Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui T. B. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo atmesti atsakovo T. B. reikalavimą ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl 1074,17 Eur darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-20 priteisimo; 126,36 Eur darbo užmokesčio už tariamai atsakovo dirbtą 2023-06-24 šventinę dieną priteisimo; 2480 Eur dienpinigių už komandiruotės Vokietijos Federacinėje Respublikoje išbūtą laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-23 priteisimo; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau ir – Darbo ginčų komisija, DGK) 2023-09-18 sprendimu darbo byloje Nr. APS-109-14686/2023 nusprendė tenkinti atsakovo T. B. prašymą ir išieškoti iš (duomenys neskelbtini) T. B. naudai 1074,17 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-20 (turėtų būti 2023-06-30), šią sprendimo dalį įvykdant skubiai; išieškoti iš (duomenys neskelbtini) T. B. naudai 189,54 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2023-06-23 ir 2023-06-24 dirbtas dienas; išieškoti iš (duomenys neskelbtini) T. B. naudai 78,42 Eur (neatskaičius mokesčių) ligos pašalpos už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas 2023-06-26 ir 2023-06-27; išieškoti iš (duomenys neskelbtini) T. B. naudai 185,75 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-07-07; išieškoti iš (duomenys neskelbtini) T. B. naudai 2480 Eur dienpinigių už komandiruotės Vokietijos Federacinėje Respublikoje išbūtą laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-23. Ieškovė (duomenys neskelbtini) su Darbo ginčų komisijos sprendimu iš dalies nesutinka, mano, kad tarp šalių kilęs ginčas Darbo ginčų komisijoje buvo išspręstas neteisingai. Ieškovė neginčija Darbo ginčų komisijos sprendimo dalyje, kuria atsakovui buvo priteistas 63,18 Eur darbo užmokestis už 2023-06-23 dieną, 78,42 Eur ligos pašalpa už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas 2023-06-26 ir 2023-06-27, 185,75 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-07-07. Tačiau ieškovė mano, kad DGK sprendimu nepagrįstai atsakovui buvo priteistas 1074,17 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis už darbo laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-20, 126,36 Eur už tariamai atsakovo dirbtą 2023-06-24 šventinę dieną, 2480 Eur dienpinigių už komandiruotės Vokietijos Federacinėje Respublikoje išbūtą laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-23. Tarp ieškovės ir atsakovo 2023-05-14 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 90, pagal kurią atsakovas nuo 2023-05-15 (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas statybos darbininko pareigose. Ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui 1390 Eur darbo užmokestį du kartus per mėnesį – 15 ir 25 mėnesio dienomis. Atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su pareigybių sąrašu ir dienpinigių dydžių normomis, kuriose numatyta, kad statybos darbininkams mokama 50 proc. dienpinigių dydžio norma. Ieškovei vykdant atsiskaitymus su atsakovu laikotarpiu nuo 2023-05-25 iki 2023-06-16 į atsakovo banko sąskaitą buvo pervesta 2900 Eur suma. 2023-06-23 atsakovas į darbo vietą be pateisinamų priežasčių neatvyko, savo neatvykimo priežasčių ieškovei nenurodė. 2023-06-29 atsakovas pateikė ieškovei prašymą atleisti jį iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nurodė, kad darbo funkcijų negali vykdyti dėl sveikatos būklės. Kartu su prašymu atleisti jį iš darbo, atsakovas ieškovei pateikė neįgalumo pažymėjimą, kurio įsidarbindamas ieškovei nepateikė. Darbo ginčų komisijoje nagrinėjimo eigoje atsakovas pakeitė prašyme nurodyto atleidimo iš darbo pagrindą, nurodydamas, kad prašo jį atleisti iš darbo (duomenys neskelbtini) DK 55 straipsnio 1 dalies (atsakovo prašymu) pagrindu. Ieškovė šį atsakovo prašymą tenkino, atleido atsakovą iš darbo nuo 2023-08-31. Darbo ginčų komisija atsakovo atleidimo iš darbo datą perkėlė iš 2023-08-31 į 2023-07-07. Ieškovė Darbo ginčų komisijos sprendimo šioje dalyje neginčija. Darbo ginčų komisijai pateiktu prašymu atsakovas nurodė, neva jis ieškovės naudai patyrė asmeninių išlaidų – esą 1600 Eur atsakovas sumokėjo už kambarių nuomą Vokietijoje, 800 Eur sumokėjo policijos skirtą baudą už ieškovės direktoriaus M. Š. nusižengimą; 279 Eur išleido kuro įsigijimui; 120,28 Eur išleido 2023-05-24 kambario nuomai Niurnberge bei tariamai ieškovės prašymu skolino pinigus kitiems įmonės darbuotojams. Darbo ginčų komisija sprendė, kad atsakovas ieškovės interesais patyrė 2685 Eur asmeninių išlaidų, kurias įskaitė į ieškovės atsakovui sumokėtą 2900 Eur sumą bei konstatavo esą ieškovė atsakovui sumokėjo tik 215 Eur su darbo santykiais susijusių sumų (2900 Eur - 2685 Eur). Darbo ginčų komisijos sprendimo neteisėtos išvados, kuriomis konstatuota neva atsakovas ieškovės interesais patyrė 2685 Eur asmeninių išlaidų, lėmė iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą, atsakovo naudai nepagrįstai priteisiant 1074,17 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir 2480 Eur dienpinigių už komandiruotę Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Atsakovo nurodytos tariamai ieškovės naudai patirtos asmeninės išlaidos yra nepagrįstos, atsakovas Darbo ginčų komisijai nurodė akivaizdžiai melagingo turinio nebūtus faktus, kuriuos grindė ne tiesioginiais rašytiniais įrodymais, o suklastotais garso įrašais ir susirašinėjimais. Ieškovė pažymi, kad atsakovo bei kitų darbuotojų niekada nebuvo prašoma už bendrovę iš asmeninių lėšų vykdyti jokių mokėjimo prievolių tretiesiems asmenims nei juo labiau skolinti pinigines lėšas kitiems įmonės darbuotojams. Mano, kad atsakovas turėjo išankstinę tyčią reikalauti iš darbdavio nepagrįstų, jam nepriklausančių lėšų išmokėjimo. Darbuotojas, patyręs bendrovės naudai asmeninio pobūdžio išlaidas, turi pagrįsti šių išlaidų realumą ir pateikti finansinės apskaitos dokumentus, pagrindžiančius asmeninių pinigų už ieškovę sumokėjimo faktus, tačiau šioje byloje atsakovas nei ieškovei, nei darbo ginčą nagrinėjusiam organui jokių finansinės apskaitos dokumentų nepateikė. Be to, atsakovas nereiškė reikalavimo dėl tariamai jo patirtų asmeninių išlaidų iš ieškovės priteisimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis faktiškai patyrė išlaidas asmeninėmis lėšomis vykdydamas mokėjimus už ieškovę, todėl atsakovo nurodomi nepagrįsti faktai esą jis už ieškovę tretiesiems asmenims atliko mokėjimus, neatitinka tikrovės bei nesukuria atsakovui reikalavimo teisės į ieškovę. 2023-06-24 buvo ne darbo (šventinė) diena, jokių darbo funkcijų tą dieną atsakovas nevykdė ir jų vykdyti negalėjo, nes atsakovo faktinė darbo vieta buvo Vokietijoje. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės administracija jam būtų davusi nurodymus ieškoti atsarginių automobilių detalių, kad jis faktiškai ieškojo šių detalių. Darbuotojams mokėtina dienpinigių norma yra įtvirtina (duomenys neskelbtini) lokaliniame teisės akte, su kuriuo atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai. Darbo ginčų komisijai pateiktu prašymu atsakovas prašė jo naudai iš ieškovės priteisti 1271 Eur dienpinigių, tačiau Darbo ginčų komisija atsakovo naudai nepagrįstai priteisė 100 proc. dienpinigių normą (2480 Eur) už atsakovo komandiruotės Vokietijos Federacinėje Respublikoje išbūtą laikotarpį. Nustačius, kad atsakovas asmeninių išlaidų ieškovės naudai nepatyrė, atsakovo prašymas dėl dienpinigių priteisimo turėtų būti atmestas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinys grindžiamas vien ieškovės subjektyviu sau naudingu bylai reikšmingų aplinkybių ir teisės normų interpretavimu bei prielaidomis. Prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas pagrindė 2685 Eur panaudojimą ieškovės interesais ir jos nurodymu. Ieškovė nepagrįstai remiasi Civilinio kodekso normomis (dėl prievolių vykdymo), kadangi šalys jokių civilinių susitarimų nesudarė, atsakovas vykdė darbdavio nurodymus. Būtent ieškovė pervedinėdama atsakovui lėšas fiktyviais pagrindais kaip avansus, darbo užmokestį su dienpinigiais, nors iš tiesų dengė atsakovo atliktus jos pavedimu ir jos naudai mokėjimus, nesilaikė įstatymo nustatytų apskaitos reikalavimų, todėl ieškovė nepagrįstai šias savo prievoles bando perkelti atsakovui. Ieškovės teiginiai, neva ji nekompensavo atsakovui jo išlaidų, o mokėjo su darbo santykiais susijusias išmokas, yra nelogiški ir prieštarauja šalių sudarytai darbo sutarčiai. