Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Klavdija Kruminienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono PK apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla Z. L. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jos fermoje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir LR DK) 99 str. 3 d. reikalavimus, t. y. neturėdamas pasirašytos ir įstatymo nustatyta tvarka užregistruotos darbo sutarties, nelegaliai dirbo R. N., ir tuo ūkininkė Z. L. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 41³ str. 1 d.

Apeliaciniu skundu institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono PK prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas Z. L. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą, iš esmės rėmėsi tik pačios Z. L. duotais parodymais ir neigimu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Teismas nesirėmė kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. policijos pareigūnų duotais parodymais apie tai, kad 2011-07-22 13.30 val., atlikus patikrinimą Z. L. priklausančioje fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rastas Z. L. priklausančia technika - traktoriumi nelegaliai dirbantis R. N., kuris neturėjo ir nepateikė pasirašytos darbo sutarties, ką patvirtino savo rašytame paaiškinime. Be to, bylos medžiagoje yra 2011-07-22 13.46 val. pažyma apie SODRA registre atliktą patikrinimą, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad nurodytu laiku registre nebuvo jokių duomenų apie tai, kad R. N. dirbtų, taip pat nebuvo duomenų apie jo draudėjus. Be to, byloje yra 2011-07-22 paties R. N. rašytinis paaiškinimas, jog 2011-07-22 13.00 val. jis su krautuvu dirbo L. ūkyje ir nežino ar sudaryta darbo sutartis, bei, kaip pats nurodė, Z. L. ūkyje dirba nuo 2011-07-20. Nors R. N. nurodė, kad pateikdamas pirminį paaiškinimą buvo suklaidintas policijos pareigūnų klausimų ir netinkamai nurodė įdarbinimo aplinkybes, tačiau nuo 2006-05-18 iki 2011-07-22 jis Z. L. ūkyje buvo įdarbintas net 14 kartų, todėl, akivaizdu, kad puikiai žinojo visą įdarbinimo ir darbo sutarčių sudarymo procedūrą, bei kokie darbo sutarties dokumentai rengiami ir pasirašomi, taip pat, nuo kurio momento laikoma, kad sudaryta darbo sutartis bei nuo kada jis gali pradėti dirbti, todėl rašydamas pirminį paaiškinimą suklysti negalėjo. Be to, kadangi po teisės pažeidimo nustatymo dar nebuvo susitikęs su darbdaviu ir jo įtakotas, jo pirminiame paaiškinime nurodytas įdarbinimo aplinkybes galima laikyti objektyviomis ir teisingomis.

Taip pat nurodyta, kad LR DK 99 str. 5 d. numatyta, jog „darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) 17.1 p. nurodyta, kad „Draudėjas privalo pateikti: 17.1. 1-SD pranešimą apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną išskyrus <...> atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento“. Mano, jog nagrinėjant kompleksiškai LR DK 99 str. 5 d. ir Taisyklių 17.1. p. reikalavimus turėtų būti daroma neginčijama išvada, kad darbuotojas gali pradėti dirbti ne anksčiau, kaip sekančią dieną po darbo sutarties sudarymo, o VSDFV apie tai turi būti pranešta ne vėliau, kaip sekančią dieną po darbo sutarties sudarymo, arba ne vėliau, kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, jei darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data.

Iš skunde išdėstytų aplinkybių bei nurodytų argumentų daro išvadą, kad R. N. pas Z. L. 2011-07-22 dirbo nelegaliai (nesudarius darbo sutarties), nes darbuotojas, vadovaujantis LR DK 99 str. 5 d., gali pradėti dirbti tik sekančią dieną po darbo sutarties sudarymo. Šią nuostatą darbdavė Z. L. žinojo ir (ar) privalėjo žinoti, nes iki nurodytos darbo sutarties sudarymo buvo sudariusi jau ne vieną darbo sutartį. Taip pat iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad R. N. prašymą įsidarbinti galimai pateikė 2011-07-20, prašydamas jį įdarbinti nuo 2011-07-22, t.y. darbdavė turėjo objektyvią galimybę su darbuotojų laiku sudaryti darbo sutartį ir apie tai informuoti atitinkamas institucijas, tačiau to nepadarė. Todėl akivaizdu, kad darbo sutartis buvo sudaryta tik tuomet, kai darbdaviui tapo žinoma, jog jo ūkyje nustatytas nelegalaus darbo faktas ir, tik tada darbdavys parengė visus būtinus, su darbo sutarties sudarymu susijusius dokumentus bei teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informavo VSDFV. Mano, kad teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nepagristai ir neteisėtai, neįvertinęs visų byloje nustatytų aplinkybių, todėl prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.1.-692-440/2011 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. LR DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant veiką kvalifikuoti LR ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad pagal LR ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (LR ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.

