- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- 1-394-870/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-32692-2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- M. P.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės AAS
- Advokatai
- Ramunė Ramanauskienė, Algis Tursas, Ramutė Ramanauskienė
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ elektromechaniku, vedęs, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2015-03-05, apie 8.21 val., Vilniuje, kaltinamasis M. P. , vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Džiaugsmo g. nuo Pavilnio pusės link Pergalės g., pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas (šlapdriba), kelio būklę (kelio danga buvo apsnigta, nevalyta ir slidi) ir apie 52 m atstumu iki Pavilnės g. 5B namo nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Fiat Marea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. S.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio Fiat Marea vairuotojas V. S., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Teisiamojo posėdžio apklaustas kaltinamasis M. P. kaltę pripažino pilnai, gailėjosi. Kaltinamojo parodymais nustatyta, kad jis vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra kaltas dėl eismo įvykio. Jis važiavo ryte, buvo apsnigtas kelias, slidu, „pradėjo nešti mašiną“, bet jis jos nebesuvaldė. Mašina išslydo į priešingą eismo pusę ir susidūrė su automobiliu. Pastarojo automobilio vairuotojas skundėsi skausmu kojoje, todėl jis iškvietė greitąją, policiją. Bendraujant su nukentėjusiuoju ligoninėje, pastarasis sakė, kad viskas tvarkoje. Jis nemanė, kad nukentėjusysis reikalaus iš jo pinigų. Po kažkiek laiko nukentėjusysis pradėjo kalbėti, kad jam per mažai išmokėjo draudimo bendrovė, jog reikia pinigų, 2000 eurų, bet tokia suma jų šeimai yra per didelė. Nukentėjusiajam sumokėjo 200 eurų. Šiuo metu jis antrą kartą vedęs, augina vaiką, iš pirmos santuokos turi 2 vaikus, moka jiems išlaikymą.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. patvirtino kaltinamojo parodymus dėl eismo įvykio aplinkybių, akcentuodamas tai, jog neturtinė žala turėtų būti atlyginta didesnė negu atlygino draudimo bendrovė. Jokių dokumentų (čekių, kuro išlaidų), patvirtinančių didesnes išlaidas, nerinko. Gyvena Mickūnuose, Vilniaus rajone. Vilniaus rajono poliklinika yra Pašilaičiuose ir jam reikėjo kas dešimt dienų važiuoti su gipsuota koja, kad pratęstų biuletenį. Tai tęsėsi tris mėnesius. Kai kreipėsi į draudimo bendrovę, tikėjosi, kad bus išmokėta daugiau. Už automobilį išmokėjo virš 400 eurų. Su šia suma jis sutinka, jos neginčija, nors ši suma ir mažoka. Jam niekas neatlygino ir už sudaužytą telefoną. Jis jau antrą kartą patiria avarijas. Pirmą kartą teko lipti iš degančios mašinos, šį kartą jo automobilis taip pat buvo stipriai apgadintas(teko lipti per langą). Dėl to jis patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą dėl ko jam net naktimis sapnuojasi. Apklausos metu nukentėjusysis pateikė teismui apžiūrai nuotraukas, (b. l. 169), kurioje matyti 1998 metų patirta trauma, paaiškindamas, kad ankstesnė trauma įtakojo ir šio sužalojimo gydymą. Net gydytojas stebėjosi kodėl taip ilgai gyja. Vidutiniškai per 6 savaites užgyja, o jam užsitęsė gijimas 3 mėnesius. Lūžis buvo sudėtingas, pasekmės liks visą gyvenimą. Jam koją skauda, kai darbo metu pavaikšto, skausmas jaučiamas ir vakare, ir nakties metu. Anksčiau to nebuvo. Tenka dažniau gerti Paracetamolį arba Ibuprofeną. Anksčiau krūvį kompensuodavo ant sveikos kojos. Dabar, kai sužalotos abi kojos to nebėra ir atsiranda problemos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos byloje esančiais ir ištirtais įrodymais su kuriais teismas supažindino, atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Taip, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. (kaltinamojo brolis) paaiškino, kad 2015-03-05, apie 8.00 val., važiavo automobiliu Audi A6, kurį vairavo jo brolis M. P., ir sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Važiavimo greitis buvo apie 50 km/h. Važiuojant iš Pavilnio link Naujosios Vilnios vairuojamą automobilį pradėjo nešioti po kelią, nes kelias buvo apsnigtas ir slidus. Tuo metu snigo. Kelio vingyje į dešinę pusę jų automobilis išslydo į priešingos