybę privažiuoti prie jiems priklausančios namų valdos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. T. atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Nėra ne tik grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau ir ieškovų reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
3.2. Pateiktu ieškiniu ieškovai iš esmės siekia perimti nuosavybės teisę į laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp ieškovų žemės sklypo ir atsakovės žemės sklypo. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovas ne tik, kad nereikalauja teismo pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į laisvos valstybinės žemės plotą, bet net ir nepasisako, kad šis laisvos valstybinės žemės plotas turėtų priklausyti nuosavybės teise ieškovams.
3.3. Ieškovai šiuo atveju nėra laisvos valstybinės žemės ploto savininkai, todėl ieškovai neturi nei teisės leisti tretiesiems asmenims naudotis tokia laisva valstybine žeme, nei savo prerogatyva prašyti teismo nustatyti servitutą laisvoje valstybinėje žemėje kito asmens naudai.
Šalies argumentai
3.4. Ieškovai teismo prašo nustatyti servitutą atsakovės naudai, kuomet atsakovė tokio reikalavimo byloje nereiškia. Tai iš esmės reiškia, kad prašydami nustatyti servitutą atsakovės naudai, ieškovai teismui reiškia reikalavimą už atsakovę.
3.5. Tarp tų pačių šalių jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-229-1141/2022 ieškovai teikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo teismui pareiškė alternatyvų reikalavimą - nustatyti kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, per atsakovei priklausantį žemės sklypą, pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą servitutinio išdėstymo planą, sudarantį 247 kv. m. plotą. Kaip matyti iš pateikiamo servitutų nustatymo plano, ieškovai tiek su 2021 m. gruodžio 12 d. patikslintu ieškiniu, tiek su ieškiniu, pareikštu šioje byloje, siekia nustatyti servitutą dėl to paties kelio naudojimo, t. y. ieškovai iš esmės kreipėsi į teismą su reikalavimu, kuris tarp tų pačių šalių jau buvo išnagrinėtas.
3.6. Šiuo atveju ieškovų prašytos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su teismo sprendimo įvykdymu patvirtina ir tai, kad pati ieškovai laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti ne iki teismo sprendimo įvykdymo, o iki teismo sprendimo priėmimo.
3.7. Ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimas atsakovę pašalinti kelio užtvarus, esančius atsakovės žemės sklype bei uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimą šia žemės sklypo dalimi, yra akivaizdžiai netinkamos laikinosios apsaugos priemonės, nesusijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, kadangi ieškinyje yra reiškiami reikalavimai dėl teisinių santykių nustatymo, kurie iš esmės net nėra vykdomi. Ieškovai net nepaaiškino, kaip jų nurodomos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su vėlesne galimybe įvykdyti teismo sprendimą, kuomet joks vykdymas apskritai nėra atliekamas.
3.8. Ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai nėra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, kadangi pareikšti reikalavimai galėtų būti vienodai įvykdyti tiek pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tiek jų netaikant.
3.9. Ieškovų pareikštos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios ne su galimybe vėliau įvykdyti teismo sprendimą, o su ieškovų siekiu be jokio teisinio pagrindo naudotis atsakovės žemės sklypo dalimi. Teigia, jog nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo preliminariai manyti, kad ieškinys gali būti patenkintas.
6. Nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-229-1141/2022 ieškovai reiškė reikalavimą nustatyti atsakovei J. T. asmenine nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribą. Šioje byloje ieškovai kelią reikalavimą nustatyti kitą jiems priklausančio žemės sklypo ribą iš esmės ieškinį motyvuodami tuo, kad remiantis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi paruoštą sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, pagal kurį sklypas (duomenys neskelbtini) ir sklypas (duomenys neskelbtini) turėtų bendrą ribą, einantį per minėtą kelią, pateikus Nacionalinei žemės tarnybai, pastaroji nustatė, kad sklypo ribos ir ilgiai neatitinka teritorijų planavimo dokumente nurodytų ribų ir linijų ilgių, žemės sklypo plotas viršija leistiną ribinę ploto paklaidą bei atkreipė dėmesį, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendime sklypo (duomenys neskelbtini), keitimas nebuvo inicijuotas. Šie duomenys sudaro pagrindą preliminariai konstatuoti, kad ieškovai kelia tapatų ginčą dėl jiems ir atsakovei priklausančio žemės sklypo nustatymo jį grįsdami 2023 m. rugpjūčio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos aktu, priimtu po teismo sprendimo dėl žemės sklypų ribų nustatymo priėmimo, vykdant sprendimą.
7. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-229-1141/2022 ieškovai reiškė alternatyvų reikalavimą nustatyti kelio servitutą – teismui netenkinus ieškovo reikalavimų ieškovai prašė nustatyti kelio servitutą, tai yra teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku per atsakovams J. T. ir NŽT priklausantį Sklypą (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą servituto išdėstymo planą. Sutiktina su atsakovų atstovų argumentu, kad reikšdami alternatyvų reikalavimą dėl servituto nustatymo ieškovai netiesiogiai pripažino, kad vien ieškinio patenkintinas apgins jų teises. Iš civilinės bylos Nr. e2-229-1141/2022 duomenų matyti, kad 2021 m. liepos 22 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės leidžiant ieškovams naudotis J. T. priklausančia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi A. Poškaus personalinės įmonės 1995 m. gruodžio mėn. parengtame namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėta „Bendras privažiavimas – 277 m2“ taškais 10-12-13-14-3-4-10, tikslu – transporto priemonėmis ir pėsčiomis patekti į ieškovo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Minėti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškinio patenkinimas apgynė ieškovų teisę patekti į jiems priklausantį žemės sklypą ir taikyti naujoje byloje laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės analogiškas taikytoms jau išnagrinėtoje byloje, kurioje ieškovo reikalavimas patenkintas, nėra pagrindo.
8. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovų apeliacinius skundus civilinėje byloje Nr. e2-229-1141/2022, 2022 m. spalio 18 d. nutartyje konstatavo: 1) ieškovas įrodinėdamas savo ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė teismo nustatyti atsakovei J. T. asmenine nuosavybės teise priklausančio 3 261 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribą, teismui pateikė du žemės sklypo planus: žemės sklypo ribos nustatymo bei servituto nustatymo planą. Teismui sprendžiant, kad yra pagrindas nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribą, nebuvo pagrindo nagrinėti ieškovo pareikšto alternatyvaus reikalavimo nustatyti kelio servitutą (nutarties 58 punktas); 2) teismo sprendimu nustačius atsakovės J. T. sklypo ribą vakarinėje dalyje pagal ieškovo pateikto UAB „Nekilnojamojo turto projektai” matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą žemės sklypo planą J. T. žemės sklypo plotas nesumažėja, o išlieka tas pats - 0,3261 ha, tačiau yra apginamas ieškovo teisėtas interesas atvažiuoti į savo namų valdos sklypą (nutarties 71 punktas); 3) vertindama atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos poziciją, jog atsakovei J. T. pasirašius valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį ir įregistravus nuosavybės teises į 0,0139 ha žemės sklypo dalį ieškovo privažiavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas nustatant kelio servitutą, teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmos instancijos teismas tenkindamas ne reikalavimą nustatyti atlygintinį servitutą, bet nustatydamas sklypų ribą per esamo kelio vidurį tinkamiau užtikrino abiejų šalių interesų pusiausvyrą tuo patvirtindamas nusistovėjusią naudojimo tvarką, tinkamai vadovavosi ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (nutarties 72 punktas), taigi, nesutiko su Nacionalinės žemės tarnybos argumentais dėl servituto nustatymo būtinumo.
9. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, preliminariai įvertinęs ieškovų byloje pareikšto ieškinio (ne)pagrįstumą, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendė, kad neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovų reikalavimas gali būti patenkintas. Nurodė, kad teismų ankstesniuose sprendimuose konstatuota, kad nustačius atsakovei priklausančio žemės sklypo ribą pagal ieškovo reikalavimą ieškovas galės privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, susijusios su jau įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl žemės sklypo ribos nustatymo vykdymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovai V. S., L. Ž., M. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti: įpareigoti atsakovę J. T. pašalinti kelio užtvaras, esančias žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje MB „Geo Base“ matininko B. J. 2023 m. spalio 5 d. parengtame servituto išdėstymo plane (ieškinio priedas Nr. 12, siūloma žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)riba ir siūlomi nustatyti servitutai žemės sklypuose kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas taškais 4-5-6-27-26-16, bei uždrausti atsakovei J. T. tiesiogiai ir/ar per trečiuosius asmenis atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimą šia žemės sklypo dalimi iki byloje bus priimtas teismo sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
10.1. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kas turėjo įtakos neteisingos ir neteisėtos nutarties priėmimui.