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį du kartus per mėnesį 15 ir 25 mėnesio dienomis, tačiau 2023-05-25 buvo pervesti 300 Eur kaip avansas, dar po 6 dienų, 2023-06-01 1300 Eur kaip darbo užmokestis kartu su dienpinigiais, dar po dienos 2023-06-02 – vėl 1000 Eur avansas, ir 2023-06-16 – dar 300 Eur avansas. Pažymėjo, kad jis (atsakovas) niekada nereiškė darbdaviui prašymų mokėti avansą, 2023-05-14 prašyme priimti į darbą nurodė pageidaujantis gauti atlyginimą vieną kartą per mėnesį. Dėl ieškovės argumento, kad atsakovas nereiškė reikalavimo dėl jo patirtų asmeninių išlaidų iš ieškovės priteisimo, pažymėjo, kad jam to ir nereikėjo daryti, kadangi pati ieškovė visą sumą (išskyrus 85 Eur) atsakovui kompensavo. Tai, kad ieškovė buhalteriniais sumetimais šias sumas pervesdama nurodė fiktyvią paskirtį, yra ieškovės vidaus apskaitos problema. Darbo įstatymai numato galimybę dirbti ir šventinėmis dienomis, atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis 2023-06-24 veikė darbdavio pavedimu ir naudai. Tinkamai vesti darbo apskaitą, taip pat ir fiksuoti darbą švenčių dienomis, privalo darbdavys. Pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl dienpinigių nepagrįsti. Ieškovė pateikė ne lokalų teisės aktą, o tik išrašą iš Darbo užmokesčio tvarkos aprašo be datos, paties tvarkos aprašo ir atsakovo supažindinimo su juo įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovė nepateikė jokio lokalaus akto, kuris atitiktų Vyriausybės apraše nustatytus reikalavimus, t. y. kuriame mažesni dienpinigių dydžiai būtų diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus. Dėl ieškovės argumento, kad atsakovas neprašė priteisti visos dienpinigių sumos, nurodė, kad įstatymai nustato darbo ginčus nagrinėjančio subjekto pareigą veikti aktyviai, galimybę viršyti pareikštus reikalavimus.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės (duomenys neskelbtini) direktorius M. Š. nurodė, kad su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta, mokėta buvo dalimis. Atsakovas ir kiti darbuotojai, taip pat ir jis dirbo Vokietijoje. Įmonė pati apmokėdavo už kurą, gyvenamąją vietą. Kuru ir viešbučiais rūpinosi jis pats, užpildavo kurą kartą per savaitę. Nėra gavęs jokių kvitų už kurą, viešbučius. Nepamena, kad būtų gavęs baudą, neprašė atsakovo jokios finansinės pagalbos. Supažindino atsakovą su darbo užmokesčio tvarkos aprašo priedu dėl dienpinigių dydžių. Atsakovo sudarytą ataskaitą persiuntė buhalterijai, pavedė išsiaiškinti. Nematė reikalo reaguoti į šitą atsakovo prašymą. Avansai buvo pervedami darbuotojų savoms reikmėms, kaip darbo užmokesčio dalis.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas T. B. papildomai paaiškino, kad darbo sutartį pasirašė Vokietijoje, statybų aikštelėje. Su M. Š. nė vienas darbuotojas finansinių klausimų nesprendė, viską derindavo su V. Č., per jį buvo sprendžiami visi klausimai. M. Š. niekada nevažiavo užpilti kuro, dirbo skirtinguose miestuose. Buvo nurodyta kuro piltis ne daugiau kaip už 50 Eur, reikėjo rinkti čekius, juos atiduodavo V. Č., M. Š., D. K.. Neprašė avanso, tačiau įsidarbinus jau po dviejų savaičių darbdavys pervedė 2000 Eur, nes už būsto nuomą reikėjo sumokėti 1600 Eur, reikėjo mokėti už kurą. Darbdavys pervedė jam ir R. P. po 1000 Eur. Jis (atsakovas) pasirašė nuomos sutartį, iš jam pervestų pinigų už nuomą sumokėjo 600 Eur, likusius 1000 Eur mokėjo R. P., gautą kvitą atidavė V. Č.. Dėl 120 Eur už kambario nuomą paaiškino, kad buvo priversti nuomotis kambarį, nes jį ir kitus darbuotojus išmetė iš išnuomoto būsto, buvo darbo diena, turėjo kur nors apsigyventi. Kambarį surado jo draugė. Tą kartą dingo ir jo daiktai, tačiau dėl to pretenzijų nereiškia. Dėl už M. Š. mokėtos baudos (800 Eur) nurodė, kad yra visas susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad M. Š. buvo sulaikytas policijos pareigūnų Koburge, kad jo prašė nuvykti (nes jam buvo arčiau važiuoti). Pinigai baudos sumokėjimui buvo pervesti į jo sąskaitą, pinigus išgrynino ir perdavė R. P., kuris ir sumokėjo tą baudą. Gal pusė darbuotojų neturėjo kortelių (dėl antstolių vykdomų išieškojimų, areštuotų sąskaitų), todėl būdavo taip, kad pinigai jiems būdavo pervedami į jo sąskaitą arba jis skolindavo darbuotojams. Įmonėje niekas iš darbuotojų negaudavo pilno atsiskaitymo už išdirbtą mėnesį, visą laiką buvo vėluojama (2-3 sav.), sumokėdavo po 300 Eur, kad darbuotojai dar lauktų, neišeitų iš darbo. 2023-06-24 gavo V. Č. pavedimą paimti nupirktas detales (sparnus) automobiliui iš Kauno. Turėjo iš Vokietijos išvykti 2023-06-23, kad 2023-06-24, 12 val. būtų Kaune. Ne dvi valandas užtruko ir ne savo noru važinėjosi. Iš UAB „Manlita“ jam pervestų sumų tik 300 Eur (2023-06-16 pavedimas) yra darbo užmokestis, visos kitos sumos panaudotos firmos reikmėms. Matė, kad banko pavedimuose ieškovė nurodydavo mokėjimo paskirtį „avansas“, „darbo užmokestis“, klausė apie tai V. Č., tačiau pastarasis jį patikino, kad kitaip „buhalteriškai“ negalėjo jam pervesti pinigų. Pačią pirmą darbo dieną, kai pasirašė darbo sutartį, buvo informuotas, kad įmonėje mokamų dienpinigių dydis yra 50 proc. Leido suprasti: „Nepatinka – nedirbk“. Tuo metu jau buvo Vokietijoje, todėl tiek jis, tiek kiti darbuotojai pasirašė, kad yra supažindinti su dienpinigių dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2023-05-14 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 90, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti ieškovės įmonėje statybos darbininku. Darbo sutartyje nurodyta, kad darbas kilnojamojo pobūdžio (1.1. punktas); darbdavys (ieškovė) įsipareigojo mokėti darbuotojui (atsakovui) 1390 Eur mėnesinę algą, ją mokant du kartus per mėnesį – 15 ir 25 mėnesio dienomis (1.3. punktas). Ieškovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. Š. 2023-05-12 įsakymu Nr. KK27 (įsakymo data ankstesnė nei su atsakovu sudarytos darbo sutarties data) atsakovas ir kiti įmonės darbuotojai komandiruoti dirbti į Vokietiją laikotarpiu nuo 2023-05-15 iki 2023-06-30. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2023-06-23 įsakymu Nr. KA21 atsakovas atšauktas iš komandiruotės nuo 2023-06-22. Iš ieškovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2023 m. gegužės, birželio, liepos mėn. nustatyta, kad 2023 m. gegužės 15-31 dienomis, birželio 1-22 dienomis ieškovė žymėjo atsakovui komandiruotę (darbo laiką ir poilsio dienas), birželio 23-25 dienomis atsakovui fiksuotos pravaikštos, nuo birželio 26 d. iki liepos 7 d. fiksuotas laikinas nedarbingumas, nuo liepos 10 d. iki 31 d. vėl fiksuotos pravaikštos. Iš ieškovės pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių už 2023 m. gegužės ir birželio mėn., dienpinigių paskaičiavimo pažymos nustatyta, kad darbo laikotarpiu ieškovė atsakovui priskaičiavo 1289,17 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (597,27 Eur už gegužės mėn. ir 691,90 Eur už birželio mėn.) ir 1209 Eur dienpinigių (527 Eur už gegužės mėn. (17 dienų) ir 682 Eur už birželio mėn. (22 dienas)), iš viso 2498,17 Eur. Ieškovės ir atsakovo pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad 2023-05-25 ieškovė į atsakovo banko sąskaitą pervedė 300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“, 2023-06-01 pervedė 1300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „DU ir dienpinigiai“, 2023-06-02 pervedė 1000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“, 2023-06-16 pervedė 300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“, iš viso ieškovė atsakovui pervedė 2900 Eur sumą.

