- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-658-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00372-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- J. Ž.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-07-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3486-839/2020,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. J. B. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė suteikti teisę pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Utenos skyriui, (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), planus bei parengtas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas be atsakovės J. Ž. sutikimo, o NŽT Utenos skyriui atitinkamai suteikiant teisę priimti sprendimą dėl kadastro duomenų tvirtinimo; taip pat suteikti teisę ieškovei patvirtinus šių žemės sklypų kadastro duomenis įregistruoti VĮ „Registrų centras“ be atsakovės, bendraturtės J. Ž. sutikimo; taip pat nustatyti minėtų žemės sklypų naudojimosi tvarką pagal (duomenys neskelbtini) parengtus Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020-05-20 priimtu sprendimu už akių tenkino J. B. ieškinį. Pripažino ieškovei teisę be atsakovės sutikimo pateikti suderinimui NŽT, pirmiau paminėtų žemės sklypų, kadastro duomenis pagal (duomenys neskelbtini) parengtus šių žemės sklypų planus bei parengtas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas be atsakovės sutikimo, įskaitant be atsakovės parašų žemės sklypų planuose bei žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktuose, ir leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą tvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenis be atsakovės sutikimo suteikiant teisę ieškovei kadastro duomenis įregistruoti VĮ „Registrų centras“ be atsakovės bendraturtės J. Ž. prašymo ar sutikimo. Nustatė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarką pagal (duomenys neskelbtini) parengtą Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir nustatė, kad ieškovė asmeniškai naudojasi žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalimi „A“, o plane nurodyta žemės sklypo dalimi „C“ ieškovė ir atsakovė bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika naudojasi bendrai, plane nurodyta žemės sklypo dalimi „B“ naudojasi bendrai atsakovė bei trečiasis asmuo. Nustatė, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarką pagal (duomenys neskelbtini) parengtą Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir nustatė, kad ieškovė asmeniškai naudojasi žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalimi „A“, o plane nurodyta žemės sklypo dalimi „C“ ieškovė ir atsakovė bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika naudojasi bendrai, plane nurodyta žemės sklypo dalimi „B“ naudojasi bendrai atsakovė bei trečiasis asmuo. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų
Šalies argumentai
3. Atsakovė teismui pateiktu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Su teismo sprendimu už akių nesutiko, nes trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT nepateikus atsiliepimo į ieškinį teismas negalėjo pagrįstai išnagrinėti ieškinio. Nėra žinoma trečiojo asmens nuomonė šiuo klausimu. Mano, kad Lietuvos Respublika byloje turėtų dalyvauti, kaip atsakovė, o ne trečiasis asmuo.
5. Atsakovei nėra suprantama kodėl ieškovei staiga iškilo būtinybė atlikti ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, nes ribos yra žinomos, jos pažymėtos riboženkliais.
6. Atsakovei kyla abejonių ar ieškovės pateikta naudojimosi žemės sklypais tvarka atitinka faktinę situaciją ar išspręstas patekimo į vieną ar kitą žemės sklypų dalį klausimas, ar išlaikytos nuosavybės teisės dalys, ar žemės sklype esančios statinių liekanos ir augmenija patenka ir į kurią naudojimosi sklypais dalį.
7. Nurodė, kad ieškove nepasitiki, nes ji du metus be jos sutikimo deklaravo visą žemę dukros vardu, taip nuslėpdama ir pasisavindama gautas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
8. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020-07-09 nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
9. Teismo vertinimu, atsakovės su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kartu pateikti šulinio fotonuotrauka, žemės sklypų planai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atsakymai arba nėra niekaip susiję su nagrinėjama byla, arba jau yra įvertinti 2020-05-20 priimtame sprendime už akių.
10. Teismas pasisakė, kad atsakovė, teikdama šulinio nuotrauką kelia klausimą, į kurią sklypo dalį patenka šis daiktas ir medžiai, tačiau teismo vertinimu, atsakymai į ieškovės keliamus klausimus nevisiškai susiję su priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
11. Teismas konstatavo, kad pasiūlyta naudojimosi tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, nes kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir pagal byloje pateiktus duomenis visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes iš esmės vienodo vertingumo daikto dalys. Teismas sprendė, kad tokia tvarka objektyviai sumažina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; išspręsti patekimo į bendraturčių dalis klausimai, tvarka racionali, nustato efektyvų, ekonomišką daikto naudojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-07-09 nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.
13. Nurodo, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nes teismo dokumentų negavo, apie bylą nieko nežinojo. Jokios šaknelės apie siuntą nėra gavusi. (duomenys neskelbtini) pašto siuntos saugojimo terminas buvo 7 dienos. Per tokį trumpą laiką neįmanoma sužinoti apie pašto siuntą, nes ji greitai grįžta atgal neįteikta. Nebuvo taikytas 30 dienų procesinių dokumentų saugojimo terminas. (duomenys neskelbtini) pašto siuntos saugojimo terminas buvo 30 dienų, tačiau ji grąžinta (duomenys neskelbtini).
