Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui O. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas į 2018 m. kovo 6 d. teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą ieškovas informuotas tinkamai, byloje jį atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėtina ieškovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas picerijoje (duomenys neskelbtini) spjovė į ieškovo lėkštėje buvusią picą, kuri kainavo 7,30 Eur (b. l. 8). Dėl šio įvykio ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą, tačiau 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 3–7). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyrius 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu dėl viešosios tvarkos pažeidimo atsakovui paskyrė 43 Eur baudą (b. l. 21). Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-58-660/2017 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovo skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos atmetė (b. l. 21–24). Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu atsisakė advokatui M. V. iškelti drausmės bylą (b. l. 34–36).

CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str.).

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Įstatyme nustatyta, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, jog 2016-08-30 apie 20.30 val. picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), atsakovas, matant kitiems asmenims, vieną kartą spjovė į ieškovo lėkštėje esančią picą. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kauno apylinkės prokuratūros 2016-11-17 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje požymių, tačiau Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. II-58-660/2017 pagal ATPK 174 str., kurioje atsakovui buvo paskirta bauda už aukščiau nurodytus veiksmus bei teisės aktų pažeidimus (b. l. 21–24). Šios nutarties atsakovas neskundė.

Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovas byloje nurodė, jog buvo tik žodinis konfliktas, tačiau jokio spjūvio nebuvo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, remdamasis ieškovo atstovo paaiškinimais, ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų J. G., picerijoje dirbusių I. B., K. C. ir R. L. parodymais, atsakovui dėl minėto elgesio taikyta administracine nuobauda, konstatuoja, jog atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos. Byloje įrodyta, kad atsakovas O. B. tyčia spjovė į M. V. maistą. Toks atsakovo elgesys yra nepriimtinas ir akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms ir moralės reikalavimams.

Neteisėti veiksmai gali sukelti įvairius teisinius padarinius. Vienas tokių padarinių – žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas).

Byloje nustatyta, jog atsakovas spjovė ieškovui į maistą, kurio šis nebegalėjo valgyti, todėl, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovo ieškovui priteistina 7,30 Eur turtinė žala, kurią sudaro ieškovo sumokėta kaina už picą (b. l. 8).

Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovo spjūvis į lėkštėje esantį ieškovo maistą sukėlė ieškovui šleikštulį ir galbūt net grėsmę užsikrėsti kokiomis nors plintančiomis infekcinėmis ligomis. Atsakovas leido sau savo veiksmais pažeminti ieškovą. Dėl atsakovo elgesio ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl taip pat prašo jam priteisti 500 Eur neturtinę žalą.

Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas veikė tyčia, matant kitiems asmenims, dėl to ieškovas patyrė psichologinį diskomfortą, stresą, nejaukumo ir pažeminimo jausmą. Tačiau teismas vertina ir tai, kad ieškovui nebuvo sutrikdyta sveikata. Kaip nurodė šalys, picerijoje tuo metu buvo nedaug asmenų, galėjusių matyti šį konfliktą. Teismas taip pat įvertina ir tą aplinkybę, kad šalys jau ilgą laiką stipriai konfliktuoja, yra užvesta ne viena byla, jų santykiai įtempti ir labai emocingi, yra daug susikaupusio pykčio ir neapykantos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus ir siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, iš atsakovo O. B. priteistina neturtinė žala mažintina iki 200 Eur.

Remiantis CK 6.37 str. 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio (5 proc.) palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur atstovavimo išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies (41 proc.), iš atsakovo ieškovui priteistina 254,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, naudai 7,30 Eur (septynių eurų 30 ct) turtinę žalą, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (207,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 254,20 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.