Tarp šalių kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo (pagrindo, atleidimo datos), atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju, dėl ko atsakovas T. B. (nagrinėjant ginčą DGK – ieškovas) kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo bylą Nr. APS-109-14686/2023, 2023-09-18 sprendimu Nr. DGKS-5323 T. B. darbo sutarties nutraukimo datą iš 2023-08-31 perkėlė į 2023-07-07, nekeičiant darbo sutarties nutraukimo pagrindo (Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis) (DGK sprendimo 6 lapas); taip pat nusprendė išieškoti iš (duomenys neskelbtini) T. B. 1074,17 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-30, šią sprendimo dalį įvykdant skubiai; išieškoti iš (duomenys neskelbtini) T. B. 189,54 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2023-06-23 ir 2023-06-24 dirbtas dienas; išieškoti iš (duomenys neskelbtini) T. B. 78,42 Eur (neatskaičius mokesčių) ligos pašalpos už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas 2023-06-26 ir 2023-06-27; išieškoti iš (duomenys neskelbtini) T. B. 185,75 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-07-07; išieškoti iš (duomenys neskelbtini) T. B. 2480 Eur dienpinigių už komandiruotės Vokietijos Federacinėje Respublikoje išbūtą laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-23.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 229 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisijos 2023-09-18 sprendimas Nr. DGKS-5323 darbo byloje Nr. APS-109-14686/2023 yra ginčijamas iš dalies. Ieškovė neginčija Darbo ginčų komisijos sprendimo dalyje, kuria atsakovo T. B. darbo sutarties nutraukimo data iš 2023-08-31 perkelta į 2023-07-07, nekeičiant darbo sutarties nutraukimo pagrindo; taip pat kuria atsakovui T. B. iš ieškovės (duomenys neskelbtini) buvo priteistas 63,18 Eur darbo užmokestis už 2023-06-23 dieną, 78,42 Eur ligos pašalpa už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas 2023-06-26 ir 2023-06-27, 185,75 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-07-07, todėl Darbo ginčų komisijos 2023-09-18 sprendimas Nr. DGKS-5323 šioje dalyje yra įsiteisėjęs ir dėl paminėtų klausimų šiame teismo sprendime nepasisakytina, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbdavio darbuotojui pervestų lėšų panaudojimo darbdavio interesais, darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-30, darbo užmokesčio už 2023-06-24 šventinę dieną, dienpinigių sumokėjimo.

