Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Lidaja“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Lidaja“ ieškinį atsakovams R. P.-L. ir E. R. (E. R.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai likviduojamos dėl bankroto bendrovės ieškinį, pareikštą buvusiems vadovams dėl žalos atlyginimo pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą, atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingą tam teismui. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.

8. Ieškovei BUAB „Lidaja“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartimi. Iš šios nutarties matyti, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bankroto bylos iškėlimo procedūra inicijuota iki JANĮ įsigaliojimo, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo sprendė vadovaudamasis anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatomis. Tačiau, kaip teisingai nurodyta toje pačioje nutartyje, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. užbaigus bankroto bylos iškėlimo stadiją, visoms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiras arba bus įgyvendinamos po bankroto bylos iškėlimo, taip pat visoms naujoms bankroto bylos procedūroms (stadijoms), išskyrus JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas išimtis, turi būti taikomos JANĮ nuostatos.

9. Klaipėdos apygardos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės BUAB „Lidaja“, atstovaujamos nemokumo administratorės, ieškinį, vadovavosi ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Tačiau, kaip minėta, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Lidaja“, toliau turi būti taikomos nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ nuostatos (išskyrus JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas išimtis, kurios šiuo atveju neaktualios). Apeliantė teisingai nurodo, kad JANĮ nereglamentuoja bankrutuojančio juridinio asmens pareikštų ieškinių juridinio asmens skolininkams teismingumo, todėl šis klausimas spręstinas vadovaujantis CPK nuostatomis.

10. Taip pat pažymėtina, kad JANĮ 29 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino specialias teismingumo taisykles, siekiant, jog visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikšti bankrutuojančiai įmonei ar juos pareiškė bankrutuojanti įmonė, būtų sprendžiami nemokumo bylą iškėlusiame teisme. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymų leidėjas šias specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina. Nėra pagrindo paminėtą JANĮ 29 straipsnio normą aiškinti plečiamai, nes joje konkrečiai nurodoma, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo. Vadinasi, tokiu atveju nemokaus asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-641-370/2020, 13 punktą).

11. CPK 29 straipsnyje nustatyta teritorinio teismingumo bendroji taisyklė – ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 33 straipsnio 1 dalį ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu.

12. Pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apygardos teismai. Tai yra viena bendrosios civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklės, kad civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išimčių (CPK 26 straipsnio 1 dalis).

13. Jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylos teismingumo neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju, yra išaiškinta, kad savarankiškų, tarpusavyje nesusijusių reikalavimų aritmetinė sudėtis, atitinkanti CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sumą, negali lemti bylos rūšinio teismingumo pirmąja instancija apygardos teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012).

14. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas likviduojamos dėl bankroto bendrovės buvusiems vadovams, reikalaujant iš vieno atsakovo priteisti 21 187,34 Eur dydžio žalos atlyginimą, iš kito – 28 257,05 Eur dydžio žalos atlyginimą, t. y. prašoma taikyti atsakovams dalinę civilinę atsakomybę. Ieškinyje nurodytos atsakovų gyvenamosios vietos yra atitinkamai Vilniuje ir Klaipėdoje.

15. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas nebegaliojančią ĮBĮ specialiąją normą, neteisingai išsprendė apeliantės pareikšto ieškinio teismingumo klausimą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį šiuo pagrindu. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir BUAB „Lidaja“ ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio teismingumo klausimą pagal CPK normas, turėtų įvertinti atsakovų procesinio bendrininkavimo pobūdį (CPK 43 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą dėl BUAB „Lidaja“ ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.