krypties eismo pusę. M. P. suko vairą į dešinę pusę, kad grįžtų į savo eismo pusę, bet automobilio nesuvaldė ir automobilis toliau slydo šonu, priekinė automobilio dalis buvo nukreipta į kairę pusę. Tuo metu iš priekio važiavo automobilis, su kuriuo jie susidūrė. Po smūgio jų automobilį apsuko 3600 ir automobilis sustojo kelio priešingos krypties eismo pusėje. Susidūrimo metu jis nenukentėjo, pats išlipo iš automobilio. Netrukus prie jų priėjo žmonės iš kitų automobilių. Kažkas iškvietė policiją ir GMP. Jo brolis skambino savo draugui, kuris po kurio laiko atvažiavo su tralu ir, surinkus po eismo įvykio išsibarsčiusius daiktus, brolio automobilį nuvežė į namus. M. P. ir kito automobilio vairuotoją GMP išvežė į ligoninę (b.l. 63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. M. paaiškino, kad 2015-03-05, apie 8.00 val., vairavo automobilį VW Passat ir važiavo Džiaugsmo g. nuo Pergalės g. pusės link Pavilnio. Kelias buvo nevalytas ir apsnigtas. Tuo metu krito šlapias sniegas, matomumas buvo blogas. Važiavo apie 30 km/h greičiu, nes važiavimo sąlygos buvo blogos. Priekyje apie 50 m atstumu taip pat lėtai važiavo kitas automobilis. Tuo metu pamatė iš priekio nuokalne atvažiuojantį automobilį, kurio greitis galėjo būti apie 50 km/h. Šis automobilis išvažiavo į jo važiavimo krypties eismo pusę ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Tada jis stabdė vairuojamą automobilį ir spėjo saugiai sustoti iki susidūrusių automobilių. Susidūrimo metu priekyje važiavęs Fiat markės automobilis nuvažiavo į dešinę kelio pusę, o automobilis Audi sustojo važiuojamosios dalies viduryje. Jis priėjo prie Fiat automobilio vairuotojo ir padėjo šiam išlipti iš automobilio, nes vairuotojas buvo šoko būsenoje. Po to nuėjo prie Audi automobilio, kurio vairuotojas pats negalėjo išlipti, padėjo šiam išlipti, o kartu buvęs keleivis išlipo pats. Savo duomenis palikęs Fiat automobilio vairuotojui, iš eismo įvykio vietos išvažiavo (b.l. 67-68).
VTMT teismo medicinos specialistė J. M.-Čobot, apžiūrėjusi V. S., gim. 1973 m., RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr.2015/18497, Vilniaus r. centrinės poliklinikos medicininę kortelę ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad V. S. nustatytas sužalojimas - minkštųjų audinių patinimas dešinėje (teismas vertina kaip apsirikimą, nes ne tik iš nukentėjusiojo paaiškinimo, bet ir iš eismo įvykio dieną pirminių medicininių dokumentų matyti, jog konstatuotas V. S. ne dešinėje, o kairėje pėdoje (padikaulio) lūžis, b. l. 155) su penkto padikaulio lūžiu galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 56).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam V. S. padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos tarnybos specialistės įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimas 2015 m. kovo 5 d. apie 8.21 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė kaltinamasis M. P.. Kaltinamasis pažeidė KET 127 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o greitį turi pasirinkti atsižvelgiant į važiavimo sąlygas ( vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą). Tiek paties kaltinamojo tiek kitų asmenų parodymais neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Džiaugsmo g. nuo Pavilnio pusės link Pergalės g., neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (šlapdriba), kelio būklę (kelio danga buvo apsnigta, nevalyta ir slidi) dėl ko ir nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Fiat Marea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. S., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Be kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės pilnai nustatytos liudytojo A. P. (kaltinamojo brolis) parodymais, kuris patvirtino, kad brolis(kaltinamasis) kelio vingyje nesuvaldė automobilio, kuris pradėjo slysti, iščiuožė į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiavusiu automobiliu. Tapačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. M.. Nukentėjusiojo V. S. eismo įvykio metu patirti sužalojimai teismo medicinos specialisto įvertinti kaip nesunkus kūno sužalojimas. Surinkti ir ištirti bylos duomenys, kurie pripažįstami tinkamais įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl teismas plačiau jų neaptaria.