Minėta, kad ieškovė teigia, jog ji yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu, todėl DGK sprendimu nepagrįstai atsakovui buvo priteistas 1074,17 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis už darbo laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-30, 126,36 Eur už tariamai atsakovo dirbtą 2023-06-24 šventinę dieną, 2480 Eur dienpinigių už komandiruotės Vokietijos Federacinėje Respublikoje išbūtą laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-23. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodė, jog jo Darbo ginčų komisijai, teismui pateikti įrodymai pagrindžia 2685 Eur (iš ieškovės pervestų 2900 Eur) panaudojimą ieškovės interesais ir jos nurodymu, jo darbą 2023-06-24 šventinę dieną, todėl ieškovė nėra su juo pilnai ir tinkamai atsiskaičiusi.

DK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Šiuo atveju byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2023-05-25 iki 2023-06-16 ieškovė į atsakovo banko sąskaitą iš viso pervedė 2900 Eur sumą (2023-05-25 – 300 Eur, 2023-06-01 – 1300 Eur, 2023-06-02 – 1000 Eur, 2023-06-16 – 300 Eur). Ieškovė tiek ieškinyje, tiek jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad visos šios sumos atsakovui buvo pervestos kaip darbo užmokestis ir dienpinigiai. Visgi atsakovo paaiškinimai, pateikti įrodymai visų bylos įrodymų kontekste leidžia daryti kitokią išvadą ir atsakovo nurodytus argumentus dėl ieškovės į atsakovo sąskaitą pervestų lėšų panaudojimo būtent ieškovės interesais ir jos nurodymu pripažinti pagrįstais.

Šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo numatyta, kad darbo užmokestis atsakovui bus mokamas du kartus per mėnesį – 15 ir 25 mėnesio dienomis. Atsakovas priimtas dirbti nuo 2023-05-15; 2023-05-14 prašyme (prašymas nepasirašytas) (2 t., b. l. 106) nurodė, kad atlyginimą prašo mokėti vieną kartą per mėnesį. Kaip jau buvo minėta, 2023-05-25 ieškovė į atsakovo banko sąskaitą pervedė 300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“, 2023-06-01 pervedė 1300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „DU ir dienpinigiai“, 2023-06-02 pervedė 1000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“, 2023-06-16 pervedė 300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“. Pažymėtina, kad ieškovės atsakovui pervestos sumos niekaip nekoreliuoja su darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, dienpinigių paskaičiavimo pažymoje nurodytomis sumomis. Ir priešingai, atsakovo pateiktas susirašinėjimas su V. Č. ((duomenys neskelbtini) akcininkas ir administracijos direktorius), ieškovės direktoriumi M. Š., D. K., atsakovo ir V. Č. pokalbių, kito ieškovės darbuotojo M. Ž. ir V. Č. pokalbio garso įrašai, atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl pinigų pervedimo ir apmokėjimo už būsto, kambario nuomą Niurnberge, skolinimo kitiems įmonės darbuotojams, vėluojančių įmonės atsiskaitymų su darbuotojais (2 t., b. l. 16-22, 32, 34-38, 40-48, 140, 154, 156, 158, 170, 186, 188, 190, 196, 198, 200, 212, 216, 218 ir kt.); kuro pirkimo (2 t., b. l. 50-54, 160, 162, 202 ir kt.); atsakovo vykimo į (duomenys neskelbtini), pinigų pervedimo ir išgryninimo M. Š. skirtos baudos sumokėjimo tikslu (2 t., b. l. 24-30, 124-128 ir kt.). Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad garso įrašai ir susirašinėjimas yra suklastoti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas remiasi atsakovo pateiktais minėtais įrodymais.