Kaip nustatyta Protokole, pareigūnams 2011 m. liepos 22 d. 13 val. 47 min. dirbant pagal prevencines priemones „Aguona-2011“, „Nelegalus darbas“ bei „Dėl kompleksinių priemonių vykdymo vasaros laikotarpiu“ ūkininkei Z. L. priklausančioje fermoje rastas dirbantis R. N. (b. l. 8-9). Pirminiame paaiškinime R. N. nurodė, jog 2011-07-22 13 val. su krautuvu krovė mėšlą L. ūkyje, nežino ar yra sudaryta darbo sutartis. Taip pat nurodė, kad L. ūkyje dirba nuo 2011-07-20 (b. l. 10). Byloje nustatyta ir neginčijamai rašytiniais įrodymais patvirtinta, jog tarp R. N. ir Z. L. darbo sutartis sudaryta 2011 m. liepos 22 d. (b. l. 15-16), byloje taip pat pateiktas R. N. 2011-07-20 prašymas Z. L. priimti jį į darbą nuo 2011-07-22. R. N. priėmimą į darbą 2011-07-22 patvirtina ir įrašai Darbo sutarčių registracijos bei Darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnaluose (b. l. 18-22). Byloje nėra įrodymų, jog R. N. 2011-07-20-2011-07-21 būtų realiai dirbęs Z. L. priklausančiame ūkyje.

Taigi šioje byloje neginčijama, jog darbo sutartis tarp R. N. ir Z. L. sudaryta 2011-07-22, tačiau skunde nurodyta, jog pagal LR DK 99 str. 5 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1. p. reikalavimus, darbuotojas gali pradėti dirbti ne anksčiau, kaip sekančią dieną po darbo sutarties sudarymo, o VSDFV apie tai turi būti pranešta ne vėliau, kaip sekančią dieną po darbo sutarties sudarymo, arba ne vėliau, kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, jei darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi tariamo pažeidimo padarymo metu) 25.1 punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. LR DK 99 str. 5 d. numato, jog darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip. Skunde nurodytas argumentas, jog darbdavė Z. L. nelaiku sudarė darbo sutartį su darbuotoju R. N. ir apie tai neinformavo atitinkamų institucijų laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. Visų pirma, pažymėtina, kad LR DK 99 straipsnio 5 dalies nuostata yra dispozityvi, todėl šalys gali susitarti, kad asmuo pradeda dirbti tuoj pat po sutarties sudarymo, arba po tam tikro laikotarpio. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tarp R. N. ir Z. L. sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad R. N. pradeda dirbti nuo 2011-07-22 (darbo sutartyje, kaip nurodė liudytoja R. A., padaryta datų rašymo apsirikimo klaida (2010-07-22 vietoj 2011-07-22), nes naujos sutartys rašomos ant buvusių anksčiau sudarytų darbo sutarčių (b. l. 56)), t.y. darbo sutarties sudarymo dieną. Taigi, šiuo atveju, darbdavys nepažeidė LR DK 99 str. 5 d. reikalavimų, kadangi darbuotojo darbo pradžia sutartyje buvo nustatyta šalių sutarimu. Antra, remiantis Nuostatų 25.1 punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie R. N. įdarbinimą Z. L. ūkyje VSDFV teritoriniam skyriui pranešta 2011-07-22, tą pačią dieną, kai buvo sudaryta darbo sutartis ir darbuotojas pradėjo dirbti, t.y. valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną (b. l. 9, 11, 26). Atsižvelgiant į tai, teismo manymu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog Z. L. 2011-07-22 R. N. leido dirbti nelegalų darbą, laiku nesudariusi su juo darbo sutarties ir pavėluotai pranešė apie asmens įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, jog šiuo atveju darbdavė Z. L. laikėsi visų darbo sutarties sudarymo taisyklių. Be to, kaip minėta anksčiau, byloje nėra nepaneigiamų įrodymų, jog R. N. 2011-07-20-2011-07-21 realiai dirbo Z. L. ūkyje. Realaus darbo fakto įrodymas yra būtinas, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Šioje byloje realaus darbo faktas 2011-07-20-2011-07-21 laikotarpiu byloje neįrodytas, todėl nėra įrodyta ir nelegalaus darbo sudėtis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti. Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.