14. Mano, kad teismas neįsigilino į jos argumentus, kad trečiasis žemės sklypų bendraturtis – Lietuvos Respublika, atstovaujam NŽT, nepateikė atsiliepimo byloje, todėl nėra žinoma jos nuomonė šiuo klausimu. Nesant šio atsiliepimo neįmanoma teisingai išnagrinėti bylą, be to, apeliantės nuomone, Lietuvos Respublika turėjo turėti atsakovo statusą byloje.
15. Mano, kad teismas šiuo atveju neišsiaiškino tokių reikšmingų aplinkybių, kur yra sklype išlikęs šulinys, atsakovės senelio sodybos pamatai, alyva, liepa, kurie nors ir neregistruoti nekilnojamojo turto registre, bet jie turi būti atsakovės sklypo dalyje. Byloje taip pat turėjo būti apklaustas matininkas. Pažymi, kad nepasitiki ieškove, abejoja jos sąžiningumu. Apeliantei neaišku ką buvęs sklypo dalies savininkas K. D. padovanojo ieškovei, kokias sklypo ribas parodė, todėl jis taip pat turėtų būti apklaustas.
16. Nurodo, kad jos pensija yra tik 270 Eur, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.
Atsiliepimas
17. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2020-07-09 nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
21. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodyta: aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia dėl bent vienos iš šių dviejų sąlygų buvimo – ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
22. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose (duomenys neskelbtini) gautas J. B. ieškinys atsakovei ir trečiajam asmeniui, teisėjo rezoliucija priimtas (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną atsakovės deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu išsiųstame teismo pranešime dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, atsakovei buvo išaiškinta ir tokio procesinio dokumento nepateikimo pasekmės. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas atmeta kaip nepagrįstus, apeliantės argumentus dėl netinkamo jos informavimo apie procesą. Procesiniai dokumentai jos adresu buvo siųsti ir pakartotinai (duomenys neskelbtini). Atžymos ant siuntos patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) neįteikus siuntos, paliktas pranešimas ir nustatytas 30 dienų jos saugojimo terminas. Apeliantei neatsiėmus pašte siuntos per 30 dienų saugojimo terminą, o tiksliau (duomenys neskelbtini) siunta buvo grąžinta. Tik nepateikus atsiliepimo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių tenkino ieškinį.
23. Apeliantė nepagrindė savo argumentų, jog savalaikiai pateikti atsiliepimo į ieškinį ji negalėjo dėl kokių nors objektyvių priežasčių. Tad spręsti, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių pagrindo nėra.
24. Skirtingai nei vertina apeliantė, trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT turėjo teisę, bet ne pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Tokio dokumento nepateikimas savaime ginčijamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Kita vertus, ieškovė prie ieškinio yra pridėjusi užklausą ir NŽT atsakymą šiuo klausimu. Ieškovė argumentuodama savo reikalavimus, šiais dokumentais būtent ir grindė trečiojo asmens pritarimą jos pozicijai, tad įtraukti į procesą Lietuvos Respubliką, atstovaujamą NŽT, atsakove, ji neturėjo jokio teisinio pagrindo.
25. Į bylą pateikti ginčo sklypų nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai nepatvirtina apeliantės argumentų dėl būtinybės papildomai spręsti dėl tam tikrų statinių, esančių šiuose sklypuose priskyrimo naudotis vienai ar kitai ginčo šaliai, nes jokie statiniai nėra įregistruoti. Apeliantė neteikė jokių konkrečių pasiūlymų kokia naudojimosi ginčo sklypu tvarka ją tenkintų ir iš esmės nenurodo, kuo yra netinkama nustatytoji.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde dėstomi bendro pobūdžio samprotavimai apie ieškovės nesąžiningumą, ginčo šalių tarpusavio santykius ar išsakomos abejonės dėl ieškovės ginčo sklypų dalies įgijimo iš ankstesnio savininko, neturi įtakos ginčo klausimui.
27. Byloje ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos pareikštus reikalavimus, o atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio nepagrįstumą, materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimą priimant ginčijamą sprendimą nepateikė.
28. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, tenkinęs ieškinio reikavimus ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės priteisė atsižvelgdamas į jų dydį pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sunki turtinė padėtis savaime nėra pagrindas mažinti kitos ginčo šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju, apeliantė savo turtinės padėties išsamiai nepagrindė, o ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pakeisto 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 nustatytų ribų.
29. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, šalių argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, pateiktus įrodymus bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamai bylai, plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-07-09 nutartį palikti nepakeistą.