Ieškovės atstovai nurodė, kad kitiems įmonės darbuotojams nebuvo poreikio skolintis. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė duomenis apie ieškovės atliktus mokėjimus M. A., A. A., K. M., K. K., M. J., S. Ž., R. K., M. Ž., R. P., tačiau minėti asmenys, išskyrus M. Ž., nėra nurodyti 2023-05-12 įsakyme dėl komandiruotės, neaišku, kuriuo laikotarpiu ir ar jie visi buvo komandiruoti dirbti į Vokietiją, ar dirbo kartu su atsakovu, didžioji dalis mokėjimų nesusiję su byloje analizuojamu ginčo laikotarpiu (2023 m. gegužės-birželio mėn.). Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis skolino tam tikras pinigų sumas/į jo sąskaitą buvo pervedami pinigai kitiems darbuotojams (M. Ž.) ir tai buvo suderinta su darbdavio atstovais.

Aplinkybė, kad kuro pirkimo čekiai yra pas ieškovę (ieškovė juos teikė į bylą, 3 t., b. l. 153-154), taip pat ieškovės pateikta kuro išlaidų suvestinė niekaip nepaneigia atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis taip pat pirko kurą, o vėliau čekius atiduodavo atsakingiems įmonės darbuotojams. Liudytojas V. Č. nurodė, kad įmonė nebetaiko praktikos, kad darbuotojai patys piltų kurą, visgi tai nereiškia, kad tokia praktika nebuvo taikoma atsakovo darbo įmonėje laikotarpiu.

Ieškovės atstovo M. Š. paaiškinimai dėl 1600 Eur už būsto nuomą apmokėjimo (3 t., b. l. 155-156) apskritai yra nenuoseklūs ir prieštaringi: iš pradžių nurodė, kad sąskaita buvo perduota R. P., kuris buvo kartu su atsakovu, po to R. P. perdavė sąskaitą jam (M. Š.), esą buvo mokama grynais, jis perdavė R. P. 1600 Eur, kad sumokėtų; paskui M. Š. teigė, kad jis pats sumokėjo už nuomą, o sąskaitą prašė paimti R. P.. Tuo tarpu atsakovo nuoseklius paaiškinimus pagrindžia 2023-06-01 susirašinėjimas su V. Č. (2 t., b. l. 22), tą pačią dieną atliktas ieškovės pavedimas ir tą pačią dieną atsakovo atliktas grynųjų pinigų išėmimas.

Ieškovės atstovas M. Š. nurodė nepamenantis, kad būtų gavęs kokią baudą, teigia neprašęs atsakovo jokios finansinės pagalbos, visgi 2023-06-02 jo susirašinėjimas su atsakovu (2 t., b. l. 126, 128), atsakovo ir V. Č. pokalbio garso įrašas, atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog pats M. Š. siuntė atsakovui adresą, kuriuo šis turi atvykti, V. Č. taip pat nurodo atsakovui vykti (nes kitaip „į kalėjimą sodins“), patvirtina, kad pinigai pervesti; ieškovė 2023-06-02 perveda atsakovui 1000 Eur, tą pačią dieną atsakovas Koburge išgrynina 800 Eur. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad iš tiesų iš atsakovui pervestos 1000 Eur sumos 800 Eur buvo panaudoti M. Š. skirtos baudos sumokėjimui.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus išdėstytas aplinkybes, remdamasis civilinėje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, teismas sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės pagrindė jo 2023-06-21 ataskaitoje nurodytų sumų – iš viso 2685 Eur panaudojimą ieškovės interesais (jos naudai ir jos nurodymu). Atsakovui įrodžius šią aplinkybę, nėra pagrindo teigi, kad ieškovė yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovu.

Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad atsakovas nereiškė reikalavimo dėl tariamai jo patirtų asmeninių išlaidų iš ieškovės priteisimo, remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsniu, tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai, o DK 33 straipsnio 5 dalis aiškiai numato, kad šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo; tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos. Be to, atsakovas mokėjimus ieškovės naudai atliko ne asmeninėmis, o ieškovės pervestomis lėšomis, bet tai reiškia, kad atsakovui nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (dienpinigiai).

Kaip minėta, ieškovė darbo laikotarpiu atsakovui priskaičiavo 1289,17 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Įvertinus byloje nustatytą aplinkybę, kad iš ieškovės pervestų 2900 Eur atsakovas 2685 Eur panaudojo ieškovės naudai, darytina išvada, kad ieškovė išmokėjo atsakovui 215 Eur (2900 Eur - 2685 Eur) su darbo santykiais susijusią sumą, taigi konstatuotina, kad atsakovui neišmokėtas darbo užmokestis sudaro 1074,17 Eur (1289,17 Eur - 215 Eur) ir priteistinas iš ieškovės.

Teismo vertinimu tiek atsakovo paaiškinimai, tiek kiti į bylą pateikti įrodymai – atsakovo susirašinėjimas su V. Č., D. K. (2 t., b. l. 56, 58, 62, 138, 178, 180, 182, 208, 210) patvirtina ir tai, kad atsakovas 2023-06-24 vykdė darbdavio nurodymus, t. y. vyko į parduotuves ir ieškojo dalių automobiliui, taigi vykdė darbo funkcijas darbdavio naudai. Atsakovas turėjo vykti į Kauną, iš susirašinėjimo matyti, kad 2023-06-24 14.43 val. atsakovas vis dar vyksta į parduotuves, todėl nėra pagrindo spręsti, kad darbo užmokestis atsakovui turėtų būti priteistas ne už visą dieną. Tuo tarp ieškovė darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2023 m. birželio 23-25 dienomis (atsakovo vykimo iš komandiruotės dieną, šventinę bei poilsio dieną) atsakovui nepagrįstai fiksavo pravaikštas. Be to, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2023-06-23 įsakymu atsakovas iš komandiruotės atšauktas atgaline data nuo 2023-06-22. Pažymėtina, kad ir į komandiruotę atsakovas buvo išsiųstas dirbti anksčiau (2023-05-12 ieškovės direktoriaus įsakymas) nei buvo įdarbintas ieškovės įmonėje (darbo sutarties data 2023-05-14). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui iš ieškovės priteistina 126,36 Eur (1390 Eur : 22 d.d.) × 2) darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už 2023-06-24 dirbtą dieną.

Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovo prašymas dėl dienpinigių priteisimo turėjo būti atmestas, nes ieškovė su atsakovu buvo visiškai atsiskaičiusi; be to, esą Darbo ginčų komisija atsakovo naudai nepagrįstai priteisė 100 proc. dienpinigių normą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018 11 punktą).

Vadovaujantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas; jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį (DK 107 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2022-07-01 iki 2023-06-30) 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Prieš nustatant dienpinigių dydžius, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje.

Tuo pačiu Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 patvirtintame Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše vienos dienos dienpinigių dydis komandiruojant darbuotojus į Vokietijos Federacinę Respubliką yra 62 Eur.