10.2. Teismas klaidingai nustatė, kad ieškovai kelia tapatų ginčą, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-229-1141/2022. Nurodė, kad išnagrinėtoje byloje Nr. e2-229-1141/2022 ieškovu buvo V. S., o M. K. ir L. Ž. - tretieji asmenys, kurie šioje byloje yra ieškovai. Išnagrinėtoje byloje ginčas vyko dėl atsakovės J. T. sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo per vidurį kelio, esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šioje byloje ieškovai kelia reikalavimą dėl jiems priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo. Išnagrinėtoje byloje servituto nustatymas atsakovės J. T. sklype (duomenys neskelbtini) nagrinėjamas nebuvo, šioje byloje ieškovai reikalauja nustatyti atsakovės J. T. sklype (duomenys neskelbtini) kelio servitutą. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai kelia ginčą, tapatų ginčui išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-229-1141/2022.
10.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, susijusios su jau įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl žemės sklypo ribos nustatymo vykdymu. Pažymėjo, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-229-1141/2022 yra įvykdytas, nes atsakovė J. T. atliko sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus pagal teismo sprendime nurodytą žemės sklypo planą ir šiuos kadastrinius matavimus įregistravo viešajame registre.
10.4. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio patenkinimas išnagrinėtoje byloje apgynė ieškovų teisę patekti į jiems priklausantį žemės sklypą bei kad teismų ankstesniuose sprendimuose konstatuota, kad nustačius atsakovei priklausančio žemės sklypo ribą pagal ieškovo reikalavimą ieškovas galės privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo.
10.5. Pastebėjo, kad išnagrinėtoje byloje teismai konstatavo, jog tarp šalių nusistovėjo ilgalaikė privažiavimo prie šalių namų valdų naudojimo tvarka. Taip Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendime teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad 1995 m. plane pažymėtas bendras privažiavimas faktiškai yra išlikęs iki šiol (15 punktas), faktinį kelio egzistavimą patvirtina ne tik sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodyta žyma „Ž (žvyruotas) kelias“, ieškovo pateiktos fotonuotraukos, NŽT Vilniaus rajono skyriaus darytos fotonuotraukos, bet ir byloje esanti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. pažyma Nr. 12-32, kurioje nurodyta, kad kelias tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) faktiškai egzistuoja nuo senų laikų, šiuo keliu naudojasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). gyventojai (18 punktas).
10.6. Vilniaus apygardos teismo 2022 m spalio 18 d. nutartyje konstatuota, kad faktiniai bylos duomenys (užfiksuoti atitvarai ties įvažiavimu) patvirtina, kad ieškovo teisė naudoti sklypą (duomenys neskelbtini) faktiškai pažeidžiama, nes vienintelis įvažiavimas į ieškovo sklypą yra per atsakovės sklypą (51 punktas), Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pozicija, jog nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas, kad nėra galimybių leisti įsirengti tiesioginę nuovažą į Sklypą (duomenys neskelbtini) patvirtina ieškovo argumentus [...], atsakovai iš viso nepateikė konkrečių sprendinių dėl alternatyvių patekimo į ieškovo sklypą kelių; teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų argumentai dėl kitos nuovažos įsirengimo ar alternatyvaus kelio galimybės buvo pagrįstai atmesti (52 punktas); teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tenkindamas ne reikalavimą nustatyti atlygintinį servitutą, bet nustatydamas sklypų ribą per esamo kelio vidurį tinkamiau užtikrino abiejų šalių interesų pusiausvyrą tuo patvirtindamas nusistovėjusią naudojimo tvarką, tinkamai vadovavosi ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (72 punktas).
