Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-03-13 · Byla Nr. ATP-123-300/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
ATP-123-300/2014
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-01609-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-123-300/2014Teisminio proceso Nr. 4-35-3-01609-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.; (S) 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties, kuria A. P. skundas netenkintas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 81N-3999943-13 A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį 700 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 11 d. 14 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), pavojingai vairuodamas automobilį, sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio važiuojančiam pagrindiniu keliu automobiliui, dėl to privertė šio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivio saugumui užtikrinti, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 15, 106, 133 punktų reikalavimus.

A. P., nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimu, Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė minėtą nutarimą pakeisti. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi A. P. skundo netenkino.

Šalies argumentai

Skundu Šiaulių apygardos teismui A. P. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį ir pakeisti Radviliškio rajono policijos komisariato 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimą, neskiriant jam papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skunde nurodo, kad teismas neanalizavo jo skunde nurodytų motyvų ir argumentų, o apsiribojo tik formaliu paskirtos nuobaudos sankcijoje numatyto vidurkio konstatavimu, todėl mano, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Teigia, kad jo pateiktame skunde apylinkės teismui buvo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika analogiškose bylose, kai buvo taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pateiktų precedentų, suformuotų aukštesnės instancijos teismų, ir dėl jų nepasisakė, nors rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga, todėl jie negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Nurodo, jog precedentu galima vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės yra panaši į ankstesnę, tai yra į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Be to, nurodo ir tai, kad analogiška administracinė byla buvo nagrinėjama Radviliškio rajono apylinkės teisme, kurios teisėtumą apeliacine tvarka peržiūrėjo Šiaulių apygardos teismas 2012-12-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-616-300/2012, ir konstatavo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. spalio 29 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir todėl pagrįstai, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, netaikė pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apelianto įsitikinimu, skundžiamos nutarties atveju, pirmosios instancijos teismas nevertino skunde nurodytų nuobaudai individualizuoti reikšmingų duomenų, nekreipė dėmesio į A. P. padaryto pažeidimų padarymo aplinkybes, į teigiamai apibūdinamą jo asmenybę, darbą, šeimos padėtį, į jo per metus padarytų Kelių eismo taisyklių pavojingumą, ir šios aplinkybės turėjo būti įvertintos kaip išimtinės, lemiančios švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą. Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas 2012-12-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-616-300/2012 pasisakė, kad asmens, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, tikimybė padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra didesnė, nei asmens, naudojančio transporto priemonę asmeniniams poreikiams patenkinti, todėl, vertinant asmens padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičių, šio faktoriaus ignoruoti negalima.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. P. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą ir inter alia nurodyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Iš skundžiamos nutarties ir nutarimo matyti, kad A. P. už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 700 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams. Taigi A. P. paskirta artima vidutinei ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai nuobaudai bauda ir 15 dienų nei vidurkis ilgesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Toks policijos nutarimas motyvuotas tuo, jog yra viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies KET pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, kad pažeidėjas per vienerius metus (nuo 2012-12-13) padarė keturis KET pažeidimus, už juos buvo baustas.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino A. P. atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, todėl jam pagrįstai nebuvo paskirta švelnesnė nei ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, ją švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.

ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog A. P. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė įvertinama parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Tai, kad pažeidėjas dirba vairuotoju ir kad tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, kad jis išlaiko šeimą, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Aplinkybė, kad nubaustajam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina pagal darbo pobūdį, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės nuobaudos neskyrimo klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011). Be to, byloje esantys duomenys tvirtina, kad A. P. už kelių eismo taisyklių pažeidimus nuo 2003 metų baustas 16 kartų, iš jų keturis kartus per paskutinius metus iki 2013 m. lapkričio 11 d. padaryto pažeidimo padarymo, ir tai rodo jo neatsakingumą ir abejingumą galimam pavojui savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei neigiamai apibūdina jo asmenybę. Pabrėžtina, jog pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Būtent todėl apelianto argumentai, susiję su jo darbo pobūdžiu, kartu įvertinant ir jo asmenybę, negali būti vertinami kaip pagrindas švelninti nuobaudą. Be kita to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies KET pažeidimą už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Taigi visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę ir leidžia daryti išvadą, kad pažeidėjas yra linkusi pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles asmenybė, nes praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė jokios teigiamos įtakos. Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad A. P. už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ir ji atitinka tiek A. P. asmenybę, tiek jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Apelianto skunde išdėstytos nuorodos į kitas bylas, kurios, pažeidėjo įsitikinimu, yra precedentai šiai bylai, atmestinos kaip nepagrįstos, kadangi išskyrus nagrinėjamos ir apelianto nurodytos bylos dalyko tapatumą, analogiškų aplinkybių jose nėra.

Dėl šių priežasčių naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė