Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-357-493/2015

Teisėjas Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00037-2012-4

2015 m. birželio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant nuteistiesiems L. S. bei T. S. ir jų gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiajam A. S. ir jo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. S. ir L. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2009-07-17), ir, taikant BK 3 straipsnio 3 dalį, jam paskirta bausmė – 3 (trys) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai kiekvieną mėnesį dirbti 10 valandų darbų visuomenės labui, termino pradžią skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios.

T. S. taip pat pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2011-08-26), ir, taikant BK 3 straipsnio 3 dalį, jam paskirta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai kiekvieną mėnesį dirbti 10 valandų darbų visuomenės labui, termino pradžią skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir T. S. paskirta galutinė bausmė – 5 (penki) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai kiekvieną mėnesį dirbti 10 valandų darbų visuomenės labui, termino pradžią skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios.

L. S. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2011-08-26), ir, taikant BK 3 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl 2009-07-17 nusikaltimu padarytos neturtinės žalos patenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo T. S. jam priteista 144,81 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai 81 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl 2011-08-26 nusikaltimu padarytos neturtinės žalos patenkintas ir jam priteista solidariai iš kaltinamojo T. S. ir kaltinamosios L. S. 144,81 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai 81 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. S. atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir jam priteista solidariai iš T. S. ir L. S. 289,62 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 62 ct).

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas už tai, kad 2009-07-17, apie 13.30 val. A. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) patalpose, tarpusavio konflikto metu padarė kūno sužalojimus A. S. – kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ir susimušė nugarą bei kairį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikimą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat T. S. ir L. S. nuteisti už tai, kad nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą: 2011-08-26, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), A. S. individualios įmonės ofiso patalpose, L. S. ir T. S., veikdami kartu, nukentėjusiajam padarė kūno sužalojimus, tai yra, T. S. kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam A. S. į krūtinę, po to pargriovė ant fotelio ir laikė prispaudęs, o L. S. kumščiu bei diržo sagtimi sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajam A. S. į veidą, viršugalvį, nugarą, nagais apdraskė kaklą, rankas, dėl to buvo padarytos kraujosruvos kairio smilkinkaulio speninėje srityje, viršugalvyje, pakaušyje, dešinėje rankoje, padaryti nubrozdinimai dešinėje rankoje, kairėje rankoje, nugaroje, pilve, tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikimą, tai yra jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai L. S. ir jos sūnaus T. S. parodymų nelaikė atitinkančiais objektyvią tikrovę. Apeliantė savo kaltę kategoriškai neigia. Kaip ji parodė pirmosios instancijos teismo posėdyje, kilus konfliktui su A. S., dėl to, kad šis reikalavo atsiimti pareiškimus dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nei ji, nei jos sūnus jokių smūgių A. S. nesudavė, tokius parodymus patvirtino ir T. S.. Apeliantės teigimu, konfliktą išprovokavo pats A. S., iš įvykio vietos ji buvo išvežta į gydymo įstaigą, o A. S. buvo pristatytas į Žaliakalnio policijos komisariatą. Tai patvirtina, kad ant A. S. jokių matomų sužalojimų nebuvo, kadangi esant sužalojimams policijos pareigūnai gabentų jį į gydymo įstaigą ar medikai būtų kviečiami į policijos komisariatą. Teismo medicinos ekspertų A. S. apžiūrėtas tik 2011-08-29, praėjus trims dienoms po įvykio, jo Šilainių poliklinikos ligos istorijoje sužalojimai nekonkretizuoti, konkretizuoti tik specialisto išvadoje.

Apeliantė skunde pabrėžia, kad 2013-11-12 Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-221-593/2013, kurioje A. S. pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį, kadangi nevykdė pareigos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-13 nutartį Nr. 2-17981-254/2007 mokėti lėšas nepilnametės dukters K. S. išlaikymui, o taip pat šiuo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (dėl L. S. tyčinio sužalojimo 2011-08-26).

Skunde teigiama, kad A. S. tiek Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-221-593/2013, tiek šioje byloje neigė sužalojęs L. S., melagingai laikėsi pozicijos, kad jį sumušė apeliantė ir jos sūnus. Apeliantės įsitikinimu, šeimos nesutarimų priežastys pirmosios instancijos teismui turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl A. S. parodymų dėl tariamai jo atžvilgiu panaudoto fizinio 2011-08-26. A. S. inicijavo privataus kaltinimo procesą, siekdamas paveikti apeliantę, kad santuokos nutraukimo byloje ji atsisakytų bendro šeimos turto bei baudžiamosios bylos dėl dukrai K. S. neteikiamo išlaikymo ir L. S. sužalojimo 2011-08-26.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo gautas rašytinis nukentėjusiojo A. S. pareiškimas, kuriame jis nurodo kaltinimų T. S. atžvilgiu atsisakantis ir prašo T. S. atžvilgiu procesą nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. S. prašė patvirtinti susitaikymą, nuteistoji L. S. ir jos gynėjas advokatas L. S. apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Nukentėjusiojo atstovė advokatė prašė procesą T. S. atžvilgiu nutraukti, o L. S. atžvilgiu nuosprendį palikti galioti kaip pagrįstą ir teisėtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. S. apeliacinis skundas atmestinas. T. S. atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas L. S. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos išanalizavo ir teisingai įvertinęs padarė pagrįstą išvadą, jog L. S. kaltė dėl nežymaus A. S. sveikatos sutrikdymo, yra įrodyta.

Iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų nuteistosios kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, sutinka ne su nuteistosios skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, jog L. S. kaltė yra įrodyta.

Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje L. S. neneigė, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jos ir nukentėjusiojo A. S. įvyko konfliktas. Svarbiausia šioje byloje nustatytina aplinkybė yra tai, ar konflikto metu L. S. panaudojo fizinį smurtą A. S. atžvilgiu, dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors apeliantė tai neigia, vis dėlto objektyvūs bylos duomenys leidžia daryti priešingą išvadą.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad L. S. teigė, jog konfliktą sukėlė A. S., tačiau ji nei kumščiu, nei diržu jam nesudavė. Apklausiamas T. S. nurodė, kad paties konflikto tarp tėvo ir motinos nematė, kadangi atvyko jam jau įvykus, taigi, priešingai nei skunde nurodo apeliantė, T. S. parodymai jos parodymų nepatvirtina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek L. S., tiek T. S. laikėsi versijos, kad A. S. smurtavo prieš L. S., tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, A. S. dėl L. S. sužalojimo to paties įvykio metu buvo išteisintas, o nuosprendis yra įsiteisėjęs. Taigi tikėti apeliantės bei T. S. parodymais, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo sužalotas konflikto su L. S. metu, patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys, tai yra specialisto išvada bei į bylą pateiktos fotonuotraukos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2011-08-29 specialisto išvadoje Nr. G2329/11(02) konstatuota, kad A. S. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti 2011-08-26. Teismo medicinos ekspertui A. S. pateikė 2011-08-26 išrašą iš Šilainių poliklinikos, kuriame taip pat užfiksuota sumušimo žymės bei nubrozdinimai. Į bylą A. S. pateiktos fotonuotraukos, kurios, jo teigimu padarytos įvykio dieną, taip pat patvirtina specialisto išvadoje nurodytus duomenis, taigi nėra pagrindo abejoti jų teisingumu. Aplinkybės, jog sužalojimai buvo fiksuoti jau 2011-08-26, tai yra įvykio dieną, Šilainių poliklinikos išrašu iš medicininių dokumentų bei fotonuotraukomis, paneigia apeliantės keliamą versiją, jog A. S. galėjo būti sužalotas ir ne konflikto su L. S. metu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje esančių duomenų, kurie pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai ištirti ir įvertinti, pakanka L. S. kaltei dėl nežymaus A. S. sveikatos sutrikdymo konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo paremtas išsamiu ir nešališku bylos duomenų ištyrimu. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti L. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Iš bylos duomenų matyti, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka pagal A. S. pareiškimą, kuriame jis kaltino L. S. ir T. S. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. BPK 416 straipsnio 1 dalyje numatyta privataus kaltintojo teisė iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Privačiam kaltintojui šia teise pasinaudojus, bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas (BPK 416 straipsnio 3 dalis). BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat numatyta, jog baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos veikos padarymu. Atsižvelgiant į tai, procesinių kliūčių atsisakyti kaltinimo ir susitaikyti su kaltinamuoju, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nėra.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo gynėja pateikė nukentėjusiojo A. S. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad T. S. atžvilgiu kaltinimo atsisako. Taigi kaltinamojo T. S. atžvilgiu, vykdant nukentėjusiojo valią, baudžiamasis procesas nutrauktinas, o jo apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

Nutraukus bylą T. S. atžvilgiu, keistina nuosprendžio dalis dėl A. S. padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų priteisimo. Civilinis ieškinys dėl 2009-07-17 nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atmestinas, civilinis ieškinys dėl 2011-08-26 nusikaltimu padarytos neturtinės žalos mažintinas T. S. dalimi, A. S. atstovavimo išlaidos, pripažintos proceso išlaidomis, solidariai priteistos iš T. S. ir L. S., taip pat mažintinos T. S. dalimi. Į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad A. S. patyrė 150 Eur išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos byloje, todėl, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 7 dalimi, iš L. S. priteistina 1/2 dalis šių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 1 punktu,

nutarė:

Nuteistosios L. S. apeliacinį skundą atmesti.

T. S. atžvilgiu baudžiamąjį procesą pagal LR BK 140 str. 1d, BK 140 str. 1 d., LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nutraukti.

Panaikinti T. S. atžvilgiu BK 63 str. 4 d. taikymą.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl 2009-07-17 nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atmesti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl 2011-08-26 nusikaltimu padarytos neturtinės žalos patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamosios L. S. 72,40 Eur (septyniasdešimt du eurus 40 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam A. S. iš L. S. viso priteisti 219,81 Eur (du šimtus devyniolika eurų 81 ct) atstovavimo išlaidų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.