M. P. savo veiksmais pažeidė KET 127 p. reikalavimus. Dėl šių jo veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl teismas konstatuoja, kad M. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę pilnumoje pripažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamajame posėdyje gautas ir išnagrinėtas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašymą pateikė kaltinamojo žmona J. P. (b. l. 126), jame nurodyta, jog kaltinamojo žmona užtikrina teismą, kad ateityje jos vyras nedarys nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų. Teisiamojo posėdžio metu J. P. paaiškino, kad nuo 2005 metų dirba buhaltere. Ji su vyru augina vaiką, susituokę 6 metai. Vyras labai gailėjosi dėl to, kas nutiko. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, dalį žalos atlygino. Nukentėjusiojo prašoma suma neturtinei žalai atlyginti jų šeimai yra didelė. Pateikti dokumentai patvirtina, kad kaltinamojo žmona neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama gerai (b. l. 180-182).
Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. Šis straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 38), taigi, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jo nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, kad jis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai buvo matyti iš jo elgesio teisiamojo posėdžio metu. Ši aplinkybė pripažinta, kaip jo atsakomybę lengvinanti ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti. Iš bylos medžiagos matyti, jog dalį neturtinės žalos M. P. nukentėjusiajam atlygino (b. l. 119). M. P. yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, todėl likusią dalį žalos privalo atlyginti draudimo bendrovė. Teismas nustatė, kad M. P. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 39-43), dirba, moka išlaikymą 2 vaikams iš pirmosios santuokos, charakterizuojamas kaip darbštus, atsakingas, sąžiningas, nekonfliktiškas (b. l. 115).
Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kaltinamojo parodymus teisme, jo nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog M. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgęs į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad J. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui kaltinamajam M. P..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam M. P. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl civilinio ieškinio
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo atstovė advokatė Ramutė Ramanauskienė pareiškė civilinį ieškinį 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur patirtoms išlaidoms (advokato paslaugoms) apmokėti (b. l. 96-99). Šiuos pinigus prašo priteisti iš kaltinamojo M. P.. Pareikštas civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad eismo įvykio metu, kurio kaltininkas M. P., nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis jam padarytą moralinę žalą vertino apie 3000 Eur suma. Draudimo bendrovė išmokėjo 546 Eur moralinę žalą, kaltinamasis pervedė 200 Eur, nors pradžioje (dar neperdavus bylos teismui) buvo žadėjęs pervesti 1800 Eur moralinei žalai atlyginti. Dėl patirto kairės kojos sužalojimo nukentėjusysis dažnai iki šiol kenčia skausmą ir didelius nepatogumus, kadangi 1998 metais dėl autoįvykio ieškovas buvo patyręs labai rimtą kitos (dešinės) kojos traumą, sutrikdžiusią normalią dešinės kojos funkciją (pridedamos nuotraukos, b. l. 169 ). Dėl naujai (2015-03-05) patirto kairės kojos sužalojimo patyrė itin didelį diskomfortą potrauminiu gydymo metu ir nuolat jaučia diskomfortą ir skausmą judant iki šiol, ypač lipant laiptais, judant įkalnėn ar nuokalnėn, nes kairioji sužalota koja negali kompensuoti anksčiau sužalotos dešinės kojos judėjimo nepatogumų. Kairė koja buvo sugipsuota 2 mėnesius, per tą laiką turėjo 3 mėn. trukusį nedarbingumą. Nedarbingumo laikui pasibaigus neteko darbo UAB „Autogrand“ kur dirbo verslo administratoriumi, nes darbdavys dėl ilgo nedarbingumo perskirstė darbo funkcijas ir panaikino nukentėjusiojo etatą. Šiuo metu dirba UAB „Luxury Service“ darbų vykdytojo pareigose po 2 val. 5 darbo dienas ¼ etato. Per 3 mėnesių trukusį gydymosi laikotarpį patyrė diskomfortą aplinkoje, nes negalėjo bendrauti su savo giminaičiais ir draugais, dėl patirtos traumos buvo izoliuotas nuo įprastos aplinkos, iki šiol vartoja raminančius ir nuskausminančius vaistus, nuolat jaučiamas judėjimo funkcijos nepakankamumas, tai kelia ne tik fizinį, bet ir emocinį nepakankamumą, neatmestina galimybė, kad ateityje nukentėjusiajam gali būti nustatytas dalinis darbingumo netekimas.
Civilinis atsakovas, draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ paaiškinimu (atsiliepimu) į reiškiamą ieškinį (b. l.127-129), nurodo, kokios sumos buvo išmokėtos V. S. dėl draudėjo M. P. įvykdyto eismo įvykio, t. y. 487 Eur už sugadintą automobilį, 722, 41 Eur negautos pajamos, 546, 0 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat draudimo bendrovė išmokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai 136, 67 Eur bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 708 Eur. Draudimo bendrovė prašo netenkinti nukentėjusiojo Sinaiskij prašymo papildomai atlyginti 1600 Eur neturtinę žalą, remiasi teismų praktika, nurodo, kad reikalavimas nėra adekvatus pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (2007 m. gegužės 17 d. redakcija, Žin., Nr. 61-2340), kuriame nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra: 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui.
Šioje byloje civilinis atsakovas, privalantis betarpiškai atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą turtinę žalą – AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kadangi eismo įvykio metu transporto priemonės, kurią vairuodamas M. P. sukėlė eismo įvykį buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nuo 2014-05-19 iki 2015-05-18 bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Tai patvirtina draudimo polisas (b. l. 21). Likusią dalį, kai išmokėtinos nukentėjusiesiems sumos viršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte išdėstytas nuostatas, padengia kaltinamasis.
Byloje nustatyta, kad M. P. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis M. P. nukentėjusiajam V. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kurių liekamieji reiškiniai išliko iki šiol (teisiamąjame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad jaučia naktimis skausmą, ypatingai esant drėgniems orams, geria ne tik nuskausminamuosius, bet ir raminamuosius vaistus).
Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė labai stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir skausmą, jo automobilis buvo nepataisomai suniokotas (fotolentelės duomenys, b. l. 12-16). Nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo eismo įvykio (2015-03-05) iki 2015 m. birželio 3 d. tai patvirtina draudimo bendrovės pateikti dokumentai, įrodantys apskaičiuotas negautas pajamas (b. l. 152) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma (b. l. 154). Nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo galimybės laisvai pasirinkti veiklos rūšį buvo pakankamai apribotos, teko vykti pas gydytojus, kęsti skausmą. Šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusįjį, padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis yra darbingas asmuo, šiuo metu dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ elektromechaniko pareigose. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad per tris mėnesius nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2015 m. spalio yra gavęs 1722, 54 Eur. (b. l. 113). Kaltinamasis paaiškino, kad jo atlyginimas apie 2000 Lt (579 Eur) per mėnesį, 800 Lt (231 Eur) moka išlaikymą vaikams. Jis išlaiko 3 vaikus, dviem vaikams iš pirmosios santuokos moka išlaikymą. Kaltinamojo žmona J. P. dirba UAB „Sangaida“ buhaltere, jos pačios paaiškinimu teisiamajame posėdyje gauna apie 795 Eur atlyginimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo žmona nurodė, kad gyvena nuosavame name. Šios paminėtos aplinkybės rodo stabilų apsirūpinimą, neblogą finansinę padėtį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi ir kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. V. S. eismo įvykio metu padarytas sužalojimas - minkštųjų audinių patinimas kairėje pėdoje su penkto padikaulio lūžiu. Teismo vertinimu, būtų neteisinga nukentėjusiojo V. S. eismo įvykio metu patirtas pasekmes (kairės pėdos penkto padikaulio lūžį) vertinti atskirai nuo bendros jo sveikatos būklės, patirtų ir patiriamų nepatogumų, skausmų. Nukentėjusysis V. S. nenorėdamas rodyti teisiamajame posėdyje patirtų sužalojimų per ankstesnį eismo įvykį 1998 m. (tai patvirtina išrašas iš med. dokumentų, b. l. 102) pateikė dešinės kojos nuotraukas (b. l. 169). Dėl patirto sužalojimo dešinėje kojoje jis nuolat jaučia skausmus ir atsiradus šio eismo įvykio metu patirtiems papildomiems sužalojimams kairėje kojoje (b. l. 155) patyrė žymiai didesnį diskomfortą potrauminiu gydymo