Ieškovė nurodė, kad darbuotojams mokėtina dienpinigių norma yra įtvirtina (duomenys neskelbtini) lokaliniame teisės akte (Pareigybių sąrašas ir dienpinigių dydžių normos – išrašas iš darbo užmokesčio apskaitos tvarkos aprašo), su kuriuo atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai ir kuriame numatyta, kad statybos darbininkams mokama 50 procentų dienpinigių dydžio norma (1 t., b. l. 44). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos tvarkos aprašą (3 t., b. l. 84-113), kurio 13 punkte numatyta, kad dienpinigių normų dydžiai mažinami ne daugiau kaip 50 procentų atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, šia tvarka nustatomi dienpinigių dydžiai yra konkretūs ir diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus: valstybes, į kurias komandiruojami darbuotojai, jų infrastruktūrą ir ekonominio išsivystymo lygį: Vokietijos Federacinė Respublika – 31 euras, Danija – 40 eurų, Ukraina – 53 eurai, Lenkija – 25 eurai. Šio aprašo pirmame lape yra žyma, kad aprašas patvirtintas (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. Š., tačiau kada, kokiu pagrindu (įsakymo ar pan.) duomenų nėra. Teismo posėdžio metu M. Š. taip pat negalėjo paaiškinti, kada tiksliai šis aprašas buvo parengtas (nurodė, kad 2023 m., kada tiksliai, nežino), nurodė, kad aprašą rengė įmonės buhalterė. Be to, M. Š. nurodė, kad atsakovas buvo supažindintas su darbo užmokesčio apskaitos tvarkos aprašo 2 priedu, o ne su pačiu aprašu. Atsakovas paaiškino, kad jis tiek darbo sutartį pasirašė, tiek su dienpinigių dydžiu buvo pasirašytinai supažindintinas jau būdamas išvykęs dirbti į Vokietiją (statybų aikštelėje). Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su ieškovės atstovais (darbuotojais) matyti, kad ir antrąjį ieškovės direktoriaus pasirašytą darbo sutarties egzempliorių atsakovas gavo ne iš karto, o tik po paraginimo.

Minėtame Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše aiškiai numatyta, jog, jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje. Byloje nustatyta, kad atsakovas nebuvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos tvarkos aprašu, o tik su jo priedu. Net ir su priedu dėl dienpinigių dydžių normų atsakovas supažindintas jam jau esant komandiruotėje Vokietijoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir patys dienpinigių diferencijavimo kriterijai (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos tvarkos apraše nurodyti itin abstrakčiai, nėra detalizuoti. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, ar prieš nustatant dienpinigių dydžius, įmonėje buvo įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros DK nustatyta tvarka. Šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas su (duomenys neskelbtini) mokamų dienpinigių dydžio norma buvo supažindintas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, atsakovas apskritai nebuvo supažindintas su dienpinigių diferencijavimo kriterijais, dėl kurių objektyvumo teismui kyla pagrįstų abejonių.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti atsakovui 100 proc. dienpinigių normą, nustatytą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, už 40 dienų (ne 39 dienų) laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-23, nes 2023-06-23, t. y. grįžimo iš komandiruotės dieną, dienpinigius ieškovė taip pat turėjo skaičiuoti (DK 107 straipsnio 4 dalis, 219 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 417 straipsnis). Atsakovui priteistinų dienpinigių suma sudaro 2480 Eur (40 d. x 62 Eur).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmestinas. Ieškovė neįrodė, kad ji pilnai atsiskaitė su atsakovu, tai yra sumokėjo darbo užmokestį su dienpinigiais nutraukiant su atsakovu darbo sutartį (CPK, 178, 185 straipsniai), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1074,17 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-30, 126,36 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2023-06-24 dirbtą dieną, 2480 Eur dienpinigių už komandiruotės Vokietijos Federacinėje Respublikoje išbūtą laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-23.

Šalys neginčijo aplinkybės, kad ieškovė, vykdydama Darbo ginčų komisijos sprendimą, yra įvykdžiusi sprendimą dalyje dėl 1074,17 Eur sumos sumokėjimo. Ieškovei jau įvykdžius dalį teismo sprendimo, skubiam vykdymui jis nenukreipiamas (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir į šiuo teismo sprendimu atsakovui priteistas sumas įskaitytinos ieškovės sumokėtos sumos, vykdant Darbo ginčų komisijos 2023-09-18 sprendimą Nr. DGKS-5323.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovas patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jam iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 229 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui T. B. iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 1074,17 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-30, 126,36 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2023-06-24 dirbtą dieną, 2480 Eur dienpinigių už komandiruotės Vokietijos Federacinėje Respublikoje išbūtą laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-06-23 ir 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Į šiuo sprendimu atsakovui T. B. priteistas sumas įskaityti ieškovės (duomenys neskelbtini) sumokėtas sumas, vykdant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023-09-18 sprendimą Nr. DGKS-5323 darbo byloje Nr. APS-109-14686/2023.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023-09-18 sprendimą Nr. DGKS-5323 darbo byloje Nr. APS-109-14686/2023 laikyti įsiteisėjusiu dalyje, kuria T. B. darbo sutarties nutraukimo data iš 2023-08-31 perkelta į 2023-07-07, nekeičiant darbo sutarties nutraukimo pagrindo; taip pat kuria T. B. iš (duomenys neskelbtini) buvo priteistas 63,18 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis už 2023-06-23 dieną, 78,42 Eur (neatskaičius mokesčių) ligos pašalpa už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas 2023-06-26 ir 2023-06-27, 185,75 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2023-05-15 iki 2023-07-07.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.