10.7. Nurodė, kad teismai konstatavo, jog tarp ginčo šalių turi išlikti nuo senų laikų nusistovėjusi naudojimo tvarka, kuomet bendru privažiavimu (keliu) naudojasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai. Būtent tokiu būdu gali būti užtikrinti ieškovų teisėti interesai patekti prie savo namų valdos ir tai atitinka ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.
10.8. Atsakovė J. T., 2023 m. liepos mėn., įregistravus viešajame registre savo žemės sklypo ribas, iškarto ėmėsi veiksmų, kurie apsunkina ir daro praktiškai neįmanomų privažiavimą prie ieškovų namų valdos: atsakovė neleidžia ieškovams naudotis pravažiavimu, esančiu tarp sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini), atsakovė, jai priklausančioje pravažiavimo dalyje 2023 m. rugpjūčio mėn. įrengė kelio užtvarą prie nuovažos į (duomenys neskelbtini) g., antrą užtvarą įrengė 2023 m. spalio pradžioje ir ruošiasi įrengti trečią užtvarą (įkastas metalinis užtvaros stulpas) (fotonuotraukos, ieškinio priedas Nr.16), dėl ko ieškovai negali privažiuoti prie savo namų valdos. Šiuo atveju atsakovei, užtvėrus esantį kelią, o galimai ir panaikinus esantį pravažiavimą (pvz. pastačius tvorą), ieškovams iš naujo suformuoti 4 m pločio kelią būtų sudėtinga ir tai pareikalautų daug laiko (atitinkamų leidimų gavimas) ir piniginių lėšų, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
10.9. Teigia, kad patekimas į ieškovams priklausantį žemės sklypą su bet kokia transporto priemone yra neįmanomas (įrengti kelio užtvarai), dėl ko ieškovams sukuriami nepatogumai dėl normalaus namų valdos funkcionavimo. Nurodo, jog neįmanomas patekimas į žemės sklypą ne tik ieškovams, tačiau ir esant būtinybei, specialiosioms tarnyboms.
10.10. Be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalima apsaugoti esamojo daikto, t. y. 139 kv. m. kelio ploto užtikrinant palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė J. T. atsiliepimu į atskirąją skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
11.1. Šiuo atveju nėra ne tik grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su byloje reiškiamais reikalavimais, t. y. galimybe vėliau įvykdyti teismo sprendimą.
11.2. Atskirajame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių ar duomenų, paneigiančių teismo išvadą dėl ieškinio prima facie pagrįstumo. Bylos duomenys nesudaro pagrindo preliminariai manyti, kad ieškinys gali būti patenkintas, kadangi sudaro pagrindą preliminariai konstatuoti, kad ieškovai kelia tapatų ginčą dėl jiems ir atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos nustatymo, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-229-1141/2022.
11.3. Tarp tų pačių šalių jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-229-1141/2022 ieškovai teikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo teismui pareiškė alternatyvų reikalavimą - nustatyti kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, per atsakovei priklausantį žemės sklypą, pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą servitutinio išdėstymo planą, sudarantį 247 kv. m. plotą. Ieškovai tiek su 2021 m. gruodžio 12 d. patikslintu ieškiniu, tiek su ieškiniu, pareikštu šioje byloje, siekia nustatyti servitutą dėl to paties kelio naudojimo, t. y. iš esmės kreipėsi į teismą su reikalavimu, kuris tarp tų pačių šalių jau buvo išnagrinėtas.
11.4. Nurodo, jog nors ieškovų reiškiamas reikalavimas dėl servituto nustatymo civilinėje byloje Nr. e2-229-1141/2022 buvo alternatyvus, tokio alternatyvaus reikalavimo pareiškimas (dėl servituto nustatymo) iš esmės patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-229-1141/2022 pareikšti reikalavimai tiek dėl žemės sklypo ribos nustatymo, tiek dėl servituto nustatymo, patenkinus bet kurį iš jų, apgina pažeistus ieškovų interesus.