metu, jam ir dabar sunkiau judėti. Jis neatmeta galimybės, kad gali būti nustatytas dalinis darbingumo netekimas. Nukentėjusysis paaiškino, kad gydymosi proceso metu negalėjo savarankiškai savimi pasirūpinti, buvo priklausomas nuo trečiųjų asmenų pagalbos (jo gyvenimo draugės), kas neabejotinai kėlė ne tik fizinį, bet ir dvasinį diskomfortą. Nors nukentėjusiajam patirti sužalojimai turėjo ir galimai turės įtakos jo asmeniniam gyvenimui, vidiniam pasauliui, profesinei ir darbinei veiklai, fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei, vis dėlto, padarinių, kurių būtų nebeįmanoma pašalinti, nesukelta. Šiandien nukentėjusysis nėra pasveikęs, po eismo įvykio jau praėjo 10 mėnesių, žymiai didesnis laiko tarpas, kai nukentėjusysis kreipėsi į draudimo bendrovę, prašydamas atlyginti jam žalą (b. l. 156). Nukentėjusysis tikėdamasis, jog kaltininkas jam dalį žalos atlygins 1800 Eur. (šio susitarimo kaltininkas neneigia), į draudimo bendrovę papildomai nesikreipė. Susidarius tokiai situacijai, kuomet eismo įvykio kaltininkas atlygino tik dalį prašomos (sutartos) atlyginti sumos, nukentėjusysis, toliau jausdamas didelius nepatogumus po 10 mėnesių, vertina, kad draudimo bendrovės bei kaltinamojo sumokėta suma nepakankama.
Draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepime nurodo, kad išmokėdama nukentėjusiajam 546,0 Eur (neturtinei žalai atlyginti) rėmėsi teismų praktika. Pastebėtina, kad draudimo bendrovės cituojama 2007 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2007 yra priimta prieš 9 metus, natūralu, jog keičiasi ne tik pragyvenimo lygis, bet ir teismų praktika.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo sprendimuose nurodydamas sumas, priteistinas minėtais atvejais kaip neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisiama tuomet, kai nėra pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012).
Teismo vertinimu, nors sužalojimas eismo įvykio metu padarytas nesunkus, tačiau atsiradus sunkesniems padariniams (dėl anksčiau patirtos kojos traumos) neturtinės žalos dydis turi būti priteisiamas didesnis atsižvelgiant į tai, kad tai neprieštarauja ir teismų praktikai (Žr. 2013-07-03 Kauno apygardos teismo nutartis b. b. 1A-466-478/2013, priteista 14000 litų, draudimo bendrovė sumokėjo 8632 Lt; 2013-05-08 Šiaulių apygardos teismo nutartis b. b. 1A-443-116/2013, priteista 13000 Lt, draudimo bendrovė prieš teismo procesą atlygino 5620 Lt; Kauno apygardos teismo 2015-11-19 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-781-245/2015, priteista 3000 Eur).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas tenkina nukentėjusiojo prašomą priteisti sumą 1600 Eur. ir ją priteisia iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ (draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi nukentėjusiajam 546,0 Eur neturtinei žalai atlyginti).
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis (jo atstovė) prašė atlyginti jo turėtas, su procesu susijusias išlaidas (išlaidas advokato paslaugoms apmokėti), teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 832169 (b. l. 106), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis sumokėjo tris šimtus eurų advokatei Ramunei Ramanauskienei. Sumokėta suma reali, advokatė ruošė ne tik civilinį ieškinį, bet ir dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose. Ši suma priteistina iš kaltinamojo. Teismo vertinimu, kaltinamojo finansinė padėtis nėra bloga, jis jaunas, darbingas, turi galimybes padengti nukentėjusiojo patirtas išlaidas, jis nukentėjusiajam atlygino sąlyginai nedidelę sumą (200 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais, Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu,
nusprendė:
atleisti M. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.
Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.
Laiduotoja paskirti J. P., gimusią 1982 m. gruodžio 1 d.
Išaiškinti M. P., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti M. P., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti J. P., kad vadovaujantis BK 40 str. 6 d., ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ , Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą nukentėjusiajam V. S. 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo M. P. nukentėjusiajam V. S. jo patirtas proceso išlaidas (advokato paslaugoms apmokėti) 300 (tris šimtus) eurų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.