11.5. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo ieškinio tapatumą, atsisakydamas tenkinti atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11.6. Šiuo atveju ieškovai nepateikė įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą ir ketinimą išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovai tik deklaratyviais teiginiais grindžia tariamą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.
11.7. Atsakovė pareiškia ir patikina, kad nei šiuo metu, nei bet kada anksčiau šios bylos nagrinėjimo metu neketina perleisti ar kitaip apsunkinti (suvaržyti) ieškovų nurodytą nekilnojamo turto objektą.
11.8. Atsakovė 2023 m. lapkričio 7 d. leido specialiajam transportui pravažiuoti ir atsakovei atvežti kuro (anglių) gyvenamosioms patalpoms šildyti. Ieškovų nurodomos aplinkybės, kad jie negali naudotis pravažiavimu yra neatitinkančios tikrovės ir yra tik deklaratyvūs ieškovų teiginiai neva dėl atsakovės nesąžiningumo.
Šalies argumentai
11.9. Ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatęs, jog ieškovai neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - ieškovų reikalavimai tikėtinai (prima facie) pagrįsti.
17. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo, nutartimi teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai kelia ginčą, tapatų ginčui išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-229-1141/2022 bei, kad ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, susijusios su jau įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl žemės sklypo ribos nustatymo vykdymu. Apeliantų teigimu atsakovės įrengti kelio užtvarai daro patekimą į ieškovams priklausantį žemės sklypą neįmanomu.
18. Pažymėtina, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas pareiškėjams palankus teismo sprendimas.
19. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bylos duomenys nesudaro pagrindo preliminariai manyti, kad ieškinys gali būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada pagrindo nesutikti neturi. Tiek pareikštu ieškiniu, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-229-1141/2022 ieškiniu, siekiamą teisinį rezultatą sudaro tikslas sudaryti galimybes pateikti į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors šalių procesinės padėtys ir reiškiamų reikalavimų formuluotės skirtingos, reiškiami alternatyvūs reikalavimai, tačiau siekiami teisiniai rezultatai preliminariai įvertinus bylos duomenis tapatūs. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovai, kaip ir išnagrinėtoje byloje siekia, kad būtų pašalintos visos kliūtys, trukdančios ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog šiuo atveju nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. sprendė, jog ieškinys tikėtinai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio pagrįstumas, t. y. ar yra pagrindas ieškinį tenkinti ar atmesti, bus nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
21. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nors vienos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos nenustatymas, sudaro teisinį pagrindą atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
22. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
23. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra taip pat antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantai prašė įpareigoti atsakovę J. T. pašalinti kelio užtvaras, esančias žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei uždrausti atsakovei J. T. tiesiogiai ir/ar per trečiuosius asmenis atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimą šia žemės sklypo dalimi iki byloje bus priimtas teismo sprendimas. Pareikštu ieškiniu ieškovai prašo nustatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą ir nustatyti kelio servitutą atsakovės žemės sklype arba alternatyviai prašo servitutą nustatyti atsakovės ir laisvoje valstybinėje žemėje. Akcentuotina, kad tarp ieškovų ir atsakovės žemės sklypo yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas. Apeliantai nenurodo, kad jie neturi galimybės juo naudotis ar atsakovė sudaro kliūtis eiti, važiuoti šia valstybei priklausančia žeme. Apeliacinio teismo vertinimu, įvertinus reiškiamus ieškinio reikalavimus ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas apsunkės ar taps nevykdomu. Akcentuotina, kad ieškovų pateiktos nuotraukos patvirtina, kad užtvarai yra įrengti atsakovei priklausančio žemės sklypo dalyje, t. y. šalia valstybei priklausančio žemės sklypo, o ne ieškovų žemės sklypo, tačiau valstybinės žemės sklypo dalyje jokių užtvarų nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės įrengtų užtvarų pobūdis ir rūšis nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinio pareiškimo metu ieškovai neturi jokių galimybių patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą. Pastebėtina, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad leidžia ieškovams, esant poreikiui, naudotis jos sklypo dalimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti apeliantų argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų šiuo konkrečiu atveju nėra pagrįsti.
25. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės įtakos vertinant apskųstos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl išsamiau nevertinami.
26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jas taikyti, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.